Ieškinyje Vilniaus apygardos teismui, kurį pateikė M.Marcinkevičiaus kontroliuojama bendrovė „Taikos projektai“, tiesiogiai valdanti 7,87 proc. „Leksitos“ akcijų, prašomą leisti pasirinkti antstolį, kuriam būtų suteikta teisė užtikrinant įrodymus surinkti bylos nagrinėjimui būtiną informaciją.
Anot M.Marcinkevičiaus, „Leksita“ per savo antrinę įmonę „Megafin“ nuostolingai dirbančius mažmeninės prekybos tinklus „Cashdiplo“ ir „Supersol“ Ispanijoje valdančiai Liuksemburgo bendrovei „Carson“ šiemet balandį suteikė 90 mln. eurų kredito liniją. Ieškinyje nurodoma, kad kredito linija suteikta ne rinkos sąlygomis (mažesnėmis kaip 2 proc. palūkanomis) ir neturint garantijų dėl paskolintų lėšų grąžinimo.
Gali keisti informaciją
Visgi ieškinyje pripažįstama, kad tiksliai įvertinti kredito linijos sutartyje numatytą palūkanų dydį bei kitas sutarties sudarymo sąlygas bus galima tik tokiu atveju, jei teismas patenkins prašymą išreikalauti sutartį ir visus su ja susijusius dokumentus. Iki šiol, anot M.Marcinkevičiaus, „Leksita“ šią informaciją atsisakė pateikti, o jo ieškinyje remiamasi „tik fragmentiškais įrodymais“.
M.Marcinkevičius taip pat nuogąstauja, kad „Leksita“ bei susiję asmenys gali bandyti nuslėpti, sunaikinti arba pakeisti bylos nagrinėjimui svarbią informaciją, todėl prašo teismo imtis veiksmų įrodymams užtikrinti.
„Prašome užtikrinti įrodymus, suteikiant „Taikos projektams“ teisę pasirinkti antstolį, kuriam teismo nutarties pagrindu būtų suteikta teisė užtikrinant įrodymus atvykti į „Leksitos“ buveinę ar bet kurią kitą vietą, įskaitant atsakovų (įmonės valdybos narių - BNS) gyvenamųjų vietų adresais ir kitas vietas, kur gali būti saugomi „Leksitos“ dokumentai ar elektroninės duomenų laikmenos ir surinkti prašomus užtikrinti įrodymus bei informaciją“, - rašoma ieškinyje.
Jame taip pat prašoma „Taikos projektų“ pasirinktam antstoliui įrodymų užtikrinimą vykdyti ir prieš trečiuosius asmenis, jeigu jie disponuoja „Leksitos“ ar kitų šios bylos atsakovų informacija.
Nurodoma, kad antstolis turėtų surinkti informaciją apie „Leksitos“, kaip „Megafin“ akcininkės, sprendimą pritarti kredito sutarties su „Carson“ sudarymui, sutarties kopiją, duomenis apie „Megafin“ išmokėtas lėšas, kitą su sutarties sudarymu susijusią medžiagą. Taip pat siekiama surinkti informaciją ir apie kitus „Leksitos“ bei jos antrinių įmonių nuo 2012-ųjų pradžios sudarytus kreditavimo sandorius.
Prašo kompensuoti nuostolius
Anot M.Marcinkevičiaus, kadangi „Leksita“ nurodė, jog apie 40 mln. eurų pagal kredito sutartį suteiktų lėšų „Carson“ panaudojo „Maxima“ franšizės turinčios Lietuvos įmonės „Franmax“ įsigijimui iš Estijos bendrovės „Franmax OU“, prašoma išreikalauti informaciją ir apie šį sandorį.
Pabrėžiama, kad „Taikos projektai“ yra pasiryžę pasirašyti visus reikiamus konfidencialumo įsipareigojimus.
„Taikos projektai“ ieškinyje teismo prašo 90 mln. eurų kredito linijos sutartį pripažinti negaliojančia, o patirtą žalą (jau išmokėtas apie 40 mln. eurų lėšas - BNS) priteisti „Leksitos“ naudai iš jos buvusių ir esamų valdybos narių Violetos Tvarijonienės, Andriaus Keršio bei Meri Navickės. Taip pat nurodoma, kad išreikalavus dokumentus žalos dydis gali būti tikslinamas.
M.Marcinkevičius tuo pat metu Estijoje pateikė ieškinį įmonės „Klarus Group Houlding“, kuri yra vienintelė „Franmax OU“ akcininkė, valdybos nariams Margus Lentsiui bei Ingridai Mikėnaitei, taip pat „Vilniaus prekybos“ grupės pagrindiniam akcininkui Nerijui Numavičiui ir jo akcijas valdančiai įmonei „Setis Capital” už veikimą grupėje neatsakingai valdant turtą bei paprašė atlyginti nuostolius dėl galimai iššvaistyto turto parduodant Lietuvos „Franmax“.
Anot M.Marcinkevičiaus, Lietuvos „Franmax“ vertė siekia 400 mln. eurų, tačiau šią įmonę „Franmax OU“ pardavė „Carson“ tik maždaug už 40 mln. eurų, todėl „Franmax OU“ gavo mažesnes įplaukas ir taip išvengė maždaug 70 mln. eurų mokesčių.
„Vilniaus prekybos“ koordinacinės grupės atstovė, advokatė Olga Petroševičienė ketvirtadienį pareiškė, kad „Vilniaus prekyba“ ir susijusios įmonės visada veikia visų akcininkų labui, o sandoriai tarp įmonių buvo ir bus sudaromi tiktai rinkos sąlygomis.
„M.Marcinkevičiaus kreipimasis į teismą yra klasikinis į aklavietę save įvariusio akcininko atvejis. Pirma, buvo sukeltas didžiulis triukšmas žiniasklaidoje, antra – buvo apeliuojama į valstybės institucijas, o dabar seka trečias žingsnis – ieškinių lavina“, - BNS sakė O.Petroševičienė.
Vasaros pradžioje M.Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų prasidėjo pokyčiai pačioje grupėje – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, kurie buvo skirti tam, kad realią veiklą vykdančios bendrovės būtų atribotos nuo grupės akcininkų. M.Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M.Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.
