Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, pirmą ir antrą šių metų ketvirtį Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, susidarė didžiausias BVP plėtrą skatinančių išorės ir vidaus veiksnių atotrūkis: grynasis eksportas smarkiai sumažėjo, tačiau jį kompensavo ūgtelėjęs namų ūkių vartojimas ir vidaus investicijos.
„Gyventojai nepasidavė geopolitinio neapibrėžtumo nuotaikai ir grįžo prie įprasto elgesio –aktyviai pirko ir maisto produktus, ir ne pirmojo būtinumo reikmenis. Nors daugeliui šalies gyventojų atrodo, kad kainos kilo kur kas daugiau negu skelbia Statistikos departamentas, net ir didžiausi pesimistai pripažįsta, kad euras buvo įvestas sklandžiai ir nesukėlė didesnių trikdžių“, – teigia G. Nausėda.
Anot jo, pastaruoju metu kito importo struktūra pagal prekių grupes. 2015 metų sausio-liepos mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, investicinių prekių importas galiojusiomis kainomis išaugo 17,6 proc., o galutinio vartojimo prekių importas sumažėjo 2,8 procentais. Pavyzdžiui, mūsų įmonės aktyviau atnaujino įrengimų ir automobilių parką, o jis buvo daugiausia importinės kilmės.
Galutinio vartojimo prekių importui neaugant, bet kokios vidaus paklausą skatinančios priemonės savaime atsipirktų, kadangi lemtų lietuviškos kilmės prekių gamybos didėjimą. Net jeigu gyventojų perkamosios galios didėjimas pagyvintų importą, valstybė surinktų daugiau PVM ir akcizo įplaukų.
Pasak G. Nausėdos, vidaus rinkos gyvybingumui palaikyti labai reikalingos mažiausiai uždirbančiųjų pajamų didinimo ir mokesčių mažinimo priemonės, tik svarbu, kad Seimo rinkimų išvakarėse jos nebūtų perdėtos ir negrėstų ekonomikos stabilumui. Per pastaruosius 2,5 metų minimali mėnesio alga (MMA) didinta tris kartus, ketinama nuo 2016 m. sausio 1 d. kelti ją ketvirtąjį kartą. Pagirtina tai, kad nuo kitų metų nuspręsta padidinti ir neapmokestinamųjų pajamų dydį, kuris leidžia verslui lengviau „suvirškinti“ MMA didinimo pasekmes.
„Nors pastaruoju metu nekilnojamojo turto rinka atkuto, būtų neatsargu tiesmukai perkelti šias tendencijas į ateitį. Šiuo metu kai kurie namų ūkiai stengiasi užbėgti už akių šių metų lapkričio mėnesį įsigaliosiančiai griežtesnei Atsakingojo skolinimo gairių versijai, kol ji dar neapribojo skolinimosi galimybių. Be to, kyla klausimų, ar nebus mėginama dar labiau suvaržyti būsto kreditavimą papildomomis nuostatomis diegiant Europos Sąjungos būsto direktyvą, dar žemiau nuleisti neapmokestinamojo nekilnojamojo turto kartelę ir t. t.“, - sako G. Nausėda.
SEB bankas sumažino šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę nuo 2,6 proc. iki 1,8 proc., kitų metų – nuo 3,5 proc. iki 2,8 proc., 2017 metais laukiama 3,2 proc. plėtros. Šių metų vidutinės infliacijos prognozė sumažinta nuo -0,4 proc. iki -0,7 proc., kitąmet tebelaukiama 0,3 proc. infliacijos. Prognozuojama, kad 2017 metais kainos vidutiniškai ūgtelės 1,2 procento.