Karolis Birgilas

Nenuostabu, kad šiandien daugelį kilusių klausimų žmonės paprasčiausiai suveda į „Google“ paieškos sistemą ir ten randa atsakymus. Verslo klausimai šiai taisyklei taip pat nėra išimtis. Visgi lietuvių sukurtas internetinis įrankis pastariesiems žada palengvinti užduotį. Lietuvoje net 75 proc. įmonių tiekėjų savo verslui ieško internete. Tokius duomenis iliustruoja bendrovės „Spinter“ apklausa, kurią užsakė pirkimų sistemos „DealLink.biz“ kūrėjai.

Daiktų internetas tik skamba, kaip frazė iš ateities. Visgi daugelis net nežinodami gali naudotis šios technologijos privalumais, o platesnis pritaikymas jau čia pat. Iš esmės terminas yra sukurtas jau esančios infrastruktūros akivaizdoje. Mat jis reiškia tarpusavyje internetu sujungtų daiktų tinklą. Jau 1989 m. prie internet buvo prijungtas skrudintuvas.

Jei manote, kad elektromobiliai yra ateities nešėjai, tuomet klystate. Praėjusią savaitę Lietuvoje vyko pirmosios elektromobilių lenktynės Vilnius-Palanga, o penktadienį sostinėje buvo pristatyta nuomos sistema būtent šio tipo transporto priemonėms. Jau kelis metus veikianti automobilių dalinimosi paslauga „CityBee“ savo parką papildė naujais elektromobiliais, dėl kurių sostinės gyventojai ir miesto svečiai galės išbandyti aplinkai draugišką keliavimo būdą.

Taip jau atsitiko, kad mano mamos gimtadienis vyksta vasario pabaigoje. Tokiu metu dar būna apstu sniego. Kodėl tai pasakoju? Nes vienas svetys atvažiavo su pirmosios kartos „Kia Sorento“. Kol likę svečiai tempė roges su vaišėmis, šis nusprendė nesivarginti ir kirto per laukus su savo „parketniku“. Be jokios abejonės, jo „Baltasis Dakaras“ baigėsi keliasdešimt metrų nuo kelio Alytaus rajone. Daug tikėtis iš sunkaus ir blokuojamo diferencialo neturinčio automobilio ir nereikia.

Mega tendencijos arba ateitis visada žavėjo žmones. Visgi, pasak žymaus futurologo Vito di Bari, ši informacija yra reikalinga ne tik verslui ar politikams. Ateitis dar labiau rūpi žmonėms, kurie kuria savo kasdienybę. Su juo kalbėjomės apie vaikus, futurologus ir technologijas. Žymus futurologas ir rašytojas Davidas Brinas yra pasakęs, kad verslui ir vyriausybėms reikalingi „keisti svečiai”. Kitaip tariant, žmonės, kurie pasakoja apie ateitį ir tendencijas.

Omidas Scheybanis net tik dirba trokštamiausiam pasaulio darbdaviui „Google“, bet ir yra šios kompanijos naujų verslų vystymo vadovas. Šalia šios veiklos vienas iš pagrindinių progreso konferencijos „Login 2015” pranešėjų yra įkūręs gyvenimo būdo portalą MOSAIC , taip pat dažnas keliautojas, fotografas ir aktyvus „Instagram“ naudotojas. Išskirtiniame interviu su juo kalbamės apie svajonių darbdavį arba kaip pačiam tokiu tapti.

Tik didžiausi snobai paneigs elektronikos prietaisų progresą, tobulėjimą ir plėtrą. Technologijos sumažino pasaulį, palengvino kasdienybę ir leidžia kurti naujus dalykus. Visgi už šio proceso yra tamsioji pusė. Nauji elektronikos produktai keičia senuosius, o šie tampa atliekomis, kurių mastai vis didėja.

