Lietuvos verslas

Euras įvestas, kainos nekyla, apyvartos auga, žmonės išlaidauja, bet pasigirti išaugusiomis algomis negali. Lietuvos statistikos duomenis ekspertai aiškina vienu reiškiniu, kuris ilgai nesitęs. Kaip portalui tv3.lt sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda, sakiusiems, kad po euro įvedimo viskas brangs, teko nusivilti, tačiau sunku paaiškini, kodėl taip kyla gyventojų išlaidos. „Ne visiškai tiesa yra, kaip visi galvoja, kad kainos pakilo.

 Vyriausybė dar šiemet pieno gamintojams išmokės pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą. Tokį sprendimą šiandien priėmė Ministrų kabinetas, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją pieno sektoriuje dėl Rusijos embargo lietuviškiems pieno produktams. Suteikdama išankstinę paramą pieno gamintojams Žemės ūkio ministerija valstybės vardu pasiskolins 18,2 mln. eurų. Šie pinigai gamintojus pasieks dar šiemet.

 Lietuviai jau ne pirmus metus skaičiuoja, kas ir kiek Lenkijoje pigiau, bei piktinasi mūsų šalyje susiklosčiusia rinkos padėtimi. Vis dėlto, paskaičiavome už kokias gi prekes kaimynai moka daugiau nei lietuviai. Yra viena labai svarbi priežastis dėl ko prekės Lenkijoje galėtų būti brangesnės. Skiriasi šalių pridėtinės vertės mokesčių tarifai. Lietuvoje jis siekia 21 proc. o Lenkijoje mokestis yra dviem nuošimčiais didesnis. Portalas numbeo.

 Šiemet per pirmąjį pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas padidėjo 6,4 % ir pasiekė rekordinę apimtį – 312,3 mln. Eur. „Gyvybės draudimo plėtra buvo nuosaikesnė nei prieš metus, bet ši šaka tebėra pagrindinis visos draudimo rinkos augimo variklis.

Kodėl naftos kainų kritimas nedaro didesnės įtakos degalų kainų mažėjimui Lietuvos degalinėse? „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ parlamentaras Stasys Brunza priminė, kad jau ne kartą siūlė įvesti degalų kainų valstybinį reguliavimą ir kontrolę: „Dar 2008 metais kreipiausi į tuometinį ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir pateikiau siūlymą, kad degalų kainodarą Lietuvoje turėtų kontroliuoti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Antradienį mažasis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Mindaugas Marcinkevičius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas anuliuoti sandorius, po kurių Nerijus Numavičius į savo rankas sutelkė daugiau nei 70 proc. visų „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių akcijų. Jei šis ieškinys bus patenkintas, Nerijaus Numavičiaus neteks teisės į maždaug 1 mlrd. vertės akcijas ir taip praras vienvaldžio akcininko statusą.

Išsėmęs ūkio skatinimo priemonių arsenalą, Kinijos centrinis bankas ėmėsi paskutinio ginklo – juanio devalvavimo. Praėjusią savaitę tris dienas iš eilės Kinija drebino pasaulį „vienkartiniais“ nacionalinės valiutos kurso mažinimais (1,9 proc., 1,6 proc. ir 1,1 proc.). Rinkos dalyviai į staigų Kinijos valiutos nuvertėjimą sureagavo audringai, o priešrinkiminį jaudulį išgyvenančioje JAV ši žinia sukėlė tikrą isteriją.

 Pagrindinė problema Lietuvos darbo rinkoje yra ne maži atlyginimai, o mažas darbo našumas, „Žinių radijui“ antradienį sakė mobiliųjų telefonų programėlių parduotuvės „GetJar“ įkūrėjas, verslininkas Ilja Laursas. „Labai lengva šnekėti apie tai, kad Lietuvoje yra labai maži atlyginimai. Labai paprasta palyginti su Vokietija ar Skandinavija, kur žmogus už tą patį darbą gauna kokius keturis kartus daugiau, tačiau mažai kas šneka apie darbo našumą.

