Pagal darbo santykių lankstumą Lietuva velkasi 106 vietoje
„Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienė teigimu, darbo santykių reformai šį rudenį turi būti skiriamas didžiausias politinės valdžios dėmesys, nes trauktis nebėra kur.
„Lietuva yra maža valstybė, kuriai išlaikyti konkurencingumą globalioje ekonomikoje yra itin sunku. Jei negalėsime pasiūlyti lanksčios ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos, tapsime investicijų užribiu. Šiuo metu pagal darbo santykių lankstumą Lietuva jau velkasi pasaulio uodegoje – užimame 106 vietą iš 144. Tai reiškia, kad investuotojams, kurie šiandien siūlo didžiausius atlyginimus ir pažangiausias darbo sąlygas, lietuviai sako „ne“ ir siūlo rinktis iš 105 investicijoms patrauklesnių valstybių“, – teigė R. Skyrienė.
R. Skyrienės nuomone, diskusijose dėl naujo socialinio modelio yra daugiau spekuliacijų emocijomis, nei objektyvių faktų ir skaičių.
„Pažangus darbo santykių reguliavimas leistų sukurti apie 85 tūkst. naujų darbo vietų ir sumažinti nedarbo lygį. Po reformos Estijoje nedarbo lygis smuko iki 7,4 proc., Lietuvoje vis dar turime virš 10 procentų. Jaunimo nedarbas labai aukštas – kas ketvirtas neranda darbo. Niekas nekalba ir apie tai, kad 6 iš 10 žmonių mieliau gautų didesnius atlyginimus, o ne realybėje neveikiančias socialines garantijas. Net 7 iš 10 labai svarbi galimybė dirbti lanksčiu grafiku, o jos šiandien teisiškai nėra“, – vardijo R. Skyrienė.
Dabartinio kodekso garantijos darbuotojams grįžta bumerangu
„Investors‘ Forum“ darbo santykių grupės narys Rimantas Stanevičius pabrėžia, kad galiojantis darbo kodeksas yra stalčiuje dulkantis dokumentas, praktiškai neveikiantis realybėje.
„Dabar garantuojamos išeitinės išmokos skamba labai gražiai, tačiau jas gauna vos 1 proc. atleidžiamųjų, visi kiti išeina „savo noru“. Apmokėjimas už viršvalandžius taip pat beveik neegzistuoja. Privačiame sektoriuje tokie darbo santykiai nekuria pridėtinės vertės nei darbuotojui, nei darbdaviui. Naujo kodekso tikslas – sukurti subalansuotas garantijas, kurios būtų mažesnės, tačiau užtikrintai veiktų“, – sakė R. Stanevičius.
Pasak R. Stanevičiaus, griežta apsauga ir nelankstumas atsisuka prieš labiausiai saugomus darbuotojus, nes verslas vengia juos samdyti. Tai – auginantys mažamečius vaikus, darbo netekę vyresnio amžiaus žmonės, jaunimas, neturintis pakankamai patirties. Dėl sustabarėjusių garantijų, ypatingai nuo atleidimo iš darbo, samdyti šiuos žmones verslui tampa pernelyg rizikinga.
„Net 6 iš 10 įmonių lengviau samdytų žmones, jeigu nebūtų taip sudėtinga pasikeitus situacijai darbo sutartį nutraukti. Tai aktualu ne tik investuotojams, bet ir SVV – šios įmonės privalo veikti lanksčiai, joms sunkiau prognozuoti gamybos apimtis ar tikslius darbo grafikus. Didesnė darbo formų įvairovė leistų lengviau samdyti žmones ir mažintų šešėlinės ekonomikos mastą, nes daugiau darbo sutarčių būtų sudaromos legaliai“, – pabrėžė jis.
Naujasis darbo kodekso projektas numato virš pusės šimto papildomų teisių darbuotojams. Tai – garantijos auginantiems vaikus, norintiems dirbti lanksčiu grafiku ar kelti kvalifikaciją neprarandant pajamų šaltinio. Svarbiausia, kad dauguma šių garantijų yra taikomos viso darbo santykių ciklo metu, tuo tarpu dabartinės kodekso garantijos daugiausia taikomos atleidimo iš darbo atveju.
Tikslas – integruota darbo ir socialinės apsaugos sistema
„Investors’ Forum“ mokesčių darbo grupės vadovo Kęstučio Lisausko teigimu, svarbi naujojo socialinio modelio dalis – pokyčiai socialinės apsaugos sistemoje. Tai yra siūlymai ilginti pensinį amžių, indeksuoti pensijas, didinti socialinio draudimo sistemos aprėptį.
„Siūlymas ilginti pensinį amžių yra logiškas – tai priemonė, leidžianti spręsti darbo jėgos trūkumo problemą ir mažinti socialinio draudimo sistemos kaštus. Ji socialiai teisinga, nes nuo dirbančiųjų pečių nuima neproporcingai didėjančią pensininkų išlaikymo naštą. Tuo tarpu periodinis pensijų indeksavimas ir bazinės pensijos finansavimo perkėlimas į valstybės biudžetą leis išvengti įprasto politikų manipuliavimo pensijomis. Žmogus matys, kad kuo daugiau mokesčių jis sumoka, tuo didesnė yra jo pensija“, – teigė jis.
Pasak K. Lisausko, siūlymas mažinti darbdavio įmoką ir nustatyti „Sodros“ įmokų lubas pajamoms taip pat duos teigiamą impulsą naujų darbo vietų kūrimui ir atlyginimų augimui.
„Mūsų nuomone, lubos darbo pajamoms turėtų laipsniškai mažėti per ateinančius 5–10 metų, o lubos, taikomos kitoms mokėtojų grupėms, turėtų laipsniškai didėti. Tai didintų Sodros biudžeto pajamas ir socialinį teisingumą“, – kalbėjo K. Lisauskas. „Viena didžiausių išliekančių problemų yra dviejų dalių – darbuotojo ir darbdavio – „Sodros“ įmokos. Šių įmokų atskyrimas yra pagrindinė „vokelių“ egzistavimo priežastis. Darbuotojas nesuvokia, kad „darbdavio įmoka“ yra jo naudai ir lengvai jos atsisako, o nesąžiningiems darbdaviams ši situacija – labai palanki“, – pabrėžė mokesčių darbo grupės vadovas.
