Lietuvos verslas

 Nevienareikšmiškai vertinamas siūlymas valstybinę medieną pirmiausia leisti įsigyti tik Lietuvos perdirbėjams proteguotų stambųjį verslą ir diskriminuotų kitus rinkos dalyvius, sako šalies prezidentė. „(Siūlomomis Miškų įstatymo pataisomis - BNS) stambiam verslui daroma protekcija, atvira diskriminacija visų kitų rinkos dalyvių atžvilgiu. Tai prieštarauja ne tik Lietuvos Konstitucijai, bet ir Europos teisei.

Nepaisant palankių šalies ekonomikos vystymosi tendencijų, 2015-ųjų metų pirmąjį ketvirtį nekilnojamojo turto (NT) rinkoje Lietuvoje vyravo niūresnės nuotaikos nei prieš metus – pirkimo-pardavimo sandorių mažėjo visuose segmentuose: butų – 36 proc., individualių namų – 22,5 proc., žemės sklypų – 9 proc. Mažiausiai neigiamos nuotaikos paveikė Vilniaus būsto rinką, kurioje naujos statybos butų pardavimai pranoko prognozes – iš viso buvo parduoti 768 butai.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pradeda vizitą Vašingtone, ten balandžio 16–18 d. dalyvaus Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimuose. Juose centrinių bankų vadovai ir finansų ministrai aptars priemones pasaulio ekonomikos atsigavimui paspartinti. „Nors centrinių bankų taikomos skatinamosios pinigų politikos priemonės padėjo įsukti pasaulio ekonomikos atsigavimą, tačiau jis vis dar trapus, o augimas skirtinguose pasaulio regionuose labai netolygus.

 Socialiniame tinkle „Facebook“ per dieną apsilanko apie 848 tūkst. lietuvių, o tinklalapis „jonvabaliai.lt“, kuriame gyventojams pateikiama informacija apie tai, kaip panaudojamos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos, 6 tūkst. lankytojų sulaukia per mėnesį. „Žmonės vis dar dažnai nesijaučia šalies šeimininkais. Mano, kad sprendimus už juos gali ir turi priiminėti kiti“, – apie gyventojų abejingumą kalba „Transparency international“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.

 Didžiuosiuose miestuose aktyviai vystoma pramonės veikla ir intensyvus automobilių eismas skatina padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją ore. Visą tai lemia ne tik aplinkos oro kokybės suprastėjimą, bet ir kylančias grėsmes žmonių sveikatai. Kiekvieną sezoną dėl pablogėjusių oro sąlygų vilniečiai susiduria su ore tvyrančiu smogu, dėl kurio, jei tik yra galimybė, stengiasi likti namuose.

 Kauno mero rinkimuose nugalėjęs Visvaldas Matijošaitis vadovavimą „Vičiūnų“ įmonių grupei nusprendė pavesti sūnui Šarūnui Matijošaičiui. Pats Visvaldas Matijošatis pasitraukia iš „Vičiūnų grupės“ ir visų susijusių įmonių vadovo pareigų. Turimos verslo bendrovių akcijos lieka V.Matijošaičio nuosavybė. 34 metų Šarūnas Matijošaitis „Vičiūnų“ įmonių grupėje pradėjo dirbti 2001 m., darbo patirtį pradėjo kaupti nuo vadybininko pareigų. Šiuo metu jis vadovauja trims verslo grupės įmonėms.

Vengrijos oro linijų bendrovę „Wizz Air“ nuo rudens iš Lietuvos ketina pradėti skraidinti trimis naujomis kryptimis. Bendrovė trečiadienį spaudos konferencijoje pranešė, kad nuo rugsėjo vidurio iš Vilniaus oro uosto ketina skraidinti keleivius į Vokietijoje esantį Miuncheno-Memingeno oro uostą, Glazgą (Jungtinė Karalystė) ir Kijevą (Ukraina). „Tai yra trys labai reikšmingos kryptis. Visomis šiomis kryptimis skraidinsime po du kartus per savaitę.

 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių AVMI) specialistai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos tyrėjais vienoje Šiaulių įmonių, tirdami Pasitikėjimo telefonu gautą informaciją apie mokamus „vokelius“ ir neapskaitomas pajamas, aptiko „juodąją buhalteriją“. Palyginus šios ir oficialios buhalterijos duomenis, preliminariais apskaičiavimais išmokėta beveik 18 tūkst. eurų (62 tūkst.

