Karolis Birgilas

 Lietuvos gyventojai už mobiliojo ryšio paslaugas moka pigiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Čia veikia tik trys operatoriai, tačiau, analitikų, teigimu esant tokioms mažoms kainoms ketvirtojo žaidėjo atėjimas būtų labai sudėtingas. Panašu, kad greitai sulauksime naujojo rinkos dalyvio, tačiau jis ateis mokesčių mokėtojų pinigais.

Liepos pabaiga Lietuvoje yra pažymėta ateities planavimu, mat tada būsimieji studentai renkasi savo mokslų ir, tikėtina, karjeros kelią. Vis dėlto garsiausi Lietuvos verslininkai savo Olimpą pasiekė ir nebaigę mokslų, tačiau to pradedantiesiems nepataria. Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis yra baigęs tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą, įgijo miestų statybos inžinieriaus specialybę.

 Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2015 m. birželį sudarė 772,8 mln. eurų ir palyginti su praėjusių metų birželiu, padidėjo 7,5 proc. palyginamosiomis kainomis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta augo beveik 5 nuošimčiais. Pasak ekspertų, tokio spartaus augimo buvo galima tikėtis, mat iki šiol šį sektorių stabdė neužtikrintumas dėl euro ir geopolitinės padėties. „Tai nėra unikalus reiškinys.

Nidoje poilsiaujantys lietuviai ir užsieniečiai būna pakerėti tenykštės gamtos ir čia siūlomų paslaugų. Tiesa, dažnai galima išgirsti, kad kainos čia yra gana aukštos. Neabejotinai išskirtinumas turi brangiai kainuoti, tačiau Neringoje esantis verslas susiduria su specifiniais iššūkiais, kurių kitame Kuršių marių krante nebūna. Verslininkai dažniausiai išskiria logistikos iššūkius, mat Neringoje nėra tiekėjų sandėlių, o transportas Nidą turi pasiekti keltu Smiltynėje.

 Pirmadienį mažmeninės prekybos tinklas „Fresh Market“ patvirtino, kad nutraukia savo e. prekybos verslą ir uždaro nepelningas parduotuves. Tiesa, šią žinią kompanija paskelbė tik po to, kai ji pasiekė žiniasklaidą. Ekspertai teigia, kad tai yra akivaizdus nepasiruošimas krizei, bet to buvo galima išvengti.

Mažmeninės prekybos įmonė liepą kardinaliai sumažino darbuotojų skaičių. Mėnesio viduryje bendrovės vadovas Saulius Urbonas teigė, kad taip yra vykdoma logistikos restruktūrizacija ir iš esmės veiklai įtakos neturės. Vis dėlto bendrovės atstovai pirmadienį patvirtino, kad yra nutraukiama prekyba internetu.

Šiandien išsimokėtinai galima įsigyti viską nuo nekilnojamojo turto iki dviračio. Šalies kreditų bendrovės gali pasiūlyti ne tik atostogas, bet ir bilietus į renginius lizingu. Ekspertų teigimu, tai skatina labai žalingą vartojimą ir finansinės atsakomybės mažėjimą. Bilietų platinimo bendrovė „Tiketa“ pasiūlė galimybę bilietus į renginius, prekes bei paslaugas įsigyti internetu išsimokėtinai.

Ketvirtadienį baigusieji mokyklas sužinos, ar pateko į savo svajonių specialybes universitetuose ir kolegijose. Verslas taip pat stebi šiuos pasirinkimus, tačiau dažnai jo poreikia ir abiturientų svajonės prasilenkia. Vis dėlto šiais metais Socialiniai mokslai nebevyrauja abiturientams renkantis studijų kryptis universitetuose, „Žinių radijui“ liepos viduryje sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas.

Šią vasarą Lietuvos nekilnojamojo turto rinka kaip niekada aktyvi. Trečdalis gyventojų rinkdamiesi būstą kreipiasi į bankus dėl paskolos, tačiau didžioji dauguma savo finansinį partnerį renkasi ilgai neieškoję, nors taip gali nukentėti. Kaip pastebi kreditų bendrovės „Creditinfo“ generalinis direktorius Andrius Bogdanavičius, žmonės pernelyg nesirenka bankų, kuriuose ims paskolą, tačiau daro klaidą, mat taip ilguoju laikotarpiu gali sutaupyti tūkstančius eurų.

