Karolis Birgilas

Elektra šiandien gali būti gaminama iš įvairiausių šaltinių, o alternatyvų paieškose pasireiškia vis naujesni proveržiai. Tačiau nuo pat visuotinės pasaulio elektrifikacijos vienas dalykas bemaž nepakito - viename laido gale yra didelė elektros jėgainė, o kitame – vartotojas. Elektros mainai Vis dėlto saulės ir vėjo jėgainės ant privačių namų šiandien keičia ne tik požiūrį į darnią energetiką, bet ir besikeičiantį santykį tarp vartotojo ir tiekėjo.

Šiandien nesunku rasti sėkmingų verslo istorijų ar sėkmingų startuolių pasakojimų, kaip pavyko pritraukti milijonus investicijų. Vis dėlto bankroto istorijomis dalijasi retas, nors versle pelnas ir rizika eina koja kojon.   JAV ar Vakarų Europoje bankrotas versle nėra stigmatizuojamas, o laikomas elementariu žingsniu sėkmės link.

Rankų darbo aksesuarų ir papuošalų verslas šiandien išgyvena tikrai gerus laikus. Tai galima pasakyti ne tik dėl Vilniaus senamiestyje išplitusių butikų ar nuolat vykstančių dizaino mugių. Internetinė prekyba ir socialiniai tinklai gerokai sutrumpino atstumą tarp kūrėjo ir kliento. Vis dėlto net ir nuoširdžiai įkurtame versle meninė vertė savaime neatsiras.   Kaip portalui tv3.lt pasakoja papuošalų ir aksesuarų prekės ženklo „Mellow.

Įmonių ir klientų srauto skaičiumi didieji miestai ženkliai lenkia regionus. Paradoksalu, tačiau šiandien verslą steigti lengviau būtent regionuose.   Kaip portalui tv3.lt pasakoja viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius, šalies sostinėje steigiasi apie pusė visų naujų verslų.   „Daugiau nei pusė naujų įmonių, steigiasi Vilniuje.

Jau keleri metai barzdočiai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje nebėra laikomi tiesiog savimi nesirūpinančiais vyrais. Šiandien tai yra ne tik madinga, bet ir pareikalauja pastangų prižiūrėti virišką grožį. Būtent šios tendencijos paskatino Vaidotą BJau keleri metai barzdočiai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje nebėra laikomi tiesiog savimi nesirūpinančiais vyrais. Šiandien tai yra ne tik madinga, bet ir pareikalauja pastangų prižiūrėti virišką grožį.

Paskutinę savaitę savo artimiesiems ar draugams kalėdines dovanas perkantys patenka į nemenką stresinę būseną. Tuo tarpu prekybininkams tenka patenkinti ne tik vėluojančiųjų, bet ir likusių vartotojų užgaidas. Vis dėlto smulkiesiems prekybininkams šios Kalėdos nebus tokios įtemptos ir kartu pelningos kaip buvo anksčiau.

Parduotuvių lentynose apstu sulčių ir jų gėrimų. Vis dėlto nepasterizuotų sulčių buteliukuose niekas Europoje negamino iki tol, kol ši idėja nekilo 3 jauniems lietuviams. Ekonominius mokslus baigę ir, kaip patys pasakoja, nieko bendro su sveika gyvensena ar mityba neturėję Gytautas Rimkus, Kęstutis Kristutis ir Algirdas Zabarauskas atrado veiklą, kurioje ne tik galėjo realizuoti savo finansų ir prekybos sektoriuose įgytą patirtį, bet ir turėti savo verslą. Šviežių sulčių ir glotnučių (angl.

Verslo įkūrimui ar plėtrai pats pirmasis impulsas atsiranda iš entuziazmo. Vis dėlto karšti norai turi būti suderinti su šalta analitika. Lietuvos pradedančiojo verslo sektoriuje to kol kas trūksta, o priežasčių ieškoti reikia dar mokyklos suole. Kaip portalui tv3.lt pasakojo „Verslo angelų fondo I“ partneris Algimantas Variakojis, norint ne tik patraukti investuotojų dėmesį, bet ir finansavimą, reikia užsidegimą savo verslu pagrįsti verslo plane.

