Lietuvos verslas

Šių metų balandžio mėnesio vidutinė elektros kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje buvo 35,61 EUR/MWh, beveik penktadaliu mažesnė nei praėjusių metų balandį. Lyginant su kovo mėnesiu elektra Lietuvos ir Latvijos biržose brango vidutiniškai 11 proc. Kaip įprasta pavasarį dėl ilgėjančio šviesaus paros meto elektros poreikis Lietuvoje buvo 5 proc. mažesnis nei kovą. Daugiausiai vartojimui reikalingos elektros, 71 proc., buvo importuojama.

 Sūrūs Birštono šaltiniai minimi nuo XV amžiaus. 1846 m. Stakliškių kurorto gydytojas Benediktas Balinskis čia gydė pirmąją ligonę, kuriai nepadėjo Stakliškių gydomieji šaltiniai, o Birštone ji esą pasveiko.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) valdytojų tarybos susitikime Gruzijoje Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius ir Ukrainos finansų ministrė Natalie Jeresko bei ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius dvišaliame pokalbyje aptarė Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimą mokesčių sistemos gerinimo ir ekonomikos plėtros srityse bei svaresnę tarptautinę finansinę bei Lietuvos ekspertinę paramą Ukrainai.

Vyriausybė ketina pensijas indeksuoti ir jos turėtų didėti kasmet, jei augs šalies ekonomika ir atlyginimai. Kartu valdantieji žada mažinti ir socialinio draudimo įmokas. Vyriausybė perspėja, kad blogėjant demografinei padėčiai šalyje, pensininkams gyvenimas tikrai negerės, o būsimiems pensininkams pensijos bus ir dar mažesnės. Sulaukęs dalies ministrų pritarimo, premjeras teikia pensijų sistemos keitimo projektą pagal mokslininkų parengtus siūlymus.

 Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pirmininkavo Vyriausybės strateginio komiteto posėdžiui, kuriame svarstytos pataisos mokslininkų siūlomam naujam socialiniam modeliui. Premjeras pabrėžė, kad Lietuvos ekonominiam konkurencingumui didinti būtini pokyčiai, tačiau gyventojų socialinė apsauga yra svarbiausia, todėl išsaugoma didelė dalis socialinių garantijų, tuo pačiu metu modernizuojant darbo santykius.

  Į tv3.lt kreipėsi skaitytojas besipiktinanti Vilniuje, viename prekybos centre, pastebėjęs pardavinėjamus kamuolius su Georgijaus juostelę primenančia simbolika. Skaitytojas rašė: „Labai liūdna, kad, vykstant Ukrainos okupacijai, kažkas pelnosi iš gegužės 9-osios „šventės“ simbolikos.” Tuo tarpu „Senukų” prekybos centro vadovas tikina, kad šios prekės yra pagamintos Kinijoje, o krepšinio kamuolių spalvos visada buvo tokios.

Kompanijos „Apple“ pristatomi novatoriški produktai būna pasmerkti neįtikėtinam žiniasklaidos dėmesiui, o jų produktų pristatymas į parduotuves sutraukia minias žmonių. Panašų reginį galima pamatyti jau TECHNORAMA parduotuvėse Klaipėdoje.

 Kasdieniams pietums lietuviai linkę taupyti ir renkasi namuose gamintą maistą arba mažiausiai kainuojančius dienos pietų pasiūlymus, nors didžiausią dėmesį skiria maisto skoniui. Dienos pietų įpročių tyrimas parodė, kad 4 iš 10 lietuvių pietus atsineša į darbą arba grįžta pavalgyti į namus.

Renkantis naujos statybos būstą, lietuviams svarbiau už kainą ir vietą, jo išlaikymo sąnaudos. Tokius rezultatus parodė nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ inicijuota pirkėjų apklausa, kurie būstą įsigijo 2013-2014 metais. Apklausoje buvo klausiama, kokiais kriterijais vadovaujamasi renkantis naują būstą. Lyginant kelių pastarųjų metų (2009, 2012 ir 2014 m.) apklausų duomenis, būsto pasirinkimo veiksniai ir pirkėjų poreikiai keitėsi.

