Lietuvos verslas

Andrius Mamontovas nusifilmavo dviejuose vaizdo klipuose, kuriuose kviečia gerbti kūrėjus ir jų darbus. Apsipirkęs nedidelėje parduotuvėje bei užsipylęs kuro degalinėje jis užuot susimokėjęs tik paploja, – būtent plojimais, garbe ir reklama neretai Lietuvoje siūloma atsilyginti kūrėjams. Iš nelegaliai intelektualinę, kūrybinę produkciją įsigyjančių lūpų dažnai nuskamba pasiteisinimai, jog dėmesys ir populiarumas turėtų būti atsvara patiriamiems finansiniams nuostoliams.

Naujoji Kauno valdžia ketina koreguoti paskutiniajame kadenciją baigusios tarybos posėdyje patvirtintas automatinės dviračių nuomos sistemos operatoriaus parinkimo konkurso sąlygas, antradienį rašo dienraštis „Kauno diena“. Dabar numatyta, kad laimėjusi įmonė Kaune turėtų įrengti ne mažiau kaip penkis dviračių nuomos punktus, kurių kiekviename būtų mažiausiai po penkis dviračius.

Europos Parlamentas antradienį turėtų pritarti siūlymams mažinti vienkartinių plastikinių maišelių naudojimą. Sutariama, kad per penkerius metus tokių maišelių turi būti sunaudojama perpus mažiau nei dabar. Skaičiuojama, kad Lietuvoje maišelių sunaudojama penkiasdešimt kartų daugiau nei Danijoje, kur per metus vienas žmogus vidutiniškai sunaudoja tik keturis maišelius.

 Finansų krizę išgyvenę lietuviai pastaraisiais metais vis dažniau lankosi įvairiuose lošimo namuose bei lažybų punktuose. Dėl to kyla grėsmė, kad daugiau jų gali tapti priklausomi. Liūdniausia, kaip pastebi psichologė-psichoterapeutė Aušra Varneckienė, jog jokie įspėjimai apie azartinių žaidimų pavojų neveikia. 2013 metais Lietuvoje veikiančios azartinių žaidimų ir lažybų organizavimo įmonės uždirbo beveik 292 mln. eurų. Tai yra maždaug 75 proc.

Klaipėdos uostas ketina plėstis jūroje ir sausumoje. Planuojama, jog šiaurinėje uosto dalyje atsirastų naujas giliavandenis uostas, o pietinėje – uosto infrastruktūra. Naujas teritorijas tikimasi spėti suformuoti Europos sąjungos lėšomis. Europinių pinigų Lietuva gaus iki 2021-ųjų. Teritorijos uostui turėtų būti numatytos bendrajame jo plane, kuriam rengti direkcija paskelbė konkursą.

 Per darbuotojų nuomos įmones žmonės įdarbinami nebūtinai tik trumpalaikiams darbams. Nemaža dalis tokių darbuotojų džiaugiasi galimybe įgyti naujų kompetencijų, o pademonstravę savo gebėjimus sėkmingai kyla karjeros laiptais. Pasak jų, viskas priklauso tik nuo pačių žmonių – geram darbuotojui joks darbdavys neparodys durų. Personalo nuomos paslaugas teikiančios bendrovės „Headex Group“ patirtis rodo, jog laikinieji darbuotojai netrunka įsitvirtinti vienoje ar kitoje darbovietėje.

 Vilniaus oro uostas įdiegė naujovę – eilių valdymo informacinę sistemą, skirtą padėti aviacinio saugumo patikros laukiantiesiems aiškiai suplanuoti savo laiką. Sistema apskaičiuoja prie patikros stovinčiuosius ir nurodo, kiek laiko liko stovėti eilėje. Tokios sistemos įdiegtos daugelyje didžiųjų JAV oro uostų, teigiama Valstybės įmonės „Lietuvos oro uostai“ pranešime spaudai.

 Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pamaryje baigėsi stintmetis. Žvejai sako, kad stintų laimikiai šiemet buvę neblogi, tačiau uždarbis nuvylęs. Tinklus Rusnės žvejai šiemet pradėjo mesti kovo pradžioje – maždaug savaite anksčiau nei įprastai. Iš viso į juos papuolė apie 250 tonų tik pavasariais neršti į Nemuno žemupį suplaukiančių žuvų. Pernai pamaryje sugauta mažiau nei 70 tonų. Ir tai, pasak žvejų, buvę prasčiausi metai per pastaruosius tris dešimtmečius.