Istorinis JAV ir Irano branduolinis susitarimas pasaulyje buvo džiaugsmingai sutiktas ne todėl, kad galbūt atsirado kruopelė saugumo. Dėl atpigusių naftos kainų daugelis laukia pigesnių degalų. Lietuva yra gana toil nuo Irano, tačiau pasak SEB banko vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos, ilgai laukti kuro kainų kritimo šalies degalinėse neteks. „Reagavimas į naftos kainų skirtumus nebūna tiesioginis, kartais jį užteršia euro ir dolerio santykio pokyčiai, jei jie vyska priešinga kryptimi.

Kol būstus turintys gyventojai atostogauja – ieškantiems naujų namų birželį prasidėjo karštligė. Ekspertai pastebi, kad birželis kelių metų retrospektyvoje išsiskiria ne tik rekordiniais pardavimų skaičiais, bet ir kreipimųsi į banką skaičiumi. Vis dėlto, ne visi tuo patenkinti. Skaičiuojama, kad šiandien Vilniuje yra siūloma 4000 butų. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos direktoriaus Mindaugo Statulevičiaus, birželio rezultatai nustebino daugelį.

Liepos pradžioje rašėme apie Kinijos finansų krizę ir kaip ji gali atsiliepti Europai. Vis dėlto šiuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį į užprogramuota šalies ūkio nuosmukį ir augančius kinų atlyginimus. „Milžiniški svyravimai Kinijos akcijų biržoje yra nemalonūs tiem, kas ten investavo, tačiau didele krize tai nekvepia, nes ta akcijų birža yra labai sekli. Šie svyravimai rodo, kad Kinijos rinka dar nėra brandi.

Augant gyventojų atlyginimams, vis dažnesnis mėnesio pabaigoje nelaukia algos, mat lėšų lieka. Finansų ekspertų teigimu, labai dažnai reikia visai nedidelės sumos, kad pinigai pradėtų dirbti. Pasak Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininko Mariaus Dubnikovo, apie investavimą galima pradėti galvoti net kai galite leisti sutaupyti apie 100 eurų. „Tai nėra sunku, tik reikia pasirinkti periodines investicijas. Taupymas veikia gerai tik tada, kai yra daromas nuosekliai ir ilgai.

Labai dažnai apie automobilius rašančius žurnalistus apkaltina nemokama reklama gamintojui. Šiuo atveju esu ramus, mat sėdžiu „Rolls Royce Wraith“ modelyje. Ko gero, Lietuvoje atsirastų 1 proc. gyventojų, kurių piniginė leistų įsigyti šį modelį. Jei imtume sąžiningai pajamas deklaruojančius žmones – galbūt šis skaičius nesiektų ir to 1 procento. Reklama apkaltintas nebūsiu, bet dėsiu visas pastangas, kad skaitydami pasijustumėte lyg sėdite už RR emblema padabinto vairo.

Viduriniosios klasės stiprėjimas yra vienas geidžiamiausių tvarios ekonomikos elementų. Vis dėlto pirmiausiai atsigaunančioje ekonomikoje daugėja prabangos prekių. Ekspertų teigimu, Europa po krizės atsigauna, o didžiausias prabangos ir turto šuolis bus fiksuojamas Rytų ir Centrinėje Europoje. Akivaizdžiausias to simbolis yra prabangių automobilių su naujos registracijos numeriais pasirodymas gatvėse.

Prieš įvedant eurą daugelis gyventojų baiminosi, kad tada pamatys kiek daugiau uždirba kitų šalių gyventojai, mat nereikės konvertuoti valiutos. Lietuva negali pasigirti didžiausiais atlyginimais Europos Sąjungoje (ES), tačiau yra šalių, kur galime pasijusti turtingesni. Portalo mapijoziai.lt analitikai pagal Eurostat palyginamuosius vartotojų kainų duomenis (CPI, HICP) ES ir kaimyninėse šalyse palygino, kokią perkamąją galią lietuvis įgauna turėdamas savo šalyje uždirbtus 100 eurų.

Lietuviai maistui ir drabužiams išleidžia apie 28 proc. visų savo pajamų. Savaime suprantama, kad šių išlaidų neįmanoma atsisakyti, tačiau labai dažnai maisto produktus ir mums patinkančią aprangą renkamės pagauti impulsų, o ne būtinybės. Šią sumą galima sutaupyti, vardan svajoto didelio pirkinio arba pinigus atsidėti „juodai dienai“. Apie tai, kaip galima pergudrauti prekybininkus ir savo pojūčius kalbėjomės su ekspertais.