 Iki 2016 m. bus atidarytos dvi naujos elektros jungtys tarp Lietuvos ir kontinentinės Šiaurės ir Vakarų Europos – „NordBalt“ ir „LitPol Link“. Rinka į šią žinią reaguoja teigiamai. Jau dabar „Nord Pool Spot“ (NPS) elektros biržoje sudaromuose ateities elektros energijos pirkimo sandoriuose fiksuojama vidutiniškai 13 proc. už praėjusių metų vidurkį žemesnė elektros energijos kaina.

Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos vis svarbesne laiko riziką dėl užsitęsusio mažų palūkanų normų laikotarpio, nors, tebetvyrant geopolitinei įtampai, rizika dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto galimo ūmėjimo ir su juo susijusių padarinių tebėra vertinama kaip svarbiausia, rodo Lietuvos banko atlikta apklausa. „Respondentų nuomone, svarbiausios tebebuvo su geopolitine įtampa Rytuose ir mažomis palūkanų normomis susijusios rizikos.

Paskaičiuota, kiek apytikriai pinigų Lietuvos gyventojas išleidžia būsto nuomai, maistui ir transportui ir kiek eurų lieka mėnesio pabaigoje. Asmeninių finansų ekspertai tikina, kad vienam žmogui vidutinės algos – 550 eurų – gali visiškai užtekti, o štai kito piniginėje – jau švilpaus vėjai. Štai vilnietis Vincas, turintis savo verslą ir gyvenantis nuosavame name, atšauna, kad vidutinės algos jam nieku gyvu neužtektų.

Ieškantys išsinuomoti būstą dažnai susiduria su skelbime užrašytais žodžiais – „Jei butas tiks, bus imamas vienkartinis agentūros mokestis” ir vis rečiau galima išvysti užrašą – „Be tarpininkų“. Dažniausiai įvardinamas mokesti brokeriui yra 150 eurų. Kyla klausimas: kodėl šį mokestį turi mokėti nuomininkas, o ne turto savininkas? O jeigu jau imamas mokestis norėtųsi žinoti už ką.

 Šiandien paskelbtose rekomendacijose Europos Komisija pažymi Lietuvos padarytą pažangą per 2014 m. ir ragina toliau tęsti atsakingą fiskalinę politiką, plėsti mokestinę bazę bei gerinti mokesčių surinkimą. Rekomenduojama mažinti darbo apmokestinimo naštą mažas pajamas gaunantiems asmenims, tęsti pensijų bei švietimo sistemų reformas. Šiais metais pirmą kartą gauta rekomendacija gerinti sveikatos apsaugos sistemą.

Dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdomos kontrolės gamybos įmonėse, rinkoje ir importo metu, per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvos vartotojų nepasiekė 338 t nekokybiško žaliavinio pieno ir beveik 82 tonos nesaugių maisto produktų (61 t produktų buvo sustabdyta importo metu, 20,5 t – rinkoje ir 0,5 t – gamybos įmonėse). Vykdant sustiprintą žaliavinio pieno kontrolę, per pirmą šių metų ketvirtį pieno perdirbimo įmonėse ir pieno supirkimo punktuose nebuvo supirkta daugiau ...

 Neretai sklandanti nuomonė, jog vieni prekybos tinklai yra vieni didžiausių dar tinkamo vartoti maisto švaistytojų – mitas. Prekybos tinklai yra didžiausi paramos maistu „Maisto bankui“ tiekėjai, o kasmet lentynose liekančio nenupirkto maisto kiekiai dėl nuolat efektyvinamų prekybos valdymo procesų – mažėja. Racionaliau maistą perka ir patys pirkėjai, šviežio maisto prekes pirkdami dažniau, bet po mažiau.

Baltijos šalyse dar neišsemtos elektros kainų mažinimo galimybės, o vartotojai išloštų, jeigu Lietuva, Latvija ir Estija veiktų kaip viena energetikos rinka. Tokia nuomone su Vilniuje vykstančio tarptautinio energetikos forumo dalyviais pasidalino nepriklausomo elektros tiekėjo „Enefit“ generalinis direktorius Janis Bethers.