Keliaujantieji labai aiškiai pastebi transporto kainų skirtumus tik nusileidę į svečią šalį. Dažnu atveju šios išlaidos sudaro nemenką dalį viešnagėje išleistų pinigų. Tuo tarpu motorinių transporto kainų skirtumus pastebi tik maža dalis gyventojų. Europos statistikos departamentas Eurostat nusprendė palyginti šias kainas. Agentūra kainas ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.

 Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vykusiame Trišalės tarybos posėdyje profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai toliau svarstė naująjį Darbo kodeksą. Pavyko sutarti dėl tam tikrų nuostatų, reguliuojančių kolektyvines sutartis, darbo ginčus, darbuotojų dalyvavimo juridinio asmens valdyme. Taigi, beliko sutarti dėl naujosios darbo ginčų ir lokautų reglamentavimo redakcijos.

Iš Senegalo Dakaro uosto išplaukė ten prieš kelis mėnesius įstrigęs finansinių sunkumų turinčios „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivas „Raguva“ – tai „Žinių radijui“ patvirtinęs susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys sakė, kad sutvarkyti visi formalumai. „Atsiskaityta su visomis šiam laivui priklausančiomis skolomis ir su kroviniu dabar šis laivas plaukia į Europą, į Lenkiją, į Gdanską, kur išsikraus ir toliau bus planuojama, kaip šis laivas gali dirbti, kokį krovinį vežti.

Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bus skiriamas papildomas finansavimas, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Marijampolės LEZ projektas yra kompleksinis, jo metu numatoma įrengti visus infrastruktūros objektus, sudarančius galimybes pramoninės paskirties sklypuose statyti įmonių gamybinius ir sandėliavimo objektus siekiant skatinti verslo ir pramonės plėtrą Marijampolės savivaldybės teritorijoje, sukurti daugiau naujų, aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų.

 Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje didina apsukas ir tai liudija kiekvienoje miesto dalyje iškilę kranai. Šiandien į rinka gali investuoti net tie, kurie turi 100 eurų, tačiau ar palengvėjusios investicijos nepakartos prieškrizinės statybų sektoriaus situacijos? Lietuvoje netrukus startuos internetinė sutelktinio finansavo platforma „Lenndy“, kuri, pasak jos iniciatorių, gerokai pakoreguos NT rinką.

Energetikos sektoriaus dalyvių požiūriu, jau šiemet Lietuvos elektros rinkoje tikimasi mažesnių elektros kainų. Tačiau kainas lems tai, kiek Švedijos vyriausybė subsidijuos elektros gamybą, "Verslo žinios". "Verslo žinių" apklausti ekspertai sutaria, kad šių metų pabaigoje, vėliausiai kitų metų pradžioje per "Nord Balt" atitekėjusi elektros energija įprastas, "Nord Pool Spot" (NPS) prekybos sistemos Lietuvos zonoje vyraujančias kainas vidutiniškai sumažins 13-15 procentų, tačiau visiškai neaišku...

Jau antrus metus iš eilės, kaip rodo Lietuvos darbo biržos duomenys, tarp darbo ieškančių absolventų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, daugiausia yra teisininkų, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Šiemet sausio-liepos mėnesiais biržoje užregistruota 214, pernai - 237 ką tik diplomus gavę teisininkai. Darbo pasiūlymų jiems skaičius nedidelis.

Lietuvos bankuose griežtėja skolinimo taisyklės, o palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas, žmonės ieško kitų būdų investuoti savo pinigus. Greičiausiai dėl šios priežasties Lietuvoje per metus pradėjo veikti dvi tarpusavio skolinimo platformos. Jų veikimo principas paremtas tuo, kad platformoje susitinka paskolų ieškantys klientai ir jas norintys teikti fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie pelną gauną iš palūkanų.

Panašu, kad žemiausios infliacijos laikai JAV jau praeityje. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad liepos mėnesį infliacija sieks 0,2 procento. Didina kėlimo galimybę Tokia infliacija reikštų, kad metinis kainų augimas sieks 1,9 proc. Jei infliacijos duomenys demonstruos teigiamas tendencijas, išaugs tikimybė, kad JAV FED bazinę palūkanų normą didins jau rugsėjį. Tokia tikimybė, šiuo metu, anot daugumos analitikų, siekia apie 50 procentų.