Lietuvos verslas susiduria su IT sektorius darbuotojų stoka, o pastarųjų atlyginimai yra vieni didžiausių regione. Daugumai įmonių sunku planuoti savo veiklą, tikėtis plėtros, kai nėra tikros kiek personalo ateityje turės ir kiek galės pasamdyti papildomai. Pasak bendrovės „Masterclass Lietuva“ partnerės Lauros Dauksaitės, resursai iš užsienio būtų vienas iš sprendimų, kuris galėtų padėti jaustis užtikrinčiau. „IT sektoriuje yra apie 13 tūkst. laisvų vietų.

2013 metų rugpjūtį Londone buvo iškeptas brangiausias pasaulyje mėsainis. Jo paplotėlis kainavo maždaug 300 tūkst eurų. Sunkiai suvokiama pinigų suma mažam patiekalui, bet bado problemų sprendimas niekada ir nepretendavo būti pigiu. Mastrichto universiteto mokslininkai, vadovaujami dr. Marko Posto, biopsijos būdu paėmė dalį veršelio raumeninio audinio ir iš jo laboratorijoje išaugino 20 tūkst. raumeninių skaidulų.

Europinis „Kia Soul EV“ debiutas buvo surengtas Ženevos automobilių parodoje 2014 m., o praėjus kiek daugiau nei metams jis pagaliau pasiekė ir Lietuvą. Tai pirmasis gamintojo masiškai parduodamas elektra varomas automobilis. Jis bus parduodamas viso pasaulio rinkose, o prekyba šiuo automobiliu Europoje prasidėjo praėjusių metų rudenį. Tiesa, lietuviai, padėję parašą ant pirkimo dokumentų, šio modelio turės laukti metus.

Vandenilis yra dažniausiai sutinkamas cheminis elementas Žemėje. Po šio fakto kiekvienas vairuotojas paklaus savęs „kodėl vis dar pilu tą brangią naftą į baką?“ ar „kurių galų turiu ieškoti įkrovimo stotelių savo elektromobiliui?“. Na, viskas ne taip paprasta. Japonijos automobilių gamintoja „Toyota“ šiemet į serijinę gamybą ne tik paleido vandeniliu varomą modelį „Mirai“, bet ir leido naudotis technologijos patentais visiems norintiems. Ir tai dar nepabaiga.

Paryžiaus automobilių parodoje praėjusį rudenį „Kia“ surengė pasaulinę atnaujinto „Rio“ modelio premjerą. Europos rinkoje, o tuo pat ir Lietuvoje, debiutuoja veido patempimo operaciją išgyvenęs mažylis. „Rio“ dabar turi patobulintą taip vadinamos „tigro nosies“ radiatoriaus aušinimo grotelių išvaizdą ir atnaujinto dizaino priekinį buferį bei naujus priešrūkinius žibintus.

Didžiųjų miestų gatvėse apstu automobilių su įmonių logotipais. Dažniausiai tai būna maži, bazinės komplektacijos modeliai su juodo plastiko rankenėlėmis ir apvadais. Ir tik aukštesnio lygio darbuotojai gali tikėtis sedano ar žavesnio SUV. Bet ar panaši situacija yra su darbovietės skiriamais išmaniaisiais telefonais? „Microsoft“ sukūrė savo pirmąjį išmanųjį telefoną, kuris nebenešioja „Nokia“ vardo ir atsakė į šį klausimą. Mano rankoje naujasis „Lumia 535” modelis.

Kompanija nutraukia hečbekų gamybą ir iškart pradeda gaminti miesto SUV automobilius. Šie tampa tokie sėkmingi, kad į nokautą pasiunčia likusius pasaulio hečbekus ir sedanus. Ko gamintojas gali imtis dar? Gaminti naują hečbeką… „Nissan Almera“ buvo paaukota ant rinkodaros laužo, idant pasaulį užkariautų „Quashqai“ bei „Juke“ krosoveriai.