Daugiau nei 780 tūkst. – tiek automobilių „išgaravo“ įvedus naują automatinio transporto priemonių išregistravimo tvarką. Tačiau ar iš tiesų Lietuvos keliuose mažiau „plento senukų“ – 18-mečių „Volkswagen“ ar 20-mečių „Audi“? Valstybės įmonės „Regitra“ ir lankomiausio transporto skelbimų portalo Baltijos šalyse Autoplius.lt duomenys rodo, jog 21 metų ir senesnių įregistruotų automobilių sumažėjo net 600 tūkst. vnt. palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Trečdaliu mažiau (183 tūkst.

Ar pripažinti Stokholmo arbitražo sprendimą, kuriuo bendrovės „Lietuvos dujos“ veiklos tyrimą atliekanti Lietuva įpareigota nespręsti ginčo su Rusijos koncernu „Gazprom“ dėl dujų kainos, turi spręsti Lietuvos teismai, nutarė Europos Teisingumo Teismas (ETT). Jis rėmėsi tuo, kad Europos Sąjungos (ES) reglamente „Briuselis 1“ nesprendžiami užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo klausimai.

 Europa Komisija (EK), Lietuvai prognozuojanti spartų gyventojų skaičiaus mažėjimą, naudojasi klaidingais ir per trumpais istoriniais duomenimis, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. „EK prognozuoja, kad per ateinančius 15 metų grynoji emigracija Lietuvoje sieks vidutiniškai 30,6 tūkst. gyventojų per metus. Tokia projekcija daroma, remiantis 2010-2011 metų statistika, kai per dvejus metus emigravo 116 tūkst. gyvento jų.

Itin griežtą taupymą po 2008 metų finansų krizės stoiškai atlaikiusios Baltijos šalys neprijaučia Graikijai ir jos vadovams. Pasak Lietuvos finansų ministro Rimanto Šadžiaus, Graikijos grasinimus dėl įsipareigojimų neįvykdymo ar skolų euro zonai restruktūrizavimo Lietuva, kurioje minimalus darbo užmokestis yra dukart mažesnis nei Graikijoje, o vidutinė pensija tesudaro ketvirtadalį Graikijos pensijų vidurkio, vertina kaip politinę problemą.

 Pernai iš visų bankų sektoriaus paslaugas viešinusių reklamų daugiausiai naujų klientų srautus padidino pavasarį vykdytos kampanijos. O daugiausiai susidomėjimo telekomunikacijų sektoriui pritraukė reklaminė kampanija vykdyta metų pabaigoje bei pirmaisiais 2014 m. mėnesiais. Tai parodė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT ir kreditų biuro „Creditinfo“ atlikta analizė, kurios metu buvo siekiama įvertinti reklamos ir kreditavimosi aktyvumo sąveiką 2014 metais.

Europos Komisija (EK) trečiadienį pateiks rekomendacijas Lietuvai, kaip sustiprinti ekonomiką. Rekomendacijos bus paskelbtos ir kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims narėms. EK kartu pateiks rekomendacijas dėl biudžeto, užimtumo ir kitų struktūrinių reformų, kurias kiekviena ES valstybė narė turėtų įgyvendinti per artimiausius 12-18 mėnesių, kad sustiprintų ekonomikos augimą.

 Šiandien paskelbtais „Eurostato“ duomenimis, 2014 m. 27 ES valstybės narės (Austrija duomenų nepateikė) suteikė apsaugos statusą 185 000 prieglobsčio prašytojų. Tai 50 proc. daugiau, palyginti su 2013 m. Lietuvoje šis statusas 2014 m. suteiktas 75 prieglobsčio prašytojams. Beveik du trečdaliai apsaugos statuso gavėjų – keturiose ES valstybėse narėse. Daugiausia tokių žmonių registruota Vokietijoje (47 600 žmonių, arba 82 proc. daugiau nei 2013 m.), Švedijoje (33 000, arba 25 proc.

