Lietuvos verslas

Antradienį pasirodžiusi žinia, kad prekybos tinklas „Fresh Market“ ne tik nutraukia prekybos internetu verslą, bet ir uždaro visas savo parduotuves, pasitvirtino kitą dieną. Trečiadienį visų parduotuvių durys buvo apklijuotos akcijų pranešimais ir informacija, kada parduotuvė uždaroma.

Gaiviųjų gėrimų gamintoja ir pardavėja „Coca-Cola“ neatskleidžia, kaip Lietuvoje sekasi praėjusiais metais pradėta prekyba alkoholiniais gėrimais, rašo „Verslo žinios“. „Mūsų gėrimai užima lyderio pozicijas gazuotų ir negazuotų paruoštų vartoti gėrimų kategorijose – pardavimai auga. Nuolat stipriname savo pozicijas vartotojams siūlydami jiems aktualių produktų ir būdami konkurencingi“, – dienraščiui sakė „Coca-Cola HBC“ Baltijos regiono prekybos vadovas Valdas Pakštys.

Naujausias tuščių cigarečių pakelių tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje nelegalių cigarečių vartojimas sumažėjo nuo 28 proc. pernai iki 19 proc. šiemet, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atsakingasis sekretorius Ramūnas Mačius. Pasak jo, tokį rezultatą davė nuoseklus ir geras teisėsaugininkų darbas. „Tokie tyrimai atliekami nuo 2010 metų.

2015 metų pirmąjį pusmetį konsoliduota MAXIMA grupės įmonių apyvarta, palyginus su analogišku periodu pernai, augo 2,6 proc. ir siekė 1,28 mlrd. eurų, skaičiuojant be PVM. Per šiuos metus MAXIMA GRUPĖS valdomos įmonės planuoja sukurti apie 1500 naujų darbo vietų ir investuoti 87 mln. eurų į verslo plėtrą ir palaikymą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Lenkijoje.

Vyriausybė neketina sutikti dar labiau apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais, kaip siūlo parlamentarai Antanas Matulas ir Vida Marija Čigriejienė. Vyriausybė posėdyje trečiadienį ketina nepritarti Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimams, kuriais numatoma leisti alkoholiniais gėrimais prekiauti tik specializuotose parduotuvėse ir tik negyvenamose patalpose, alkoholinių gėrimų skyriuose leisti prekybą ne stipresniais nei 15 proc. gėrimais bei įvesti papildomas kontrolės priemones paaugliams.

Mažmeninės prekybos įmonė „Fresh Market“ dar liepos viduryje kardinaliai sumažino darbuotojų skaičių. Tuomet bendrovės vadovas Saulius Urbonas gynėsi, kada taip yra restruktūrizuojama logistikos sistema ir verslo tai nepaveiks. Vis dėlto po kiek mažiau nei savaitės pasklido informacija, kad bendrovė nutraukia ne tik prekybą internetu, tačiau uždaro parduotuves, kurios neneša pelno.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuo 2012 metų atliko visų verslininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamos mažmeninės prekybos ir vaistinių tinklus Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Bulgarijoje valdančios „Vilniaus prekybos“ grupės akcininkų mokestinius tikrinimus, kurių metu jiems iš viso apskaičiuota beveik 2 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ dalį SGD laivo nuomos kaštų ketina dengti iš planuojamos 300 mln. eurų paskolos. Pasak energetikos ministro, tokiu būdu nuo kitų metų terminalo infrastruktūros išlaikymo kaštai galėtų sumažėti 15-20 mln. eurų per metus, o pinigai būtų susigrąžinami per ilgesnį laikotarpį. Rokas Masiulis BNS teigė, kad nusprendus dalį terminalo kaštų dengti paskolos lėšomis, nuo kitų metų būtų galima iki 25 proc. - maždaug 20 mln.

Naftos kainų švytuoklė gali neatpažįstamai keisti pasaulio ūkio veidą. Dviejų nugalėtojų čia nėra, mat vieni džiaugiasi pingančiomis prekėmis, o kiti turi gelbėti savo valiutas. „Brent“ rūšies kaina nuo sausio pirmąkart kainuoja mažiau nei 50 JAV dolerių už barelį, o Lietuva tik per plauką atsidūrė nugalėtojų klube. „Naftos rinka yra įdomi tuo, kad čia būna arba pasiūlos, arba paklausos perteklius.

Ateinantys metai verslui gali būti lemtingi – sako ekspertai. Prasidėjus paskutiniajam ES finansavimo laikotarpiui verslininkams teks geriau apgalvoti kuriamus verslo planus, nes vietoj subsidijų –„nemokamų“ pinigų – Europa verslininkams siūlo naudotis finansinėmis priemonėmis. Tikimasi, kad tai padės verslui išlikti ir po 2020 m., kai finansavimas baigsis, bei užsitikrinti konkurencingumą.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė sako, kad svarstoma galimybė iš valstybės biudžeto paremti pieno gamintojus, kurie dėl žemų supirkimo kainų patiria nuostolių. Tam esą reikalingas Europos Komisijos pritarimas: „Visus metus kalbame apie situaciją pieno rinkoje. Jokių prošvaisčių nesimato ir kasdien padėtis vis blogėja. Tai atsiliepia ir žemdirbiams, ir perdirbėjams, ir pačiai valstybei. Kalbama apie tai, kaip padėti žemdirbiams, kad nebūtų sunaikintos pieninės bandos.

 „Rudenį priimsime galutinį sprendimą dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivo išpirkimo, tačiau tam reikia ruoštis jau dabar”, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius po rugpjūčio 3 dieną vykusio SGD terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio. Siekdama sumažinti SGD terminalo eksploatavimo sąnaudas, kartu su „Klaipėdos nafta“ Vyriausybė vakar ieškojo būdų, kaip tą padaryti. Rudenį galutinai bus apsispręsta, ar išpirkti dabar nuomojamą SGD laivą.

  Lietuva suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą ketina išpirkti ne dabar, o po dešimties metų, kadangi laivo savininkė Norvegijos „Hoegh LNG“ nesutinka parduoti laivo anksčiau nei numatyta sutartyje.   Dėl to Vyriausybė ketina išpirkti laivą pagal sutartį, pasibaigus dešimtiems metų trukmės nuomos terminui, o dėl to galutinai bus apsispręsta rudenį. „Išpirkti dabar laivo nėra galimybių, kadangi „Hoegh LNG“ nori toliau nuomotį jį.

Su fanfaromis atidarytas ir labai greitai smėliu užneštas Šventosios uostas neveikia, bet pasipinigauti būdų visada galima rasti. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija į jį įleido verslininkus, o šie šeimininkauja kaip įsigeidę. Nukenčia žvejai ir poilsiautojai, turintys nemenkai pakratyti pinigines.   Vos įvažiavus į Šventosios uosto teritoriją kiekvieną automobilį pasitinka štai tokie gyvi parkomatai – kontrolieriai ir paprašo susimokėti.

 Nedosnia šių metų liepa skundžiasi šalies bitininkai, mat didysis medunešis dėl prastos vasaros šiemet net trečdaliu menkesnis. Paprastai po Žolinės didįjį medsukį įsukdavę bitininkai jį baigė net dviem savaitėm ankščiau. Medaus kopinėjimui trukdė ne tik lietingi, bet ir vėsūs orai. „Lietus išplauna nektarą iš žiedų ir bitės nieko neveikia, sėdi avily, o vėjuotas oras irgi kai kuriems augalams, kur žiedai atviresni, vėjas išpučia“, - pasakoja bitininkas Renaldas Puronas.

Laisvai veikiančioje rinkoje verslas turi bijoti ne institucijų, kurios prižiūri prekybininkus, o pirkėjų. Redakciją pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame ji nuogąstauja, kad kainas neatsakingai klijuojantys prekybininkai taip painioja ne tokius atidžius pirkėjus. Jos teigimu, Kaune, Kalniečių mikrorajone, esančiame prekybos centre „Maxima“ nukainotos prekės pirminėje etiketėje mėsos kaina yra didesnė, nei perklijuotoje, akciją skelbiančioje etiketėje.

Vilniaus miesto savivaldybė ieško naujo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovo. Savivaldybės puslapyje paskelbtas konkursas VAATC direktoriaus pareigoms užimti. Skelbime nurodoma, kad būsimasis vadovas turi turėti ne mažesnę nei 3 metų sėkmingo vadovavimo patirtį, dalyvavęs įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamus projektus, kurių vertė ne mažesnė nei 5 mln. eurų, labai gerai mokėti anglų kalbą. Kandidatų paraiškų savivaldybė laukia iki rugpjūčio 14 dienos.

Paskola būstui neabejotinai yra vienas rimčiausių finansinių sprendimų žmonių gyvenime. Retas, kuris galvoja, kad nesugebės laiku mokėti įmokų už svajonių būstą, tačiau net netikėtu atveju jis galėtų atsisakyti savo turto. Vis dėlto į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas, kuris kredito sutartyje įskaitė, kad nemokumo atveju turės atiduoti ne tik paskolą, bet ir pusę jos vertės. Pasirodo, tokia tvarka jau įtvirtinta įstatymais.

Nusprendę imti vartojimo paskolą, gyventojai pirmiausia kreipiasi į savo, vadinamąjį „namų“, banką, nesidomi alternatyvomis ir kartais dėl to permoka. Tokie duomenys paaiškėjo specializuotam paskolų bankui „Bigbank“ atlikus klientų, kurių paskolos banko paskelbtos akcijos metu buvo refinansuotos, apklausą. Pasak banko vadovo Rolando Norvilo, šį pavasarį „Bigbank“ didžiųjų bankų klientams pasiūlius 9 proc. vartojimo paskolų palūkanas, pavyko pervilioti nemažai bankų klientų.

Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ ekspertai įspėja, kad Prancūzijoje prasidėję ūkininkų streikai atskleidžia esmines šio sektoriaus problemas, kurios gali turėti įtakos ir Lietuvos žemės ūkio srities įmonėms, nes mūsų šalies rinka labai atvira, todėl smarkiai veikiama tiek pasaulinių tendencijų, tiek situacijos aplinkinėse valstybėse. „Rusijos embargas, mažėjantis eksportas į Kiniją, gili finansų krizė Graikijoje smarkiai sumažino Prancūzijos mėsos ir pieno gamintojų pajamas.

Darbo ieškančiųjų portaluose atliktos apklausos rodo, jog lietuvaičiai mieliau rinktųsi vadovą iš Vakarų Europos, o ne iš Lietuvos. Lietuviai, apklausų dalyvių manymu, mažiau skiria dėmesio darbuotojams moraliai motyvuoti. Portalo cvmarket.

Lietuvoje viešintis Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius viliasi, kad Lietuvos ir Ukrainos ekonominiai ryšiai plėsis. Ministras tikisi, kad Lietuvos verslininkų investicijos Ukrainoje didės keliose srityse: „Tradiciškai tikėčiausi, kad lietuviai yra stiprūs žemės ūkio sektoriuje, informacinių technologijų, energetikos efektyvumo srityse ir, kaip mes jau žinome, yra sėkmės istorijų mažmenos sektoriuje.

Langų apipavidalinimas yra vienas iš baigiamųjų interjero kūrybos etapų, bet tikrai ne mažiausiai svarbus. Tinkamai pasirinkus vieną iš langų uždengimo būrų – roletus, žaliuzes ar romanetes, būstas nušvinta visai kita nuotaika. Tačiau ne retai kyla klausimas, kaip dekoruoti sudėtingų formų langus ir tuo pačiu apsisaugoti nuo intensyvios saulės šviesos bei nepageidaujamų žvilgsnių.

Artėjant rugsėjui tėvai pradeda ruoštis mokyklinių reikmenų pirkimui ir vis dažniau žvalgosi prekių, kurios yra netoksiškos, saugios vaikams ir draugiškos aplinkai. Štai 2014 metų Eurobarometro apklausa parodė, kad labiausiai susirūpinę cheminių medžiagų poveikiui sveikatai – lietuviai (63 proc.), švedai (61 proc.) ir Kipro gyventojai (58 proc.