 Lietuvos statistikos departamento duomenimis kainos Lietuvoje neauga arba net statistiškai mažėja. Vis dėlto, užfiksuota, kad liepą putojančio vyno kainos augo bene dešimtadaliu, o tiekėjai gūžčioja pečiais. Jau skelbėme apie labiausiai brangusius produktus liepos mėnesį. Tarp jų atsidūrė ir putojantis vynas, kuris liepą, lyginant su birželiu, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių sektoriuje brango ženkliausiai - 7,6 procento.

Tarptautinėje rinkoje smunkant „juodojo aukso“ vertei, Rusija priverta trečią mėnesį iš eilės mažinti naftos ir produktų eksporto muitus. Finansų ministerijos duomenimis, „Urals“ naftos kainų tarptautinėje rinkoje liepos 15 – rugpjūčio dienomis vidurkis buvo 51,09 dolerio už barelį (373 doleriai už toną) – 13,3 proc. mažesnis nei ankstesnį laikotarpį.

Graikijos sprendimai dėl reformų rodo, kad šalis yra pasirengusi laikytis ilgalaikės politikos, tačiau Europos Sąjunga ir euro zona turi matyti garantijas ir tik tuo atveju Atėnai gaus visą 86 mlrd. eurų vertės finansinę pagalbą, teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.

Lietuvos įmonės, nepaisydamos embargo iš Rusijos ir kitų iššūkių, šiemet dosniai dalijosi pinigais su verslų savininkais, o prie to, pasak ekspertų, galėjo prisidėti ir mokestinės priežastys. Dividendus, viršijančius 1 mln. eurų, už praėjusius metus šiemet skyrė 237 Lietuvos įmonės, o tai yra 37 proc. arba 64 įmonėmis daugiau nei ankstesniais metais, rodo „Verslo žinių“ užsakymu kreditų biuro „Creditinfo“ pateikti nekonsoliduoti duomenys.

Lietuvos pieno perdirbėjai, perdavę savo prekių ženklus rusams, mėgina išlaikyti tenykštę rinką, tačiau šių produktų pardavimai toli gražu ne tokie, kaip lietuviškų gaminių iki embargo, rašo "Verslo žinios". Geriau sekasi naujai sukurtiems prekių ženklams, imituojantiems lietuvišką produkciją. Pavyzdžiui, vienas iš didmenininkų, platinusių lietuviškus gaminius, parduoda sūrį "Laimė", kuris gaminamas Argentinoje ir parduodamas Rusijoje kaip lietuviškas.

„Eurobarometro“ apklausa rodo, kad labiausiai Europos Sąjunga pasitiki lietuviai ir rumunai, mažiausiai - Kipro ir Graikijos gyventojai. Lietuvos politologų asociacijos prezidentas,Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius Liutauras Gudžinskas „Žinių radijo“ laidoje „Ryto ekspresso“ teigė manantis, kad lietuvių palankumą ES lemia neigiamas požiūris į nacionalinės valdžios institucijas, stipėjanti ekonomika bei Rusijos keliama grėsmė: „Nuo pat 2004 metų,...

Dažnai klientai į neteisybę numoja ranka, mat neturi laiko arba netiki, kad gali laimėti ginčus prieš milijonines kompanijas. Vis dėlto pasaulyje yra pavyzdžių, kurie įrodo, kad taip manyti yra klaidinga. Pateikiame portalo nasdaq.com surastus 5 drąsuolius, kurie nepabūgo, kai buvo trypiamos jų kaip klientų teisės.

Gegužę smulkusis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Mindaugas Marcinkevičius dar kitaip vadinamas „Akropolių“ tėvu kreipėsi į teismą, teigdamas, kad prekybos centrų perdavimas „Vilniaus prekybai“ yra neskaidrus ir pažeidžia jo interesus. Nuo tos dienos prasidėjo didžiausios Lietuvos įmonių grupės rietenos, o M. Marcinkevičius nesąžininga veikla kaltina dabar jau buvusį verslo partnerį didžiausią „Vilniaus prekybos“ akcininką Nerijų Numavičių.