AB „Hanner“ gavo leidimus ir pradeda verslo centro „City“ statybas Vilniuje. Verslo centre numatytas ir visoje Lietuvoje pats didžiausias – net 3500 kv. m ploto – biuras viename aukšte, kuriame bus galima įrengti iki 400 darbo vietų. Pastatas Žalgirio gatvėje atitiks visus žaliųjų pastatų reikalavimus, o jame įsikūrusiems nuomininkams nereikės mokėti už šildymą. Bendros „Hanner” investicijos į šį projektą sieks 30 mln. eurų.

Aktyvi elektroninių lojalumo ir asmens identifikavimo kortelių plėtra, e. sąskaitų tvarkymas ir atsiskaitymai internetu, viešojo susisiekimo sistemų skaitmenizavimas ir pažangių technologijų diegimas transporto ir logistikos sektoriuose – visa tai pozicionuoja Lietuvą kaip stiprią vidutiniokę, o kai kuriuose segmentuose – ir vieną iį lyderių tarp 28 ES valstybių, rodo ES mastu atliekamas vertinimas.

 "Jaunimas – gyvybiškai svarbi dabarties dalis, kuri yra dar svarbesnė prisimenant tai, jog jauni žmonės – šiandienos bei rytojaus lyderiai“ – taip apie ketvirtadienį Vilniuje prasidedantį tarptautinį jaunimo forumą Y2Y (Youth to Youth) „Jaunimo vaidmuo globalių iššūkių sprendime ir atskirties tarp tautų mažinime” sako renginio globėjas Lietuvos ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis.

 Balandžio 15 d. Dvidešimtmetį mininčios didžiausios Lietuvoje ekologijos verslo bendrovės „Ecoservice“ vadovas Arūnas Makauskas teigia, kad žmonių ir įmonių požiūris į atliekų rūšiavimą per praėjusį dvidešimtmetį pasikeitė vienareikšmiškai į gerąją pusę.

Mažesnės degalų kainos Lietuvoje keičia ne tik važiavimo automobiliu, bet ir degalų pirkimo įpročius. Vos prieš metus neoficialiai parduodamus degalus pirkdavo daugiau nei pusė lietuvių, o šiandien oficialiose degalinėse juos įsigyja didžioji dalis – 89,5 proc. – vairuotojų. Be to, daugiau nei trečdalis žmonių prisipažino, kad dėl atpigusio kuro automobiliu naudojasi kur kas dažniau. Tokį lietuvių elgesį parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt atlikta apklausa.

 Valdantieji socialdemokratai nori dar šiemet patvirtinti naująjį socialinį modelį. Vienas socialdemokratų lyderių, Seimo pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas pareiškė tikintis, kad ir kitos valdančiosios partijos bei opozicija tam neprieštaraus, rašo „Verslo žinios“. „Matyt, čia reikia siekti platesnio konsensuso.

 Baltijos šalys formaliai tebesprendžia dėl Visagino atominės elektrinės projekto, tačiau Lietuvos valdžios institucijose imta svarstyti, ar būtų galimybių VAE projektą plėtoti tik su technologijos gamintoju - „Hitachi“ konsorciumu. Akcijas du partneriai pasidalytų proporcingai arba Lietuva valdytų 80 proc. jų, remdamasis šaltiniais rašo dienraštis „Verslo žinios“. Dienraštis, nurodo, kad jeigu Lietuva įsigytų 80 proc.

 Sausį Lietuvoje bankroto procedūra pradėta 199 įmonėms, vasarį – 188 įmonėms. Kovo pabaigoje Seime pritarta Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotoms pataisoms, susijusioms su bankroto administravimu. Rekordiniu bankrotų skaičiumi ir pataisų iniciatyvomis pažymėta metų pradžia verčia gręžiotis ne tik į rinkos problemas, bet abejoti esamais verslo valdymo standartais.

Tarp po didinamuoju Mokesčių inspekcijos stiklu esančių įmonių – susijusios su statybų verslu, tokios kaip kadastrinių matavimų ar geodezijos. Tikrinimai tik pradėti, bet jau aptikta, kad toli gražu ne visos įmonės dirba skaidriai. Matininkų atstovų teigimu, rinkoje išties yra bėdų, bet iš dalies dėl to kalta ir valdžia. Statybų sektorius, mokesčių inspektorių teigimu, – vienas iš tokių, kuriame neapskaitomų pajamų – itin daug.

