„Nuo pat „Fresh Market“ atėjimo į Lietuvą jau sakiau, kad tikėtina, jog tinklas bankrutuos. Mažmeninės prekybos rinka pagal sektorių yra bene konkurencingiausia Lietuvoje. Maisto prekių parduotuvių įsiskverbimas yra labai didelis, o žaidėjai turi 20 metų įdirbį. Kai senieji rinkos dalyviai rinkoje yra labai ilgai, jų investicijos ir parduotuvės jau yra atsipirkusios, todėl naujas žaidėjas turi be galo dideles sąnaudas savikainoje. Net nedarant jokių papildomų veiksmų, tai veda prie labai mažo pelningumo. Reikia nepamiršti, kad bet kuris senesnis rinkos dalyvis gali kažkiek padempinguoti kainas ir paspausti tiekėjus savo naudai, todėl nuostolingumas konkurentams tampa dar didesnis“, - portalui tv3.lt pasakoja darbuotojų mokymų ir vadybos konsultacijų bendrovės „Talentų namai“ vadovaujantysis partneris Justas Gavėnas.
Tuo tarpu Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) valdybos narys Rytis Buračas pastebi, kad priežasčių reikia ieškoti „Fresh Market“ kapitalo ištakose.
„Visų pirma į šį procesą pradėčiau žiūrėti nuo akcininkų. Kaip žinia, Baltarusija apie 80 proc. savo visų gėrybių eksportuoja į Rusiją, kuri šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus. Lietuvoje veikiantis „Fresh Market“ su savo 21 parduotuve šiuo atžvilgiu buvo labai mažas dalykas. Taigi dėl sunkios padėties Baltarusijoje savininkai nori išlaikyti kapitalą ir vystyti savo veiklą, todėl reikia atsiimti pinigus iš Lietuvos rinkos, kuri kaip ir buvo eksperimentinė“, - teigia ekspertas.
Trūko nuoseklumo
Anot jo, atėjimui į Lietuvos mažmeninės prekybos rinką reikia ne tik kantrybės, bet ir nuoseklumo.
„Mažmeninę Lietuvos rinką vertinu kaip agresyvios kainodaros ir ilgai ir sėkmingai gyvuojančią, todėl į ją įeiti yra pakankamai aukšti barjerai. Pagal Europą ar kitas pasaulio šalis nesiekiame tokių rezultatų kiek vienam pirkėjui tenka kvadratinių metrų prekybos centro ar kiek eurų yra išleidžiama kvadratiniam metrui, bet iš principo pagal perkamąją galią pas mus yra pakankamai didelė konkurencija, todėl naujokams sunku gauti grąžą ar išsikovoti rinkos dalį. Tam yra reikalinga ilgalaikė rinkos strategija ir reikia galvoti 10 metų į priekį, kada rasi savo nišą ir sulauksi grąžos“, - aiškina R. Buračas.
Su tuo sutinka ir J. Gavėnas, teigdamas, kad tinklas ne tik neturėjo koncepcijos, tačiau net elektroninė prekyba pareikalavo daugiau sąnaudų ir tapo papildomu veiksniu nustekenusiu kompaniją.
„Tai galėjo būti papildomu lašu. Mat 400 papildomai priimtų darbuotojų ir 50 automobilių yra labai didelės sąnaudos. Tikėtina, kad jie iki galo neturėjo savo parduotuvių koncepcijos, nuo mažų iki labai didelių, staiga atsirado elektroninė prekyba. Žinant, kad konkurentas „Barbora“ elektroninėje prekyboje jau buvo pakankamai įsitvirtinusi, tai padengimas tapo labai sunkus. Tikrai internetinė prekyba buvo papildomas inkaras, paskandinęs laivą, tačiau didžiosios sąnaudos buvo prekybos ir parduotuvių išlaikymas“ , - pabrėžia jis.
Lips ant to paties grėblio
Vis dėlto į Lietuvą ateina vienas didžiausių mažmeninės prekybos tinklų „Lidl“. Portalas tv3.lt jau rašė apie įmonės taikomą strategiją taikant žemas kainas, tačiau, pasak J. Gavėno, būtent tokia veikla bus kaip lipimas ant to pateis grėblio, kurį Lietuvoje rado „Fresh Market“.
„Drąsiai tai sakau ir nekart kartojau. Tokios masto ekonomijos, prekybos tinklu tikrai nepavyks išgauti. Taip pat labai svarbu, kad Lietuvos pirkėjas mažmeninėje prekyboje yra be galo stipriai išlepintas dėl didelės konkurencijos. Dėl to žemų kainų parduotuvės ir jų formatas nėra pritapęs. Matome, kad tokios iniciatyvos kaip „Super Netto“, „Pigiau grybo“, „Cento“ taip ir nepasiteisino. Kitaip tariant, nauji rinkos dalyviai kartoja 10-15 metų senumo klaidas, kurias senieji rinkos žaidėjai jau yra padarę“, - prognozuoja ekspertas.
