Lietuvos verslas

 Gyventojai į prekybos vietas vis dažniau užsuka ne tik pripildyti pirkinių krepšelio, bet ir iš kasos nemokamai pasiimti grynųjų pinigų. SEB banko duomenimis, per antrą šių metų ketvirtį prekybos vietų kasose SEB banko klientai, atsiskaitantys mokėjimo kortele, grynųjų pinigų pasiėmė penktadaliu dažniau negu pirmais šių metų mėnesiais.

 Lietuvos gyventojai pirmąjį 2015 m. pusmetį sunaudojo daugiau gamtinių dujų nei praėjusių metų pradžioje. Dujų vartojimas augo nepaisant šiltesnės šių metų žiemos. „Lietuvos dujų tiekimas“ gyventojams 2015 m. pirmąją pusmetį pardavė 84,3 mln. kub. m. dujų – 2,5 proc. daugiau nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. „Atpigus dujoms gyventojai jų pradėjo naudoti daugiau.

Savaitgalį pirmą kartą Druskininkuose pradėjo veikti pramoginis kartodromas „SnowKart“. Tai pirmas kartas, kai viename populiariausių kurortų Lietuvoje pramogų turės ir lenktynių mėgėjai. Kartodromas veikia „Snow Arenos“ teritorijoje ir dirbs šios arenos darbo laiku be išeiginių dienų ištisus metus. Žiemą kartingo mėgėjai galės lenktyniauti ant sniego. Jeigu jo pritrūktų, „Snow Arena“ sniego patrankos pasitarnaus ir „SnowKart“ kartodromo trasos lankytojams.

  Vyriausybė trečiadienį paskirstė valstybės institucijoms ir savivaldybėms 11 mln. 678 tūkst. 216 eurų, skirtų minimaliai mėnesio algai (MMA) didinti nuo liepos 1-osios.   Savivaldybėms paskirstyta kiek daugiau nei 7 mln. 23 tūkst. eurų. Daugiausiai - 1 mln. 194 tūkst. eurų - atiteko Vilniaus miesto savivaldybei, 677 tūkst. eurų pervesta Kauno miesto savivaldybei, 311 tūkst. - Klaipėdos miesto savivaldybei, 287 tūkst. - Vilniaus rajono savivaldybei.

Nidoje poilsiaujantys lietuviai ir užsieniečiai būna pakerėti tenykštės gamtos ir čia siūlomų paslaugų. Tiesa, dažnai galima išgirsti, kad kainos čia yra gana aukštos. Neabejotinai išskirtinumas turi brangiai kainuoti, tačiau Neringoje esantis verslas susiduria su specifiniais iššūkiais, kurių kitame Kuršių marių krante nebūna. Verslininkai dažniausiai išskiria logistikos iššūkius, mat Neringoje nėra tiekėjų sandėlių, o transportas Nidą turi pasiekti keltu Smiltynėje.

Trišalei tarybai antradienį svarstant Darbo kodekso pakeitimus, Lietuvos profsąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas teigia, kad jau pasiektas sutarimas dėl vieno svarbiausių klausimų – prieš kiek laiko turi būti įspėtas darbuotojas prieš jį atleidžiant. „Mes sutarėme būtent dėl įspėjimo terminų, kad pagrindinis įspėjimo terminas yra mėnesis, kai kurioms grupėms tas terminas yra dvigubinamas ir trigubinamas. Vyksta diskusijos dėl išeitinių kompensacijų.

Konkurencijos tarybai perspėjus, jog įmonės „Lietuvos jūrų laivininkystė“ gelbėjimas „Lietuvos geležinkelių“ dividendų sąskaita gali būti laikomas neleistina valstybės pagalba, prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl susidariusios situacijos kaltina Susisiekimo ministeriją: „Susisiekimo ministerijos aplaidumas atvedė prie to, kad šiandien Vyriausybė buvo priversta ieškoti būdų, kurie galimai neatitinka Europos Sąjungos teisės ir taip pat prieštarauja mūsų įstatymams. Papildomai įkišti 3 mln.

Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – sumokami mokesčiai yra naudojami išlaikyti mažesnius miestus ir rajonus. Kai kur net ketvirtadalis savivaldybės biudžeto pajamų atkeliauja iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos perskirstyto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). „Rajonų gyventojui, perskirsčius savivaldybių biudžetą, tenka vidutiniškai po 130 eurų, - teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas. – Mažesnėse gyvenvietėse ši suma dar didesnė.

 Vandens parkas „Vichy“ savivaldybei siūlo kartu statyti sporto kompleksą Vilniuje, kur būtų įrengtas baseinas, aikštelės badmintonui bei pliažo tinkliniui. Anot įmonės „Vandens parkas“ generalinės direktorės Ievos Šemberienės, antradienį savivaldybei pateiktas pasiūlymas statyti kompleksą vandens parko sklype - pastatui prie planuojamų savivaldybės 3 mln. eurų investicijų „Vichy“ parkas skirtų dar 1 mln. eurų.

Kad nereiktų imti greitojo kredito jau paimtai paskolai grąžinti, reikia turėti omenyje kelias taisykles – pirmiausia, atiduodant kreditą, liekančių pinigų turi užtekti pragyvenimui, „Žinių radijui“ antradienį sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. „Jeigu mes skolinamės būstui, tai yra ilgalaikis kreditas, tad paskolos įmokos neturėtų būti didesnės kaip trečdalis pajamų, daugiausiai – 40 proc.

 Pirmadienį mažmeninės prekybos tinklas „Fresh Market“ patvirtino, kad nutraukia savo e. prekybos verslą ir uždaro nepelningas parduotuves. Tiesa, šią žinią kompanija paskelbė tik po to, kai ji pasiekė žiniasklaidą. Ekspertai teigia, kad tai yra akivaizdus nepasiruošimas krizei, bet to buvo galima išvengti.

 Parduodamo būsto skelbimuose šiuo metu pastebimi vis dažnesni papildomų dovanų pasiūlymai pirkėjams. Nekilnojamojo turto pardavėjai itin kūrybingi: siūloma nuo baldų, vietos automobiliui, apdailos iki kelionių bei pramogų paketų. Patys būsto ieškantieji siūlomų papildomų dovanų pernelyg nesureikšmina, tačiau neneigia, kad jas vertina ir tai gali turėti įtakos jų apsisprendimui, atskleidė didžiausio nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt tyrimas.

Artėjant rudeniui nuomos kainos Vilniuje auga. Ne išimtis ir šie metai. Liepos mėnesį vidutinė nuomojamo buto kaina sostinėje siekė 489 eurus, nors dar balandį buvo 460 eurų, rodo nekilnojamojo turto skelbimo portalo Domoplius.lt duomenys. Pasak Evaldo Narbuntovičiaus, Domoplius.lt projekto vadovo, nuomojami butai liepos, rugpjūčio mėnesiais pabrangsta kasmet ir šį procesą lemia į sostinę plūstantys studentai ir išaugusi nuomojamo būsto paklausa.

Premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad Darbo kodekso pakeitimai neturi grįžti į Vyriausybę. Trišalė taryba antradienį turėtų nuspręsti Seimui pasiūlyti kodekso pakeitimus grąžinti svarstyti Vyriausybei.

Mažmeninės prekybos įmonė liepą kardinaliai sumažino darbuotojų skaičių. Mėnesio viduryje bendrovės vadovas Saulius Urbonas teigė, kad taip yra vykdoma logistikos restruktūrizacija ir iš esmės veiklai įtakos neturės. Vis dėlto bendrovės atstovai pirmadienį patvirtino, kad yra nutraukiama prekyba internetu.

Kai pradėjau verslą, buvau analfabetas, „Žinių radijui“ pirmadienį sakė statybų kompanijos „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis. „Kai aš pradėjau verslą, buvau analfabetas, nieko nežinojau. Šiandien žmonės mokosi universitetuose verslo vadybą, o aš buvau 0,0 ir reikėjo daryti tą verslą. Tai viskas vyko klaidų metodu: bandai – klaida, vėl bandai – vėl klaida, tai tol bandai, kol pataikai“, - laidoje „Ačiū, kad atėjote“ sakė A. Avulis.

