Kaip portalui tv3.lt sakė prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė, daugiau nei pusė jų klientų kainas dar norėtų matyti litais, todėl nuo liepos pakeitimai parduotuvėse nėra planuojami.
„Kainas dviem valiutomis rodysime iki metų galo. Prieš mėnesį atlikome pirkėjų apklausą ir 65 proc. jų pareiškė norą, kad kainos būtų toliau rodomos dviem valiutomis“, - tikina ji. Vėliau kainos čia bus pamažu rodomos tik eurais.
Keis natūraliai
Kiek anksčiau kainas tik eurais pradės atvaizduoti mažmeninės prekybos tinklas „Maxima“. Pasak bendrovės atstovės žiniasklaidai Renatos Saulytės, kainos bus keičiamos tada, kai jos pasikeis, mat tai yra iššūkis ne tik vartotojams, bet ir darbuotojams.
„Kurį laiką dar bus rodoma abiem valiutomis, o visas kainas planuojame pakeisti rudenį. Spalį kainos bus rodomos tik eurais. Pirkėjai teigia, kad vis dar konvertuoja kainas, taigi priėmėme tokį sprendimą. Taip pat skaičiuojame, kad reikia pakeisti apie 5 mln. etikečių, taigi kainų pakeitimus atliekame palaipsniui, nes tai yra nemažas iššūkis darbuotojams“, - portalui sakė ji.
Tuo tarpu prekybos tinkle „Norfa“ kainos nuo pat liepos bus vaizduojamos tik eurais. Visgi čia prekės bus įkainotos eurais tik tada, kai keisis jų kainos. Pasak bendrovės atstovo žiniasklaidai Dariaus Ryliškio, jų klientai nepareiškė noro, kad būtų naudojamas žymėjimas abiem valiutomis.
„Visų pirma nesulaukėme iš pirkėjų pageidavimų, kad kainos būtų atvaizduojamos skirtingomis valiutomis. Antra, gal tai kažkam ir nepatinka, bet dabartinė Lietuvos valiuta yra euras ir kuo greičiau žmonės įpras skaičiuoti eurais, o ne perskaičiuos viską dvigubai, tuo bus paprasčiau“ – pabrėžia jis.
Anot D. Ryliškio, kai kurių produktų kainos yra gana pastovios, todėl natūraliai jos ilgiau bus atvaizduojamos tiek eurais, tiek litais.
Išleisti daugiau neturėtų
Prieš įvedant eurą, ekonomikos ekspertai svarstė, kad gyventojai gali pradėti labiau išlaidauti, mat kainos eurais skaitine išraiška yra mažesnės nei litais. Vis dėlto, pasak banko „Swedbank“ asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės, gyventojai nuo euro įvedimo pinigais nesišvaisto, tačiau prie kainų kita valiuta jau pripranta.
„Pagal statistiką sausį žmonės buvo labai atsargūs ir mažai išlaidavo, mat skaičiavo, kiek išleidžia. Dabar prie kainų žmonės priprato ir rečiau stebi kainas litais. Išliks vienintelis dalykas – stambesni pirkiniai dar ilgą laiką bus skaičiuojami litais. Pastebėjome, kad žmonės rinkdamiesi tą patį krepšelį kaip ir anksčiau, jį suvaldo ir neperžengia išlaidų ribų“, - teigia ji.
Ekspertė, paklausta, ar žmonės galėtų pradėti išlaidauti, kai kainos bus pradėtos rodyti tik eurais, tikina, kad lito ir euro skirtumas yra gana ženklus ir pirkėjai tai suvokia.
„Tarp euro ir lito yra didžiulis vertės skirtumas, bet smulkiuose pirkiniuose gali atsirasti didesnės išlaidos nei anksčiau, tačiau nežinia, ar taip atsitiks. Galimybė išleisti daugiau išlieka turguje ir paslaugų sektoriuose, nes čia konvertavimas vyko kainas didinant. Patys vartotojai lyg ir nori matyti kainas litais, todėl išlaidų padidėjimą siečiau su vasara ir atsipalaidavimu“, - pastebi O. Bložienė.
Jos teigimu, žmonės naudojasi Lietuvos banko išduotomis kainų lentelėmis, tačiau yra ir paprastesnių technikų, kaip greitai galima kainas paversti litais.
„Geriausia sau įsivesti ribas – kas yra kas. Galima orientuotis pagal tai, kiek yra vienas arba trys eurai. Tiek yra maždaug 10 litų, turint tokį suvokimą tikrai lengviau suprasti kainas. Lietuvos banko išsiųstos kortelės su konvertuotomis kainomis tikrai padės būti tiksliems“, - pataria ekspertė.
