Vis dar pigi darbo jėga
Automobilių remontu ir atsarginių dalių prekyba užsiimančios bendrovės „Martonas“ vadovo Rimo Lekio manymu, Kinijos prekės neturėtų labai pabrangti. Proporcija su Vakarų gamintojų kainomis turėtų išlikti.
Atsarginių dalių, panašiai kaip ir padangų, kainas lemia žaliavos išlaidos. Joms didėjant, produkciją brangina ir kinai. Bet šiuo laikotarpiu prekės nebrangsta tiek, kiek nukrito akcijų kursas Kinijoje.
Šioje šalyje ir toliau išlieka pigi darbo jėga. Tai pagrindinis veiksnys, lemiantis mažesnes kainas.
Renkasi trečdalis
30 proc. Lietuvos pirkėjų renkasi kiniškas detales, 40 proc. pirmenybę teikia originaliems gaminiams, o likusi dalis – kitų gamintojų analogams. Taigi kinų produkcija Lietuvos atsarginių dalių rinkoje nėra vyraujanti.
Pasak R.Lekio, kokybiška gali būti ir kiniška detalė. Dauguma Europos gamintojų Kinijoje turi įmones, kurių gaminius žymi savo prekės ženklais. Tai jau įprasta ir priimtina praktika, taikoma ne tik gaminant atsargines dalis. Gerokai anksčiau, taikydami tokią formą, į Kiniją įžengė kitų pramonės šakų atstovai, kaip antai, tekstilininkai. Didžioji dalis tekstilės gaminių į Europą ir kitas šalis atkeliauja iš Honkongo ar Kinijos, o pardavinėjama, tarkim, su garsių firmų, pvz., „Adidas“ prekės ženklais.
Kruopščiai atsirenka gamintojus
„Pamažu atsirinkome patikimus gamintojus, žinome, kokia gamykla ir ką gamina. Tik tokias detales rekomenduojame savo pirkėjams“, – sakė R.Lekys. – Kol juos nustatėme, savo taksi įmonės automobiliais testuodavome įvairias detales, stebėdami, kiek ji tarnauja, kokią ridą ištveria.“
R.Lekio teigimu, nuolat fiksuodami bandymų rezultatus ir analizuodami stebėjimų statistiką, jų įmonės atstovai dabar jau gali patarti, kas geriau – rinktis brangesnę detalę ar dažniau keisti pigesnes.
Lemia sezoniškumas
Atsarginių dalių paklausą lemia sezoniškumas. Kiekvienas jų turi savo specifinius aspektus. Vasarą daugiausia bėdų atsitinka su kondicionavimo sistemomis, variklio perkaitimu, žiemą stringa šildymas, dyla amortizatoriai, rudenį padidėja padangų paklausa. Šie veiksniai tiesiogiai nulemia ir pirkėjų poreikius.
„Čia, kaip ir žmogui, kur silpnesnė vieta, ten ir užgriūva ligos“,– pastebėjo R.Lekys.
Anot jo, jeigu automobiliai prižiūrimi, laiku pašalinamos gedimų priežastys, tuomet jie ir patikimiau tarnauja, ir remontas būna pigesnis.
Vis dėlto, net ir žinodami sezonams būdingus ypatumus, dalių pardavėjai kartais negali visko tiksliai suplanuoti, ypač iškilus netikėtiems veiksniams. Pavyzdžiui,nusistovėjus šiltesnei žiemai, sumažėja akumuliatorių poreikis, kitos dalys užsiguli sandėliuose. Tuomet tenka skelbti akcijas, prekes išparduoti už likutinę kainą.
Remiasi savo stebėjimais
Numatydami savo veiklos strategiją, atsarginių dalių pardavėjai į valiutų kurso svyravimus nesidairo, tačiau atsarginių dalių pirkimo apimtys ir automobilių remonto mastas gali būti savotiškas rinkos finansinio pajėgumo barometras.