 Gyventojų pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą birželio mėnesį padidėjo 6 mln. EUR ir mėnesio gale sudarė 1,047 mlrd. EUR. Kreditavimosi aktyvumas finansų ir kitose įstaigose skaičius išliko panašus į buvusį gegužę, rodo gyventojų savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys.

553 eurai. Tokią sumą antrąjį šių metų ketvirtį automobilių pirkėjams teko sumokėti daugiau, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Lankomiausio transporto skelbimų portalo Baltijos šalyse Autoplius.lt skaičiavimais, vidutinė naudoto automobilio kaina balandžio–birželio mėnesiais siekė 3,6 tūkst. Eur, arba buvo beveik penktadaliu (18,2 proc.) didesnė nei prieš metus. Labiausiai augo prieš 16–20 metų pagamintų automobilių kaina. Ji per metus šoktelėjo 36,5 proc., arba 342 Eur.

Lietuvos įmonių vadovų apklausai atskleidus, kad šeši iš dešimties darbuotojų neįtraukiami į įmonės veiklos efektyvumo didinimą, bendrovės lean.lt praktikas Vidas Petraitis „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad dėl to kalta pasenusi veiklos praktika, sustabarėjęs mūsų šalies verslininkų mąstymas. Klausti darbuotojų patarimų, naudotis jų idėjomis, kaip valdyti įmonę esą yra įprasta Vakarų šalių praktika.

Valstybės konkuravimas su verslu ir ypač valstybės pagalbos teikimas tam tikriems verslo sektoriams daro neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikos konkurencingumui. Elektroninių ryšių rinkos dalyviams susirūpinimą kelia, jog iki šiol nėra paskelbtas aukcionas, pagal kurį būtų suteikta teisė naudoti svarbius radijo dažnius (kanalus), nors esami leidimai baigia galioti 2017 metais.

Papildoma 3 mln. eurų SEB banko paskola daugiau nei 20 mln. eurų skolų turinčiai bendrovei „Lietuvos jūrų laivininkystė“ yra tik laikinas sprendimas, pripažįsta susisiekimo viceministras. Saulius Girdauskas sako, pinigai įmonę, kuriai prieš savaitę tas pats bankas paskolino 650 tūkst. eurų, turėtų pasiekti jau pirmadienį. „Iš tikrųjų tai yra trumpalaikis, bet visi žinome, kad tai yra ne Susisiekimo ministerijos funkcija - užsiiminėti krovinių pervežimu.

Vienas, du ar net daugiau kavos puodelių daugeliui žmonių yra neatsiejama dienos dalis. Lietuviai daug geria kavos, sako žinovai, tačiau jie geria daug nekokybiškos, netgi prastos ir negana to – labai brangios kavos. Didžiųjų Lietuvos miestų centruose jau beveik įprasta, kad vieni po kitų kuriasi kavos namai. Verslininkai investuoja net į kavos pupelių skrudinimo aparatus, čia galima išgerti ne tik puodelį espreso, bet ir lietuviams dar neįprastai gaminamos kavos.

Užsienyje robotai humanoidai sparčiai populiarėja – jie gali ne tik vaikščioti, laistyti gėles, bet ir dalyvauti sporto rungtyse. Nuo pasaulio inovacijų stengiasi neatsilikti ir lietuviai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai sukūrė lietuvišką roboto humanoido versiją. Jis kaip ir žmogus, turi ne tik rankas ir kojas, bet gali net mirksėti ir sekti jus akimis. Kurti tikrą robotą humanoidą studentams pasiūlė dėstytojas Robertas Urbanavičius.

1948 metais vienas prekybos centro direktorius kreipėsi į Drekselio technologijų universitetą Filadelfijoje, turėdamas aiškų prašymą: jam reikėjo technologijos, kuri suteiktų informaciją apie jo parduodamus produktus, pasakoja „Businessweek“. Du universitetą bebaigiantys studentai – Bernardas Silveris ir N. Josephas Woodlandas ėmėsi tokio prekybininko iššūkio. N. J. Woodlandą idėja greitai apsėdo, jis paliko mokyklą, kad galėtų susikaupti vien šiam darbui.