Po įtemptų derybų sekmadienį Graikijos vyriausybė ir Europos Sąjungos (ES) institucijos bei kreditoriai pagaliau susitarė, kaip sustabdyti jau per greit besisukančią sirtakio plokštelę. Šalis gauna trečiąjį finansinės pagalbos paketą, tačiau turės sumažinti valstybės išlaidas, sugriežtinti mokesčių politiką, o kairiųjų vyriausybė turės sutikti su dalies valstybinio turto privatizavimu.

Turtingiausiųjų Lietuvos žmonių sąraše esantis bendrovės „KG Group“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys pasakoja, kad turtais negalima vertinti nei žmogaus, nei verslo. „Man asmeniškai žmogus pirmiausiai turi būti turtingas dvasiškai. Jeigu viską būčiau daręs dėl pinigų, tai būčiau sudegęs ant laužo“, - portalui tv3.lt atvirauja verslininkas. Pasak jo, daugelis yra apakinti verslo įvertinimo pinigais ir dažnai nesupranta, kaip sunkiai sėkmė yra pasiekiama.

Turtingiausiųjų Lietuvos žmonių sąraše atsidūręs nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis pabrėžia, kad vakarietiškame versle svarbiausia ne pinigai, o veiklos perspektyva ir prestižas. „Verslas turi įvairius tikslus, ne tik kapitalo kaupimą. Yra manančių, kad galutinis rezultatas yra vienintelė vertė, kurią duoda verslas.

 Neabejotinai kiekvienas lietuvis norėtų patekti į turtingiausiųjų šalies žmonių sąrašą. Vis dėlto, kaip pasakoja turtingiausiųjų dešimtuke atsiradęs „Agrokoncerno“ grupės prezidentas Ramūnas Karbauskis, turtas dažnai būna atskirtas nuo skolų, o tai pakeistų daugelio troškimą patekti į šį sąrašą. Paklaustas, ar Lietuvoje sunku kaupti kapitalą, papasakojo apie kitą stambiausiųjų verslų pusę. „Nesunku kaupti kapitalą, bet sunku skolintis.

Labai dažnai verslas yra siejamas su galingu, prabangiu ir dar dažais kvepiančiu automobiliu. Visgi sėkmingas ir tvarus verslas turi remtis praktiškumu ir apskaičiavimu, todėl tokio verslo atstovų automobiliai gali visiškai neatitikti daugelio įsivaizdavimo. Lietuvos verslo lyderių klausėme, ką jie vairuoja ir apie kokius automobilius svajoja. Vienas iš „Vilniaus prekybos“ valdybos narių Ignas Staškevičius automobiliams daug dėmesio neskiria ir teigia, kad svarbiausia yra praktiškumas.

Europos spauda ir piliečiai netyla apie skolų prislėgtis Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, kuris jau turi savo kodinį pavadinimą „Grexit“. Vis dažniau pasigirsta ir „Greekout“ scenarijus, pagal kurį šalis turėtų būti išprašyta iš Europos Sąjungos ir euro zonos. Vis dėlto pasaulyje ryškėja dar didesnė krizė, kuri gali turėti milžinišką poveikį lyginant su Graikijos netektimi, mat pastaroji sudaro tik 2 proc. viso euro zonos BVP.

 Graikijos finansinio sirtakio plokštelė užstrigo ir net žadant juodžiausius scenarijus šaliai, vis dar vyksta derybos su tarptautiniais skolintojais ir Europos Sąjungos (ES) institucijomis. Kai atrodė, kad ministras pirmininkas Alexis Tsipras derybose išnaudojo visas žaidimų teorijos knygose aprašytas situacijas, jis pareiškė, jog šalis referendumu spręs, ar pritarti kreditorių sąlygoms.

Blogas karys, kuris nenori tapti generolu. Lygiai taip pat aukso vertės yra tas darbuotojas, kuris nešdamas į svajonių darbą savo gyvenimo aprašymą jau galvoja kaip taps įmonės vadovu. Specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atlikta apklausa parodė, kad 80 proc. respondentų, tuo metu ieškojusių darbo, buvo pasiruošę kada nors tapti vadovais. Visgi 46 proc. dirbančiųjų sako, kad jų vadovai yra visiškai nekompetentingi, tačiau tik kiek mažiau nei trečdalis norėtų keistis vietomis su įmonės galva.