 Užsienio investicijos Centrinės Rytų Europos regione mažėja jau kelis metus iš eilės. Lietuva regione yra lyderiaujanti šalis, tačiau greitai teks susidurti su rimta konkurencija. “Lietuva pernai pagal 1 mln. gyventojų tenkančias užsienio investicijas pirmavo Centrinėje Rytų Europoje. Pabandėme paskaičiuoti pritrauktas investicijas pagal vertę. Kiekviena įmonė sukuria ne tik darbo vietas, bet kuriasi ir kitos įmonės, kurios aptarnauja tas bendroves.

Ne visi piliečiai turi vieno mamų portalo platininę narystę ir nežino gudrybių, kaip iš prekybos centro negrįžti pilnais glėbiais neplanuotų pirkinių. Tačiau net ir šalčiausio proto savininkai, planavę pirkti prabangų sedaną, iš automobilių salono gali parvažiuoti su masyviu visureigiu. Tuo pasirūpins „Volkswagen“ ir čia nėra jokių gudrybių. Būtent tokios mintys aplankė tik įlipus į antrosios kartos „Touareg“ modelį, kuris sulaukė veido patempimo operacijos.

 Pasaulyje yra du laukiamiausi išmanieji telefonai. Šiemet jų priešprieša kaip niekada akivaizdi. Savaime suprantama, kalbama apie du didžiausius gamintojus „Samsung“ ir „Apple“. Visas technologijomis besidomintis pasaulis užgniaužia kvapą, kai kompanijos išleidžia savo flagmanus. Deja, dėl Danijoje vykusių oro linijų streikų „Samsung Galaxy S6” oficialų pristatymą Barselonoje praleidau, bet atsitiko tai, ko buvo galima tikėtis. Dar prieš pristatymą buvo paskelbtos S6 nuotraukos.

„O tu labiau lietuvis ar europietis?“, - Briuselyje mane nemenkai tokiu klausimu supurtė pusamžė žurnalistė iš Vokietijos. Europos Sąjungos Vašingtone tokie klausimai yra įprasti, nes ten žurnalistai turi savo mėgstamiausius europarlamentarus. Tikrai nenustebčiau, jei juos klijuoja į atskirą albumą nelyg berniukai prieš futbolo čempionatus kieme besikeisdami žaidėjų kortelėmis. Lietuvoje gal tik 7 proc. gyventojų vienu ypu išvardintų šalies atstovus Europos Parlamente.

Įprasta sakyti, kad „Opel“ yra perkami protu, o ne širdimi. Sako, kad pastarajai neįsakysi. Na, bet protas irgi gali suminkštėti, kai automobilio baką galima pripildyti perpus pigiau. Būtent toks yra „Opel Mokka LPG“ Iškart pradėsiu nuo prisipažinimo, nes mūsų planetoje taip viskas surikiuota, kada geriau jau tam tikrus dalykus pasakyti iškart. Nekaert rašiau, kad „Opel Mokka“ yra tiek pat nuobodi, kiek pora, turinti bendrą „Facebook“ paskyrą.

 Kas atsitiktų, jei į automobilio kuro baką įmestumėte žydrą piliulę, kurią šiaip naudoja tik vyrai? Aišku, kad nieko. Tik ne tada, kai tas automobilis yra didžiausia gamintojo komercinė sėkmė. Nuo pat „Fiat 500” atsiradimo pasaulis pasikeitė. Vis dar po karo atsigaunančioje Italijoje žmonės pagaliau turėjo praktiška, mažą ir įperkamą automobilį.

Technologijų plėtros sparta apnuogino didžiausius skirtumus tarp Lietuvoje gyvenančių kartų. Dauguma tikslų išlieka tie patys, tačiau išsilavinimo neatitikimas dabartinėms rinkos sąlygoms brėžią aiškią uždirbamų pajamų skirtį tarp Nepriklausomoje Lietuvoje besimokiusiųjų ir likusių. Žengiantys į brandesnį amžių linkę sakyti, kad geriausi laikai – jau praeityje. Jaunimui – atvirkščiai – atrodo, kad viskas dar prieš akis.