 Po pranešimų apie sumažėjusias JAV naftos atsargas ir rekordinį dyzelinio kuro eksportą iš Kinijos naftos kainos ketvirtadienį šiek tiek pakilo.DNB banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė „Žinių radijo“ laidoje „Žaliavų rinkos pulsas“ teigė, kad naftos kainos išliks žemos ir tai lemia daug priežasčių: „Esminė naftos pigimo priežastis – perteklinė pasiūla.

Dauguma Graikijos įstatymų leidėjų penktadienį nubalsavo už trečiąjį šalies finansinio gelbėjimo paketą. Debatai dėl to truko visą naktį. Dabar svarstyti 400-ų puslapių dokumentą Briuselyje renkasi euro zonos finansų ministrai. „Swedbanko“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis komentuoja, remiantis šiuo dokumentu, kad prisidėti turės ir Lietuva: „Lietuva netiesiogiai, bet per Europos stabilumo mechanizmą, per tą gelbėjimo fondą, taip pat Graikijai suteiktų ne paramą, bet paskolą.

 Lietuviai jau savaime suprantamu dalyku laiko tai, kad už mobilųjį ryšį mokame pigiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Negana to, už ryšio paslaugas mokame pigiausiai visoje Europoje. Tiekėjai tikina, kad turime būti dėkingi labai aukštai rinkos konkurencijai Lietuvoje. ES statistikos agentūra Eurostat atliko tyrimą ir palygino praėjusių metų ryšio įrangos ir paslaugų kainas ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.

Beveik trečdalį viso paslaugų eksporto vertės sukuriantis turizmas priverstas persiorientuoti į kitas rinkas - turistų iš Rytų šalių mažėja ir pernai dar beveik 5 proc. augęs šio sektoriaus eksportas šių metų pradžioje ėmė trauktis. Kol kas kritimą beveik kompensavo didėjantis turistų srautas iš kitų šalių, rašo "Verslo žinios". Turizmo paslaugų eksportas, matuojamas užsienio šalių piliečių Lietuvoje išleistais pinigais, pirmą šių metų ketvirtį smuktelėjo 0,84 proc.

Vilnius, rugpjūčio 14 d. (BNS). Pernai sugriežtintos įmonių įsikūrimo Lietuvoje sąlygos nuo rugsėjo gali būti palengvintos, tačiau tik tiems ūkio subjektams ir asmenims, kuriuos rekomenduos Ūkio ministerija.

„Taip, mes esame tikra komanda!” teigia mažiau nei du trečdaliai dirbančių Lietuvoje veikiančiose įmonėse. Savo komanda išvis netiki 13 proc. darbuotojų. Tokius rezultatus skelbia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, apklausęs 760 respondentų. „Bankroto departamento duomenimis, kiekvienais metais Lietuvoje bankrutuoja gerokai per tūkstantį įmonių.

Vienos didžiausių verslo grupių Lietuvoje „Vilniaus prekybos“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius, teisme ginčijantis grupės bendrovės „Leksita“ (buvusi „Vilniaus prekyba“) sprendimą dėl 90 mln. eurų paskolos suteikimo, siekia gauti informacijos apie visus nuo 2012 metų pradžios „Leksitos“ ir jos antrinių įmonių sudarytus paskolų, kredito linijų, finansinės nuomos ir kitus panašius sandorius.

Kiaurai perpučiami sovietinės statybos daugiabučiai nėra pagrindinė urbanistinė problema. Net ir sparčiai vykdoma jų renovacija neišspręs didžiuosiu miestus užklupusios ydos. Redakciją pasiekė gyventojų skundai dėl, jų nuomone, nekokybiškai atliekamos daugiabučio renovacijos Vilniuje. Jie skundėsi, kad statybininkai vienuose butuose pašalino plastikinius langus, o kituose paliko be jokių paaiškinimų, tačiau už naujus langus turės mokėti visas namas.