Liepą turguje jau pasirodydavo pirmas lietuviškų obuolių derlius. Tačiau mėnesio galas, o vasarinių šviežių obuolių dar nė kvapo. Dėl šalto pavasario ir prastos vasaros lietuviški raudonšoniai vėluoja nokti. Nors sodininkai nedrąsiai džiaugiasi, jei nebus daugiau gamtos išdaigų, obuolių derlius šiemet bus gausesnis nei pernai. Pirmuosius desertinių obuolius žadama parduoti už 50-60 euro centų už kilogramą. O didžiuosiuose prekybos centruose obuolių kainos neturėtų siekti 1 euro.

Prie Vilniuje esančio prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ šeštadienio popietę įvyko nelaimė. Šalia įėjimo į prekybos centrą kritusi stiklinė apdailos detalė sužalojo moterį.  Nukentėjusioji buvo išvežta į ligoninę. Apie jos būklę daugiau informacijos neteikiama. Tačiau, pirminiais duomenimis, ji sužalota nesunkiai.. Įvykio vieta iškart po nelaimė buvo aptverta, tačiau nutikęs incidentas paties prekybos centro veiklos nesutrikdė.

Rusijos veterinarijos tarnyba ketina uždrausti gėlių ir augalų importą iš kai kurių Europos Sąjungos valstybių, tarp jų minima ir Lietuva. Agentūrai „Interfax“ šaltinis iš tarnybos „Rosselchoznadzor“ nurodė, kad importo draudimai būtų taikomi gėlėms ir kitai augalų produkcijai iš Vokietijos, Čekijos, Slovakijos, Italijos, Lenkijos, taip pat Lietuvos ir Latvijos.

Vyriausybės sprendimas gelbėti valstybės valdomą bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“ (LJL) tik pratęs įmonės agoniją, valstybei toliau neprasmiškai leidžiant pinigus, sako finansų analitikas. Anot Mariaus Dubnikovo, bandymas gaivinti LJL tik atitolins jos bankrotą, nes rinka ir toliau išlieka nepalanki, joje yra laivų perteklius. „Sunku pasverti, ar sprendimas turės kažkokios apčiuopiamos naudos.

Darbdavio ir darbuotojo santykiai. Kokie jie turi būti darbo metu ir po jo? Ar visada darbdavys teisus ir kaip suvaldyti konfliktus? „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ verslo konsultantas, psichologas Šarūnas Mačiulis sakė, jog konfliktai yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis, svarbu, kaip juos valdome: „Jeigu kyla konfliktas tarp vadovo ir pavaldinio, tada kyla klausimas – kokia yra tos įmonės ar organizacijos kultūra, kokia ten vyrauja atmosfera.

Atsigavimo ženklai didžiųjų Europos šalių ekonomikose leidžia spėti, kad 2016 m. bus geriausi metai regione per visą dešimtmetį. Skelbiama, kad Europos centrinio banko finansinio stimuliavimo programa, silpnas euras ir žemos naftos kainos euro zonai atneša naudos ir padeda sušvelninti neigiamą Graikijos skolų įtaką. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas „Žinių radijo“ laidoje „Žvilgsnis“ teigė sutinkantis, jog kiti metai Europai bus išties geri.

Prekės ženklo svarba įmonės veikloje. Kokia ji? Lietuvos marketingo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Bartkus „Žinių radijo“ laidoje „Verslo bitės“ pabrėžė, jog svarbu, kad prekės ženklas kurtų vertę įmonei, jos produktams ar teikiamoms paslaugoms, jos žinomumui: „Taip turi galvoti ir didelis, ir mažas verslas. Priešingu atveju, bus gerokai sunkiau prekei atsirasti ir lentynoje, ir pirkėjo krepšyje.

