Lietuvos verslas

Pirkdami automobilį daugiau nei pusė – 52 proc. – lietuvių rizikuoja įsigyti vogtą prekę, t.y. jie nepatikrina, ar automobilis neturi teisinių bei kitų apribojimų. Tokius rezultatus parodė transporto skelbimų portalo rugsėjį atlikta apklausa. Kad taip nenutiktų, prieš įsigyjant automobilį pravartu pasikonsultuoti su transporto priemones išmanančiais bičiuliais ar specialistais, tačiau net 44 proc. lietuvių to nedaro – pasikliauna tik savimi. Mato Buzelio, Autoplius.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užregistravo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame pateiktos numatomos kitų metų „Sodros“ pajamos ir išlaidos. Prognozuojama, kad einamųjų metų pajamos bus 95,5 mln. Eur mažesnės nei einamųjų metų išlaidos, tačiau einamųjų metų rezultatas, lyginant su ankstesniais metais, pagerės 48 procentais.

 Lietuvoje surenkama per mažai pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pareiškė Europos Komisija. „Pastebima, kad ir Lietuvoje vis dar didelis skirtumas tarp realiai surenkamo ir teoriškai galimo surinkti PVM, o tai rodo galimai nemažą PVM mokėjimo vengimą“, - rašoma EK paskelbtoje ataskaitoje dėl mokesčių reformų ES valstybėse narėse.

Norint sėkmingai konkuruoti Europoje, verslui reikia tvirto ekonominio, finansinio ir teisinio pagrindo. Tai turėtų garantuoti Europos Sąjunga, tačiau verslo bendruomenė pagrįstai nerimauja – euro zona vis mikčioja, kol ateina vis kita Graikijos krizė, ekonomikos augimas mažėja, o nedarbas yra pavojingai žemame lygyje. Mus smaugia politikų neapsisprendimas ir jų biurokratiškas mąstymas.

Pasaulio ekonomikos forumas (PEF) kasmet atlieka pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI). 2015 m. Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo tyrimo duomenimis, septintus metus lydere pagal bendrą konkurencingumo indeksą išlieka Šveicarija, antroje vietoje yra Singapūras, o trečioje – JAV. Lietuva pagal BKI pakilo 5 pakopomis aukštyn ir užima 36 vietą. Estija iš 29 nusileido į 30 vietą, Latvija – iš 42 į 44 vietą.

Eilės gydymo įstaigose – problema, prie kurios sprendimo grįžtama nuolat, bet vis nesėkmingai. Eilės kaip yra, taip yra, ir apeiti jas galima tik keliais būdais – jei turi pažinčių, jei turi pinigų arba jei sukeli milžinišką skandalą. Visi mėginimai sumažinti eiles lig šiol buvo administraciniai – diegiant elektronines registravimo sistemas, trumpinant paciento apžiūrai skirtą laiką.

Spalio 1 d. Klaipėdoje pradės veikti pirmoji Lietuvoje IKEA prekių užsakymo ir atsiėmimo vieta (angl. Order and Pick-UP Point). Plėtros į Vakarų Lietuvą žingsnį baldų prekybos tinklas žengė beveik po dvejų metų, kai buvo atidaryta pirmoji IKEA parduotuvė Vilniuje. Prekių užsakymo ir atsiėmimo vieta suteiks galimybę Klaipėdos regiono gyventojams paprasčiau ir be papildomų išlaidų įsigyti IKEA prekių.

2017-ųjų vasarą rekonstruojant Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo taką ir jam 35 dienas neveikiant, didžioji dalis skrydžių bus perkelta į Kauną. „13 oro linijų pasirinks kitą šalies oro uostą, daugumoj tai bus Kauno oro uostas, likusios dvi oro linijos dar neapsisprendė. Čia yra planavimas, ir į tai mes turime atsižvelgti“ - spaudos konferencijoje antradienį sakė Vilniaus oro uosto direktorius Artūras Stankevičius.