 Pensininkai turėtų būti labiausiai suinteresuoti mažinti šešėlį Lietuvoje, nes žmonės, kurie nesumoka įmokų į „Sodrą“, taip atima tuos pinigus iš pensininkų, „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė ekonomistas Romas Lazutka. „Pensininkai gauna pajamas iš „Sodros“ ir todėl jiems turėtų būti labai svarbu, kad visi, kuriems priklauso, „Sodrai“ mokėtų.

Kiekvienais metais šalies žiniasklaida praneša apie Palangos verslininkus, kurie arba laukia geresnių orų, arba nesusitvarko su poilsiautojų antplūdžiu. Vis dėlto, kaip pasakoja kurorto atstovai, šiemet vasara yra ypatinga dėl geopolitinių pokyčių mūsų regione. Palangos turizmo informacijos centro laikinai einanti pareigas direktorė Egidija Smilingienė portalui tv3.lt pasakoja, kad šios vasaros orai koregavo poilsiautojų srautus, tačiau tai yra labai dėsininga.

 Šių metų liepos 1 dieną įsigalioję Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pakeitimai įteisino atvirkštinio PVM apmokestinimo statybų sektoriuje tvarką, kai už atliktus statybos darbus PVM turi sumokėti ne šių darbų atlikėjas, o jų užsakovas.

Šią vasarą Lietuvoje obuolių užderėjo gausiai, bet gamtos sąlygos jiems nebuvo palankios, ir sodininkai nežada pirkėjams palankesnių nei vaisių, nei sulčių kainų. Sodininkai neramiai dairosi į dangų ir ruošia vietas laikiniesiems darbininkams, rašo "Lietuvo žinios". "Šiemet buvo šaltas pavasaris. Žydėjo visą mėnesį, gegužis buvo šaltas, paskui sausra, todėl obuolių daug, bet jie mažučiai. Pigesni nei pernai neturėtų būti.

Apsipirkinėjimas prisėdus prie kompiuterio artimiausiu metu nepakeis apsilankymo prekybos centre. Nors prekių ir jų pristatymo į namus užsakymas internetu turi daug privalumų, šia paslauga per pastaruosius metus nesinaudojo 57 proc. Lietuvos gyventojų. Kaip rodo vartotojų nuomonės tyrimas, beveik pusė jų teigia, kad apsilankymas prekybos centre yra pramoga visai šeimai. O pirkti maisto prekes parduotuvėje – malonus užsiėmimas daugiau nei trečdaliui gyventojų.

Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ ekspertai pabrėžia, kad Europos mažmeninės prekybos sektoriaus padėtis gana sudėtinga ir įtampa po truputį auga. Maža pelno marža išsiskiriantis mažmeninės prekybos verslas susiduria su keletu esminių veiksnių, kurie neleidžia lengviau atsipūsti prekybos tinklų valdytojams. Kaip ir ūkininkai, Europos prekybininkai nukenčia nuo smunkančio vartojimo Senajame žemyne. Sektoriuje įsivyravo stipri konkurencija, kuri taip pat trukdo padidinti pelno maržą.

Turtingiausiu Lietuvos žmogumi vadinamas verslininkas ir pagrindinis "Vilniaus prekybos" grupės savininkas Nerijus Numavičius dalį jam priklausančio turto perkėlė į Kiurasao ir Bermuduose įsteigtus patikos (angliškai trust) fondus.

Nepatenkinti mažomis pieno supirkimo kainomis, gamintojai grasina kelių blokada. Politikai savo ruožtu renkasi į neeilinį pasitarimą ir žada ieškoti išeities iš susidariusios padėties. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis „Žinių radijui“ sakė, kad pieno gamintojai nemato besitęsiančios krizės pabaigos, o kai kuriems jų išvis gresia „krachas“. „Vienas dalykas yra embargo, kitas dalykas yra tai, kad Lietuvoje yra oligopolinė sistema.