Prieš kelis dešimtmečius Nidos prieplaukoje išdygęs kaštonas šiandien jau yra tapęs antru švyturiu. Tačiau jis traukia ne tik laivus, bet ir trokštančius numalšinti alkį ar pabūti netradicinėje aplinkoje. Vieni iš baro „Kaštonas“ įkūrėjų Martyna Feser ir Raimondas Baublys susipažino šiame mieste ir dar neįtarė, kad kartu pradės verslą. „Pamenu, kaip prieš 7 metus, bevaikštant per rūką pamariais, šovė mintis, jog Nidoje naktį nėra kur pavalgyti. Šitaip sumanėme sumuštinių kioskelį.

Kiekvienas nepriklausomoje Lietuvoje gimęs jaunuolis bent sekundę pagalvoja, kad mokykloje galėjo su didesniu užsidegimu ateiti į informatikos pamokas. Taip jis dabar būtų vienas geidžiamiausių darbuotojų šalyje ir kiekvieną mėnesį savo sąskaitoje sulauktų keturženklės sumos. Tuo tarpu technologijų kompanija „Samsung“ prognozuoja, kad visi vaikai, gimę 2015 metais, mokykloje programavimo išmoks lygiai taip pat kaip skaičiavimo ar rašybos.

Lietuviai galimybę atsiskaityti kortele jau laiko kone savaime suprantama. Vis dėlto verslui, ypač smulkiajam, sprendimas dėl atsiskaitymo kortelėmis terminalo įdiegimo nėra toks jau lengvas, mat reikalauja investicijų. Kaip pasakoja banko „Citadele“ banko Mokėjimo kortelių departamento direktorė Gintarė Sakalauskaitė – Radionovienė, yra tam tikros verslo sritys, kaip viešbučiai, transporto priemonių nuoma, restoranai, kurios be atsiskaitymų kortelėmis išsiversti negalėtų.

Tarp investuotojų ir visuomenės jau senokai gajus pokštas, kad kavinės nebėra tiesiog kavinės, mat jos jau tapusios startuolių ir pradedančiųjų verslininkų susitikimų kambariais. Vis dėlto Kaune atsirado pirmoji bendradarbiavimo erdvė, kuri po savo stogu priima naują darbo formos sampratą. Šių metų pradžioje pradėjęs veikti Laisvės alėjoje įsikūręs „Talent Garden Kaunas“ bendradarbystės centras šiandien gali pasigirti, kad tapo darbo vieta 50 nepriklausomų profesionalų.

Pusiausvyra ir stabilumas versle yra itin vertinami elementai. Ypač jei kalba pasisuka apie apyvartines lėšas. Ne paslaptis, kad smulkiajam verslui dar tik kuriant savo klientų ir tiekėjų bazę tenka dažnai susidurti su prašymu už suteiktas paslaugas ar prekes susimokėti vėliau. Jei šios įmokos vėluoja, tenka atidėti mokėjimus tiekėjams, o šie ne tik gali atsisakyti teikti savo paslaugas, tačiau prarasti pasitikėjimą įmone.

Gali susidaryti įspūdis, kad verslininkai yra idėjų į sėkmę vedami žmonės. Tikrovėje jie daugiausiai laiko praleidžia sunkiai dirbdami su kitais, kad idėjos taptų realybe. Vis dėlto net ir labiausiai uždegantys sumąstymai gali likti neįgyvendinti, jei įkūrėjas negebės efektyviai komunikuoti savo tikslų. Portalas entrepreneur.com skelbia 7 esminius komunikacijos sugebėjimus, kuriais pasižymi profesionalai.

Minios finansavimo (angl. Crowdfunding) platformos yra vienas greičiausių kelių į smulkaus verslo ar menininkų sėkmingą projektą, mat taip yra aplenkiamos tradicinio skolinimo institucijos ar verslo angelai. Vis dėlto šis kelias nėra pats lengviausias, o sėkmė nusišypso nebūtinai geriausią idėją turinčiam. Šis modelis išpopuliarėjo prieš keletą metų, o nuo šių metų buvo sukurti teisiniai pagrindai, kad sutelktinio finansavimo platformos taptų legalios ir Lietuvoje.