 Kartais gali atrodyti, kad gebėjimas atrankos pokalbio metu įvertinti, ar potencialus darbuotojas tinkamas konkrečiai pozicijai, yra vienas iš žmogaus įgimtų talentų. Atpažinti tinkamą kandidatą iš tiesų yra labai sudėtinga, tačiau sakyti, kad tai – neišmokstama, nėra teisinga. Personalo atrankų konsultantai sako, kad svarbiausia yra padėti kandidatui atsiskleisti – neužtenka vien paklausinėti šabloninių klausimų.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo modelį galima keisti, jeigu bus pasiūlytas geresnis sprendimas, teigia energetikos ministras. Rokas Masiulis, komentuodamas Šilumos gamintojų asociacijos siūlymą, kad terminalą išlaikytų visi gyventojai, teigė, kad dėl jo išlaikymo modelio galima diskutuoti. „Dėl išlaikymo modelio diskutuoti tikrai galima: pasirinktas dabar toks modelis, jis yra veikiantis, galbūt kažkas gali pasiūlyti dar geresnį modelį.

SEB banko užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa apie būsto kainų lūkesčius parodė, kad 2015 metų kovą 42 proc. respondentų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, 18 proc. – kad sumažės, o 30 proc. – kad nesikeis. Prieš trejus metus – 2012 metų kovą – Lietuvos gyventojų nuomonės buvo labai panašios: 39 proc. respondentų manė, kad kainos didės, 20 proc. – kad mažės, o 31 proc. – kad nesikeis.

„Rail Baltica“, didžiausias Lietuvos transporto infrastruktūros projektas nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų, bėgis po bėgio nuo Lenkijos-Lietuvos valstybių sienos juda Kauno link. Jau yra atlikta daugiau nei 90 procentų numatytų darbų. Europinė vėžė Kauną pasieks jau šį rudenį. AB „Lietuvos geležinkeliai“ į „Rail Baltica“ projektą investavo jau beveik 110 mln. eurų (apie 380 mln. litų) nuosavų lėšų. Tai sudaro apie 37 proc.

 Statistikai, stebintys 100 prekių ir paslaugų kainas, sako, kad daugėja prekių, kurių kainos mažėja. „Pastebėjome, kad didėja produktų skaičius, kurių kainos mažėja ir ypač mažėja maisto produktų kainos. Paslaugų išlieka kainų didėjimo tendencijos“, - spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva. Jos teigimu, tikimybė, kad paslaugų kainos po truputį didės, toliau išlieka, tačiau ji negalėjo įvardyti, kodėl jos brangsta.

 Šildymo sezonui artėjant į pabaigą daugelis lietuvių džiūgauja – sumažės išlaidų. Kiekvieną žiemą didžiausią (60 proc.) lietuvių išlaidų būstų išlaikymui dalį sudaro išlaidos karštam vandeniui ir dujoms, tačiau bendrovės „Viena sąskaita“ analitikai, lygindami kelių pastarųjų metų duomenis, pateikia pozityvias tendencijas: šildymas šiuo metu yra pigiausias nuo 2011 m. žiemos.

 Lietuvos 2015 metų vasaros sezono skrydžių tinklelyje yra daugiau nei 60 skrydžių krypčių, pirmadienį rašo dienraštis „Kauno diena“. Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėjas Vilius Veitas teigia, kad dabartinė skrydžių geografija aprėpia iš esmės visą Europos Sąjungą (ES): Skandinavijos šalis, Jungtinę Karalystę, Airiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Graikiją, Kiprą. Skrydžiai iš Lietuvos siekia Rusiją, Gruziją, Ukrainą, Izraelį.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau — VMI prie FM) informuoja, kad nuo balandžio 2-osios, kai buvo grąžintos pirmosios pajamų mokesčio permokos gyventojams, jau pervedė 8,5 mln. eurų beveik 100 tūkst. gyventojų, kurie elektroniniu būdu pateikė teisingas metines pajamų deklaracijas ir pasinaudojo gyventojų pajamų mokesčio lengvatomis.

