„Nesant įstatymuose nustatytų kriterijų, pagal kuriuos ji turėtų būti apskaičiuojama, tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (...) straipsniams“, - skelbdamas sprendimą, teigė KT pirmininkas Dainius Žalimas. Atsižvelgdamas į tai, kad Seimas turės priimti patikslintus teisės aktus, teismas nutarė, jog sprendimas įsigalios nuo kitų metų sausio 2 dienos.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius po KT sprendimo paskelbimo teigė, kad Seimas turės skirti didesnę GPM dalį Vilniui bei nustatyti aiškią tvarką, kaip lėšos yra skirstomos.
„Akivaizdu, kad tai reiškia, kad ta dalis turi būti didesnė, ir aš manau, kad tai yra teisinga vilniečių atžvilgiu. (...) Tai iš esmės reiškia namų darbus Seimui ir nustatyti tokią gyventojų pajamų mokesčio dalį, kuri būtų adekvati ir perskirstymo mechanizmą tokį nustatyti, kuris būtų aiškiai paremtas kriterijais“, - žurnalistams sakė R.Šimašius.
Prašymą KT 2012 metais pateikusių Seimo narių teigimu, dėl dabartinio ribojimo labiausiai nukenčia Vilniaus interesai, nes jam paliekama tik 48 proc. surenkamo GPM (prašymo pateikimo metu - 40 proc.). Esą žala daroma ne tik miestui ir jo bendruomenei, bet ir visam šalies įvaizdžiui. KT prašymą pateikė 30 Seimo narių, tarp kurių yra dabartinis eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, Andrius Mazuronis, Algirdas Sysas, Gediminas Kirkilas, Juozas Olekas ir kiti.
Kaip portalui tv3.lt sako buvęs Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, nuo kreipimosi į KT praėjo treji metai, tačiau netinkama biudžeto formavimo politika miestui kainavo šimtus milijonų litų.
„Mūsų paskaičiavimais Vyriausybė turėtų Savivaldybei turėtų kompensuoti 938 mln. litų. Būtent tiek miestas neteko pajamų nuo 2008 iki 2012 metų, taikant ydingą biudžeto formavimo politiką. Vilniaus miestui norint subalansuoti biudžetą ir vykdyti funkcijas reikėjo, kad atitenkantis GPM dydis siektų 60 proc. Tuo metu jis buvo tik 40”, - pabrėžia jis. Pasak A. Zuoko, kai biudžetai bus formuojami pagal KT išaiškinimą, Vilniaus miesto savivaldybė gali turėti subalansuotą biudžetą.
„Kitais metais Vilniaus miesto biudžetas bus ženkliai didesnis. Jei Vyriausybė kompensuos nuostolius ar mažesnę sumą, miesto skola sumažėja perpus. Padidinus GPM dalį iki 60 proc., Vilniaus miesto biudžetas tampa subalansuotas ir bus galima įgyvendinti projektus reikalingus gyventojams ir miestui kaip sostinei”, - minėdamas palankų sprendimą greitojo maisto restorane, sakė jis.
Anot buvusio mero, sprendimas taps precedent sprendžiant ir kitų savivaldybių biudžeto klausimus.
„Vaizdžiai tariant, Vyriausybė reikalaudavo gyventi už 100, o duodavo tik 80. Miestas likusius 20 turėjo skolintis. Dabar Vilnius neturės skolų ir galėtų vykdyti efektyvesnę miesto priežiūrą ir neliktų klausimų dėl darželių, tiesiog miestas turės galimybę pats juos finansuoti ar kurti naujus.
Miestas nebelieka „elgeta ar prašytoju“, šiandien mes nebeprašysime, o reikalausime. Tai palies ir kitas savivaldybes, nes biudžetai buvo sudaromi remiantis politiniais kriterijais. Finansų ministerija su Vyriausybė turės parengti naujus pakeitimus ir savivaldybės turės daugiau finansinio savarankiškumo“, - tikino A. Zuokas.
Su šia pozicija sutinka ir Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė. „Pirmiausiai turi atsirasti įstatymas, kuriame būtų aiškiai nurodyti kriterijai, pagal kuriuos savivaldybėms yra didinama arba mažinama GPM dalis arba kurios liekamos „donorų“ sąraše.
Pagrindinės nuostatos yra aiškios, ir mus džiugina, kad įstatymų leidėjai turi užtikrinti aiškią biudžeto formavimo tvarką, kuri užtikrintų savivaldybių funkcionavimą. Išsprendus pagrindinio „donoro“ Vilniaus klausimą, taip pat išsprendžiamas ir kitų savivaldybių finansavimas“, - portalui tv3.lt sakė ji. Į KT kreipėsi ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėjantis Vilniaus tarybos prašymą padidinti sostinei tenkančią GPM dalį iki 60 procentų.
Pagal įstatymą Kaunui dabar tenka 94 proc., Klaipėdai - 86 proc., Mažeikių rajonui - 99 proc., kitoms savivaldybėms - 100 proc. jų teritorijose surenkamo GPM.