Šiandien profesinis mokslas mažiau patrauklus už aukštąjį, tačiau galimybėmis absolventams susirasti gerai apmokamą darbą nenusileidžia. Pameistrystė pakeis profesini ugdymą iš esmės – jaunimui padės įsilieti į darbo rinką, mažins atskirtį tarp darbuotojų pasiūlos ir paklausos, tenkins kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, gerins darbuotojų paruošimo kokybę ir stiprins profesinio lavinimo prestižą.

Jaunimo verslumo rodikliai šalyje pastebimai auga. Pernai metų pabaigoje įmonės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, 10 proc. šalies gyventojų planavo nuosavą verslą pradėti artimiausių dviejų metų bėgyje. Didžiausią jų dalį – 16 proc. – sudarė 18-25 m. jaunimas. Didėjančius jaunimo verslumo rodiklius lemia palankių sąlygų verslo pradžiai atsiradimas bei įvairios verslo skatinimo priemonės – lengvatinės paskolos, nemokamos konsultacijos, verslumo skatinimo renginiai.

 Vasara ne už kalnų, o šylantis oras skatina susirūpinti savo atostogomis. Šiltasis sezonas išlieka pats aktyviausias – per metus iki pusės kelionių parduodama būtent vasarai. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet kelionių rinka augs apie 15 proc., rodo kelionių agentūros „TopTravel.lt“ duomenys. „Kasmet sezoniškumo ribos vis labiau nyksta, kadangi žmonės atostogauja po kelis kartus per metus, o skrydžių bendrovės siūlo įvairių maršrutų skirtingais metų laikais.

  Elektros kaina Lietuvos ir Latvijos kainų zonoje praėjusią savaitę nukrito 10 proc., o Estijoje paliko 8 proc. Tokiems pokyčiams įtakos turėjo augęs elektros importas bei pasikartojęs elektros jungties gedimas. Elektra Estijoje – brangiausia nuo vasario Lietuvoje ir Latvijoje elektra praėjusią savaitę rinkoje kainavo 35,58 EUR/MWh. Kainos mažėjimą lėmė 19 proc. išaugęs elektros importas iš Estijos ir Baltarusijos. Kaina svyravo nuo 23,06 EUR/MWh iki 72,05 EUR/MWh.

55 proc. santuokoje arba partnerystėje gyvenančių Lietuvos moterų sakosi nesijaučiančios finansiškai saugios. Svarbiausia tokio nesaugumo priežastimi pačios moterys įvardija tai, kad jos neturi atsarginio finansinio plano (santaupų, indėlių ar gyvybės draudimo), o pagrindiniu maitintoju, šeimoje uždirbančiu didžiausias pajamas, dažnu atveju tebėra vyras.

 Šiaulių bankas pasirašė sutartį dėl AB banko „Finasta“ ir AB finansų maklerio įmonės „Finasta“ 100 procentų akcijų įsigijimo. Šiaulių bankas perka 100 procentų AB banko „Finasta“ akcijų iš pagrindinio akcininko – AB „Invalda INVL“ bei smulkiųjų akcininkų ir 100 procentų AB FMĮ „Finasta“ iš vienintelio akcininko – AB „Invalda INVL“. „Įsigyjame dvi žinomas Lietuvos finansų bendroves.

Baltijos šalys, kaip vienas iš startuolių centrų, įgauna vis didesnį svorį tarptautinėje arenoje. Trečius metus iš eilės organizuojamoje startuolių mugėje „LOGIN Startup Fair“ dalyvavę užsienio investuotojai tris Baltijos seses technologijų progreso spartos atžvilgiu prilygino Niujorkui, o renginyje vykusiame idėjų pristatymo konkurso finale pirmą kartą istorijoje susirungė startuoliai iš visų trijų kaimyninių šalių.

 Skaičiuojama, kad Lietuvoje turizmo sektoriuje dirba daugiau kaip 40 000 žmonių, o susijusiose srityse – dar pusantro karto tiek. Šis sektorius itin atviras jaunimui – darbas kavinėje, restorane ar viešbutyje dažnam būna viena pirmųjų veiklos patirčių. Be to, įsidarbinti čia pavyksta ir žemesnės kvalifikacijos, taip pat vyresnio amžiaus asmenims: apmokyti norinčius dirbti padavėjais, kambarių tvarkytojais ar registratoriais netrunka ilgai.