Lietuvos 2015 metų vasaros sezono skrydžių tinklelyje yra daugiau nei 60 skrydžių krypčių, pirmadienį rašo dienraštis „Kauno diena“. Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos skyriaus vedėjas Vilius Veitas teigia, kad dabartinė skrydžių geografija aprėpia iš esmės visą Europos Sąjungą (ES): Skandinavijos šalis, Jungtinę Karalystę, Airiją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją, Graikiją, Kiprą. Skrydžiai iš Lietuvos siekia Rusiją, Gruziją, Ukrainą, Izraelį.

Statistikos departamentas pirmadienį pristatys, kaip keitėsi šimto populiariausių prekių ir paslaugų kainos po euro įvedimo. Skelbiama, kad kovą kainos buvo aukštesnės nei vasarį. Tiesa, didelė metinė defliacija išliko. Nors prekybos centrai deklaruoja, kad mažina kainas, skaičiuojama, kad kovą, palyginti su vasariu, maisto produktai pabrango kone 1,5 proc., pagardai – 9 proc., mėsos ir paukštienos produktai – 3,5 proc., pieno produktai – kone 3 proc.

Mantas Tomkūnas, LRT Radijas, LRT.lt Norvegijos žiniaskiada skelbia, kad investuoti Lietuvoje pastaruoju metu labai populiaru. Norvegų verslininkus į Lietuvą traukia kelis kartus mažesni darbo užmokesčiai, kvalifikuota darbo jėga. Pasaulio banko duomenimis, Lietuva šiuo metu pagal patrauklumą pradėti naują verslą yra penkta pasaulyje, Norvegija – 22-tra. Norvegijos bendrovės atvėrė pinigines investicijoms Lietuvoje, o Vilniuje samdyti darbuotojus yra penkis kartus pigiau nei Osle.

Aleksandras Zubriakovas, Žinios.lt Europos Parlamentas jau šį mėnesį turėtų nutarti, kaip pažaboti besaikį plastikinių maišelių prekybos centruose naudojimą. Ar žinojote, kad statistinis europietis per metus sunaudoja apie du šimtus nemokamų plastikinių maišelių? Lietuva šiuo požiūriu lenkia Europos vidurkį. Aplinkos ministras sako, kad prekybininkai taip pat turėtų atsakingai žiūrėti į plastikinių maišelių dalinimą ir juos riboti, esą geriausiai būtų juos apmokestinti.

Kaimo plėtros programos lėšų skirstymas kaitina žemdirbių nervus. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija skelbia, kad nenašių žemių ūkininkams iki 2020 m. numatyta beveik perpus mažiau išmokų, nei jų gauta praėjusiu finansiniu laikotarpiu. Jei kompensacinės paramos dalybų taisyklės nebus skubiai pakeistos, nederlingų žemių ūkininkai grasina mitingais sostinėje. „Pieno gamintojai, kiaulių augintojai jau sužlugdyti, atėjo eilė ūkininkaujantiesiems nederlingose žemėse.

Pramonės suklestėjimą su europine „Rail Balticos“ geležinkelio vėže, sujungsiančia šešis Europos didmiesčius, siejančiam Panevėžiui gresia likti prie suskilusios geldos. Greitieji traukiniai, lekiantys 240 km per valandą greičiu, Aukštaitijos sostinėje gali stabtelėti tik paimti po Europą besižvalgančių turistų saujelės. O verslo traukos centru Panevėžį turintis paversti regioninis krovinių vežimo terminalas virsta utopija.

Edita Vežbickaitė, Žinios.lt Šylantys orai plonina sodininkų ir daržininkų pinigines. Vieni skuba pirkti vaismedžius, kiti pasirūpinti sodinukais, ar sėklomis. Žmonės skundžiasi, kad šiemet sodininkystė ar daržininkystė bus itin brangus malonumas, mat sėklos ar vaismedžiai pabrango. Ne gana to, ne visada verslininkai prekiauja sąžiningai, kartais vietoj pomidorų, galima nusipirkti pavyzdžiui morkų sėklų. Arba gali sėklos ir visai nesudygti. Verslininkai neslepia - pasitaiko visko.

