Lietuvos verslas

Sostinės Taryba priėmė vilniečiams naudingą sprendimą – nustatyta 5 procentais mažesnė šilumos kaina. Nuo šio šildymo sezono pradžios šildymo kaina mažės vidutiniškai penkiais procentais, lyginant su praėjusių metų rugsėjo mėnesio kaina. Tipinio nerenovuoto daugiabučio namo buto (60 kv. m) gyventojas už šilumą šį rudenį per mėnesį mokės maždaug 4-5 eurais mažiau.

Sostinės Savivaldybės taryba šiandien po pateikimo pritarė sprendimo projektui dėl nulinės rinkliavos mokesčio Vilniaus miesto gyventojams, prekiaujantiems savo sklypuose užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis, o taip pat miške surinktomis gėrybėmis.

Antros pagal turtą Šiaurės Europoje finansų grupės „Danske Bank“ sprendimas parduoti mažmeninės bankininkystės verslą Lietuvoje turės neigiamos įtakos rinkai, teigia Lietuvos bankų asociacijos prezidentas. Pasak Stasio Kropo, jį galėjo paskatinti griežtėjantis bankų veiklos reguliavimas. Tuo metu asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys mano, jog dėl sandorio rinkoje dar labiau padidės koncentracija.

Jau kuris laikas Lietuvos bankas griežtina skolinimosi reikalavimus, o prie to prisideda ir Seimas, kuris nori sugriežtinti kreditų ir lizingo išdavimą. Tokius žingsnius žengti paskatino vis didėjantis įsiskolinančių ir negalinčių vykdyti finansinių įsipareigojimų asmenų kiekis. Lietuvos banko atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė apklaustų namų ūkių turėjo finansinių įsipareigojimų.

 Bankrutavusiai oro bendrovei „flyLAL-Lithuanian Airlines“ nepavyko iš tuometinio Vilniaus oro uosto atgauti 8,19 mln. eurų. Įmonei nepavyko įtikinti teismo, kad oro uostas manipuliavo apskaita ir tokiu būdu įmonė jam permokėjo. Vilniaus apygardos teismas rugsėjo 22 dieną atmetė „flyLAL“ ieškinį Lietuvos oro uostams, tačiau įmonės prašymu atnaujino jo senaties terminą. „flyLAL“ ginčija ir prašo pripažinti niekinėmis penkias sutartis su Vilniaus oro uostu - jos pasirašytos 2004-2007 metais.

„Danske Bank” pasirašė sutartis su „Swedbank” padaliniais Lietuvoje ir Latvijoje dėl mažmeninės bankininkystės verslo pardavimo. Sandoris apima banko mažmeninės bankininkystės klientų sąskaitas, indėlius, paskolas, mokėjimo korteles ir vertybinius popierius. Artimiausiu metu dokumentai bus perduoti Konkurencijos tarybai, kurios leidimas yra būtinas sandorio įvykdymui, bei atitinkamai institucijai Latvijoje.

Turėdami galimybę rinktis – senas dviejų kambarių butas Vilniaus senamiestyje ar tiek pat kainuojantis naujas trijų kambarių butas miegamajame rajone – dauguma lietuvių (64 proc.) pasirinktų pastarąjį variantą. Kitaip tariant, Pilaitė ar Jeruzalė žmonėms atrodytų patraukliau nei Senamiestis, Užupis ar Žvėrynas. Nors didžioji dalis lietuvių nurodė, jog ieškodami gyvenamosios vietos, prioritetą teiktų būsto vietai.

  Minimalią mėnesio algą (MMA) kitąmet reikia didinti, nes nuo 2017 metų to nebus galima padaryti dėl prastesnių ekonominių prognozių, tikina Seimo pirmininkė.   „Pažiūrėkime, kokioje padėtyje yra Lietuva, kokioje yra Lietuvos žmonės su minimalia alga, tas rodiklis jau daug pasako. Ir kitas momentas, kad 2017-2018 metais žvelgiant į ekonomines prognozes, mes tokių galimybių greičiausiai neturėsime.