Sentimentalieji keliautojai net grįžę namo iš mobiliųjų telefonų netrina žinučių, kurias gauna vos kirtę valstybių sienas. Mobiliojo ryšio bendrovės savo klientams taip primena apie toje šalyje galiojančius mobiliojo ryšio ir duomenų perdavimo tarifus. Šiems virtualiems priminimams ateina galas, nes Europos Parlamentas (EP) balandžio pradžioje pritarė, kad būtų panaikinti tarptinklinio ryšio tarifai. Siūlymas naikinti tarptinklinio ryšio mokestį Briuselyje sklando jau kelerius metus.

Graikijos vyriausybės ir Europos centrinio banko (ECB),Europos Sąjungos (ES) bei tarptautinių skolintojų derybų aklavietė pademonstravo pirmuosius apčiuopiamus padarinius – pirmadienį nebuvo atidaryti šalies bankai, įvesta kapitalo kontrolė. Šalis jau dabar vadinama nemokia, mat greičiausiai nesulauks finansinių injekcijų, kol neprisiims siūlomų struktūrinių reformų.

Dvigubas kainų vaizdavimas parduotuvėse prieš įvedant eurą sulaukė didžiulio dėmesio, mat pirkėjai stebėjo, ar jos perskaičiuojamos sąžiningai. Nuo liepos pradžios verslininkai nebus įpareigoti skelbti kainų abiem valiutomis, tačiau ar gyventojai tam yra pasiruošę? Kaip portalui tv3.lt sakė prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė, daugiau nei pusė jų klientų kainas dar norėtų matyti litais, todėl nuo liepos pakeitimai parduotuvėse nėra planuojami.

Praėjusią savaitę portalas tv3.lt rašė apie tai, kad Graikija lietuvių atostogų pasirinkimuose nusileidžia tik Turkijai. Vis dėlto liko iki birželio pabaigos liko mažiau nei savaitė, o tada šalis spręs, ar pasilikti euro zonoje ar susiveržti diržus ir vykdyti finansinius įsipareigojimus Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos sąjungai.

Žmonės atsipalaiduoja vien galvodami apie atostogas. Vis dėlto jų organizavimas ir pasirinkimas gali tapti labai rimtu išbandymu, mat, ekspertų teigimu, šiemet už tą pačią kainą galima pamatyti daugiau, o padidėjęs tiesioginių skrydžių skaičius organizavimą daro lengvesniu. Taip pat sudarėme TOP 9 tautiečių pasirinkimus šią vasarą.

Sportiniai automobiliai buvo ir bus ne tik savininko, bet ir šalies ūkio gerbūvio vienas iš indikatorių. Šiandien prabangių sportinių automobilių vairuotojai Lietuvoje reikalauja ne tik daugiau automobilių, bet ir specializuotų atstovybių, o tai neabejotinai geras ženklas prabangos sektoriui. Prieš pusantrų metų į Lietuvą pritraukusi Vokietijos sportinių automobilių gamintoją „Porsche“ koncerno įgaliotoji atstovė „Prime Auto“ plečiasi.

Dažnai vadovo sugebėjimas suburti komandą yra įvardijamas kaip X faktorius, su kuriuo gimstama. Kiti gi teigia, kad lyderystės yra išmokstama ir tai labai priklauso nuo šiandienos realijų, mat senus vadovus gali pakeisti jauni ir užsienio verslo guru įkvėpti vadovai. Visgi Lietuvos verslo lyderiai samprotauja, kad tam tikros savybės yra pamatinės ir jos keičiasi tik nežymiai. „Universalios lyderystės savybės išlieka, bet jos vystosi spirale, todėl atsiranda vis naujų savybių.

 Liepos pabaiga šalies dvidešimtmečiams tampa svarbiu laikotarpiu, nes tuomet paaiškėja, ar jie įstojo į savo svajonių specialybes. Net ir neįstojusieji į savo prioritetines specialybes susiduria su lygiai tokia pačia problema kaip ir pirmieji – kur gyventi? Apie tokį sezoniškumą portalui tv3.lt pasakoja nekilnojamojo turto bendrovės „In real“ Investicijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius „Pernai prieš rudenį buvo stebimas suaktyvėjimas ir dėl studentų antplūdžio didiej...