Prieš dvejus metus naujai steigiamam verslui buvo leista burtis į mažąsias bendrijas (MB). Tokia teisinė forma suteikė galimybę verslą pradėti ne tik be pradinio kapitalo, tačiau ir buvo taikomos labai didelės mokestinės lengvatos. Vis dėlto smulkusis verslas gana greitai persitvarkydavo į uždarąsias akcines bendroves (UAB), o šiemet sumažėjus lengvatų apimčiai rimtai verslo pradžioje dvejojama dėl MB steigimo.

 Prieš dvejus metus du tuometiniai studentai įkūrę pirmąją Lietuvoje barzdaskutyklą, dabar Vilniuje yra tokie ne vieni. Vis dėlto, klientų eilės privertė ne tik atsidaryti antrą saloną „Barzdaskučiai“, bet ir keisti veiklos modelį. Portalas ekonomika.lt rašė apie iniciatyvą atgaivinti senąjį barzdų skutimo ir vyriško grožio priežiūros saloną.

Priimti naują darbuotoją yra labai lengva. Tereikia patalpinti skelbimą, sulaukti šūsnio gyvenimo aprašymų, labiausiai patikusiuosius pakviesti pokalbiu ir paspausti ranką didžiausią įspūdį palikusiam kandidatui. Tik ne tada, kai samdo smulkusis verslas. Kaip portalui tv3.lt pasakoja personalo paieškos ir atrankos portalo cvonline.

Pradėti verslą šiandien galima net neišeinant iš namų. Veiklą galima ne tik registruoti internetu, tačiau čia galima sukurti elektroninę parduotuvę ir iškart pardavinėti savo prekes. Vis dėlto, ne viskas taip paprasta, o ir tradicinės prekybos nuvertinti nereikia.

Prieš aštuonerius metus susitikusios vienos televizijos kūrėjų darbo pokalbyje Lina Bliudžiūtė ir Ieva Špečkauskaitė netapo konkurentėmis. Priešingai – šiandien jos skaičiuoja pirmuosius bendro komunikacijos verslo metus. Pasak jų, komunikacija buvo sritis, kuri visą laiką domino, todėl agentūros „Delikatesai“ įkūrimas buvo tarsi natūralus procesas. Visgi įgyvendinimui buvo duota labai mažai laiko.

Kiekvienas pradėjęs verslą ar siekdamas jo plėtros, neabejoja sėkme. Vis dėlto šiems procesams reikalingas kapitalas, o siekiant jo gauti, tenka projekto sėkme įtikinti ir kitus. Pasak banko „Citadele“ smulkaus ir vidutinio verslo įmonių atstovo Šarūno Šlimo, augant verslumo lygiui Lietuvoje, vis dažniau smulkieji verslininkai aktyviai ieško išorinių verslo finansavimo šaltinių.

Dėl pigių skrydžių jis praleisdavo po kelioliką valandų oro uostuose, o patarimus apie pigias keliones rašydavo tinklaraštyje naktimis. Šiandien Rimvydas Širvinskas vadovauja 17 žmonių komandai ir džiaugiasi pradėtu kelionių verslu. Vis dėlto kelionių agentūrą „Makalius“ jaunas vyras pradėjo gana netikėtai. Prieš keletą metų pradėjęs ieškoti pigių skrydžių po įvairius Europos miestus, jis savo keliones aprašydavo to paties pavadinimo tinklaraštyje.

Ukraina ir Baltarusija dėl savo geopolitinės padėties ir augančių Lietuvos atlyginimų tampa labai patrauklia šalimi tiek atlikti gamybos darbus, tiek įsivežti darbuotojus. Pasak ekspertų, šios situacijos išnaudojimas būtų papildoma paspirtis šalies ūkio plėtrai.

Naftos kainą pirmadienį augo nuo 42,28 JAV dolerio už barelį iki 48,31 penktadienį. Ekspertai teigia, kad kelių dolerių šuolis ilgalaikėje tendencijoje nėra reikšmingas, tačiau šią savaitę jis buvo svarbus. Kaip portalui tv3.lt sakė „Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis labai daug įtakos naftos kainos korekcijai turėjo akcijų biržos veiksmai.

 Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių ES, o dažniausiai perkami yra 10 metų senumo automobiliai. Vis dėlto, pasak ekspertų, lietuviai sau galėtų leisti ne tik naujesnius, bet ir dar dažais kvepiančius automobilius. Pasak SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės, augant pajamoms gyventojai sau gali leisti pirkti brangesnius automobilius, tačiau tai daro vangiai. „Lietuvoje gerėjant ekonominei padėčiai, daugėjo ir norinčiųjų įsigyti automobilį.

Gyventojai nuodugniai nesidomi šalies ekonomika, tačiau kai žinios pasisuka apie atlyginimų kilimą, abejingų nelieka. Vis dėlto šis rodiklis Lietuvos ūkiui gali reikšti ir blogą naujieną. Kaip pastebi banko DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jakaterina Rojaka, atlyginimų augimas Lietuvoje atsirado dėl to, kad mažėja darbo neturinčių žmonių. „Šiemet atlyginimų didėjimo tempai nemažina apsukų.

Dar vasaros viduryje buvo kalbama apie Kinijos akcijų biržos susvyravimą ir centrinės valdžios įsikišimą. Vis dėlto ekspertai sutaria, kad šie procesai persikėlė į verslą ir gali grasinti viso pasaulio stabilumui. Pasak banko „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, yra dvi priežastys, kurios iki šiol nebuvo jokia naujiena, tačiau dabar tapo svarbios ir sukėlė nerimą dėl visų besivystančių rinkų.

Aštrėjant diskusijoms dėl pabėgėlių priėmimo kvotų Lietuvoje ir jų integravimo, šalies verslininkai piktinasi, kad nėra lengva čia atsivežti profesionalių vadovų. Redakciją pasiekė laiškas, kuriame skundžiamasi dėl paradoksų norint įdarbinti vadovus iš trečiųjų šalių. Tvarka neaiški Telekomunikacijų bendrovės „Zirzilė“ vadovas Saulius Gintautas portalui tv3.lt papasakojo apie užsieniečių įdarbinimui nepatogią Darbo biržos interneto svetainę.

Penktadienį Lietuvos Statistikos departamentas paskelbė, kad kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurto ribos. Vis dėlto, padėtis Lietuvoje yra geresnė ne tik už Latvijos, bet ir už kelerius metus iš eilės geresnius ekonominius rodiklius demonstruojančios Estijos. Skurdo rizikos riba pernai buvo 241 euras per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 506 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Viso pasaulio spauda kasdien praneša apie vis žemiau krentančias naftos kainas. Vis dėlto vairuotojai ir ne tik pasigenda žinių apie pingantį kurą. Lietuvoje pradėta kalbėti apie degalų kainų reguliavimą, vis dėlto, ekspertų teigimu, naivu tikėtis, kad kuro kainos kis tokiu pačiu tempu kaip ir naftos. Savo feisbuko paskyroje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda komentuoja, kad siekis sureguliuoti kainas gali priešintis su konkurencija.

Pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje alkoholinių gėrimų pardavimas pasiekė rekordines dešimties metų žemumas – šiemet bendra legalioji alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje yra 23 proc. mažesnė nei prieškriziniais 2007-aisiais, rodo šalies gėrimų pramonę vienijančios asociacijos „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ duomenys. Rezultatas teigiamas, tačiau priežastys nedžiugina. Iki 2007 m. alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje augo kartu su ekonomika ir mažėjusiu šešėliu.

Euras įvestas, kainos nekyla, apyvartos auga, žmonės išlaidauja, bet pasigirti išaugusiomis algomis negali. Lietuvos statistikos duomenis ekspertai aiškina vienu reiškiniu, kuris ilgai nesitęs. Kaip portalui tv3.lt sakė SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda, sakiusiems, kad po euro įvedimo viskas brangs, teko nusivilti, tačiau sunku paaiškini, kodėl taip kyla gyventojų išlaidos. „Ne visiškai tiesa yra, kaip visi galvoja, kad kainos pakilo.

 Lietuviai jau ne pirmus metus skaičiuoja, kas ir kiek Lenkijoje pigiau, bei piktinasi mūsų šalyje susiklosčiusia rinkos padėtimi. Vis dėlto, paskaičiavome už kokias gi prekes kaimynai moka daugiau nei lietuviai. Yra viena labai svarbi priežastis dėl ko prekės Lenkijoje galėtų būti brangesnės. Skiriasi šalių pridėtinės vertės mokesčių tarifai. Lietuvoje jis siekia 21 proc. o Lenkijoje mokestis yra dviem nuošimčiais didesnis. Portalas numbeo.