Šių metų Seimo rudens sesijoje planuojama priimti sprendimą dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimų. Jeigu Seimas pritartų šiems pakeitimams, būtų apribotos palūkanos ir kreditų bei lizingo suteikimo sąlygos. Seimo narys Bronius Bradauskas teigia, kad pagrindiniai pakeitimai yra neleisti išduoti kreditų nakties metu, nepilnamečiams, neblaiviems asmenims. Taip pat sudaryti sąlygas žmonėms per dvi dienas persigalvojus gražinti kreditą ir nemokėti palūkanų.

Dauguma darbuotojų yra patenkinti savo darbu, nors pripažįsta, kad norėtų kai kuriuos dalykus pakeisti. Šiuo metu atlygis už darbą yra pats svarbiausias didžiajai daliai dirbančiųjų, tačiau greta finansinio įvertinimo darbuotojams taip pat itin svarbu darbo pobūdis bei emocinė aplinka darbe. Daugiau kaip 80 proc. darbuotojų šiuo metu darbe svarbiausia tinkamas finansinis jų darbo įvertinimas – atlyginimas.

Antradienį Seime svarstytos dvi parlamento rezoliucijos, kuriomis siūloma didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). „Darbiečiai“ siūlo MMA kitąmet didinti iki 437 eurų per mėnesį, o „tvarkiečiai“ siekia, kad MMA nebūtų mažesnė negu pusė vidutinio darbo užmokesčio šalyje. „2014 m. spalio mėnesį 300 Eur ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 211,4 tūkst. (19,4 proc.

Seimas pritarė „darbiečių“ siūlymui nuo 2016 metų liepos minimalią mėnesio algą (MMA) padidinti iki 437 eurų. Vyriausybė jau yra įsipareigojusi nuo kitų metų sausio MMA padidinti 25 eurais iki 350 eurų. Seimas antradienį priėmė „darbiečių“ siūlytą rezoliuciją dėl MMA didinimo - už balsavo 50, prieš - 6, o susilaikė 37 parlamentarai. „Vyriausybė pažiūrės, kiek ji turės pinigų.

4G ryšiui svarbių radijo dažnių aukcione ketinantis dalyvauti Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras), net ir negavęs licencijos, galėtų išlikti reikšmingu žaidėju duomenų perdavimo rinkoje, sako įmonės vadovas Remigijus Šeris. Interviu BNS jis teigė, kad įmonė tokiu atveju pasiūlytų įpareigoti dažnius išsidalinusius mobiliojo ryšio operatorius teikti nacionalinio tarptinklinio ryšio paslaugas.

Europos Komisija (EK) gavo Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ pasiūlymus dėl taikaus antimonopolinio ginčo sprendimo, patvirtino „Interfax“ šaltiniai Komisijos spaudos tarnyboje. EK atstovas Ricardo‘as Cardoso‘as (Rikardas Kardozas) patvirtino, kad Komisija gavo pasiūlymus, kuriuose numatyti „Gazprom“ įsipareigojimai, ir ketina nuodugniai juos išnagrinėti. Jis pabrėžė, kad „Gazprom“ turi iki rugsėjo 28 dienos pateikti oficialų atsakymą į Komisijos pastabas.

Energetikos ministras teigia, kad energetiniam saugumui svarbi ir geopolitika. Anot Roko Masiulio, tai atspindės ir atnaujinama šalies energetikos strategija. „Šiandien energetinis saugumas yra ne tik energetikos politikos tema. Jis apima ir labai svarbius geopolitinio saugumo elementus.

„Swedbank“ duomenys rodo, kad klientai aktyviai naudojasi galimybe gauti draudimo išmokas už finansinius nuostolius, susijusius su įvairiomis įsigytomis ilgalaikio vartojimo prekėmis. Per pirmuosius 8 šių metų mėnesius „Swedbank“ kredito korteles turintys gyventojai gavo daugiau nei 8,5 tūkst. eurų pirkinių draudimo išmokų. Dažniausiai žmonės kompensacijas gaudavo, kai būdavo sugadinami ar sudaužomi išmanieji telefonai.

Euro zonoje trečiadienį bus skelbiamas rugsėjo gamintojų pasitikėjimo indeksas (angl. PMI). Rinkos dalyviai akylai stebės šio rodiklio dinamiką, ir bandys įžvelgti, kiek Kinijos ekonominio sulėtėjimas turės realaus poveikio euro zonos ekonomikai. Prognozuoja smukimą Nepaisant JAV ir Kinijoje susilpnėjusių PMI rodiklių, euro zonos gamintojų pasitikėjimo rodiklis iki šiol išsilaikė palyginti aukštame lygyje. Vis tik labiau tikėtina, kad rugpjūčio euro zonos PMI jau galėjo smukti.

Ne paslaptis, kad Lietuvoje didelė dalis žmonių gyvena iš socialinių išmokų, nors jos ir nėra tokios didelės. Lietuvoje praėjusiais metais 54 proc. namų ūkių pagrindinis pajamų šaltinis buvo samdomojo darbo pajamos, o 39 proc. namų ūkių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo socialinės išmokos.

Šilumos tiekėjai sklaido viešojoje erdvėje vis garsiau girdimą mitą, esą gamtinių dujų kaina krenta, o biokuro auga. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šilumos tiekimo įmonės už importines dujas sumoka net keturis kartus didesnę kainą nei už biokurą. „Esame sugluminti viešojoje erdvėje sklandančios dezinformacijos, esą biokuro kaina pasiekė neregėtas aukštumas, o dujas pirkti apsimoka.

Lietuvoje praūžė krepšinio virusas – „Eurobasket 2015”, kuris prekybininkus džiugina ne tik rinktinės iškovotais sidabro medaliais, bet ir padidėjusiais pardavimais. Didieji prekybos tinklai vienareikšmiškai teigia, kad šiais metais Europos krepšinio čempionato sirgaliai buvo išlaidesni ir sau leido daugiau nei įprastai. Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šių metų Europos krepšinio čempionato sirgaliai itin aktyviai pirko sirgalių ir tautinę atributiką.

Ne paslaptis, kad viešojoje erdvėje išsakomos nuomonės apie gyvybės draudimą Lietuvoje dažniausiai yra nepalankios šiai paslaugai. Iš lūpų į lūpas perduodamos nesėkmės istorijos apie nedžiuginančius investuotų gyventojų mokamų įmokų rezultatus, didelius mokesčius ir dar didesnes baudas už ketinimą keisti paslaugos teikėją. Geroji žinia yra ta, kad situacija netrukus keisis.

Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,6%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 1,1% (liepą metinis augimas siekė 0,8%). Teigiami butų kainų pokyčiai rugpjūčio mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

 Prasidėję mokslo metai netruks papildyti korepetitorių kišenes. Konsultacijos nepigios ir tėvams kainuoja ne vieną dešimtį eurų. Lietuvos mokinių parlamento pirmininkė Gabrielė Makarevičiūtė sako, kad korepetitoriai populiarūs, nes tai savotiška mada. Maža to, ne visi mokytojai papildomai uždarbiauja pagal įstatymus. Mokyti gali tik tie, kurie įregistravę individualią veiklą arba turi verslo liudijimą. Vieša paslaptis, kad daug korepetitorių to nedaro.

 Sekmadienio popietę atsiranda ne vienas, norintis laiką praleisti sostinės blusturgyje. Tokio tipo apsipirkimo vietos pastaruoju metu tapo ypač populiarios. Nostalgiškai nusiteikę žmonės čia randa ir rūbų, ir žaislų, ir senovinių smulkmenų. „Žmonės tampa sąmoningi. Vietoje to, kad išmesti, jie galvoja parduoti, iškeisti, padovanoti ir kitas žinoma, kad stilius, o trečias – ekonominė klasė. Žmonės randa tokių dalykų, kad reiktų daug pinigų išleisti. Taip pat ir socialinis reiškinys.

Hibridiniai automobiliai, elektromobiliai – transporto priemonės, kurios užsienio šalyse jau nebėra naujiena. Tuo metu lietuviai, kaip rodo statistika, nėra linkę sėsti prie šių ekologiškų automobilių vairo. Seimo nariai šią problemą siūlo spręsti pridėtinės vertės mokesčių lengvatomis (PVM) ir premijomis, tuo metu automobilių rinkos ekspertas perspėja, jog skatinimo priemonę reikia rinktis atsargiai.

