• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
47
Markas Postas (nuotr. REUTERS/LARRY DOWNING)

2013 metų rugpjūtį Londone buvo iškeptas brangiausias pasaulyje mėsainis. Jo paplotėlis kainavo maždaug 300 tūkst eurų. Sunkiai suvokiama pinigų suma mažam patiekalui, bet bado problemų sprendimas niekada ir nepretendavo būti pigiu.

47

2013 metų rugpjūtį Londone buvo iškeptas brangiausias pasaulyje mėsainis. Jo paplotėlis kainavo maždaug 300 tūkst eurų. Sunkiai suvokiama pinigų suma mažam patiekalui, bet bado problemų sprendimas niekada ir nepretendavo būti pigiu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mastrichto universiteto mokslininkai, vadovaujami dr. Marko Posto, biopsijos būdu paėmė dalį veršelio raumeninio audinio ir iš jo laboratorijoje išaugino 20 tūkst. raumeninių skaidulų. Šios buvo auginamos specialiuose mėgintuvėliuose – organinėje terpėje, kur ląstelės dauginosi ir kūrė atskirus audinius.

REKLAMA

„Skonis nėra dar labai geras, nes mėsa neturi riebalinių audinių“, - apie brangiausią pasaulyje mėsainį portalui tv3.lt pasakojo pats jo kūrėjas M. Postas.

Efektyvumas tapo prioritetu

Anot jo, jautiena buvo pasirinkta todėl, kad karvių ir jaučių auginimas yra mažiausiai efektyvus. Kiekvienam 50 gramų mėsos reikia sunaudoti 100 gramų pašaro, taigi prarandama daug resursų. Inovatorius taip pat atskleidė, kad laboratorijoje iš vieno gyvulio galima užauginti tūkstančius tonų mėsos nepakenkiant gyvūnui.

REKLAMA
REKLAMA

„Akivaizdu, kad yra biopsijų limitas. Nesame atlikę skaičiavimų, tačiau manau, kad galima vienam gyvuliui galime atlikti maždaug 500 biopsijų. Iš kiekvienos biopsijos galima dirbtiniu būdu užauginti 10 tonų mėsos“, - sakė pašnekovas.

Vegetarų atsiversti neskatins

Maistas pagamintas be kančios gali tapti palengvėjimu vegetarams, kurie norėtų pradėti valgyti mės. Vis dėlto, anot M. Posto, tai būtų šalutinis jo darbo efektas.

„Jei vegetarai dėl šios technologijos pradėtų valgyti mėsą, tai būtų atvirkštinis procesas tam, kurį mes norime pasiekti. Mano tikslas yra sumažinti maisto trūkumą ir išteklių eikvojimą. Nėra jokio būdo mėsa užauginti efektyviau nei daržoves“, - pabrėžia mokslininkas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, žmonės, kurie rūpinasi gyvūnų gerbūviu ir nevalgo mėsos, dėl šios technologijos gali pakeisti savo įpročius.

Brangiausias mėsainis privalo pigti

Tiesa, kad visi šie pasvarstymai taptų realybe, dirbtinai užauginta mėsa pirmiausiai turėtų būti prieinama daugiau žmonių. Kaip sako, M. Postas, neišvengiama, kad šia technologija užauginta mėsa pigs.

„Jei šiuo metu pasiektume maksimalias gamybos apimtis, kainos kristų keliasdešimt kartų. O tai yra neišvengiama, kai pagaminti 300 tūkst. eurų kainuojantį mėsos paplotėlį. Su turimomis technologijomis galėtume pagaminti mėsos, kurios vieno kilogramo kaina siektų 65 eurus. Iš tokio kiekio būtų galima pagaminti 8 mėsainius po 8 eurus, bet tai yra tikrai nemažai“, - svarsto pašnekovas.

REKLAMA

Be jokios abejonės, dirbtinai užauginta mėsa gali atrodyti kaip panacėja nuo pasaulinės maisto nepritekliaus problemos. Visgi, pasak mokslininko, ši technologija nėra nukreipta į bado problematiką ir su ja gali kovoti tik netiesiogiai.

„Badas yra kompleksiška problema ir tai didžiąja dalimi susiję su skurdu. Mūsų technologija su pastarąją problema nekovoja. Ji galėtų sumažinti išteklių kiekį, kurio reikia, kad būtų patenkintas augantis maisto poreikis per ateinančius 35 metus. Tokiu atveju maisto kainos kristų ir mes netiesiogiai sumažintume bado problemą“, - sako jis.

REKLAMA

Jungtinių Tautų maisto ir agrokultūros organizacijos skaičiavimais, iki 2050 metų mėsos vartojimas dėl vis daugiau uždirbančių Kinijos ir Indijos gyventojų turėtų padvigubėti, o tai gali sukelti rimtą įtampą pasaulinėje gyvulininkystės rinkoje.

Technologijų simbiozė

Maisto pramonėje naujovių atneša ir trimatis spausdinimas. Jau dabar galima gamintis įmantriausių formų saldainius, picą kosmose ar net sausainius iš vikšrų. Paklaustas, ar ši technologija suderinama su dirbtiniu mėsos auginimu, M. Postas atsakė, kad galiausiai šios technologijos susijungs.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mūsų naudojama technologija leidžia sukurti riboto dydžio audinį. Maistinės medžiagos, kurias tiekiame auginamai mėsai gali prasiskverbti labai negiliai. Gyvas organizmas turi kraujotakos sistemą, kuri atsakinga už šį procesą, bet dabartinė technologiją to sukurti negali. Šiuo metu tam reikia sukurti kompleksiškesnį audinį ir čia padėtų 3D spausdinimo technologija, kuri leis išvystyti cirkuliacinę sistemą“, - prognozuoja inovatorius.

Vis dėlto, kaip pastebi pašnekovas, dabar reikia žmones įtikinti, kad valgyti dirbtinai užaugintą mėsą yra normalu.

REKLAMA

„Šiuo metu kaip tik su tuo dirbame kalbėdami žmonėms. Taip, galbūt užauginta mėsa baugina, bet ją reikia kažkaip pristatyti visuomenei. Aiškindami ir demonstruodami tai žmonėms, mažiname baimę. Pastaroji turi kelis sluoksnius, nes žmonės nerimauja dėl saugumo, bet tai yra tik laiko klausimas, kada tai išsispręs“, - teigia M. Postas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų