Skelbiant pakviestųjų aukštosiose mokyklose studijuoti sąrašus labai retas pagalvoja apie kitą jų reikšmę. Šias žinias, neabejotinai seka ir pačios aukštosios mokyklos, mat su atėjusiais studentais ateina ir pajamos. Vis dėlto šiemet net keletas aukštųjų mokyklų sulaukė tik simboliško stojančiųjų skaičiaus. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) paskelbė 2015 metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatus. Šiame etape prašymus pateikė 33 198 stojantieji (2014 m. – 35 550), iš jų 20 466 stojantieji yra šių metų abiturientai. 61 proc. stojančių aukščiausiu prioritetu rinkosi universitetų studijų programas, 39 proc. kolegijų. Studijuoti valstybės finansuojamose ir su studijų stipendijomis vietose pakviesta 14 516 asmenų (2014 m. – 14 922), į valstybės nefinansuojamas vietas pakviesti 12 443 stojantieji, skelbiama pranešime.
Universitetų siekiamybė yra norinčiųjų stoti į valstybės finansuojamas vietas, mat daugelis studentų, pakviestų į mokamas vietas, dažniausiai atsisako tokios galimybės. Tokiu atveju aukštosioms mokykloms gyvybiškai svarbu, kad studentai norėtų mokytis nemokamai ir taip atneštų garantuotas pajamas. Vis dėlto šiemet pasisekė ne visoms aukštosioms mokykloms.
Studijuoti valstybės lėšomis Europos humanitariniame universitete nepanoro nei vienas studentas. Kazimiero Simonavičiaus universitetas sulaukė tik 4 studentų, norinčių studijuoti valstybės lėšomis. Pernai tokių stojančiųjų buvo gerokai daugiau – 37. Balstogės universiteto filialas Vilniuje sulaukė vienu prašymu mažiau nei pernai, taigi šiemet čia nemokamai studijuoti panoro tik vienas studentas. Tokia padėtis ir LCC tarptautiniame universitete, tačiau ir pernai tokių studentų čia buvo tik 3. Tarp šių universitetų geriausiai pasirodė Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, kuri surinko 2 studentus, norinčius studijuoti valstybės lėšomis, tačiau pernai tokių norinčiųjų taip ir neatsirado.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis savo feisbuko paskyroje teigia, kad tokie rezultatai turi priversti susirūpinti ne tik ant išlikimo slenksčio esančias aukštąsias mokyklas, bet ir Švietimo ir mokslo ministeriją.
„Žiūriu į LAMA BPO paskelbtą 2015 metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas rezultatus. Po kurio laiko suvokiu, kad į ekraną žiūriu išsižiojęs. Susigėdęs užsičiaupiu. Toliau žiūriu. Vėl burna prasiveria. Tai yra trileris. Lietuvos abiturientai sudarė universitetų-mirtininkų sąrašą. Penkiuose universitetuose valstybės finansuojamas vietas pasirinko keturi arba mažiau studentų. Dviejuose universitetuose į valstybės finansuojamas vietas pakviestų abiturientų skaičius sumažėjo maždaug du kartus. Viename universitete į valstybės finansuojamas vietas pakviestų abiturientų skaičius sumažėjo tris kartus. Viename universitete į valstybės finansuojamas vietas pakviestų abiturientų skaičius sumažėjo... dešimt kartų. Viename universitete mokamose ir nemokamose vietose studijuoti nusprendė... keturi studentai. Viename universitete darbuotojų skaičius yra tris kartus didesnis nei bendras – į mokamas ir nemokamas vietas – kviečiamų bakalaurų skaičius.
Galbūt Švietimo ir mokslo ministerijoje kas nors atkreips dėmesį į tai, kad aštuoniolikmečių šiemet Lietuvoje yra 34 procentais mažiau nei jų buvo prieš 10 metų. O universitetų yra daugiau. O studijų kokybė su universitetų skaičiumi nekoreliuoja. Tiksliau koreliuoja. Koreliacijos koeficientas yra neigiamas“, - savo įraše teigia jis.
Daugiau informacijos apie stojančiųjų pasirinkimus galite rasti čia.