Lietuvoje pristatytas jau trečiosios kartos „Kia Sorento“. Gamintojas jau nieko nebestebina, kad geba kurti kokybiškus automobilius, todėl jis labai pamėgtas JAV. Kur jo netikras brolis „Hyundai Santa Fe“ yra pardavimų lyderis savo klasėje. Daugiau nei akivaizdu, kuriant „Sorento“ buvo daugiau atsižvelgta į amerikietiško skonio subtilumus, nors švelnesnės profilio linijos ir kruopščiai nugludinti paviršiai suteikia šiam modeliui elegantiškumo ir lankstumo.

Šiandien lietuvio išmanumas nėra matuojamas vien išmaniojo telefono įstrižainės coliais. Jau ir programėlių kiekis nebėra toks aktualus. Ekonomika.lt jau rašė, kad praėję ir šie metai toliau bus dėvimųjų technologijų ir išmaniųjų priedų metai. Mobiliojo ryšio bendrovės „Bitė Lietuva“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė, kad lietuviai dažnai atsiduria situacijose, kurias lengvai išspręstų išmanieji priedai. Pavyzdžiui, net 64 proc.

 Įstojimas į euro zoną ne tik parodė mūsų piliečių ir finansinių institucijų pasirengimą naujai valiutai, bet ir leido didesne dalimi susipažinti su šešėlinėje ekonomikoje cirkuoliuojančių pinigų mastais. Pasak pirmadienį vykusiame Lietuvos bankų asociasijos renginyje „Bankai Lietuvoje – šiandien ir rytoj“ dalyvavusių bankų atstovų, tai galima įžvelgti per grynųjų pinigų kiekius apyvartoje.

Kai pasaulis sužinojo, kad BMW pradės gaminti legendinį mažylį „Mini“, visi pradėjo per langą mėtyti televizorius, pardavinėti žemes užsieniečiams, o „Mini“ klubo nariai susikibo už rankų ir mąsliai susižvalgė vienas į kitą. Buvo baiminamasi, kad vokiečiai epinį britų automobilį pavers tokiu precizišku ir rafinuotu, jog šis taps veikiau panašus į mokesčių tikrintoją.

 Kiekvienas universtitetą turintis miestas savyje talpina imigrantus iš šalies periferijos. Studijų metais jie linksmindavosi bendrabučiuose, į kuriuos didžiuliais lagaminais kiekvieną savaitgalį tempdavosi lašinius ir švarius rūbus iš tėvų namų pamiškėje ar pramoniniame miestelyje. Galiausiai miestas juos pasiglemžia. Tomas, Paulius ar Mantas dabar užsimerkęs žino visas miestų gatves, atmintinai moka kiekvieno baro kainas, o Pašilaičiai, Žaliakalnis ar Pietinis tapo pirmasiais namais.

1988 metais debiutavo „Suzuki Vitara“, tačiau tada maži SUV automobiliai buvo tiek pat populiarūs, kiek šiandien yra realybės šou „Akvariumas“ dalyviai. XXI-ame amžiuje būtent miesto SUV automobiliai sedanus ir hečbekus pasiuntė agonijon. Gyvybės palaikymo aparatų neatjungia tik didžiulės korporacijos, kurios juos perka savo vadybininkams. Vis dėlto pradininkas jau seniai nebėra kelrodė žvaigždė populiarumui pasmerktoje rinkoje.

Jeigu kiekvienąkart gaučiau po eurą (arba 3 litus ir 45 centus) išgirdęs, kad pasaulis yra labai komplikuotas – šias pastraipas rašyčiau kažkur Naujoje Zelandijoje ir dar spėčiau grįžti namo vakarienės. Savo privačiu lėtktuvu, kurį oro uoste pasitinka „Lietuvos ryto“ (arba „Žalgirio“, čia kaip jums priimtiniau) šokėjos su špagatais ir bučiniais. Aišku, reikia būti avigalviu, kad dovanotum pinigus už akivaizdžius dalykus. Lamei, automobilių pasaulis yra kiek paprastesnis.

Yra vieta, iš kurios išėjęs į išmaniuosius telefonus nebežiūri taip kaip anksčiau. Kalbu apie vieną didžiausių pasaulio mobiliųjų technologijų parodų „Mobile World Congress“ (MWC). Čia pristatomi naujausi įrenginiai, o išėjus į Barselonos gatves, pasijunti paleozojaus eroje. Ispanai rankose laiko ne pačius naujausius išmaniuosius, o taksistai vis dar važinėja su prie stiklo klijuojamomis navigacijos sistemomis.

 Vienintelė trumpalaikės automobilių nuomos paslaugas siūlanti įmonė Lietuvoje „CityBee“ po trejų metų veiklos džiaugiasi jau nuostolių nebenešančia veikla ir vilniečiams pasiūlys dar lankstesnes paslaugas. „Anksčiau veikla buvo paremta klientais, kurie naudodavosi ilgalaikės automobilių nuomos paslaugomis. Dėl šios priežasties dalijimosi stotelės buvo įrengtos prie verslo centrų. Galiausiai įkainiai keitėsi nuo valandinio iki pusvalandinio, o šiandien taikysime minutinę apskaitą.

Vienoje didžiausių mobiliųjų technologijų parodų „Mobile World Congress“ (MWC) gali pasijausti kaip namuose. Tam net nereikia turėti fetišo elektroninėms tendencijoms ar jų naujienoms. Šiais metais renginys buvo orientuotas į daiktų internetą, išmaniuosius namus ir automobilius. Apie tai kalbamės su kompanijos „Samsung“ Mobiliųjų technologijų strategijos vadovu Rory‘u O‘Neillu.

 Sausio 7-oji daugeliui pasaulio žurnalistų priminė, kad dirbti tenka tikrai ne pačiais saugiausiais laikais. Tądien radikalūs islamistai (arba teroristai, arba bepročiai) Paryžiuje įsiveržė į satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ redakciją. Per išpuolį žuvo leidinio redaktorius, karikatūrininkai, žurnalistai, apsaugos darbuotojas ir du policininkai. Po dviejų dienų tame pačiame mieste košerinio maisto parduotuvėje su įkaitais užsibarikaduoja, kaip jis pats teigė, teroristų bendras.

Žmonės visada laukia geresnių metų: su skraidančiais automobiliais, virtualia realybe, programuoti mokančiais vaikais, kalbančiu šaldytuvu ir tiksliais savo organizmo rodmenimis ant riešo. Atrodo, kad kitąmet nesulauksime tik skraidančių automobilių. Sausį savaitraštis „Ekonomika.lt“ prognozavo, kad šie metai bus išmaniųjų apyrankių, o ne išmaniųjų laikrodžių metai. Taip, žinoma, ir atsitiko. Vis dėlto iš kitų metų prognozės galima atimti intrigą ir pasakyti, kad 2015-ieji bus tokie patys.

Karolis Birgilas Specialiai „Ekonomika.lt“ iš Londono Žmonės visada laukia geresnių metų: su skraidančiais automobiliais, virtualia realybe, programuoti mokančiais vaikais, kalbančiu šaldytuvu ir tiksliais savo organizmo rodmenimis ant riešo. Atrodo, kad kitąmet nesulauksime tik skraidančių automobilių. Sausį savaitraštis „Ekonomika.lt“ prognozavo, kad šie metai bus išmaniųjų apyrankių, o ne išmaniųjų laikrodžių metai. Taip, žinoma, ir atsitiko.

„Žinai, Karoli, kaip šitas mersas vadinasi? Ubagų džiaugsmas“, – prieš keliolika metų draugo tėvas parodė į nudrengtą ir geriausiu atveju tris ratų gaubtus turintį „Mercedes-Benz 190“. Pamoka įstrigo visam gyvenimui ir panašu, kad niekas nesikeičia. Jis buvo visiškai teisus. Pasaulis, o tuo labiau Lietuva (o dar labiau Elektrėnai) dar nebuvo pasiruošusi A klasei ar kitiems šios bendrovės mėginimams užkimšti visas rinkos spragas.

 Lietuviai rankose jau gniaužia pirmuosius lietuviškus eurus. Kiti pinigus laiko banke ir perdėm nesijaudina dėl valiutos pokyčių. Tačiau ar gyventojai pasiruošę atsiskaityti, kai dangus maišysis su žeme? Šios eilutės galėtų tapti pigaus veiksmo filmo scenarijumi. Arba skeptitizmo persmelktu straipsniu. Visgi savaitraštis „Ekonomika.lt“ spalio pabaigoje rašė, kad lietuviai pradeda kainas skaičiuoti eurais ir naujosios valiutos palaikymas didėja.

 Ne dėl pinigų ir ne dėl moterų vyrai gali susipykti taip, kad į šalis pradės švilpti krūminiai dantys. Susodinkite juos į mažą patalpą ir paprašykite padiskutuoti, kieno automobilis geresnis. Šeimyninių automobilių vairuotojai būtų daugiau nei tikri dėl savo fiasko, todėl pirmieji paliktų kambarį. Tam yra daug priežasčių. Tokie automobiliai niekada neatrodė pritrenkiamai, yra lėti, nepasižymi degalų taupymu ir apsiverstų tą pačią sekundę, kai vairuotojas pagalvotų apie tokią galimybę.

Lietuvos verslininkams skaičiuojant nuostolius dėl Rytų regiono konflikto, technologijų sektorius su kiekvienais metais atranda dešimtis naujų rinkų. Dėl lietuvių sukurto namų ir verslo saugumo į užrašą „Made in Lithuania“ žiūrima kitaip. Elektroninkos ir inžinerijos bendrovė „Eldes“ kuria ir gamina apsaugos bei automatikos sistemas, valdomas įvairiais nuotolinio valdymo prietaisais – telefonu, pulteliu, kompiuteriu ar klaviatūra.

Euras jau atvažiavo sunkvežimiais ir kartu atvežė didesnes kainas. Dar atvežė nesikeičiančias kainas. Jos buvo tame vilkike, kuris važiavo be priekabos. Pradėkite su tuo taikytis. Verslo pasirašyti memorandumai, kad kainos nebūtų keliamos prisidengiant valiutų keitimu, yra labai sveikintinas gestas. Aišku, liks tokių burnų, kurių ir trylika memorandumų neužkimš. „O kur kreiptis, jei pastebėjau, kad kainos buvo pakeltos?“ – besispjaudydamos klausia jos.

Nelaimėliai visada save guos, kad iš klaidų mokomasi, tačiau gudrieji pasimoko iš jų klaidų. Lietuva iš Estijos ir juo labiau iš Latvijos ekonominių sprendimų gali imti pavyzdį, taigi, dėl euro įvedimo mes turime privilegiją nebeklysti. Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje „SEB Baltic Household Outlook“ teigiama, kad šiuo metu grynųjų pinigų, palyginti su indėliais, Lietuvoje yra daugiau negu kitose Baltijos šalyse.

Kai užrakinęs savo automobilį į jį dar atsisuki pasigėrėti – žinai, kad turi tinkamus ratus. „Renault“ sukūrė modelį, kuris pretenduoja į agresyvią išvaizdą, bet, atrodo, – tuoj tilps kišenėje. Vis dėlto į jį atisuks visa šeima. Bendrovė kiek daugiau nei dešimtmetį blaškėsi pilkų, besielių ir per ekonominę krizę kurtų automobilių jūroje. Atrodė, kad su šiuos laikus pralenkiančiu ir savo geriausiai parduodamu „Mégane II“ prancūzų koncernas žymės naują riboženklį dizaino istorijoje.

Kai įmonė, kurdama savo pagrindinį produktą, siekia į prieinamą kainą sutalpinti technologijas, prabangą ir užtikrintumą, supranti, kad tai yra bandymas pagaliau pritraukti pakankamą pirkėjų ratą. „Jeep“ tai pritaikė savo „Grand Cherokee“, ir meluočiau sakydamas, kad nieko neišėjo. Tai yra ne tik veido patempimo operaciją (angl.