Kiekvienais metais iš Lietuvos emigruoja tūkstančiai lietuvių, kurie ieško geresnio gyvenimo svetur. Šiuo metu nebegalime pasigirti, kad mūsų yra trys milijonai, tačiau mūsų dideliu valstybinis aparatas pritaikytas net ne trims milijonams gyventojų, o keturiems.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) informuoja, kad šiais metais iki 325 eurų padidinus minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA) didėja ir minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis – iki 585 eurų. „Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. taikomas 325 eurų MMA dydis, 2016 metų minimalus fiksuotas pajamų mokesčio dydis didėja nuo 540 eurų iki 585 eurų (12x325x15 proc.

Pastaruoju metu šalies ekonomikai ypač svarbi vidaus rinka, norint išvengti „kietojo nusileidimo“,– teigia SEB banko ekspertai, pristatydami naujausią leidinį „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“. Pirmą šių metų pusmetį Lietuva pagal BVP plėtros tempą atsiliko nuo Latvijos ir Estijos, o to priežastis – didesnė eksporto priklausomybė nuo Rusijos, kuri ne tik pritaikė sankcijas daugeliui produktų, bet ir sparčiai praranda perkamąją galią.

Nors po didžiosios studentų bangos sostinėje praėjo daugiau nei mėnuo, nuomos kainos neskuba mažėti. Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai pastebi, kad nuomos mokestis rugsėjo pabaigoje išlieka 5–10 proc. didesnis nei vasaros pradžioje ar viduryje. Vidutiniškai už vieno kambario butą sostinėje reikia mokėti 268 eurus, dviejų – 407 eurus, trijų – 467 eurus, rodo nekilnojamojo turto skelbimų portalo duomenys.

Vokietijos automobilių grupės „Volkswagen“ valdoma „Škoda“ pripažino, jog 1,2 mln. jos dyzelinių automobilių turi taršos bandymų rezultatus klastojančią įrangą. „Galiu patvirtinti, jog kalbant apie „Škoda“ prekės ženklą, buvo pagaminta 1,2 mln. automobilių“, - sakė įmonės atstovas Jozefas Balazas.

Lietuviai dažniau nei kiti europiečiai prieš imdami vartojimo kreditą pirmiausia įvertina bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą. Be to, beveik kas šeštam lietuviui yra svarbu, ką apie sprendimą pasiskolinti pagalvos draugai ir artimieji, kai tuo tarpu kitiems europiečiams šis aspektas nėra reikšmingas. Tokios tendencijos išryškėja Centrinės ir Rytų Europos šalių mastu apklausus vartojimo kredito paslaugomis besinaudojančius „International Personal Finance“ (IPF) klientus.

Pastaraisiais metais kibernetinis saugumas tapo itin aktualia ir dažnai viešojoje erdvėje aptariama tema. Specialistai kalba apie inovatyvius sprendimus, verslo investicijų poreikį bei tarptautinės teisinės bazės paruošimą.

Euro zonoje šią savaitę pasirodys rugsėjo infliacijos duomenys. Šį rodiklį rinkos stebės labai akylai – vis didėja spaudimas Europos centriniam bankui (ECB) spartinti kiekybinio skatinimo programos apimtis. Defliacija, bet laikina „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad dėl kritusių naftos kainų ir keliomis savaitėmis vėluojančių degalų kainų mažėjimo rugsėjo infliacija euro zonoje ir vėl krito į neigiamą teritoriją. Prognozuojama, kad fiksuota 0,2 proc. defliacija.

Vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje ir toliau bus skiriamas didelis dėmesys. Energetikos ministerija atnaujino ir pateikė Vyriausybei Atsinaujinančių energijos išteklių plėtros 2016-2020 metų programos projektą, kuris bus palankesnis visiems elektros vartotojams bei skatins investicijas į vėjo energetikos plėtrą. Programos projekte numatoma vėjo jėgainių instaliuotą galią Lietuvoje, be šiuo metu suplanuotų 500 megavatų (MW), padidinti dar iki 250 MW.

Dalis visuomenės jau kuris laikas kalba, kad yra nusivylę Lietuvoje esančiomis partijomis ir politikais. Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad politinių partijų narių skaičius su kiekvienais metais auga, o profsąjungų narių mažėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, politinių partijų narių skaičius 2014 m. padidėjo 1,3 tūkst. (1,1 proc.) ir siekė 115,4 tūkst., arba 4,8 proc. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų. Tuo tarpu profesinių sąjungų narių skaičius sumažėjo 1,1 tūkst.

Valstybės investicijos 2016 metais turėtų siekti 1,236 mlrd. eurų - 14,4 proc. (207,996 mln. eurų) mažiau nei šiemet, kai joms numatyta skirti 1,444 mlrd. eurų. 2017 metais valstybės investicijos, palyginti su 2016 metais, turėtų išaugti 30,3 proc. iki 1,61 mlrd. eurų, o 2018 metais - padidėti dar 10,8 proc. iki 1,784 mlrd. eurų, nurodoma su 2016 metų biudžeto projektu pateiktoje 2016-2018 metų Valstybės investicijų programoje.

Pasirodžius preliminariems duomenims apie 2016 m. biudžetą, aiškėja, kad išlaidos ir toliau didės, o pajamų numatoma mažiau. Seimo opozicijos atstovai tikina, kad kitų metų biudžetas yra rinkiminis, o tai reiškia, jog valdantieji, norėdami įtikti rinkėjams, jau dabar nusispjaudami į fiskalinės drausmės taisykles siekia didinti išlaidas. Kaip nurodoma pirmadienį Vyriausybėje pradėtame svarstyti 2016 m. projekte, biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su šių metų planu, mažėja 1,2 proc. (96 mln.

Kaip pigiai pasiskolinti? Tokį klausimą, dirbant smulkiojo verslo finansavimo srityje, tenka girdėti dažnai. Universalų receptą atrasti būtų sunku, tačiau įmonėms patarčiau pirmiausia atlikti finansavimo priemonių rinkos analizę, ir į susitikimą su potencialiu kreditoriumi nusinešti ne tik idėją, bet ir konkrečius atsakymus ‒ kam panaudosite skolintas lėšas ir kaip jas planuojate grąžinti. Tuomet galėsite tikėtis gauti reikalingą kreditavimą ir suderėti dar palankesnes skolinimosi sąlygas.

Skolose skendintis Vilniaus miestas kitąmet tikriausiai nesulauks daugiau gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukų - 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte numatyta, kad miestui tenkanti GPM dalis sudarys 45,95 proc., arba 2,05 procentinio punkto mažiau nei šiemet (48 proc.). Kaunui tenkanti GPM dalis mažėtų nuo 94 iki 76,85 proc., Neringos savivaldybei - nuo 100 iki 59,04 proc., o Klaipėdai didėtų nuo 86 iki 87,32 proc.

2016 metų valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės paramos lėšas, turėtų būti mažesnės nei šiemet, tačiau išlaidos, o kartu ir biudžeto deficitas, planuojamas didesnės. Planuojamas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas kitąmet sudarys 1,1 proc. BVP, o išlaidos augs 4,1 proc. Šie rodikliai pagal ES reikalavimus negali būti didesni, jų bus laikomasi, bet labai įtemptai, biudžeto projekto pristatyme nurodo Finansų ministerija.

Praūžus vasarai ir atvėsus orams kurortų verslininkai skaičiuoja šios vasaros perlus, o statistikos departamentas pateikia duomenis, kaip šalies gyventojai atostogavo. Statistikos departamento duomenimis, antrąjį ketvirtį šalies gyventojų kelionių skaičius šalyje ir užsienyje padidėjo. 2015 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 m. ketvirčiu, vietinio turizmo kelionių su viena ir daugiau nakvynių skaičius padidėjo 4,3 proc., vienadienių keliautojų – 0,7 proc.

Kauno technologijos universitetas (KTU) rado infrastruktūros vystymui ir plėtrai būtinų investicijų rezervą – nenaudojamų Universiteto pastatų pardavimas. Sėkmingas bandomasis projektas Vyriausybę įtikino uždegti žalią šviesą ir antrajam investiciniam etapui – bus parduodami dar penki Universiteto patikėjimo teise valdomi valstybės pastatai. KTU yra pirmoji Lietuvos aukštoji mokykla viešame aukcione pardavusi nenaudojamus pastatus, už kuriuos gautos lėšos investuotos į infrastruktūros gerinimą.

