Paklaustas, ar Lietuvos pramonei palankiau kai kuriuos darbus perduoti ukrainiečiams ir baltarusiams ar juos atsivežti čia, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis patikino, kad šiuo metu verslas imasi abiejų strategijų.
„Kai kurios įmonės ten yra atidariusios savo padalinius, bet gamyba yra skirta vietinei rinkai. Žinoma, iš ten pardavimai vyksta ir į Rusiją. Iš esmės darbo jėgos trūksta ir Lietuvoje, didžioji dalis produkcijos, jei žvelgtume į eksportą, keliauja į ES šalis. Todėl įmonės nori ir turi sustiprėti čia, todėl tas įsivežimas yra tikrai naudingas, nes šiandien stokojam žmonių“, - portalui tv3.lt sakė jis.
Lietuva tampa darbo rojumi
Tuo tarpu personalo paieškos bendrovės „Masterclass Lietuva“ partnerė Laura Dauksaitė teigia, kad Lietuva tampa labai patrauklia valstybe dirbti.
„Yra įmonių, kurios labai mielai norėtų atsivežti darbuotojus ir juos įdarbinti ne kaip laisvai samdomus. Jos nori, kad darbuotojas geriau įsigilintų į kuriamas paslaugas ir produktus, todėl įdarbina Ukrainos ar Baltarusijos pilietį. Mes daromės patrauklia valstybe tokiems žmonėms dirbti, todėl yra dažniausiai įsivežami IT specialistai ir programuotojai“, - pastebi ji.
Pasak L. Dauksaitės, didžiausio susidomėjimo darbuotojai iš užsienio sulaukia IT sektoriuje.
„IT srityje susiduriame ne tik su kainos patrauklumu, tačiau labai svarbi kokybė bei kad darbas būtų atliktas laiku. Dabar labiausiai trūksta žmonių, kurie galėtų teikti programavimo paslaugas. Įmonės renkasi labai aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir tos šalys, turinčios labai daug gyventojų, tokių žmonių turi, juolab, kad atsivežame labai mažai darbuotojų“, - teigia ekspertė.
Papildoma paspirtis
Tuo tarpu, kaip teigia R. Dargis, Lietuvos migracijos politikoje yra nemažai „sienų“, todėl įsivežti užsieniečius yra gana sudėtinga, o šalies ūkis nuo to kenčia.
„Šiandien keli įmonių plėtrą veikia žmogiškieji ištekliai ir finansai. Jei pažiūrėtume, kiek įmonės skolinasi noriai pinigų rinkoje, tai jos tą daro labai atsargiai dėl neapibrėžtumo iš žmogiškųjų išteklių. Jei mes padėtume joms nuimti bent vieną iš šių įtampų, jos galėtų maksimaliau išnaudoti savo pajėgumus, nes technologiniu požiūriu visko užtenka. Jei kada rinkose ir atsiras apibrėžtumas, tai leistų įmonėms noriau skolintis ir plėsti savo veiklą“, - tikina LPK prezidentas.
Visgi L. Dauksaitė pastebi, kad ir pačios įmonės kol kas vengia įdarbinti užsieniečius, mat neturi patirties šioje srityje.
„Įmonės neturi patirties įdarbindamos užsieniečius ir mažiau nei 1 proc. verslo samdo užsieniečius. Dėl to neturime patirties ir praktikos, kaip dirbti su užsieniečiais ir prisitaikyti prie skirtingos kultūros. Dar šiokį tokį nerimą įmonėms kelia dokumentai, kuriuos reikia sutvarkyti, kai darbuotojas atvyksta ne iš ES šalies“, - teigia pašnekovė.
