Savo feisbuko paskyroje SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda komentuoja, kad siekis sureguliuoti kainas gali priešintis su konkurencija.
„Seimo narys Stasys Brundza pakilo į kovą su nesąžininga degalų kainodara mūsų šalyje. Siūlomos priemonės, kaip dažniausiai Lietuvoje atsitinka, nukreiptos į valstybinį kainų reguliavimą, t.y. efektingos išore, tačiau konkurencijos situacijos iš esmės nekeičiančios“ , - rašoma ekonomisto paskyroje.
Atsiliekanti kaina
Jo teigimu, kuro kaina nėra priklausoma nuo naftos, todėl valstybės įsikišimas iš esmės kainos nepakeistų.
„Derėtų atsižvelgti į tai, kad maždaug trečdalį mažmeninės degalų kainos sudaro fiksuotas akcizo mokestis, kuris nekinta sulig Orlen Lietuva nustatyta didmenine kaina. Taigi mažmeninė kaina turi prigimtinę savybę būti labiau inertiška nei gamybos kaina - didmeninei kainai mažėjant degalai neskuba pigti, o ir atpinga ne tokiu mastu, tačiau didmeninei kainai didėjant degalų kaina atsilieka ir vėliau pakyla ne taip smarkiai“, - teigia jis.
Su tuo sutinka ir bako „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Jo teigimu, dabar naftos kaina sudaro vos 22 proc. visos benzino kainos ir tai mažas procentas, todėl poveikis nėra tiesioginis.
„Naftos kainai krentant 10 proc., galutinė kuro kaina gali kristi 2 procentais”, - iliustruoja jis.
Marža didesnė už kainą
Vis dėlto Ž. Mauricas pažymi, kad reaguodami į naftos kainas tiekėjai dažnai nekeičia pelno maržos, todėl degalų kainų pokyčiai būna pavėluoti.
„Maržos šiuo metu yra išaugusios. Dažniausiai tiek perdirbėjai, tiek pardavėjai naudojasi būtent tuo momentu, kai krenta pasaulinės naftos kainos ir neskuba mažinti savo galutinių kainų vartotojams, taigi pardavimo marža yra linkusi išaugti, kai naftos kaina krenta. Dabar susidarė tokia paradoksali situacija, kai marža yra didesnė nei pati naftos kaina. Vis dėlto tai suteikia vilčių, nes naftos kainai stabilizavusis, marža turėtų kristi kartu ir benzino kaina vartotojams“, - pastebi ekonomistas.
Taip pat, pasak Ž. Maurico, reikia nepamiršti sezono įtakos, mat mat vasarą žmonės daugiau keliauja, yra dirbami laukai, todėl išauga kuro suvartojimas.
„Šiuo metu nebeužtenka pajėgumų. Vasarą smarkiai išauga benzino ir dyzelino suvartojimas. Kai paklausa viršija paklausą, perdirbimo gamyklos kaip mūsų „Orlen Lietuva“, jos naudojasi ta proga ir taiko didesnę perdirbimo maržą. Tiek perdirbėjai, tiek pardavėjai taiko šiek tiek didesnę maržą ir degalų kaina nekrenta tiek, kiek naftos“, - pasakoja jis.
Tik koreliuoja
Tuo tarpu Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė portalui tv3.lt aiškina, kad yra dvi biržos, nuo kurių priklauso galutinių naftos produktų kaina, todėl išnyksta tiesioginis ryšys tarp naftos žaliavos ir produktų.
„Naftos kaina ir dolerio kursas paveikia didmeninę kainą. Pastaroji daro įtaką mažmeninei kainai. Naftos kaina yra nustatoma naftos biržoje, o dar atskirai yra nustatomi produktų benzino, dyzelino kainų indeksai. Šios kainos yra nustatomos skirtingose biržose, dėl to būna taip, kad naftos kaina krenta stipriai, o produkto – žymiai mažiau arba vėliau. Kai produkto kaina didmenoje pakyla arba nusileidžia, tada ir mažmenoje tai atsispindi. Taigi tiesioginio ryšio nėra. Jie koreliuoja tik netiesiogiai“, - sako ji.