 Defliacinis periodas euro zonoje balandį galų gale baigėsi ir metinė infliacija šį mėnesį galėjo siekti 0,1 proc., prognozuoja „Danske Bank“ analitikai. Kovą buvo fiksuota 0,1 proc. defliacija. Infliacija toliau augs Prognozuojama, kad antroje metų pusėje infliacija euro zonoje toliau kils ir jau gali perkopti 1 proc. ribą. Įtaką infliacijos augimui darys kylanti naftos kaina eurais – nafta šiuo metu kainuoja 60 eurų už barelį, nors sausį kainavo eurų už barelį.

 Prekybininkų duomenimis, labiausiai Lietuvoje augančia preke jau kelerius metus iš eilės tampa mėsa, ypač vištiena – pastarosios pardavimai per metus išaugo apie 10-11 proc. ir sėkmingai kyla toliau. Nepaisant didėjančio populiarumo, žmonės vis dar retkarčiais suabejoja, ar mėsa iš tiesų yra sveikas produktas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų nuomone, nepagrįstos dvejonės dažniausiai kyla dėl gyvūnų auginimo, maitinimo ar mėsos apdorojimo sąlygų.

 Lietuva visas galimybes tapti patraukliu tarptautinių verslo ginčų sprendimo centru, pažymi Vilniuje pirmadienį diskutavę valdžios, valstybinių teismų ir privataus sektoriaus atstovai. Anot jų, arbitražui populiarėjant, bendradarbiavimo su valstybiniais teismais poreikis augs, tačiau arbitražo populiarumas priklausys nuo palaikymo iš teismų. „Visuotinai pripažįstama, kad alternatyvūs ginčai yra efektyvesni, greitesni, o kai kuriais atvejais ir pigesni.

 Klaipėdos miestas yra itin reikšmingas Lietuvos ekonomikai. Tai, kad miestas prie jūros, jau savaime diktuoja specifinių verslų kūrimąsi, kurių rodikliai demonstruoja aukštus rezultatus. Štai Klaipėdos apskrities žuvų eksportas per penkerius metus padidėjo 10,3 proc. ir 2014 m. jo vertė siekė 33,8 mln. eurų. Klaipėdos laivų statyklos eksportuoja produkciją į daugiau nei 10 valstybių. Ūkio ministro Evaldo Gusto teigimu, Klaipėdos kraštas išties turi kuo pasigirti.

 Lietuvoje yra 5 tūkst., daugiausiai – 10 tūkst. gero vyno pirkėjų, „Žinių radijui“ sakė vynininkas Arūnas Starkus. „Mes labai mažytė rinka. Visame pasaulyje yra tas pats. Lietuvoje netgi vidutinė vyno butelio kaina yra aukštesnė negu Vokietijoje“, - laidoje „Ačiū, kad atėjote“ pirmadienį sakė A. Starkus. Anot jo, Vokietijoje vyno verslas yra itin nepelningas, reikalingas tik kitų produktų pardavimų papildymui. „Mes dar neblogai esame čia įsitvirtinę.

 Kuo dažniau spragsite kompiuterio pele, tuo didesnė tikimybė, kad rankoje, rieše, kakle ir petyje jausite skausmą, nutirpimą ir kitokius nemalonius pojūčius. Daugiau nei du trečdalius darbo laiko prie kompiuterių praleidžiantys žmonės dažniau kenčia rankų ir riešų skausmus.

Auditoriai konstatuoja, kad bankrotai yra skelbiami per vėlai, kai įmonės turi itin mažai turto. Dėl šios priežasties patenkinama tik apie 13 proc. kreditorių reikalavimų. Seimo Audito komitetui abejonių kelia ir bankrutuojančių įmonių turto pardavimo procesas. Anot Seimo Audito komiteto vadovės Jolitos Vaickienės, tokios išvados paaiškėjo apsvarsčius valstybinio audito ataskaitą. „Ką svarbiausio pastebėjo valstybės kontrolė, tai – ištįsę bankroto procedūrų terminai.