„Mes turime kitus skaičiavimus – klientų užsakymų krepšelį. Tai savotiškas rinkos tyrimų modelis, rodantis, kiek per vieną apsilankymą klientai išleidžia pinigų“,– teigė R.Lekys. – Kliento krepšelio pokyčiai ganėtinai patikimai atspindi stabilumą ar finansinių pajėgumų mažėjimą.“
Krizės požymių nerodo
Pasak R.Lekio, sunkumams prasidėjus, klientai sumažina užsakomų paslaugų skaičių, apsiriboja, pvz., vien tik stabdžių trinkelių keitimu. Tuomet kreivė krypsta žemyn, iš karto sumažėja individualių klientų skaičius.
Dabartinis laikotarpis, R.Lekio manymu, nėra pasiekęs 2008 m. lygio, bet pranoksta 2011–2012 metų lygį.
„Praėjusiais metais lygis stabilizavosi, augimo nėra, vyksta atsargus judėjimas. Įmonės ir individualūs klientai atsargiau ir racionaliau renkasi. Lygina, analizuoja detalių kainas. Juridiniai asmenys – firmos, įmonės – taip pat taupo biudžeto lėšas, planuoja, skelbia konkursus ir numato, kiek gali išlaikyti ir aptarnauti automobilių, kiek – išleisti remontui“, – teigė „Martono“ vadovas.
„Nėra nuosmukio požymių, nes rinka labai susikoncentravusi, daug tiekėjų, daug žaidėjų, kurie negali kelti kainų dėl rinkos. Nei Latvijoje, nei Estijoje nėra tiek tiekėjų ir servisų kiek Lietuvoje. Latvijoje 20–25 proc. brangesnės detalės ir priežiūra. Ten veikia daugiau dileriai, mažiau nepriklausomų servisų. Lietuvoje rinka aktyvesnė“, – sakė R.Lekys.
Tiekimų geografija – plati
Bendrovės „Eoltas“ pirkimų vadybininko Sauliaus Bagdono teigimu, jų įmonė atsarginių dalių atsiveža iš daugelio Europos šalių, Kinijos, Pietų Amerikos.
Dėl Kinijos finansų rinkos svyravimų pabrango kiniškos atsarginės detalės.
Vis dėlto atsarginių detalių, atvežtų iš Kinijos, kaina išlieka mažesnė, negu importuotų iš Europos šalių. Be to, jos savo kokybe nebenusileidžia Europos gamintojų dalims.
Prognozuojama, kad iki šių metų pabaigos atsarginių detalių kainos nekils.
Nelaikoma valiutos nuvertinimu
Tai, kad rugpjūčio viduryje Kinijos centrinis bankas nutarė taikyti liberalesnį valiutos kursą, nereiškia, kad pradėtas jos nacionalinės valiutos nuvertinimas. Juanis visą laiką buvo ir išlieka fiksuotas iš dalies JAV dolerio atžvilgiu. Tuo tarpu JAV doleris tiek euro, tiek kitų pasaulio valiutų atžvilgiu pabrango. Tai reiškia, kad juanis gerokai brangesnis, negu buvo prieš metus. Nereikia tikėtis, kad dėl pasikeitusio Kinijos valiutos kurso režimo keisis kainos Lietuvoje ir kitose žaliavas importuojančiose valstybėse. 2 proc. devalvacija – nelabai reikšmingas pokytis, palyginti su tuo, kaip pasikeitė valiutų kursas kitose besivystančiose valstybėse.
Lemia pingančios žaliavos
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas
Manau, kad pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad finansų svyravimai tiek Kinijos, tiek kitose besivystančiose rinkose labai artimai susiję su visame pasaulyje pingančiomis žaliavomis. Tai įvairių rūšių metalas, kai kurie maisto produktai – jie šiais metais pigesni, negu buvo 2009 m.. Tai blogos naujienos žaliavas išgaunančioms valstybėms, o valstybėms, importuojančioms tas žaliavas, kaip antai, Lietuva ir daugelis Rytų Europos Sąjungos valstybių, tai – geros naujienos. Tokia kelerius metus besitęsianti žaliavų pigimo tendencija lemia, kad Kinijos gamintojų kainos jau mažėja daugiau negu metus. Vadinasi, kad Lietuvai importuojama produkcija iš Kinijos, tiek tarpinės prekės gali būti pigesnės.
Stasys Grigaliūnas