 Kai įmonė, kurdama savo pagrindinį produktą, siekia į prieinamą kainą sutalpinti technologijas, prabangą ir užtikrintumą, supranti, kad tai yra bandymas pagaliau pritraukti pakankamą pirkėjų ratą. „Jeep“ tai pritaikė savo „Grand Cherokee“, ir meluočiau sakydamas, kad nieko neišėjo. Tai yra ne tik veido patempimo operaciją (angl.

Išmanieji telefonai gali turėti 13 tūkst. funkcijų, bet visas išmanumas baigiasi, kai tampi panašus į spuoguotą paauglį su skaičiuotuvu ant riešo. Šiandieniams įrenginiams reikia sklandumo, ir LG tai gali pasiūlyti nepadoriai pigiai. Bendrovė kiek daugiau nei prieš dvejus metus pristatė „Full HD“ raiškos 5 colių ekraną, kuris šiandien yra bene savaime suprantamas dalykas kiekvieno technologijų naujienas sekančio piliečio delne.

 Išmanieji telefonai gali turėti 13 tūkst. funkcijų, bet visas išmanumas baigiasi, kai tampi panašus į spuoguotą paauglį su skaičiuotuvu ant riešo. Šiandieniams įrenginiams reikia sklandumo, ir LG tai gali pasiūlyti nepadoriai pigiai. Bendrovė kiek daugiau nei prieš dvejus metus pristatė „Full HD“ raiškos 5 colių ekraną, kuris šiandien yra bene savaime suprantamas dalykas kiekvieno technologijų naujienas sekančio piliečio delne.

 Aplankyk Detroitą, kol Detroitas neaplankė tavęs. Tokiu šūkiu savo kabineto sienas galėtų pasipuošti beveik kiekvienos savivaldybės meras. Vis dėlto papildomų lėšų čia nebeužteks, o savivalda ieško daugiau savarankiškumo problemai spręsti. Savivaldybių įsiskolinimo problema pradėjo ryškėti atėjus krizei, tačiau tuo metu buvo ir daugiau skaudulių, todėl į tai nebuvo kreipiama daug dėmėsio.

Šiandien į parduotuves lietuviai su skaičiuotuvais dar nevaikšto, bet, be jokios abejonės, dėmesys kainoms ir jų svyravimams prieš įvedant eurą smarkiai išaugęs. Apranga nėra būtiniausia prekė, tačiau pirkėjai sunerimę, ar kainos bus pakeistos oficialiu kursu ir be didesnės manipuliacijos.

 Vedybos iš reikalo laimės niekada neatneša. Bent jau iš pradžių. Taip atsitiko „Microsoft“ bei „Nokios“ jungtuvių atveju ir atrodo, kad sulaukemė pirmo išbaigto produkto. Technologijų gigantei „Microsoft“ įsigijus Lietuvoje ir likusioje Europoje vartojų palankumą užsitarnavusią mobiliųjų gamintoją „Nokia“, išvydome rimtų transformacijų pastarosios produktuose. Taip, iki šių metų galo planuojama, kad bus atleista daugiau nei 10 tūkst. „Nokios“ darbuotojų.

 Dvyniai būna vienodai gražūs ne tik savo tėvams, bet ir žymiam atlikėjui Jamesui Bluntui, kuris savo karjeros viršūnę pasiekė su daina „You're Beautiful“. Pavasarį bendrovė HTC pasauliui prisatė savo dvynukus ir tik rugsėjis parodys, ar jie liks gražiausi viso pasaulio akyse. Išmaniųjų telefonų gamintoja HTC visuomet negailėdavo metalinės išvaizdos savo geriausiems produktams ir pavasarį pasiekė šio sprendimo galutinį tašką. Šįkart savaitraščio „Ekonomika.