Nuo Rusijos pradėtų taikyti sankcijų ES praėjo kiek daugiau kaip metai. Nuo šios savaitės sugriežtintas ir gėlių importas. Tai dar vienas smūgis Lietuvos vežėjams. Ir nors mūsų gamintojai palyginti greitai persiorientavo, rado naujas rinkas, tačiau jose – kainos yra mažesnės, ir dėl to, kaip teigia ekonomistas Gitanas Nausėda, prireiks maždaug 2-3 metų kol įmonių pelningumas pasieks ankstesnį lygį.

Trečiadienį Mindaugas Marcinkevičius Vilniaus apygardos teismui pateikė atsiliepimą į „Akropolį“ prie Vingio parko turėjusios statyti bendrovės „Geležinio vilko projektas“ ieškinį, kuriuo siekiama prisiteisti 5 mln. eurų dėl verslininko veiksmų neva kilusių nuostolių. Tuo tarpu „Vilniaus prekybos“ įmonių koordinacinės grupės atstovų teigimu, M. Marcinkevičius savo vadovavimo veiklos metu turėjo įtartinų epizodų, tad teismų maratonas tik prasideda.

Karjeros portalų grupės Cvzona.lt direktoriaus Žilvino Padegimo teigimu, šiemet sezoninį darbą dirbantys darbuotojai gali džiaugtis didesnėmis algomis negu pernai. Anot jo, tam turėjo įtakos naujos valiutos – euro – atsiradimas Lietuvoje. „Šiemet sezoninio darbo rinkoje jaučiasi pakilimas. Padaugėjo darbo pasiūlymų, o taip pat pakilo atlyginimai.

Baldų prekybos tinklas „Ikea“ į Lietuvą nemenkai sudrebino šią rinką. Daugelis džiaugėsi nebrangiais baldais, tačiau mūsų analizė parodė, kad kaimyninėje Lenkijoje galima tuos pačius baldus nusipirkti keliasdešimčia eurų pigiau. Tuo tarpu lyginant Rusijos „Ikea“ pasiūlą čia ryškėja geopolitinės situacijos įtaka baldų prekybos verslui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad jokie pieno rinkos reguliavimai nepadės sumažinti produktų kainų parduotuvėse. Likus metams iki rinkimų darbiečiai Seimui pateikia ne vieną įstatymą, kuriuos politiniai konkurentai vadina populistiniais. Vienas tokių - Darbo partijos delegeuotos Žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės siūlymas reguliuoti pieno produktų rinką ir kainas.

 Kauno valdžia rugsėjį ketina spręsti dėl vadinamojo „pagalvės mokesčio“ įvedimo mieste viešintiems turistams, trečiadienį rašo dienraštis „Kauno diena“. Pasak Kauno vicemero Simono Kairio, mokestis galėtų būti pusė euro už kiekvieną Kauno viešbučiuose ar privačiuose apartamentuose praleistą parą. „Norime, kad sprendimo projektas būtų pateiktas rugsėjo 8 d. į posėdį susirinksiančiai miesto tarybai. Svarbiausia, kad lėšos nebūtų tiesiog pravalgytos, o panaudotos turizmo infrastruktūrai.

Ukrainai skelbiant draudžiamų knygų sąrašą, o Rusijai falsifikuojant Vladimirą Putiną aukštinančių knygų autorių tapatybę, leidėjas Saulius Žukas „Žinių radijui“ antradienį nurodė, kad knygos irgi tampa informacinio karo dalimi. „Yra smulkesnieji žanrai kaip televizijos reportažai, laikraščių skiltys ar straipsniai, tad logiška, kad tai perauga ir į didesnės apimties leidinius, į knygas. Knygos nėra atribotos nuo šito karo lauko“,- laidoje „Aktualioji valanda“ sakė S. Žukas.

Profesinės sąjungos rugsėjo pradžioje Vilniuje, prie Seimo ir Vyriausybės organizuoja mitingą, kuriame protestuos prieš neva skubotai priimamą socialinį modelį. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija gavo leidimą į renginį surinkti 2 tūkstančius žmonių. „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas teigė esą labai gerai, kad visuomeninės organizacijos kelia savo reikalavimus: „Tai yra visiškai demokratiškas, normalus dalykas.