Tarptautinė informacinių technologijų korporacija „Dell“ skirs daugiau dėmesio Baltijos šalims – Vilniuje viešėję kompanijos vadovai patikino, kad sieks stiprinti lyderio pozicijas bei tapti patikima IT partnere ne tik Vidurio ir Rytų Europoje, bet ypač – visose trijose Baltijos šalyse. „Dell“ atstovų teigimu, orientaciją į Baltijos šalių, o ypač Lietuvos rinką paskatino tai, jog šalis – viena iš sparčiausiai augančių interneto vartotojų bei IT technologijų rinkų pasaulyje.

 Lyginant Baltijos šalių namų ūkių išlaidas, būtiniausiems savo poreikiams lietuviai skiria daugiau pinigų nei estai, tačiau daugiausiai šioms išlaidoms skiria Latvijos gyventojai. Keturių asmenų šeima, gyvenanti nuosavame senos statybos 70 kv. m. bute Vilniuje, maistui, būsto išlaikymui ir transportui skiria 513 eurų.

Siekdamas apsaugoti Kuršių mariomis neršti plaukiančius šlakius ir lašišas, aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pakeitė verslinės žvejybos vidaus vandenyse taisykles, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime spaudai. Verslinės žvejybos taisyklės jau numato draudimą Kuršių mariose žvejoti lašišas ir šlakius ištisus metus, tačiau išvengti jų šalutinio laimikio sudėtinga.

Dar sovietmečiu Vilniuje, Lazdynų pakraštyje, pastatytas parodų kompleksas nepriklausomos Lietuvos laikais yra tapęs saugotina architektūrine ir kultūrine vertybe.

2020 metai gali būti labai sudėtingi Lietuvos ekonomikai, o tai lems dvi priežastys – gerokai sumažėsianti Europos Sąjungos (ES) parama ir gili demografinė duobė, rašo portalas 15min.lt. Apskaičiuota, kad kito dešimtmečio pradžioje darbo jėga trauksis trečdaliu, o pensinio amžiaus žmonių skaičius smarkiai augs. Tuo pat metu milijardinė ES parama ne tik sumažės kelis kartus, bet ant Lietuvos pečių guls ir visos už ES lėšas sukurtos infrastruktūros išlaikymas.

 Šią savaitę į Klaipėdos uostą atplaukia trečiasis komercinis suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinys, skirtas pirmajam Baltijos šalyse SGD terminalui. SGD terminalo operatorės „Klaipėdos naftos“ atstovė spaudai Indrė Milinienė BNS patvirtino, kad su Bahamų salų vėliava plaukiantis dujovežis „Arctic Voyager“ į Klaipėdos uostą turėtų įplaukti ketvirtadienį. Pasak jos, laivas atgabens 140 tūkst. kubų suskystintų gamtinių dujų (apie 84 mln.

 Beveik kas penktas (19,8 proc.) pensinio amžiaus žmogus Lietuvoje gyvena ties skurdo riba. Pagal šį rodiklį esame tarp šešių daugiausia problemų turinčių ES šalių. Kone vienintelis šalies senjorų pajamų šaltinis senatvėje — valstybės mokama pensija, tačiau du iš trijų Lietuvos gyventojų — būsimųjų pensininkų — nesidomi ir nežino, kokia bus jų pensija ir kaip ją padidinti.

 VL žurnalistas Albinas Čaplikas Pieno perdirbėjai dėl milijonų dūšią net velniui parduotų? Pieno perdirbimo įmonės paskleidė informaciją, kad jau surinko per 7 tūkstančius jų teisei pasinaudoti ES parama pritariančių pieno gamintojų parašų. Pieno perdirbimo įmonių vadovai ir savininkai sunerimo: artėja paraiškų teikimo ES paramai gauti laikas, o dar neaišku, ar į šią paramą įmonės galės pretenduoti.

 Klaipėdos uostas, kuris iki 2021 metų laivybos kanalą ketina pagilinti iki 17 metrų, pradeda jo gilinimo iki 15 metrų etapą. Pirmuosius 5 mln. eurų vertės darbus atliks Austrijos statybos milžinė „Strabag“. Klaipėdos uosto direkcijos atstovė spaudai Dovilė Ringis BNS sakė, jog pirmajame kanalo gilinimo etape jis bus pagilintas puse metro - nuo 14,5 iki 15 metrų. Darbai turėtų būti baigti šių metų rudenį. „Šie darbai - pirmas žingsnis Klaipėdos uoste pasiekti 17 metrų gylį.