Keliaujantieji labai aiškiai pastebi transporto kainų skirtumus tik nusileidę į svečią šalį. Dažnu atveju šios išlaidos sudaro nemenką dalį viešnagėje išleistų pinigų. Tuo tarpu motorinių transporto kainų skirtumus pastebi tik maža dalis gyventojų. Europos statistikos departamentas Eurostat nusprendė palyginti šias kainas. Agentūra kainas ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.

 Nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje didina apsukas ir tai liudija kiekvienoje miesto dalyje iškilę kranai. Šiandien į rinka gali investuoti net tie, kurie turi 100 eurų, tačiau ar palengvėjusios investicijos nepakartos prieškrizinės statybų sektoriaus situacijos? Lietuvoje netrukus startuos internetinė sutelktinio finansavo platforma „Lenndy“, kuri, pasak jos iniciatorių, gerokai pakoreguos NT rinką.

Lietuvos bankuose griežtėja skolinimo taisyklės, o palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas, žmonės ieško kitų būdų investuoti savo pinigus. Greičiausiai dėl šios priežasties Lietuvoje per metus pradėjo veikti dvi tarpusavio skolinimo platformos. Jų veikimo principas paremtas tuo, kad platformoje susitinka paskolų ieškantys klientai ir jas norintys teikti fiziniai arba juridiniai asmenys, kurie pelną gauną iš palūkanų.

Kiaurai perpučiami sovietinės statybos daugiabučiai nėra pagrindinė urbanistinė problema. Net ir sparčiai vykdoma jų renovacija neišspręs didžiuosiu miestus užklupusios ydos. Redakciją pasiekė gyventojų skundai dėl, jų nuomone, nekokybiškai atliekamos daugiabučio renovacijos Vilniuje. Jie skundėsi, kad statybininkai vienuose butuose pašalino plastikinius langus, o kituose paliko be jokių paaiškinimų, tačiau už naujus langus turės mokėti visas namas.

Kiekvienais metais šalies žiniasklaida praneša apie Palangos verslininkus, kurie arba laukia geresnių orų, arba nesusitvarko su poilsiautojų antplūdžiu. Vis dėlto, kaip pasakoja kurorto atstovai, šiemet vasara yra ypatinga dėl geopolitinių pokyčių mūsų regione. Palangos turizmo informacijos centro laikinai einanti pareigas direktorė Egidija Smilingienė portalui tv3.lt pasakoja, kad šios vasaros orai koregavo poilsiautojų srautus, tačiau tai yra labai dėsininga.

Baldų prekybos tinklas „Ikea“ į Lietuvą nemenkai sudrebino šią rinką. Daugelis džiaugėsi nebrangiais baldais, tačiau mūsų analizė parodė, kad kaimyninėje Lenkijoje galima tuos pačius baldus nusipirkti keliasdešimčia eurų pigiau. Tuo tarpu lyginant Rusijos „Ikea“ pasiūlą čia ryškėja geopolitinės situacijos įtaka baldų prekybos verslui.

Kinijos centrinis bankas devalvavo savo valiuta JAV dolerio atžvilgiu, taip siekdamas išsaugoti šalies ūkio augimą. Vis dėlto Lietuvai ir likusiam pasauliui tai turi dvi naujienas: gerą ir blogą. Banko „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, tai buvo labai desperatiškas Kinijos valdžios žingsnis. „Lėtėja Kinijos ekonomikos augimas ir senka eksporto apimtys.

Dėl Rusijos embargo per metus Lietuvos reeksportas į šalį krito daugiau nei perpus. Eksportuotojai ilgai neliko be darbo, mat įvežtines prekes noriai pirkti pradėjo baltarusiai. Ekspertai neskuba daryti išvadų, ar taip buvo rastas kelias į uždraustą rinką. Anksčiau į Lietuvą importuotų ar perdirbtų prekių eksportas į Rusiją per metus krito 53 proc., o tai yra gana skaudus smūgis eksportuotojams, mat nemažą dalį eksporto sudaro reeksportas.