Nijolė Baronienė, Valstietis.lt Ukmergės rajone, Mikėnų kaime, gyvenantis Nerijus Kriaučiūnas gerai žinomas sveikos duonos valgytojams sostinėje, Kaune ir Ukmergėje. Jo kepamą juodą duoną pamėgo ne tik vietos gyventojai, bet ir užsieniečiai. Nerijus su žmona Ugne kepa ypatingą naminę duoną ir ja prekiauja. Ji – iš ekologiškų rugių, kildinta raugu, kepta duonkepėje. Ne vienas nustemba pamatęs drožinėtą užrašą, skelbiantį, kad tai – „Vyrų“ duona.

 Krabų lazdelių ir žuvies gamintoja „Vičiūnų“ grupė žengia į kiaušinių produkcijos rinką – atidarė kiaušinių rūšiavimo ir perdirbimo gamyklą. Joje kiaušiniai nulupami, iš jų gaminama įvairi masė patiekalams gaminti. Produkciją iš Plungės numatoma tiekti ir vietos rinkai, ir daugiau nei pusšimčiui pasaulio šalių. Gamykla viena, o veiklų – dvi. Viename iš cechų per dieną išrūšiuojama apie milijoną kiaušinių. Didžioji jų dalis keliauja į prekybos tinklus.

Ten, kur Kaune prieškariu vykdavo didžiulės parodos, planuojama įamžinti verslo reikšmę valstybės raidai. Visus darbus, manoma, parems verslininkai. Tai – vaizdai iš 1930 m. Kaune vykusios žemės ūkio ir pramonės parodos, skirtos paminėti 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Ten, kur Kaune dabar yra senasis Ąžuolynas, prieškariu įvyko aštuonios parodos.

 Inga Labutytė-Atkočaitienė, LRT.lt Ūkininkai dažnai kritikuojami dėl dirvos ir vandens taršos. Todėl visoje Europos Sąjungoje bei Lietuvoje išmokomis skatinami ekologiniai ūkiai, kuriuose trąšos nenaudojamos. Šiuo metu Žemės ūkio ministerija būtent ekologiniams galvijininkystės ūkiams ruošia naujas taisykles, kurios, ūkininkų teigimu, gerokai apsunkins ūkininkavimą ir galimybę išlaikyti gyvulius.

Nemokamas muzikos festivalis, ekologiškas restoranas, iš saldėsių sukurtas miesto maketas centriniame parke, kuriuo visi gali vaišintis nemokamai, pigi darbo vietų nuoma visiems rajono gyventojams, bendruomenės daržai trijose dešimtyse apleistų teritorijų – visa tai turi gana skurdi, nusikalstamumu ir narkotikų prekyba anksčiau garsėjusi keliasdešimties tūkstančių Londono gyventojų bendruomenė, kurios problemas išspręsti nusprendė trys šešdešimtmetį perkopusios moterys bei socialinio verslo vyst...

Sumokėjus mokesčius, vienerių metų darbo patirtį turintis suvirintojas galėtų gauti beveik 1000 eurų atlyginimą, o labiau patyręs – ir dar daugiau. Taip teigia Vilniuje atidaromo moderniausio Baltijos šalyse suvirinimo mokymo centro profesijos mokytojas Vytautas Petrokas. Suvirintojai čia turėtų įgyti dar aukštesnę kvalifikaciją, nes mokymo centras išsiskiria naujomis technologijomis, naudojamomis ir pasaulinėse bendrovėse.

Praėjusiais metais Lietuvai teko mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų (TUI) visame Vidurio ir Rytų Europos regione. Iš viso 2014 metais sulaukėme 300 mln. eurų investicijų iš užsienio, o tai vienam gyventojui siekė 103 eurus. Pagal šį rodiklį regione tradiciškai pirmavo Estija, kurios vienam gyventojui praėjusiais metais teko 906 eurai TUI. Priešpaskutiniai Europos Sąjungoje Kas svarbu, praėjusiais metais investicijų iš užsienio sulaukėme dar mažiau nei 2013 metais.

Konkurencijos taryba baigė tyrimą dėl UAB „Vilniaus energija“ ir UAB „Bionovus“ veiksmų galimai ribojusių konkurenciją biokuro tiekimo rinkoje. Tarp UAB „Bionovus“ ir UAB „Vilniaus energija“ buvo sudarytas ilgalaikis išimtinio pirkimo susitarimas, pagal kurį UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo šilumos gamyboje naudojamą biokurą pirkti tik iš UAB „Bionovus“. Abu ūkio subjektai užima reikšmingas rinkos dalis ir, Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, turi didelę rinkos galią, todėl susitarimas...