Kvepiantis natūralios kosmetikos versliukas taip užbūrė tris bendramintes pedagoges, kad jos paliko sostinę ir stačia galva nėrė į rankų darbo kosmetikos gamybą Anykščiuose. Dabar jaunosios verslininkės džiaugiasi, kad vos po trejų metų veiklos kremai ir įvairūs kūno aliejai, muilai iš gamtos rado savo vietą didžiulėje kosmetikos rinkoje. Imtis natūralios kosmetikos kūrimo ir gamybos bičiules paskatino noras būti kuo arčiau gamtos.

Šiemet į Lietuvą ateinantis Vokietijos mažmeninės prekybos milžinas „Lidl“, ne tik startuos su keliomis parduotuvėmis, tačiau rinkos senbuvius sieks spausti mažomis kainomis. Šiai strategijai kompanija beveik visose šalyse naudoja tą pačią taktiką. „Lidl“ buvo įkurta 1930 ir dabar veikia daugiau nei 28 Europos šalyse. Šiuo metu valdo daugiau nei 10 tūkst. parduotuvių tinklą, o 2013 metais uždirbo 63,35 mlrd. eurų pajamų.

 Lietuvoje SEB banko užsakymu atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad prieš įvedant eurą gyventojai, perskaičiuodami kainas iš litų į eurus, klydo nedaug – maždaug 10 procentų. Tačiau praėjus beveik pusmečiui po euro įvedimo aiškumo dėl kainų eurais nepadaugėjo. Gyventojai tiksliau ėmė nurodyti ne pirmo būtinumo prekių kainas eurais, pavyzdžiui, kirpimo paslaugų, bet tikslumas nurodant kai kurių kasdienių maisto prekių – duonos, batono, sviesto, vištienos ar dešrelių – kainas sumažėjo.

Lietuvos maisto prekybos internetu rinka niekada nebuvo didelė, o dabar, pasitraukus kompanijai „Fresh Market“, liko tik viena įmonė – „Barbora“. Tiesa, pastaroji dėl susidariusios padėties jau dabar perspėja klientus dėl vėlavimo. Prekybos sistemos klientai savo elektroninio pašto dėžutėse sulaukė kompanijos laiško, kad dėl ribotų pajėgumų gali vėluoti užsakymai.

 Pasklidus kalboms, kad Rusijos chemijos koncernas „EuroChem Group“ svarsto galimybę investuoti į vieną didžiausių šalies koncernų „Achemos grupė“ ir jo valdomą Jonavos trąšų gamyklą „Achemą“, kuri yra nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąraše, Lietuvos prezidentė teigia, kad investuotojas turės atitikti nacionalinio saugumo kriterijus.

 „Wizz Air“, didžiausia mažų sąnaudų oro linijų bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje, pirmenybinio įlaipinimo paslaugas papildė galimybe į orlaivio saloną įsinešti papildomą bagažą*. Šis paslaugos papildymas – tai vienas iš kelių pastaruoju metu įdiegtų atnaujinimų, tęsiant tradiciją ir toliau didinti keleivių komfortą bei pasitenkinimą skrydžiais.

 Prisitaikymas prie šiais metais įvestos vieningos ES valiutos daugeliui mažų ir vidutinių įmonių nebuvo finansiškai skausmingas. Su euro įvedimu susiję pakeitimai keturioms iš dešimties įmonių nepareikalavo jokios finansinės injekcijos, o daugelio likusių smulkiųjų verslininkų išlaidos siekė tiek, kiek ir buvo planuota. 20 proc. mažų ir vidutinių įmonių šiam tikslui investavo iki 290 eurų, o 29 proc. – nuo 291 iki 1450 eurų.

 Apie ką labiausiai svajoja lietuviai? Kas, jų manymu, ženklintų žymų jų gyvenimo pagerėjimą? Bendrovės „Mokilizingas“ atlikta apklausa atskleidė, kad dažniausia lietuvių svajonė yra pradėti savo verslą. Beveik tiek pat dažnai tautiečiai svajoja keliauti aplink pasaulį. Visuomenės nuomonės apklausoje buvo paprašyta atsakyti į klausimą, ką žmonės pasirinktų, jeigu lizingu galėtų įsigyti viską, apie ką tik jie drįsta pasvajoti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad ekonominis embargas didžiausios įtakos turėjo pačiai Rusijai, kur sumažėjo maisto produktų asortimentas ir pakilo maisto kainos. „Rusija pati apsisprendė neįleisti į savo teritoriją maisto produktų iš Vakarų ir pati apsisprendė skriausti savo žmones. Tai lėmė ir kainų kilimą, produkcijos ir kiekio, ir asortimento sumažėjimą.

 Ūkio ministerijoje lankėsi lietuviška produkcija suinteresuota Kinijos Liaudies Respublikos Ekonomikos ministerijos delegacija. Susitikime su Ūkio viceministre Rasa Noreikiene, Kinijos atstovai teigė matantys Lietuvos potencialą logistikos, aukštųjų technologijų ir žemės ūkio srityse, tačiau, delegacijos atstovų teigimu, Lietuva per maža valstybė jos įmonėms pavieniui veržtis į Kinijos rinką, todėl svarbu kooperuotis.

 Svarstant Darbo kodekso pakeitimus Lietuvos gyventojams mažiausiai patrauklūs atrodo planai mažinti išeitines kompensacijas, rodo delfi.lt užsakymu atlikta apklausa. Penktadalis arba 20 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems nepatrauklus išeitinės kompensacijos mažinimas, 16 proc. - trumpinamas įspėjimo terminas atleidžiant iš darbo, o 14,5 proc. - nuostata, kad minimalus atlyginimas turi būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą.

Neapsikentę žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkai parduoda karves ir uždaro ūkius. Tragišką situaciją bando gelbėti Vyriausybė – siūlo trišalį susitarimą, kad būtų nustatytos minimalios pieno ir mėsos supirkimo kainos. Patys ūkininkai nesiima vardyti kam – perdirbėjams ar prekybininkams atitenka jų darbo vaisiai. Tačiau nesibodi pasakyti, kad keliama puota maro metu, mat  ūkininkams brangiau kainuoja pagaminti pieną nei jį parduoti.

Nors Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkės padarė išvadą, kad emigracijoje gyvenantys lietuviai jaučiasi laimingesni nei savo šalyje likę tautiečiai, „Kurk Lietuvai“ programos koordinatorė Rūta Mačiulytė ir programos dalyvis, iš Vašingtono grįžęs Virginijus Sinkevičius, „Žinių radijui“ sakė, kad tai nebūtinai yra tiesa. „Visada sakiau, kad lengva tėvynę mylėti, kada tu ten negyveni. Turi atvažiuoti, susidurti su visais sunkumais, bet nėra nieko maloniau nei dirbti ir matyti rezultatus.

Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, grynųjų pinigų išsiėmimo iš debeto ar kredito kortelės paslauga parduotuvių kasose besinaudojantys klientai išsiima vis didesnes grynųjų pinigų sumas. Lyginant praėjusių metų pirmojo ketvirčio ir 2015 metų to paties laikotarpio duomenis, išgrynintų pinigų suma „Maxima“ prekybos centruose išaugo daugiau kaip penktadaliu. To priežastis gali būti tai, kad pinigų išgryninimo paslauga kasose Maxima klientams nieko nekainuoja.

 Lietuvos gyventojai už mobiliojo ryšio paslaugas moka pigiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Čia veikia tik trys operatoriai, tačiau, analitikų, teigimu esant tokioms mažoms kainoms ketvirtojo žaidėjo atėjimas būtų labai sudėtingas. Panašu, kad greitai sulauksime naujojo rinkos dalyvio, tačiau jis ateis mokesčių mokėtojų pinigais.

Prisiimant ilgalaikius įsipareigojimus, dažniausiai tai būna būsto paskola, reikia įvertinti ar sugebėsiu gražinti skolą. Reikia įvertinti ar galėsiu mokėti įmokas ateinančius gal net 30 metų, būtent toks terminas populiarus tarp jaunų ką tik pradėjusių uždirbti šeimų, kurios optimistiškai žvelgia į ateitį. Pirkti būstą pasinaudojant paskola yra normalu, tačiau šiuo metu aktualu (labiau nei bet kada anksčiau) įvertinti galimus palūkanų pasikeitimus.

Kaip paskleisti žinią apie savo kuriamą produktą visuomenei? Kaip išreklamuoti jį visame pasaulyje? Kaip pasiekti didelių kompanijų ar gamyklų vadovus ir jiems pristatyti savo verslo idėjas? Tokių dalykų jauni verslininkai teiravosi patyrusių verslo vilkų per vos penkių minučių trukmės speed dating pokalbius.

Pieno sektoriui susiduriant su problemomis, Vyriausybė svarsto galimybę nustatyti žemutines pieno supirkimo kainas. Pasak premjero Algirdo Butkevičiaus, tokio sprendimo gali būti imamasi, jei ateinančią savaitę nepavyks pasirašyti susitarimo tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų. Tačiau užsimenama, kad toks sprendimas gali prieštarauti ES teisei: „Kol kas nesiruošiame imtis tų kraštutinių žingsnių, kurie prieštarautų Europos Sąjungos teisei.

Liepos pabaiga Lietuvoje yra pažymėta ateities planavimu, mat tada būsimieji studentai renkasi savo mokslų ir, tikėtina, karjeros kelią. Vis dėlto garsiausi Lietuvos verslininkai savo Olimpą pasiekė ir nebaigę mokslų, tačiau to pradedantiesiems nepataria. Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis yra baigęs tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, įgijo miestų statybos inžinieriaus specialybę.

Ūkininkai vis garsiau kalba, kad dėl itin sausų orų šiųmetis derlius bus prastesnis arba ne didesnis nei vidutinis. Įprastai, pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, rudenį daržovių derliaus kainos būną žemiausias, tačiau dėl šių metų prastesnio derliaus jos gali šoktelėti.

 Lietuvos muitinės pareigūnai per pusmetį konfiskavo daugiau nei 160 mln. vienetų kontrabandinių cigarečių. Jų vertė - 19 mln. eurų. Tai beveik trigubai daugiau nei pernai tą patį laikotarpį pernai: tuomet sulaikyta 60 mln. vienetų nelegalių cigarečių, jų vertė viršijo 6 mln. eurų. Nelegalios tabako rinkos dalies Lietuvoje mažėjimą patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys: 2015 metų pirmą pusmetį cigarečių pardavimai legalioje rinkoje išaugo 7 procentais.

 Birželio mėnesį, palyginti su geguže, įmonių pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą sumažėjo 16 mln. EUR ir laikotarpio gale sudarė 1,38 mlrd. EUR. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, portfelio sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo įmonių pradelstų mokėjimų padengimai vienam iš šalies bankų. Pradelstų mokėjimų portfelio pokyčiai kituose šalies bankuose buvo nežymūs.

 Vyriausybei ir Susisiekimo ministerijai svarstant, kaip skubiai padėti žlungančiai bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) ir keturiems užsienio uostuose sulaikytiems jos laivams, nė vienas jų kol kas negali pajudėti ir išplaukti iš JAV, Senegalo, Portugalijos ir Italijos uostų. Pasak LJL laikinojo vadovo Valerijaus Adamonio, kol negautas papildomas 3 mln. eurų finansavimas, įmonė negali iš uostų išleisti laivų. Anot jo, padėtis sudėtinga, nes laivų skolos auga.

Grynieji pinigai, naudojami transakcijose, labai stipriai koreliuoja su šešėliu, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas. „Europoje vidutiniškai vienas žmogus per metus atlieka 180 transakcijų elektroniniu būdu. Tose Europos šalyse, kuriose atliekama daugiau transakcijų, šešėlis sudaro apie 10-15 proc. Jeigu paimsime šalis, kuriose elektroninių mokėjimų atliekama žymiai mažiau nei 180, tai yra likusi Europos pusė, ten šešėlis yra 30 proc.

 Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2015 m. birželį sudarė 772,8 mln. eurų ir palyginti su praėjusių metų birželiu, padidėjo 7,5 proc. palyginamosiomis kainomis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta augo beveik 5 nuošimčiais. Pasak ekspertų, tokio spartaus augimo buvo galima tikėtis, mat iki šiol šį sektorių stabdė neužtikrintumas dėl euro ir geopolitinės padėties. „Tai nėra unikalus reiškinys.