 Ypač sausringa vasara kankino ne tik Lietuvos ūkininkus, bet ir kaimynus lenkus, kurie yra vieni didžiausių vaisių ir daržovių augintojų. To dar nebuvo, bet šiuo metu ne lenkai daržoves gabena į Lietuvą, o atvirkščiai daržoves ir vaisius mūsų ūkininkai gabena tiems patiems lenkams. Iš Pasvalio rajone ūkininkaujančio Algimanto Morkūno ūkio daržovių sandėlio ruošiami išgabenti švieži kopūstai.

Vis dažniau Lietuvos žmonės pastebi, kad brangsta įvairios maisto prekės, tačiau įvardinti būtent kokios ir kiek jos pabrango – gali retas. Tv3.lt redakcija nusprendė pateikti, kokios prekės labiausiai brango nuo 2014 metų: Nepatikėsite, labiausiai šiais metais pabrango ne egzotiniai maisto produktai, o Lietuvoje nesunkiai užauginamos morkos. Lyginant su 2014 metų kainomis jos brango net 167,8 procentais arba 0,48 euro centrais už kilogramą. 2015 m. rugpjūčio mėn.

Pietiniame Vilniuje matyti pirmieji permainų ženklai – plečiasi transporto infrastruktūra, kyla prekybos centrai. Tačiau ar tai tik atskiri įvykiai, ar jie signalizuoja ir apie platesnę tendenciją – pietinio Vilniaus sparčią plėtrą artimiausiu metu? Mintimis apie tai, kas skatina čia kurtis verslus ir kas artimiausioje ateityje laukia šio rajono, dalinasi nekilnojamojo turto ekspertai ir pietinį Vilnių savo projektų vystymui pasirinkę verslininkai.

Atliktos apklausos duomenimis rodo, kad jaunimui Baltijos šalyse būdingi optimistiniai lūkesčiai atlygio atžvilgiu. Y karta, t. y. 18-25 metų jaunuoliai, visose Baltijos šalyse pradėję dirbti iškart tikisi gauti daugiau negu vidutinę algą. Lietuvoje pageidaujamo atlyginimo vidurkis siekia 728 eurus į rankas.

 Vienas šildymo sezono mėnuo lietuvio piniginei kainuoja vidutiniškai 16 proc. jo atlyginimo. Ir beveik 40 proc. pensijos. Bet štai kokias geras naujienas skelbia Rusijos dujų gigantė „Gazprom“. Esą kitus ir dar kitus metus dujas pardavinės už pačią mažiausią bet kada buvusią kainą. Rusiškų dujų kaina krenta, nes ji pririšta prie naftos kainos, o ši – rekordiškai nusmukusi ir smunka toliau. Lietuva 2013 m. dar mokėjo 500 JAV dolerius už tūkstantį kubinių metrų.

Kaip atrodo parduodamas kone milijono eurų vertės būstas ir kas tokį įperka? Pasirodo, prabangūs būstai nėra tik turtingų užsieniečių privilegija ar užgaida, mat tokia rinka egzistuoja ir Lietuvoje. Prestižiniai butai atveria įspūdingus vaizdus į Vilniaus senamiestį – bažnyčias, Trijų kryžių kalną ar Gedimino pilį. Tokiame būste neapsieinama ir be SPA zonos, sūkurinių vonių bei kiaurą parą budinčių apsaugos darbuotojų.

Ar išties Palangoje pas būsto nuomotojus nebeliks televizorių? Keletą metų neišsprendžiamas ginčas tarp būstų savininkų ir autorių teisų gynėjų pasiekė net teismą, bet ir šis nieko nepagelbėjo: privačius savo kambarius nuomojantys šeimininkai nenori būti lyginami su viešbučiais ir su niekuo sunkiai uždirbtų eurų dalytis nenori.

 Lietuva ir Latvija artimiausiu metu turėtų pasirašyti susitarimą dėl gamtinių dujų prekybos, teigia šalių ministrai pirmininkai. „Esame parengę bendradarbiavimo memorandumą, kurį šiuo metu iš Latvijos pusės derina ekonomikos ministrė (Dana Reizniece-Ozola - BNS), iš Lietuvos pusės - energetikos ministras (Rokas Masiulis - BNS). Tikimės, kad artimiausiu metu šis memorandumas bus suderintas ir pasirašytas“, - penktadienį po bendro Lietuvos ir Latvijos vyriausybių posėdžio žurnalistams Rokišk...

Būsto kainų augimas jau nestebina žmonių, tačiau pastarąjį pusmetį yra matomas didesnis pirkėjų aktyvumas dėl to, jog nuo šių metų lapkričio 1 dienos keičiasi skolinimosi reikalavimai. Lietuvos statistiko departamento duomenimis 2015 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,1 procentais. Daugiausia pabrango ankstesnės statybos būstai – 3,9 proc., iš jų butai vieno ir dviejų butų namuose – 5,4 proc., daugiabučiuose namuose – 3,5 proc.

Švedijos kapitalo vieną didžiausių prekybos tinklų šalyje valdanti bendrovė „Rimi Lietuva“ už piktnaudžiavimą skirta 73 tūkst. eurų bauda. Baudą skyrusi Konkurencijos taryba taip pat įpareigojo įmonę nutraukti nesąžiningus veiksmus. Tarybos teigimu, „Rimi Lietuva“ į 2010-2015 metų sutartis su tiekėjais įtraukė nuostatas, kurios įpareigojo įmones iš anksto sumokėti už pardavimų skatinimą.

Pastaruosius keletą metų Lietuvos miestuose aktyviai kuriasi nedideli verslai – išskirtinį asortimentą siūlančios krautuvėlės, kavinės, šeimų valdomi restoranai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė šalies gyventojus ragina palaikyti šių mažųjų verslininkų iniciatyvas, nes apsipirkimo pas smulkiuosius prekybininkus nauda yra dviguba – ir vietos bendruomenei, ir patiems pirkėjams.

Rinkos tyrimų bendrovės „RAIT“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, pasirinkdami mobiliojo ryšio operatorių, gyventojai labiausiai vertina mobiliųjų operatorių teikiamų paslaugų kokybę, kainą („labai svarbu“ atitinkamai 79 proc. ir 78 proc.) ir klientų aptarnavimo kokybę (61 proc.). Kiek mažiau įtakos operatoriaus pasirinkimui turi paslaugų paketo dydis (45 proc.), siūlomos nuolaidos prietaisams įsigyti (44 proc.), rekomendacijos (38 proc.), spartus mobilusis internetas (33 proc.

Nenumaldomai artėjant rinkimams valdantysis elitas Lietuvoje imasi gausiau politiniais pažadais laistyti su darbo santykiais susijusių akronimų dirvą. Tai itin jautri ir daugelį rinkėjų liečianti tema, tad garantuota, kad abejingų neliks. Vakar Vyriausybė paskelbė ketinanti nuo kitų metų pradžios pakelti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Anot Premjero, NPD bus padidintas nuo 166 eurų iki 200 eurų, o papildomas NPD už kiekvieną vaiką šeimoje – nuo dabartinių 60 eurų iki 120 eurų.

JAV centrinis bankas (FED) ketvirtadienį , kaip daugelis rinkos dalyvių ir tikėjosi, nepakėlė bazinės palūkanų normos. Negana to, spaudos konferencijos žinutė ir išsakytas požiūris skambėjo gana niūriai. Akivaizdu, kad mūsų lūkestis, jog FED verčiau pasirinks suklysti, pradėdamas kelti palūkanas per vėlai, negu kad per anksti, buvo teisingas – tai patvirtina FED vadovės Janet Yellen komentaras po sprendimo.

Grybautojai džiūgauja: miškuose jau kelia galvas ilgai laukti baravykai. O ir turguose šių grybų išsiilgę aukštaičiai už nedidelę krūvelę negaili pakloti kone geros mėsos kilogramui prilygstančią kainą - 8 eurų. Po didelės sausros rugpjūtį ne vienas užkietėjęs grybautojas jau buvo praradęs viltį miškuose rasti baravykų. Koks bus jų derlius po nenuspėjamo šių metų sezono, dar nežinia, bet baravykai pamėgtose augimvietėse jau kelia galvas.

Baruose ir užeigose susispietę šimtai sirgalių stebėdami Lietuvos krepšinio rinktinės rungtynes nusiraminimui pakelia net ir po penkis alaus bokalus. Tačiau, pasak barų savininkų, sirgalių išnešti nereikia – po rungtynių namo jie išeina savomis kojomis. Aludariai juokauja, kad daugiausia alaus bokalų pakeliama tuomet, kai Lietuvos rinktinės atakos šlubuoja, o metimai skrieja pro šalį.

Nuo senų šaldytuvų iki lempučių. Toks platus atliekų spektras bent artimiausiu metu nebus tvarkomas. Dėl įvairių pažeidimų iš pagrindinės elektronikos atliekas tvarkančios asociacijos atimta licencija. Pastaroji ją nubaudusią Aplinkos ministeriją kaltina siekiu perimti rinką, o ši atskleidžia, kad atliekos ir taip nebuvo tvarkomos jau ilgus metus. Štai kalnai elektronikos atliekų. Bent jau kol kas didžioji jų dalis taip ir liks pūpsoti.

Trečiadienį mažmeninės prekybos tinklus valdanti „Maxima grupė“ ir franšizės valdytoja bendrovė „Franmax“ kreipėsi į teismą su kaltinimais, kad Vilniaus prekybos akcininkai Marcinkevičiai neteisėtai panaudojo „Maxima“ parduotuvių modelį. Teigiama, kad Baltarusijoje esantis prekybos tinkas „Mart Inn“ nukopijavo jos įvaizdį.

Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad kitąmet numatoma didinti tabako akcizą. Papildomos pajamos padengtų biudžeto netektį, padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį. „Akcizo didinimo mastas bus panašus, kaip ir šiemet nuo kovo 1-osios. (...) Tarptautinės organizacijos yra teigiamai įvertinusios tai, kad akcizas yra didinamas laipsniškai, be didesnių šuolių“, - BNS sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

453 kilometrų ilgio, 700 megavatų galios elektros jungtis „NordBalt“ yra vienas reikšmingiausių elektros energetikos projektų Baltijos šalyse per visą sektoriaus istoriją. Nors jūrinis kabelis jungia Lietuvos ir Švedijos krantus, projekto naudą Lietuva ir Latvija pajus vienodai, teigė energetikos ministras Rokas Masiulis, Klaipėdoje susitikęs su Latvijos žurnalistais. „NordBalt“ bus pirmoji elektros infrastruktūra, sujungianti Baltijos šalis su Skandinavija.

Vyriausybei nusprendus nuo kitų metų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 166 iki 200 eurų, ekonomistai ir politikai tikina, kad tai geriausias šios vyriausybės sprendimas. Ekonomistas Gitanas Nausėda dar neseniai socialiniame tinkle rašė apie politikų nuoširdumo indeksą, kuris skaičiuojamas pagal neapmokestinamo pajamų dydžio ir vidutinio darbo užmokesčio santykį.

Lietuvoje dažnai kalbama apie minimalios algos kėlimą ir tai, kad dabartiniai atlyginimai yra itin skurdūs. Per pastaruosius mėnesius lietuviai stebėjo minimalaus atlyginimo didinimą, tačiau jis būdavo pakeltas tik simboliškai. Šiuo metu Lietuvoje mėnesinė alga yra 325 eurai, o dar 2005 metais ji buvo 145 eurai.

 Šią savaitę Lietuvoje lankosi Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos ekspertų delegacija. Jie vertina žuvies perdirbimo įmones, eksportuojančias savo produkciją į Eurazijos ekonominės sąjungos valstybes, ir šaltuosius žuvų sandėlius. Pagal iš anksto suderintą darbotvarkę numatyta, kad į dvi darbo grupes pasidalinę ekspertai apsilankys keturiose žuvies perdirbimo įmonėse ir keturiuose šaltuosiuose sandėliuose, iš kurių vykdomas žuvies eksportas.

Vyriausybė nusprendė didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, ketvirtadienį „Žinių radijui“ pranešė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Trečiadienį buvo sutarta, kad neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) bus didinimas nuo 166 eurų iki 200 eurų tiems asmenims, kurių atlyginimas siekia 928 eurus (3250 litų). Tai sprendimas, kuris sumažins mokestinę naštą ir padidins gyventojams realiais pajamas, jeigu ir nebus keliamas atlyginimas“, - laidoje „Pozicija“ sakė Ministras Pirmininkas.