Palūkanų normoms pasiekus rekordines žemumas, DNB bankas gyventojams siūlo apsvarstyti galimybę apsidrausti nuo galimo jų augimo ateityje ir fiksuoti savo būsto paskolos palūkanas ilgesniam laikotarpiui. Nuo pirmadienio banko klientai jau gali fiksuoti palūkanas ne tik 2 ar 5, bet ir 10 metų laikotarpiui, teigiama banko pranešime. Pasak banko Kreditavimo produktų plėtros departamento vadovo Žilvino Mileriaus, pastaruoju metu klientai džiaugiasi mažomis būsto paskolų įmokomis.

 Paskutinio šanso derybos tarp Graikijos ir jos tarptautinių skolintojų - Europos Sąjungos bei Tarptautinio valiutos fondo (TVF) - sekmadienį baigėsi nepasiekus susitarimo, o tai reiškia, jog tikimybė, kad šalis taps nemoki ir pasitrauks iš euro zonos, yra kaip niekada reali, praneša naujienų agentūra BNS. Naujai išrinkta Graikijos kairiųjų vyriausybė bando išvengti drastiškos taupymo politikos, kurios reikalauja kreditoriai, ir taip įgyvendinti savo rinkiminius pažadus.

Laisvai samdomų darbuotojų kiekvienas rytas gali atrodyti lyg įprastų darbuotojų savaitgalis. Darbo savaitės be darbo valandų, taip pat gali pavydėti kiekvienas, tačiau portalo tv3.lt kalbinti savo srities profesionalai tikina, kad vadovauti sau nėra taip idiliška kaip atrodo. Vienas geriausių sprendimų Fotografas Augustas Didžgalvis savo patirtį samdomame darbe prilygina priklausomybei ir teigia, kad atsisakyti tokio darbo buvo geriausias sprendimas jo gyvenime.

Technologijos ir netradiciniai sprendimai šiandien naikina darbo kabinetų sienas. Lygiai taip pat Lietuvoje ryškėja tendencija dirbti sau arba keisti samdomą darbą laisvai samdomu. Daugumą vilioja galimybė planuoti savo laiką ir atsakomybes, tačiau šalies verslo lyderiai perspėja, kad tai nėra tokia lengva užduotis kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Vilniui tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies ribojimas prieštarauja Konstitucijai, ketvirtadienį nutarė Konstitucinis Teismas (KT). Jis nutarė, kad Konstitucijai prieštarauja neaiškus sumažintos GPM dalies savivaldybėms reglamentavimas. „Nesant įstatymuose nustatytų kriterijų, pagal kuriuos ji turėtų būti apskaičiuojama, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (...) straipsniams“, - skelbdamas sprendimą, teigė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

 Lietuvos ūkio bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su paskutiniuoju, smuko sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES), naujausius duomenis skelbia „Eurostat“. Šalies ekonomika susitraukė 0,6 proc., eliminavus sezono ir darbo dienų įtaką, kai visoje ES ir euro zonoje fiksuotas 0,4 proc. augimas. Pasak banko DNB vyriausiosios analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, toks rezultatas nėra netikėtas ir tam yra lengvai identifikuojamų priežasčių.

Praėjusių metų pabaigoje, prieš įvedant eurą, tiek vartotojai, tiek prekybininkai stebėjo kainų pokyčius ir stengėsi prie jų prisitaikyti. Šiandien jau pusę metų gyvename su nauja valiuta, stebimas atlyginimų augimas, tačiau net ir daugiau uždirbantys prisimena krizės metu išmoktas arba praleistas pamokas. Pirmąjį metų ketvirtį atlyginimai augo sparčiau nei jie buvo išleidžiami. Palyginamosiomis kainomis sausio-balandžio mėnesiais mažmeninės prekybos apyvarta buvo 4 proc.

Didiesiems šalies komerciniams bankams paskelbus apie mažinamus nemokamai išgryninamų pinigų limitus, tarp Lietuvos gyventojų kilo nepasitenkinimas dėl apribojimo naudotis grynaisiais. SEB ir „Nordea“ bankai savo klientams taiko 0,4 proc. mokestį už gryninimo operacijas bankomatuose, tačiau, kaip TV3 žinioms sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, net ir brangstant šioms paslaugoms lietuviai už jas moka bene mažiausiai Europoje.