Penktadienio popietę LBA nariai, susitikę su Seimo Pirmininke, aptarė aktualius visam bankiniam sektoriui klausimus, tarp kurių ir pastaruoju metu atgarsio sulaukęs pinigų išgryninimo bankomatuose limitų klausimas. Realios pinigų išgryninimo sumos Š.m. rugpjūtį LBA užsakymu buvo atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa, kurios tikslas – ištirti gyventojų grynųjų pinigų naudojimo poreikį. „Pinigų išsigryninimo limitų pakeitimai viešojoje erdvėje sukėlė didelę diskusijų bangą.

 Per Vilniuje vykusią konferenciją Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pristatė Lietuvoje vykdomų reguliavimo reformų vertinimą ir rekomendacijas Lietuvos reguliavimo politikai.

Lietuva nuo krizės Rusijoje ir šios šalies paskelbto embargo maisto produktams nukentėjo labiausiai iš visų Baltijos šalių. Nenuostabu, kad didžiausių praradimų, nepaisant naujų rinkų paieškos, patyrė maisto pramonė bei žemės ūkis. Tačiau itin sėkmingai atsilaikė transporto sektorius. Pavykus įsitvirtinti naujai užkariautose rinkose, kitąmet eksportas ir vėl turėtų grįžti į 4-5 proc. augimo zoną.

Nerimstant kalboms apie minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimą iki 437 eurų jau kitais metais, ekonomistas Nerijus Mačiulis rėžė atvirai: „tokį makabrišką planą galėjo sugalvoti tik gerai infiltruotas ir užmaskuotas visuomenės priešas“. Socialiniame tinkle vyriausias Swedbank ekonomistas Nerijus Mačiulis dėsto, kad jeigu kitais metais MMA būtų padidintas iki 437 eurų, net 61 tūkstantis kvalifikuotų viešojo sektoriaus darbuotojų – kai kurie slaugytojai, mokytojai ir auklėtojai, gaisrinink...

Keturi iš penkių 18–25 metų lietuvių taupo konkrečiam tikslui – tai atskleidė SEB banko užsakymu atliktas tyrimas Baltijos šalyse. Palyginti su latviais ir estais, mūsų šalies jaunimas konkretiems tikslams taupo šiek tiek dažniau. Populiariausia taupyti automobiliui, būstui ir kelionėms. Daugelis jaunuolių tarp svarbiausių taupymo tikslų nurodo būsimas vestuves. Konkretiems tikslams taupo ir keturi iš penkių jaunų estų, Latvijoje taupančių ateičiai dalis mažesnė – trys iš penkių.

Panevėžio miškų urėdijos medelyno vadovas jau kelios savaitės intensyviai ieško skubios darbo jėgos. Maždaug po mėnesio čia prasidės didieji medelių rūšiavimo darbai. Pirmiausia visus sodinukus reiks iškasti, surūšiuoti ir sandėliuoti kitų metų pavasario sodinimui. Darbai tęsis maždaug 2 mėnesius. Tokiam sezoniniam darbui reikia apie 40 žmonių. Tačiau nesėkmingos galinčių dirbti paieškos medelyno vadovą varo į neviltį.

Daugiau nei trečdalis 18-29 metų amžiaus Lietuvos gyventojų ketina kurti savo verslą arba aktyviai svarsto šią galimybę. Vyrai ir moterys tokiam žingsniui pasiryžtų dėl ganėtinai skirtingų priežasčių. Tačiau ir vieni, ir kiti mano, kad verslo pradžiai labiausiai reikalingas pradinis kapitalas. Tokius duomenis atskleidė tyrimas apie šalies jaunimo verslumą. Kurti savo verslą ketina arba apie tai intensyviai galvoja net 35 proc. 18-29 metų amžiaus šalies gyventojų.