Pastarąjį pusmetį elektros energijos paklausai Baltijos regione mažėjant, žemyn krito ir gamybos bei importo rodikliai. „Elektrum Lietuva“ duomenimis, vasarį bendras Baltijos šalių pagaminamos elektros kiekis sumažėjo 9 proc. ir pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius penkis mėnesius – 1534 GWh. Tuo tarpu suvartotas elektros energijos kiekis regione mažėjo 11 proc., o importas – 19 proc. Iš viso Baltijos šalys vasarį pagamino 74 proc. reikalingo elektros kiekio.

 Lietuvą pakvietus pradėti derybas dėl narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad mūsų pažanga yra pelnytai pripažįstama.

Nuo liepos pirmosios nebeliks prievolės skelbti kainas dviem valiutomis – ir litais, ir eurais – tai nusprendė Euro įvedimo koordinavimo komisija. Finansų ministerijos Pasirengimo euro įvedimui koordinavimo skyriaus vedėja Gita Šematovičiūtė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad negalime gyventi nostalgija litui, o Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas nurodė, kad normalu, jog gyventojai kol kas skaičiuoja litais ir kad norint priprasti prie euro reikės pastangų.

 Pastatų ūkio valdymo ir integruotų aptarnavimo paslaugų verslu užsiimanti bendrovė „City Service“ ketina savo akcijas kotiruoti Varšuvos vertybinių popierių biržoje. Apie šiuos planus bendrovė paskelbė per „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržą. „Listinguotis Varšuvos biržoje nusprendėme siekdami didesnio akcijų likvidumo. Toks žingsnis atneš neabejotinos naudos investuotojams, nes Varšuvos birža laikoma pagrindiniu finansų centru Rytų ir Centrinėje Europoje.

 Nepaisant to, kad naftos kainos krinta ir greičiausiai kris dar daugiau, alternatyvią energetiką vystyti yra perspektyvu, mano žaliosios energetikos šalininkai. „Biokuras, nukritus naftos kainoms, vis tiek yra 4–5 kartus pigesnis nei importuojamas iškastinis kuras“, – sako Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas. Savo ruožtu Seimo narys Kęstutis Daukšys teigia, kad pasikliauti vien alternatyviomis energetikos rūšimis būtų neprotinga.

 Finansų klausimais Lietuvoje nėra diskutuojama net artimoje aplinkoje, ką jau kalbėti apie viešąją, „Žinių radijui“ sakė Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė. Pasak jos, kalbėjimas apie finansus ir galvojimas apie visas finansinio valdymo sritis yra kelias į finansinį raštingumą. „Tikrai Lietuvoje nėra populiaru ir nėra labai dažnai diskutuojama finansų klausimais net artimoje aplinkoje, ką jau kalbėti apie viešąją.

Balandžio 14–23 dienomis Vilniaus gidams rengiami dviejų savaičių trukmės kvalifikacijos kėlimo kursai, skirti aktyviai dirbantiems specialistams. Klausytojams pristatomos Vilniaus ir Lietuvos turizmo naujovės, lankytinos vietos, todėl kasmet prieš turistinį sezoną organizuojami kursai sulaukia didelio susidomėjimo. Gidų kvalifikacijos kėlimo kursų programa sudaryta iš įvairios tematikos pranešimų ir pažintinių ekskursijų.

Seimo socialdemokratai Andrius Palionis, Eduardas Šablinskas ir Juras Požela siūlo, kad draudimas alkoholiu prekiauti degalinių parduotuvėse įsigaliotų ne nuo 2016-ųjų, o nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Pataisas teikiantys Seimo nariai teigia, kad degalinėse parduodama tik 2 proc. alkoholio ir tuo pat metu teigiama, jog draudimas prekiauti degalinėse esą reikšmingai įtakotų nelegalią rinką.

Turizmo departamento vadovė sako kol kas neišgirdusi atsakymų, kokie bus tolesni kelionių organizatorės „Voyage-Voyage“, kurios veikla sustabdyta praėjusį penktadienį, savininko veiksmai. Jos vadovas ir akcininkas D. T.  nekomentuoja, kodėl bendrovė tapo nemoki ir nebegali veikti. „Mums labai svarbu sužinoti, kokie galimi nuostoliai, kokios skolos partneriams.