Vairuotojai to laukė kiek daugiau nei dešimtmetį. Gamintojai taip pat. Ir pagaliau trečiadienį Vilniaus LDK Valdovų rūmuose su fanfaromis ir būgnais buvo pristatytas visiškai naujas „Volvo XC90“. Tai yra pirmasis švedų ir kinų kompanijos „Geely“ kūrinys, kuris turės prikelti gamintoją iš sunkios finansinės padėties. Taip pat tai pirmasis „Volvo“ su moduline SPA (angl. Scalable Product Architecture) platforma, pagal kurią bus kuriami visi būsimi kompanijos modeliai.

Sekmadienį vyks 1000-asis loterijos „Teleloto“ lošimas. Per 19 metų pirmasis žaidimo vedėjas Sigutis Jačėnas yra pabuvojęs kiekvieno žiūrovo svetainėje, o Lietuvoje atsirado nauji 63 milijonieriai. Loterijų bendrovės „Olifėja“ vadovas Antanas Muraška Lietuvos nepriklausomybės priešaušriu dirbęs Kūno kultūros ir sporto komitete, nusprendė, kad naujai susikūrusiam Tautiniam olimpiniam komitetui lėšų geriausiai gauti organizuojant loterijas.

Šiandien net ir atokiausiuose Lietuvos kampeliuose veikiančios parduotuvės gali leisti savo klientams atsiskaityti banko kortelėmis. Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovo Kęstučio Kupšio, grynųjų pinigų naudojimas kainuoja šimtus milijardų eurų, taigi akivaizdu, kad ilgainiui bus pasirinkta elektroninė alternatyva. „Elektroniniai pinigai yra žymiai pigesni už grynuosius. Skaičiuojama, kad Europoje kas metus išleidžiama apie 100 mlrd.

Europos Sąjungos (ES) ištakos prasidėjo nuo bendros prekių ir pinigų rinkos kūrimo. Šiandien šie dalykai yra akivaizdūs, tačiau ryškėja labai eklektiška rinka. Europos Komisija (EK) pradėjo kurti bendros skaitmeninės rinkos strategiją, tačiau tai patiks ne visiems.

Šiandien absoliuti dauguma turinio yra nemokama, tačiau viskas nėra taip paprasta. Pasak interneto ir jo grėsmių specialisto Mikko Hypponeno šiandien yra mokama privatumu. Tiesa, pastarasis domina ne tik reklamos vadybininkus ir programišius, bet ir vyriausybes. Nematomas mokestis Pranešimą „Baltijos kibernetinio saugumo forume“ skaitęs pranešėjas su šypsena prisimena, kad gimė tais pačiais metais, kai žmogus nusileido mėnulyje, prasidėjo Vudstoko festivalis ir buvo sukurtas internetas.

Jei būtų įmanoma surinkti visus žmones, kurie gatvėje neatkreipia dėmesio į „Mini“ automobilius, jie visi tilptų ant pašto ženklo. Mažylis lipo ant podiumo Monte Karlo ralyje, padėjo „Itališko apiplėšimo“ komandai ir buvo kasdieninis Pono Byno automobilis. Tokia praeitis negali nežavėti. Vis dėlto tapti išskirtiniu tarp išskirtiniausių nėra lengva užduotis. Būtent su tokia problema susidūrė savaitgalį Zarasuose vykusio „International Mini Meeting 2015“ dalyviai.

Didžiausias žurnalistų siekis yra išlikti kiek įmanoma objektyviu. Visgi yra keli raidžių deriniai, kurie tokį profesionalumą stato į labai rimtą pavojų. RS, F-type, AMG, M, o dabar prie šių raidžių prisijungs RC F. Mano rankose „Lexus RC F“ vairas ir labai sunku nepasiduoti emocijoms. Visgi šios misijos neįvykdžiau, nes japonų kurtas kupė atrodo taip lyg pats Salvadoras Dali būtų plastikinį modelį nutaškęs rūgštimi ir liepęs inžinieriams idealiai atkartoti dar spirgantį savo kūrinį.

„Saugokite medžius – nespausdinkite šio laiško“ – ko gero, daugelis į savo elektroninio pašto dėžutes yra gavęs laišką, kurio pabaigoje buvo toks prierašas. Ekranai plonėja, lengvėja, atminties laikmenos kasdien didina talpą, taigi spausdinimo apimtys turėtų mažėti. Visgi viskas nėra taip paprasta, ypač kai spausdinimas įgauna naujas formas. „Šis ir keli faktoriai jau pakeitė spausdinimo industriją, ypač jei kalbame apie aplinkai draugiškus srendimus.