Įprasta, jog keliautojai, prasukę pro Lietuvos pajūrį, būtinai suvalgys šviežios rūkytos žuvies ir nusipirks ar bent jau pasigrožės tradiciniais ir moderniais gintaro dirbiniais. Šie Baltijos jūros “perlai” traukia ne tik užsieniečių bei lietuvių dėmesį, o daliai vietos gyventojų tai – vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Paaiškėjus apie „Danske Bank“ ir „Swedbank“ pasirašytą mažmeninės bankininkystės perleidimo sutartį, klientai nerimauja, kokių pokyčių gali sulaukti. Tuo tarpu Bankų klientų asociacija yra susirūpinusi dėl tolimesnės Lietuvos bankų rinkos ateities ir jos artėjimo prie monopolijos. Į Lietuvos bankų klientų asociaciją jau kreipiasi „Danske Bank“ klientai su nerimu, kaip bus su jų paskolomis.

Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vieno pareiškėjo skundą, skyrė baudas keturioms greitųjų kreditų bendrovėms. Bendra baudų suma siekia 29 669 Eur. Priežiūros tarnyba nustatė, kad greitųjų kreditų bendrovės, prieš suteikdamos vartojimo kreditą, netinkamai įvertino asmens mokumą.

 Jau kurį laiką Lietuvoje ir užsienyje juntama aplinkosaugos bei ekologijos specialistų stoka. Nuolat griežtėjant aplinkos apsaugos reikalavimams, o ir pačiam verslui patiriant vis daugiau visuomenės spaudimo tapti atsakingesniems, šis trūkumas tampa tik ryškesnis. Ekspertai prognozuoja, kad dėl augančio poreikio netrukus turėtų ateiti nauja susidomėjimo aplinkosaugos ir ekologijos specialybėmis banga.

Ketvirtadienį Vilniuje atidarytas naujas Mykolo Romerio universiteto (MRU) korpusas, kuriame veiks socialinių inovacijų mokslinių laboratorijų tinklas MRU LAB. Kaip pranešė universitetas, čia bus skatinamas glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas, realus mokslinių tyrimų pritaikymas įvairioms visuomenės problemoms spręsti.

Šiandien Mindaugas Marcinkevičius Vilniaus apygardos teismui pateikė galutinius rašytinius atsakymus į UAB „Geležinio vilko projektas“ teisininkų ieškinį prieš prasidedant reguliariems teismo posėdžiams.

Šiandien Vilniuje duris atvėrė naujas prekybos slėnis „Nordika“. Iškilmingoje šeimai ir namams skirto prekybos slėnio atidarymo ceremonijoje dalyvavo ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „Džiaugiuosi, kad užsienio prekės ženklai vis didesniu mastu renkasi Vilnių, atnešdami mūsų rinkai kokybę, naujus prekės ženklus ir patirtį.

Kitų metų vasarą Lietuvoje pasirodys šalyje dar nematyti lėktuvai – iš Barselonos į Vilniaus oro uostą pradės skraidyti Ispanijos žemų kaštų oro linijos „Vueling“. Šis oro vežėjas didindamas esamų maršrutų intensyvumą pasinaudos Lietuvos oro uostų įsteigtos maršrutų plėtros programos finansine parama. Kompanija „Vueling“ jau pradėjo bilietų pardavimą pirmiesiems skrydžiams, prasidėsiantiems nuo 2016-ųjų birželio pabaigos – bilietas iš Vilniaus į Barseloną kainuos nuo 49,99 euro.

Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčia žengia išmanumo laiptais – jau nuo rugsėjo joje galima aukoti mobiliuoju telefonu. Bernardinų bažnyčia ir bendrovė „WoraPay“ pasirašė sutartį, pagal kurią visi bažnyčios lankytojai galės aukoti ne tik grynaisiais, bet ir telefonu. Mobiliųjų atsiskaitymų sistemos kūrėjams „WoraPay“ įdiegus mobiliosios piniginės programą, parapijiečiams ir bažnyčios svečiams pakaks telefonu nuskenuoti www.bernardinuparapija.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia nepritariantis valdančiosios koalicijos partnerių siūlomam minimalios algos (MMA) didinimui beveik 90 eurų nuo kitų metų liepos. „Mano pareiga, kad šalyje ekonominis stabilumas išliktų toks, koks yra dabar ilguoju laikotarpiu. Niekada nepritarsiu sprendimams, kurie gali sukelti ilgalaikes neigiamas pasekmes. Jeigu mes dabar priimtume tokį sprendimą, neigiamų pasekmių susilauktume labai greitai.

Kitąmet, kai pradės veikti Lietuvos, Švedijos ir Lenkijos jungtys, elektros energija Lietuvoje gali atpigti 10–13 proc., rašo „Verslo žinios“. Šiemet elektra Švedijoje yra vidutiniškai perpus pigesnė nei Lietuvoje. Elektros energetikos sektoriuje – įtemptas laikas: rudenį didieji šalies energijos vartotojai ir tiekėjai derasi dėl 2016 metų elektros tiekimo sutarčių.

Nepriklausomų narių atrankos į valstybės įmonių (VĮ) valdybas tvarką rengusi Ūkio ministerija pripažįsta, kad kandidatams taikomi pertekliniai reikalavimai ir žada juos naikinti. „Verslo žinios“ rašo, kad kandidatus į VĮ valdybas vertina politikams pavaldūs valstybės tarnautojai, o nepriklausomi ekspertai į atrankas kartais pakviečiami tik dėl akių, nes neturi balso teisės.

Koncernui „MG Baltic“ priklausantis Kauno stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojas „Stumbras“ į Kiniją pradėjo tiekti šios šalies tradicinį gėrimą – degtinę baijiu, kurios pasaulinė rinkos vertė siekia 23 mlrd. JAV dolerių, rašo „Verslo žinios“. „Sumanymas kinams siūlyti gėrimą, kurio gamyba ir tradicijomis garsėja jų šalis, iš pirmo žvilgsnio gali stebinti. Ypač turint omenyje konkurenciją: Kinijos rinkoje yra begalė degtinės baijiu rūšių ir prekių ženklų.

Paskutinius metus vadinamąjį „pagalvės“ mokestį iš poilsiautojų renkančią Palangos savivaldybę šiemetė vasara nuvylė -palyginti su 2014 metų šiltuoju sezonu, gauta 28,3 tūkst. eurų mažiau, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Už kiekvieną kurorte praleistą naktį poilsiautojams mokant po 30 centų, per šią vasarą Palanga gavo apie 125,4 tūkst. eurų pajamų. Praėjusią vasarą kurortas pagalvės rinkliavos buvo sulaukęs per 153,6 tūkst. eurų.

Tik kas trečias lietuvis nuogąstauja, kad į Lietuvą atvyksiantys pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos, paaštrins konkurenciją vietos darbo rinkoje. Taip teigia specialistų paieškos portalas, apklausęs dirbančius ir ieškančius darbo Lietuvos gyventojus. „Šį antradienį Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai nubalsavo išsidalinti 120 tūkst. pabėgėlių, kol kas įstrigusių Graikijoje, Italijoje ir Turkijoje, - sako cvmarket.

Tai – dėl ko vokiečių automobilių gamintojai „Volkswagen“ tenka atšaukti pusę milijono automobilių Jungtinėse Valstijose ir už ką jai gresia 16-os milijardų eurų bauda, Vokietijos žiniasklaida vadina „brangiausiai kainuosiančia kvailyste automobilių pramonės istorijoje.“ Skandalas kilo po to, kai Jungtinių Valstijų aplinkos apsaugos agentūra pareiškė, jog dyzeliniais varikliais varomi volksvagenai į atmosferą išmeta gerokai didesnį CO2 kiekį nei rodo gamintojų testų rezultatai.

Internete galima rasti skelbimų, kuriuose parduodamas toks mamos pienas. Klaipėdos rajone gyvenanti ir savo pieną parduodanti moteris sako, kad yra sveika, geria žuvų taukus, tad jos pienas tiks bet kuriam mažyliui. Visgi, prieš kameras savo pienu prekiauti sugalvojusi moteris kalbėti nedrįso. O štai Kauno klinikose naujagimių skyriuje tokio pieno pilni šaldikliai. Tiesa, jis ne pardavimui. Čia ką tik pagimdžiusios moterys laiko savo pieną per anksti gimusiems ar sergantiems kūdikiams.