Ne gyvybės draudimo rinka, pernai antroje metų pusėje stabtelėjusi dėl kritusių kainų šiuos metus pradėjo ūgtelėjimu. Kai kurie draudikai regi kainų augimą, kiti to nepastebi ir kol kas neskuba džiaugtis pirmu ketvirčiu, rašo „Verslo žinios“. „Vidutinė įmoka fizinių asmenų transporto privalomojo draudimo segmente augo net 3 proc., tačiau kasko fizinių asmenų draudimo įmokos toliau mažėjo 7 proc.“, - sako „Ergo Insurance“ filialo Lietuvoje generalinis direktorius Saulius Jokūbaitis.

 Nors šiuo metu įmonėms pakanka nuosavų lėšų verslui plėtoti, ateityje dauguma plėtrą planuojančių įmonių ketina naudotis ir kitais lėšų šaltiniais, rodo naujausia Lietuvos banko užsakymu atlikta įmonių apklausa.

Euro zonos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, augo 0,5 proc., prognozuoja „Danske Bank“ analitikai. Euro zonos pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys bus paskelbti šią savaitę. Pigi nafta skatino vartojimą Manoma, žema naftos kaina buvo vartojimo augimo „variklis“ ir pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys. „Danske Bank“ prognozuoja, kad didžiosios Europos ekonomikos augo – Vokietijos BVP galėjo augti 0,6 proc.

Šio straipsnio pavadinime nėra jokio paradokso. Kiekvieno įsigyto ilgalaikio turto verte įmonė mažina apmokestinamąjį pelną, laipsniškai nudėvėdama tą turtą ir pripažindama nudėvėtąsias sumas mokestinėmis sąnaudomis – leidžiamais atskaitymais.

Pablogėjus santykiams su Rusija, Lietuva padeda verslininkams ieškoti kitų rinkų užsienyje, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Taip pat ministras interviu dienraščiui „Kauno diena“ tvirtino, jog Lietuvos verslininkų, dėl savo verslo interesų nepatenkintų šalies pozicija Rusijos atžvilgiu, buvo vos keletas. „Buvo tik pavienių nepasitenkinimo atvejų. O šiaip su verslu palaikome gerus santykius.

 Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje gegužės 4–10 dienomis buvo 35,58 euro už megavatvalandę (12,3 lito ct/kWh), 10 proc. žemesnė nei prieš savaitę. Praėjusią savaitę importuota vidutiniškai 66 proc. šalyje suvartotos elektros. Du trečdaliai elektros importo buvo iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, likusi elektra importuota iš trečiųjų šalių.

 Laisvės nuo mokesčių diena šiemet ateis gegužės 15 d. – penkiomis dienomis vėliau, nei buvo pernai. Šios simbolinės dienos nutolimo priežastis – spartus biudžeto išlaidų didinimas, reikšmingai viršijantis šalies ekonomikos augimą. Laisvės nuo mokesčių diena yra simbolinė diena metuose, kai vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti valstybei ir pradeda dirbti sau.

Pradėjus sudarinėti šauktinių sąrašus jaunieji verslininkai tikisi kariuomenės supratingumo ir viliasi, kad bus atsižvelgta į jų motyvuotus prašymus neatlikti privalomosios karinės tarnybos.

Leidžiant laiką kompanijoje neretai tenka sukti galvą, kaip pasidalinti bendrą sąskaitą ir atsiskaityti tarpusavyje. Sumokėjus kelis eurus už draugą, jie ne visuomet grįžta į atgal piniginę. Šalies gyventojų nuomonės apklausa parodė, kad su smulkiomis negrąžintomis skolomis yra susidūręs kas antras gyventojas ‒ dažniausiai nedidelės sumos tiesiog pamirštamos kaip nereikšmingos.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ pagerino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą. Reitingas nuo Baa1 padidintas iki A3. Lietuvos skolinimosi reitingo perspektyva, pasak reitingo agentūros, yra stabili. Tokį sprendimą agentūra argumentavo ekonomikos tvarumu, šalyje tęsiama sėkminga fiskalinės konsolidacijos programa, prisijungimo prie euro zonos teikiama nauda. Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šis sprendimas, be kita ko, yra Vyriausybės įvertinimas.

