„Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ G. Nausėda teigė, kad dabar jau ir patys rusai kalba, jog Rusija, pritaikiusi sankcijas ES, jas pritaikė ir pati sau:
„Sankcijos palietė tokias prekes, kurios reikalingos kiekvieną dieną ir kurių pakankamo kiekio greitai negalima pagaminti. Buvo viliamasis, kad atsigaus Rusijos žemės ūkis, maisto pramonė ir pateiks į rinką tų prekių, kurių neteko dėl sustabdyto importo. Tiesa, išaugo mėsos, pieno produktų, paukštienos gamyba, bet to nepakanka. Rinka tai atspindi didėjančiomis kainomis ir maisto produktų deficitu. Todėl keistai atrodo parodomosios akcijos, kai kalnai importinių maisto produktų buldozeriais sugrūdami į žemę. Tai leidžia manyti, kad Rusija renkasi ne mėginimo susitarti, o tolesnės konfrontacijos kelią. Tai yra signalas ir Lietuvos verslininkams. Jeigu dar kažkas puoselėja iliuzijas, kad viskas greitai pasibaigs ir bus galima grįžti į šitą rinką, bijau, kad tam labai daug pagrindo nėra".P
asak SEB banko prezidento patarėjo, buvo prognozuota, kad per merus Rusijos ekonomika gali smukti 4-5 procentais, antrąjį ketvirtį maždaug tiek ir smuko:
„Tai nemažas nuostolis. Rusija bene vienintelė šalis regione, kuri išgyvena recesiją. Tai dar kartą patvirtina, kad sankcijų karas skausmingesnis pačiai Rusijai. Naftos kainų kritimas toliau komplikuoja šalies ekonominę situaciją. Rublis vėl praranda savo vertę, ir tai dar labiau mažina Rusijos žmonių perkamąją galią. Labai sunku prognozuoti, ką Rusija darys toliau. Ar tas sankcijų ratas bus plečiamas. Manau, kad iš visų Lietuvos pramonės sektorių, transportas liko vienintelis, kuris gali dar labiau nukentėti. Pažvelgę į mūsų eksporto struktūrą,pamatysime, kad apie 10-15 procentų viso mūsų eksporto į Rusiją yra Lietuvoje pagamintos prekės. Likusios prekės – reeksportas. Jeigu Rusija nuspręs uždrausti ir pramoninių prekių eksportą iš Vakarų, mūsų vežėjai darbo turės dar mažiau. Tuo metu mūsų apdirbamoji pramonė vis dėlto „virškina“ tą sankcijų poveikį ir skausmingai ieško naujų rinkų“,- sakė G. Nausėda.