 Vaida Meidutė-Strazdauskienė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Paskolų verslas Švedijoje paskutiniais metais augo itin sparčiai. Valstybinis antstolių biuras jau kelerius metus iš eilės stengiasi atkreipti šalies politikų dėmesį į augančią problemą – per lengvai suteikiamas paskolas ir per dideles palūkanas, kas dažniausiai jaunus žmones įklampina į skolas. Kaip problematiškiausios įvardijamos greitųjų kreditų įmonės.

 Graikijos finansuotojai Europoje mėgina tildyti kalbas, kad jie kuria planus potencialiam Graikijos pasitraukimui iš euro zonos, ir reiškia viltį, kad neseniai Atėnams reikšta kritika paskatins šalį pasistūmėti planuojant ekonomikos reformas, kurių reikia norint atrakinti pagalbos paskolų fondus.

 Brazilijai paskelbus, kad „Žemaitijos pienas“ pirmasis iš Lietuvos pienininkų gali eksportuoti sūrį į šią šalį, kitos bendrovės taip pat laukia Brazilijos rinkos atsivėrimo. Pasak Vilkyškių pieninės ir „Rokiškio sūrio“ atstovų, ši rinka yra patraukli. „Rokiškio sūrio“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa sako, kad bendrovė pati nebando patekti į Braziliją, tačiau stengiasi patekti į kitas šalis. „Mes irgi tai darome, bet ne Brazilijoje.

 Svetimų ir savų sukurtomis nepalankiomis aplinkybėmis žemės ūkio produkcijos rinkose negailestingai plakami žemdirbiai šiemet jaučiasi patekę ir į naujų žaliųjų reglamentų spąstus.

 Parengus projektą vieno ar dviejų butų namo statybai, iškyla daugiabučiai ten, kur pagal planavimo dokumentus to daryti negalima. Tokių atvejų itin padaugėjo Palangoje, kituose kurortuose, Vilniuje. Kaip pažaboti įstatymų spragomis besinaudojančius statytojus, aiškintasi Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Gavus savivaldybės leidimą statyti kone tūkstančio kvadratinių metrų vienbutį, Palangoje atsirado ne prabangi vila, o daugiabutis.

Po šių metų liepos 1 d. verslo atstovams nebeliks įpareigojimo prekių bei paslaugų kainas skelbti dviem valiutomis. Lietuvos vartotojus ginančių organizacijų atstovai ragina verslo bendruomenę pratęsti kainų nurodymą litais bei eurais bent iki 2016 m. sausio 1 d. Anot Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso prezidentės ir euro įvedimą stebinčio projekto Pranešu.

 Jau trečią dieną „Litexpo“ parodų centre vykstanti 22-oji tarptautinė paroda „Resta“kasdien sulaukia vis daugiau lankytojų, besidominčių statybų ir remonto naujienomis. Per porą pirmųjų dienų parodoje apsilankė apie 20 tūkst. žmonių iš visos Lietuvos ir užsienio šalių. Nemaža jų dalis – nuolatiniai šios parodos lankytojai, į „Resta“atvykstantys kasmet. Tai statybos inžinieriai, statybininkai, projektuotojai, dizaineriai ar studijuojantys šias profesijas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 Koks yra Lietuvos ekonominis identitetas – Vakarų šalių produkcijos surinkimo fabrikas, o gal paslaugų centrų superžvaigždė, inovatorė, naujųjų fizikos, chemijos ir biologijos technologijų kūrėja? Po truputį kylant šalies pragyvenimo lygiui, atitinkamai keičiasi ir ūkio struktūra. Visiems žinoma, kad išsivysčiusios šalys pasižymi vyraujančiu paslaugų sektoriumi ir menka žemės ūkio dalimi.

 Pirkėjai, ieškantys naujos statybos būsto Klaipėdoje, pastaruoju metu didesnį dėmesį skiria vidutinės ir aukštesnės klasės butams. Būtent pirkėjų dėmesys šiam segmentui bei rinkai pasiūlyti nauji projektai tapo tuo veiksniu, kuris pirmąjį šių metų ketvirtį įnešė daugiausiai gyvybės į Klaipėdos naujos statybos būsto rinką.