Smulkusis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Mindaugas Marcinkevičius dar kitaip vadinamas „Akropolių“ tėvu, kreipėsi į teismus kaltindamas toks pačios grupės akcininką Nerijų Numavičių neva šis nori sutelkti „Akropolių“ kontrolę savo rankose. Turtingiausiu Lietuvos žmogus tokius kaltinimus neigia kontrargumentais neva pats M. Marcinkevičius gviešiasi „Akropolių“. Dar balandį M. Marcinkevičius kreipėsi į prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ valdančią įmonę „Relvit Ltd.

 Lietuvoje nedarbo lygis krenta sparčiausiai Europos Sąjungoje (ES). Dažnas tai aiškina tuo, neva emigracija leido sušvelninti nedarbo lygio rodiklius. Vis dėlto, Lietuvoje jau kelis metus iš eilės yra sparčiai kuriamos darbo vietos o praėjusieji metai buvo rekordiniai šiuo atžvilgiu. Ekspertai teigia, kad tokia tendencija išliks, o tai reiškia, kad ekonominis atsigavimas palietė ne tik didžiuosius miestus, likusią šalies dalį.

Kai į Lietuvos mažmeninės prekybos rinką įžengia naujas žaidėjas, tai nesulaukia tiek dėmesio, kiek jo pasitraukimas. Portalas tv3.lt rašė apie prekybos tinklo „Fresh Market“ griūtį ir apie trečiadienį pradėtas uždarinėti parduotuves. Ekspertų teigimu tokios baigties reikėjo tikėtis dėl itin konkurencingos Lietuvos rinkos ir naujų žaidėjų kartojamų klaidų. „Nuo pat „Fresh Market“ atėjimo į Lietuvą jau sakiau, kad tikėtina, jog tinklas bankrutuos.

Šiandien darbo rinka keičiasi labai greitai ir prieš dešimtmetį vertintos kompetencijos staiga gali būti nereikalingos. Dažnas bando tokiems įvykiams užbėgti už akių ir papildomų profesinių žinių įgauti pats. Lygiai taip pat yra žmonių, kurie patenkinti savo turima profesija, tačiau norėtų žinias plėsti visai kitoje sferoje nei tai darė visą gyvenimą. Tiesa, tokie ieškotojai neiškreipia į universitetus, mat bijo suvaržymų ar iš naujo kartoti dalykus, kuriuos jau mokėsi.

Antradienį pasirodžiusi žinia, kad prekybos tinklas „Fresh Market“ ne tik nutraukia prekybos internetu verslą, bet ir uždaro visas savo parduotuves, pasitvirtino kitą dieną. Trečiadienį visų parduotuvių durys buvo apklijuotos akcijų pranešimais ir informacija, kada parduotuvė uždaroma.

Mažmeninės prekybos įmonė „Fresh Market“ dar liepos viduryje kardinaliai sumažino darbuotojų skaičių. Tuomet bendrovės vadovas Saulius Urbonas gynėsi, kada taip yra restruktūrizuojama logistikos sistema ir verslo tai nepaveiks. Vis dėlto po kiek mažiau nei savaitės pasklido informacija, kad bendrovė nutraukia ne tik prekybą internetu, tačiau uždaro parduotuves, kurios neneša pelno.

Naftos kainų švytuoklė gali neatpažįstamai keisti pasaulio ūkio veidą. Dviejų nugalėtojų čia nėra, mat vieni džiaugiasi pingančiomis prekėmis, o kiti turi gelbėti savo valiutas. „Brent“ rūšies kaina nuo sausio pirmąkart kainuoja mažiau nei 50 JAV dolerių už barelį, o Lietuva tik per plauką atsidūrė nugalėtojų klube. „Naftos rinka yra įdomi tuo, kad čia būna arba pasiūlos, arba paklausos perteklius.

Paskola būstui neabejotinai yra vienas rimčiausių finansinių sprendimų žmonių gyvenime. Retas, kuris galvoja, kad nesugebės laiku mokėti įmokų už svajonių būstą, tačiau net netikėtu atveju jis galėtų atsisakyti savo turto. Vis dėlto į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas, kuris kredito sutartyje įskaitė, kad nemokumo atveju turės atiduoti ne tik paskolą, bet ir pusę jos vertės. Pasirodo, tokia tvarka jau įtvirtinta įstatymais.