Šiandien išsimokėtinai galima įsigyti viską nuo nekilnojamojo turto iki dviračio. Šalies kreditų bendrovės gali pasiūlyti ne tik atostogas, bet ir bilietus į renginius lizingu. Ekspertų teigimu, tai skatina labai žalingą vartojimą ir finansinės atsakomybės mažėjimą. Bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“ pasiūlė galimybę bilietus į renginius, prekes bei paslaugas įsigyti internetu išsimokėtinai.

Tik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų teigia esantys apsirūpinę santaupomis juodai dienai, 46 proc. sako papildomų lėšų nenumatytiems atvejams neturintys, arba turintys nepakankamai, rodo „Aviva“ grupės užsakymu atliktas tarptautinis tyrimas. Daugiausia nenumatytiems atvejams pakankamai lėšų sukaupusių lietuvių gyvena Klaipėdos ir Vilniaus regionuose, ten finansiškai saugiai jaučiasi beveik po trečdalį apklaustųjų.

Daugiausiai įvairia veikla užsiimančių įmonių įregistruota Palangoje, bet geriausia ekonomine sveikata gali pasigirti Birštono verslas, o daugiausiai veikiančių kompanijų tenka šimtui Neringos gyventojų. Tai tik keli pastebėjimai iš įmonių rizikingumą vertinančios UAB Creditreform Lietuva atlikto Lietuvos kurortų verslo tyrimo.

Ankstų liepos 23 d. rytą Graikijos parlamentas pritarė įstatymams, reglamentuojantiems teismų ir bankininkystės klausimus. Jie, kaip ir prieš savaitę priimti mokesčių didinimo, biudžeto išlaidų mažinimo ir statistikos institucijos nepriklausomumo įstatymai, taip pat rugpjūčio mėnesį numatyti sprendimai dėl pensijų pertvarkos bei paramos žemės ūkiui mažinimo yra kreditorių derybų dėl naujos paramos Graikijai paketo sąlyga.

 Utenoje darbdavys spaudžia į kampą darbuotojus ir reikalauja grąžinti tūkstantines sumas, kurių šie nė akyse neregėjo. Kalbintas vyras sako įkliuvęs į tikrų tikriausią aferą, mat gavo laišką, kuriame darbdavys reikalauja jam pervesti 10-ies tūkstančių litų skolą. Pasak nukentėjusiojo, kartu su darbo sutartimis žmonėms pakišami ir vekseliai – vadinamieji skolos raštai, kuriuose tūkstantinės sumos.

 Mokesčių inspekcija užsimojo apmokestinti ir arbatpinigius. Dirbantys už itin mažą atlyginimą ir didesniąją dalį susirenkantys iš arbatpinigių padavėjai piktinasi. „Lygiai taip pat – kirpėjas, mes irgi paliekam ir kirpėjui ar taksistui, mes jų arbatpinigių irgi neskaičiuojam. Tai arba tai daryti visiems, tolygiai, arba nedaryti visai“, - sako pakalbinta padavėja.

Studentams ieškantiems naujos gyvenamosios vietos šiais metais bus ypač sunku. Tuo jau spėjo įsitikinti ir antro kurso studentė Deimantė Čegytė. Lietuvoje šiuo metu nuomojamo būsto kainos yra pakilusios, tai iš dalies lėmė euro įvedimas mūsų šalyje. Butų kainų kilimą taip pat sąlygojo itin išaugusi jų paklausa. Deimantė Čegytė pirmus studentavimo metus praleido mažame vieno kambario bute ir tikėjosi persikelti į didesnį butą. „Dabar gyvenu su draugu, vieno kambario bute, moku 145 Eur/mėn.

Duona lietuviams vis dar išlieka nepakeičiamu maisto produktu. Kasdien juodą duoną valgo 69 proc. lietuvių, baltos duonos gaminius – 53 proc. Kiti, dažniausiai vartojami mūsų šalies gyventojų produktai – sviestas ir prieskoniai. Juos kasdien naudoja po 35 proc. žmonių. Aliejų kiekvieną dieną gaminant vartoja 30 proc. gyventojų. Tai parodė rinkos tyrimų bendrovės TNS LT Baltijos šalyse atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas.