„Snoro“ bankroto administratoriaus komanda iki 2015 metų sausio 1 dienos į banką buvo sugrąžinusi 2,5 mlrd. litų (729 mln. eurų), per tą patį laikotarpį bankroto proceso administravimui išleista 211,8 mln. litų (61,3 mln. eurų). Vien per 2014-uosius į banką sugrįžo 608,1 mln. litų (176,1 mln. eurų), o kreditoriams buvo išmokėta 1,7 mlrd. litų (0,5 mlrd. eurų). Šie duomenys paskelbti ketvirtojo praėjusių metų ketvirčio banko bankroto administratoriaus ataskaitoje.

Jurgita Kasperavičiūtė 300 metrų ilgio plieno ir betono konstrukcijų objektas smalsiems turistams atveria galimybę pasivaikščioti jau ir medžių viršūnėmis. Keliaujant per medžių viršūnes besidriekiančiu 300 metrų ilgio taku galima pasižvalgyti ne tik po medžių viršūnes, bet ir pasigrožėti vaizdingomis Anykščių krašto apylinkėmis, poeto Antano Baranausko apdainuotais Šilelio vaizdais, Šventosios upės slėniu.

Trijų Baltijos šalių įsteigta bendra įmonė „RB Rail“ Europos Komisijos (EK) atsakymą dėl europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto finansavimo turėtų gauti liepą, sako susisiekimo viceministras. „Sprendimai dabar numatyti kažkur apie liepos vidurį. Bet čia yra atsakymai dėl pirmo kvietimo, nes dar kitų metų vasario mėnesį bus kitas kvietimas pateikti paraiškas. Visas CEF (angl. Connecting Europe Facility - BNS) fondas yra 11 mlrd. eurų, dabar šaukimas pateiktas dėl 4 mlrd.

 Nuo liepos įsigaliojus Lietuvos banko rengiamiems Atsakingojo skolinimo nuostatams, 870 eurų algą gaunantis Lietuvos pilietis, anot žiniasklaidoje pasirodžiusių komentarų, galės pasiskolinti perpus mažesnę, negu dabar pinigų sumą būstui įsigyti. Tikėtina, kad nemaža dalis šiuo metu pajėgiančių skolintis šalies gyventojų pasiskolinti apskritai nebegalės.

SEB banko duomenimis, pirmą šių metų ketvirtį viena mokėjimo kortele prekybos ir paslaugų vietose vidutiniškai buvo atsiskaitoma 25 kartus. Tuo tarpu prie bankomato pasiimti pinigų pinigų SEB banko klientai traukė rečiau − per ketvirtį viena kortele buvo atliekama vidutiniškai 11 tokių operacijų.

Augant šalies ekonomikai ir siekiant per kitą ES finansinę perspektyvą neprarasti 2,7 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) paramos, siūloma perskirstyti šalies regionus. Vidaus reikalų ministerija siūlo inicijuoti Vilniaus, Utenos ir Alytaus apskričių ribų keitimą: Švenčionių, Širvintų ir Ukmergės rajonus priskirti Utenos apskričiai, o Šalčininkų rajoną - Alytaus apskričiai. Vyriausybė tokį nutarimo projektą svarstys pirmadienį.

Statistikos departamento duomenimis, šių metų kovo mėnesį Lietuvos eksportas, išskyrus mineralinius produktus, per metus padidėjo 0,4 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 0,3 proc., tačiau atmetus „Orlen Lietuva“ įtaką buvo 3,2 proc. didesnis, nei prieš metus. Vietinės kilmės prekių eksporto reikšmė yra daug didesnė Lietuvos ūkiui, nes būtent jį kuria didžiausias šalies darbdavys ir mokesčių mokėtojas – apdirbamoji pramonė.