Graikija galėtų pasimokyti iš Lietuvos, kaip vykdyti reformas per krizę, užuot tik siekusi paramos iš išorės, penktadienį pareiškė finansų ministras Rimantas Šadžius, atvykęs į euro grupės susitikimą Rygoje. „Žinoma, kad galime matyti (Lietuvos) analogijų su Graikija.

 Šalies muziejuose ir teatruose pernai lankėsi daugiau žiūrovų nei ankstesniais metais, bibliotekų skaitytojų ir kino teatrų lankytojų skaičius beveik nepakito, penktadienį pranešė Statistikos departamentas. Pernai metais muziejuose iš viso apsilankė 3,8 mln. lankytojų - per metus šis skaičius padidėjo 170 tūkst., arba 4,4 procento. Kaip ir kasmet, daugiausia lankytojų sulaukė Lietuvos jūrų muziejus (468 tūkst.), Lietuvos nacionalinis muziejus (299 tūkst.

 Kasmet paskutinį balandžio šeštadienį visame pasaulyje minint Veterinarijos dieną, prisimenama, kokia svarbi ši profesija. Apie tai, kokius iššūkius šiandien reikia įveikti veterinarijos gydytojams, pokalbis su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorium dr. Jonu Miliumi. – Nemaža dalis žmonių mano, kad veterinarijos gydytojas tik skiepija ir gydo šuniukas ar kačiukus.

 Žemės ūkio ministerija ragina ūkininkų nepasirašyti jokių dokumentų, kuriais reikalaujama skirti paramą pieno perdirbėjams. Ministerija teigia gavusi skundą, neva pasirašyti verčiami pieno gamintojai rajonuose ir sako pradedanti tyrimą. Pasak pareigūnų, įtarimų keliantis parašų rinkimas neturi jokios įtakos nei paramos skyrimui, nei pieno supirkimo kainų sureguliavimui. Ūkininkai raginami apie galimą piktnaudžiavimą pranešti ministerijai arba kreiptis į policiją.

 Užsienio investicijos Centrinės Rytų Europos regione mažėja jau kelis metus iš eilės. Lietuva regione yra lyderiaujanti šalis, tačiau greitai teks susidurti su rimta konkurencija. “Lietuva pernai pagal 1 mln. gyventojų tenkančias užsienio investicijas pirmavo Centrinėje Rytų Europoje. Pabandėme paskaičiuoti pritrauktas investicijas pagal vertę. Kiekviena įmonė sukuria ne tik darbo vietas, bet kuriasi ir kitos įmonės, kurios aptarnauja tas bendroves.

 „Wizz Air“, didžiausia mažų sąnaudų skrydžių bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje, toliau plečia savo maršrutų tinklą Lietuvoje ir pradeda vykdyti naujus skrydžius į Belfastą, Frankfurtą ir Malmę. Balandžio 22 dieną aviakompanijos orlaivis pakilo į Belfastą, į kurį reguliariai skris du kartus per savaitę, o nuo ketvirtadienio prasidėjo tris kartus per savaitę vyksiantys skrydžiai į Frankfurto Hano oro uostą.

 Praėjusių metų viduryje Energetikos ministerija teigė, kad Lietuvai nutiesus elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, galėtų būti visiškai atverta Lietuvos elektros rinka namų vartotojams – nebeliktų reguliuojamų elektros kainų. Jungčių statybos vyksta pagal grafiką ir pradėti jas eksploatuoti žadama jau 2015 metų pabaigoje.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas balandžio 24–25 dienomis dalyvaus Rygoje vyksiančiame neformaliame ES Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) tarybos posėdyje, kuriame ES centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai tarsis dėl ES kapitalo rinkų sąjungos kūrimo. Posėdyje taip pat bus tariamasi, kaip paskatinti ekonomikos augimui būtinas struktūrines reformas ir šalinti joms iškylančias kliūtis.