 Statistikos departamentui paskelbus, kad šiemet, lyginant su praėjusiais metais, emigracija išaugo 5 tūkst., SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad pagrindinė to priežastis – sunki konkurencinė kova su turtingomis Vakarų Europos valstybėmis.

Seime organizuojama diskusija, ar gali jauni europiečiai įsidarbinti Europos Sąjungoje, su kokiomis problemomis jie susiduria ir kaip jas galima išspręsti. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas tikina, kad šiandieninė darbo rinka jaunuoliams jau neapsiriboja tik Lietuva, todėl vietos darbdaviai turi vis labiau konkuruoti tarpusavyje.

Skelbiant pakviestųjų aukštosiose mokyklose studijuoti sąrašus labai retas pagalvoja apie kitą jų reikšmę. Šias žinias, neabejotinai seka ir pačios aukštosios mokyklos, mat su atėjusiais studentais ateina ir pajamos. Vis dėlto šiemet net keletas aukštųjų mokyklų sulaukė tik simboliško stojančiųjų skaičiaus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė 2015 metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus.

Ketvirtadienį baigusieji mokyklas sužinos, ar pateko į savo svajonių specialybes universitetuose ir kolegijose. Verslas taip pat stebi šiuos pasirinkimus, tačiau dažnai jo poreikia ir abiturientų svajonės prasilenkia. Vis dėlto šiais metais Socialiniai mokslai nebevyrauja abiturientams renkantis studijų kryptis universitetuose, „Žinių radijui“ liepos viduryje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas.

Susisiekimo ministerija į bankrutuojančią valstybės valdomą bendrovę „Lietuvos jūrų laivininkystė“ žiūrėjo „pro pirštus“ ir ja nesirūpino, teigia Lietuvos prezidentė. Dalia Grybauskaitė teigia, kad ministerijos įmonės valdomos aplaidžiai ir neefektyviai. „Konkretus, ryškiausias pavyzdys yra įstrigę net penki mūsų Lietuvos laivai, kur Susisiekimo ministerija turi daugiau kaip pusę akcijų ir yra praktiškai pagrindinis savininkas.

Jau daugelį metų klestinti nelegali prekyba šviežiu pienu miestų miegamuosiuose rajonuose iki šiol nepažabota. Tačiau turguje legaliai pienu ir jo produktais prekiaujantys ūkininkai pastebi, kad ne pačius geriausius laikus išgyvenantys smulkūs pienininkai dar aktyviau pasitraukė į šešėlį. Sutikta kieme prekiaujanti ūkininkė nė nemėgina slapstytis nuo ją ir klientus gatvėje filmuojančių žurnalistų. Rodos, nesutrinka ir patys pirkėjai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) auditą atlikusi Valstybės kontrolė (VK) konstatavo, kad darbo ir socialinės paramos srityse valstybės lėšos naudojamos neatsakingai. Valstybės kontrolės teigimu, iki pernai metų pabaigos daugiau kaip pusė milijono eurų buvo permokėta vaikų išlaikymui iš Vaikų išlaikymo fondo.

Automobilių pramonės investuotojams Vidurio ir Rytų Europos šalys – itin patrauklios. Regione veikia 33 automobilių ar jų komponentų gamyklos, dar kelios duris atvers ateinančiais metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo laikinai įsidarbinusius moksleivius iki 19 metų atleisti nuo pensijų socialinio draudimo įmokų. Ministerija ketvirtadienį pranešė, kad taip siekiama paskatinti darbdavius įdarbinti daugiau bendrojo ugdymo mokyklų moksleivių. Šiuo metu visi asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis ar savarankiškai, turi mokėti pensijų socialinio draudimo įmokas.

Deklaracijų apie viešus ir privačių interesus dar nepateikė 170 savivaldybių politikų, iš didmiesčių prasčiausiai atrodo Kaunas, trečiadienį paskelbė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Jos duomenimis, daugiausia nepateikusių deklaracijas yra Raseinių ir Kėdainių rajono savivaldybėse.