 Gražvyda Grigaitė, LRT Radijas, LRT.lt Penktadienį visi didieji Lietuvos miestai, išskyrus Kauną, baigia šildymo sezoną. Kauniečiai nusprendė pastatų nešildyti nuo kito pirmadienio. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiluma šiemet vidutiniškai pigo daugiau kaip 7 procentais. Mažiausiai už šildymą mokėjo tie miestai, kurie kūreno biokuru. Premjeras teigia, kad šį šildymo sezoną dar labiau mažinti šilumos kainas galimybių buvo, tačiau jomis nepasinaudota.

 Lietuvos startuoliai žengia į kitą lygį. Rinkoje ėmė trūkti nebe programuotojų ar gerų idėjų turinčių vadybininkų, o specifinių sričių ekspertų, kurių tradiciniams verslams net ir neprireikia. Nors šalies mokymų įstaigose ruošiami puikūs specialistai tradiciniams verslams, startuoliams reikia kiek kitokių darbuotojų. Mat startuoliuose kai kurie procesai veikia kitaip nei tradiciniame versle, plėtra būna gerokai spartesnė, o darbuotojų pareigos bei specializacija visuomenei mažai girdėta.

 Paklausti jūsų dėvimo drabužio gamintojo, ar jis žino, kur ir kaip buvo pasiūtas jo parduodamas apdaras. Toks pagrindinis naujos globalinės akcijos tikslas, priversiantis stileivas susimastyti ir daugiau klausti. Kas pasiuvo tavo drabužius? Tokį klausimą kelia „Mados revoliucijos“ judėjimas, pirmus žingsnius žengiantis Lietuvoje ir mados vartotojų bendruomenė, vienijantys daugiau nei 60 šalių pasaulyje. Jų tikslas – sisteminė mados gamybos grandinės revoliucija, inicijuota vartotojų.

Pagreitį įgavusi Europos centrinio banko (ECB) kiekybinio euro zonos ekonomikos skatinimo programa superkant euro zonos vyriausybių obligacijas gali prieiti liepto galą, prognozuoja „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, rašo „Verslo žinios“. Dėl kovą pradėtos obligacijų supirkimo programos euro zonos vyriausybių vertybinių popierių (VVP) pajamingumas, jau ir iki tol buvęs itin žemas, susitraukė dar labiau, o saugiausių vyriausybių VVP pajamingumas tapo neigiamas.

 Tos šalys, kurios panaikino savo reabilitacines įstaigas, dabar vargsta, o jų piliečiai ieško, kur nuvykti, pastebi LRT.lt pašnekovai. Lietuvoje 1995-aisiais buvo 38 sanatorijos ir reabilitacijos įstaigos, šiandien jų – 18. Kas nutiko Lietuvos sanatorijoms, kurias iki šiol vertina užsienio piliečiai, ir kokius laikus jos išgyvena šiandien? Lietuvos kurortus, apaugusius sausais pušynais ir turinčius puikius paplūdimius, tautiečiai ir užsieniečiai vertina nuo seno.

Jauni darbuotojai vienoje įmonėje vidutiniškai išdirba apie 17 mėnesių, kai vyresnio amžiaus dirbantieji vienai darbovietei yra atidavę daugiau nei 80 mėnesių savo gyvenimo. Tokius duomenis pateikia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, atlikęs gyvenimo aprašymų analizę. „Asmenų nuo 18 iki 29 metų įdarbinimas – vienas iš populiariausių klausimų, užduodamų politikams. Jaunimo nedarbo lygis – vienas iš labiausiai sekamų ekonomikos rodiklių, - pasakoja cvmarket.

 Pieno supirkimo kainų ateitis kol kas miglota. Pasaulyje pieno gaminama mažiau, tad vasarą jis gali pabrangti, tačiau rinkos dalyviai kol kas to garantuoti negali, rašo „Verslo žinios“. „Pieno kainų ateitis kol kas miglota, tačiau matome, kad šiemet, palyginti su praėjusių metų pradžia, pieno ES ir Naujojoje Zelandijoje pagaminama mažiau.

 Jau pusmetį Rusija taiko apribojimus Lietuvos žemės ūkio produkcijai. Dėl to sumažintos Lietuvos ekonomikos augimo prognozės. Ar Lietuvos verslas rado naujų rinkų? Kaip Rusijos veiksmai ir nesaugumas regione pakeitė Lietuvos verslo planus? Apie tai – pokalbis su ūkio ministru Evaldu Gustu, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Robertu Dargiu ir SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda.