Užsienis

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį Pekine surengė derybas su JAV valstybės sekretoriumi  Antony Blinkenu, pranešė valstybinė žiniasklaida. Prieš šį susitikimą A. Blinkenas daugiau nei puspenktos valandos kalbėjosi su kinų užsienio reikalų ministru Wang Yi. JAV valstybės sekretorius šias derybas apibūdino kaip konstruktyvias ir išsamias.

Penktadienį Ukraina pranešė sulaikiusi du vyrus, kaltinamus, kad apsimetę techninės priežiūros darbuotojais padėjo Rusijai parengti smūgius į karines pozicijas rytinėje Charkivo srityje. Prokurorai pradėjo tūkstančius bylų dėl įtariamo kolaboravimo su Rusijos pajėgomis, įsiveržusiomis į Ukrainą 2022 m. vasarį.

Rusijos federalinės muitų tarnybos vadovas pasiskundė vietos informavimo priemonėms, kad Baltijos šalys ir Suomija „elgiasi negražiai“, tariamai sabotuojamas krovinių gabenimas ir dirbtinai kuriamos eilės pasienyje. Pasakodamas apie sunkią situaciją „Burački-Terechovo“ patikros punkte, jis supainiojo Lietuvą su Latvija. „Latvija, Lietuva, Estija, Suomija – jos, remiantis muitinių taisyklėmis, elgiasi negražiai“, – „Gazeta“ cituojamas rusų valdininkas.

Pekinas Berlyno pareiškimus, kad Vokietijoje veikia kinų šnipai, penktadienį pavadino visišku prasimanymu. „Vadinamoji kinų šnipų byla yra visiškas prasimanymas“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas. „Kinija jau pareiškė griežtų protestų vokiečiams dėl nepagrįstų Vokietijos kaltinimų“, – pridūrė jis. Vokietijos ambasadorė Pekine ketvirtadienį pranešė, kad Kinijos pareigūnai ją iškvietė dėl keturių vokiečių, įtariamų šnipinėjimu Kinijos naudai, sulaikymo.

Graikija neperduos Ukrainai oro gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot“ ar S-300. Tai interviu Graikijos televizijai pareiškė šalies ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis, praneša „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“. „Graikija neperduos Ukrainai S-300 ar „Patriot“. Mus paklausė ir mes paaiškinome, kodėl negalime to padaryti“, – sakė premjeras, komentuodamas sąjungininkų iš ES ir NATO prašymus suteikti Kyjivui papildomą karinę pagalbą.

Elektros kabelių vagys paralyžiavo traukinių eismą Vakarų Vokietijoje, kai kur traukiniai vėluos iki penktadienio vidurdienio. Valstybinės geležinkelių operatorės „Deutsche Bahn“ atstovė sakė, kad padėtis Rūro regione bei Šiaurės Reino ir Vestfalijos šiaurėje penktadienio rytą per spūsties valandą šiek tiek normalizavosi, bet pagrindinėje Bochumo stotyje netoli Diuseldorfo traukiniai vis tiek negalėjo važiuoti. Tolimojo susisiekimo traukiniai buvo nukreipiami.

Ispanija sutiko perduoti Ukrainai raketų sistemoms „Patriot“, susidūrusi su NATO ir ES spaudimu, kad Europos šalys, turinčios šių Jungtinėse Valstijose pagamintų sistemų, nusiųstų jų Kyjivui ir taip sustiprintų Ukrainos oro gynybą nuo Rusijos atakų. Kaip rašo leidinys „El Pais“, remdamasis šaltiniais Ispanijos vyriausybėje, toks sprendimas priimtas po to, kai šalies Gynybos ministerija atsisakė perduoti Ukrainai nuo 2013 metų Turkijos ir Sirijos pasienyje dislokuotą „Patriot“ bateriją.

Ukrainos kontržvalgyba sulaikė dar devynis kolaborantus, priklausiusius vadinamajai „rinkimų komisijai Nr. 826“, rusų sudarytai tuo metu užgrobtame Chersono srities Berislavo rajone, pranešė Ukrainos slaptoji tarnyba SBU. Pranešta, kad jau identifikuota jų vadovė slapstosi nuo teisingumo laikinai okupuotoje teritorijoje. Per tyrimą paaiškėjo, kad paskirta eiti pareigas, ji organizavo neteisėtą Rusijos referendumą dėl regiono „įstojimo“ į Rusiją.

Pirmą kartą per 40 metų Jungtinės Valstijos pradės gaminti naują branduolinę kovinę galvutę W93, skirtą tarpžemyninėms balistinėms raketoms, skirtoms naudoti strateginiuose povandeniniuose laivuose. Apie tai praneša amerikiečių puslapis MSN, remdamasis aukšto rango pareigūnais prezidento Joe Bideno administracijoje.

JAV pagalbos paketas palengvins Ukrainos oro gynybos, kurią  priešas per pastarąjį mėnesį bandė išsekinti ir perkrauti kombinuotomis atakomis, darbą. Tai per televizijos maratoną pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atstovas spaudai Ilja Jevlašas, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Pagalbos paketas iš JAV padės mums lengviau kvėpuoti, nes mums labai trūksta įvairių tipų raketų, ginklų, oro gynybos sistemų.

Penktadienį prokurorai pranešė, kad sulaikytas Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskis, prieš tai oficialiai įvardytas įtariamuoju vykdant tyrimą dėl kelių milijonų dolerių korupcijos. M. Solskis apkaltintas neteisėtu daugiau nei 7 mln. JAV dolerių vertės žemės pasisavinimu, kai buvo didelės žemės ūkio bendrovės vadovas ir parlamento narys. Kovos su korupcija teismas nurodė jį suimti iki birželio 24 d., pranešė prokurorai. Nustatytas 75,7 mln. grivinų (1,9 mln. JAV dolerių) užstatas.

Rusijos socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo reiškinys, kuomet žmonės nebesinaudoja stomatologų paslaugomis ir nesivalo dantų. „Dvasiniai mokytojai“ ieško karieso ar kitų dantų ir dantenų ligų priežasčių žmogaus psichologijoje, santykiuose su artimaisiais. Ilgainiui tokie asmenys įtraukiami į „mokymus“, už kuriuos dažnai palieka apvalias sumas.

Reaguodamos į Irano ataką prieš Izraelį, JAV, Kanada ir Jungtinė Karalystė (JK) ketvirtadienį įvedė naujas sankcijas Teheranui. Kaip pranešama, priemonės visų pirma nukreiptos į prekybą dronais ir jų gamybą. Per Irano išpuolį prieš Izraelį buvo panaudota daugiau nei 300 dronų ir raketų. Izraelio oro gynyba ir sąjungininkų pajėgos perėmė beveik visus taikinius.

Praėjusią parą Donecko srityje Rusijos kariškiai pražudė penkis civilius, dar aštuoni žmonės buvo sužeisti. Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas. „Balandžio 25 d. rusai nužudė penkis Donecko srities gyventojus: tris Udačnėje, vieną Kurachivkoje ir vieną Očeretynėje“, – pažymėjo V. Filaškinas. Srities karinės administracijos vadovo duomenimis, per parą regione buvo sužeisti aštuoni žmonės.

Nauja Jungtinių Valstijų ir kitų šalių karinė pagalba padės Ukrainai susigrąžinti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko, o plataus masto Kyjivo pajėgų kontrpuolimas artimiausiu metu mažai tikėtinas, ketvirtadienį pareiškė vienas JAV pareigūnas. Ankstesnę dieną Pentagonas paskelbė apie 1 mlrd. dolerių (935,8 mln.

JAV kariuomenė ėmė padėti statyti laikiną uostą prie Gazos Ruožo krantų, kad būtų galima pristatyti daugiau pagalbos prekių. Dalyvauja JAV laivai, žurnalistams pareiškė Pentagono atstovas Patas Ryderis ir pridūrė, kad, vertinant „realistiškai“, uostas turėtų būti paruoštas „gegužės pradžioje“. Tuo tarpu tęsiasi bendradarbiavimas su tarptautine bendruomene siekiant pristatyti pagalbos prekes į Gazos Ruožą kitais maršrutais, nurodė jis.

Rusijos pajėgos kelia realią grėsmę užimti Časiv Jarą, nors gali būti, kad jos nesugebės to padaryti greitai. Užėmus šį netoli Bachmuto, Rytų Ukrainoje, esantį miestą, Rusijos pajėgos galėtų pradėti tolesnes puolamąsias operacijas prieš miestus, kurie sudaro svarbią Ukrainos gynybinę juostą Donecko srityje. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai. Jie pažymi, kad Rusijos puolimas į vakarus nuo Avdijivkos gali suteikti rusams taktinių pranašumų.

Ukraina atitraukia amerikietiškus tankus „Abrams M1A1“ iš fronto linijos. Viena iš priežasčių – tai, kad okupantai aktyviai naudoja bepilotes skraidykles, rašo UNIAN. Kaip praneša naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi dviem kariniais šaltiniais, Ukrainos ginkluotosios pajėgos 2023 metų sausį gavo iš JAV 31 tanką „Abrams“. Jie buvo naudojami priešo armijos gynybai pralaužti.

Rusijos Syktyvkaro miesto teismas už akių dviem mėnesiams suėmė Rusijos opozicijos politikus Garį Kasparovą, Genadijų Gudkovą, Ivaną Tiutriną ir Jevgeniją Čirikovą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė portalas „Sever. Realiji“, remdamasis teismo spaudos tarnyba. Keturi opozicijos politikai kaltinami „teroristinės organizacijos įkūrimu, vadovavimu jai, teroristinės veiklos finansavimu ir viešu jos teisinimu“. Už tai gresia iki 20 metų kalėjimo.

JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui penktadienį susitikus su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi, buvo akcentuojamos išsiskiriančios pozicijos dėl daugybės ginčytinų dvišalių, regioninių ir pasaulinių klausimų. Abu diplomatai pabrėžė, kad svarbu išlaikyti atvirą bendravimą, tačiau apgailestavo, kad nesutarimai tarp jų šalių didėja ir darosi vis rimtesni. „Apskritai Kinijos ir JAV santykiai visose srityse pradeda stabilizuotis, – A. Blinkenui sakė Wang Yi.

Mūšio lauke Ukrainoje balandžio 25 d. žuvo buvusi leidinių „Tyžden“ ir „Čytomo“ žurnalistė Ala Puškarčiuk (šaukiniu „Ruta“), pranešė Visuomenės informavimo institutas, remdamasis kariškiu, buvusiu laikraščio „Tyžden“ vyriausiuoju redaktoriumi Dmytro Krapyvenka. Pasak jo, A. Puškarčiuk žuvo Donecko srityje per Rusijos smūgį. Ji išvyko kariauti dar 2014 m., nutraukusi studijas universitete, socialiniame tinkle parašė D. Krapyvenka.

Per pastarąją parą įvairiuose fronto ruožuose įvyko 79 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Rusijos kariuomenės susirėmimai, rašo „Obozrevatel“. Ukrainos kariai atrėmė daugybę priešo atakų – karščiausia padėtis buvo Avdijivkos kryptimi, taip pat Novopavlivkos ir Lymano kryptimis. Svarbiausi įvykiai: 23:49 | Sprogimas Vinycioje Vinycioje nugriaudėjo sprogimas, rašo „Ukriform“. Kol kas duagiau detalių nepateikiama.

Mokslininkai ketvirtadienį pareiškė, kad pasaulinis atšilimas dėl iškastinio kuro emisijų greičiausiai sustiprino intensyvias liūtis, kurios praėjusią savaitę nusiaubė Jungtinius Arabų Emyratus ir Omaną, pareikalavo žmonių gyvybių ir sukėlė didelius potvynius. Mokslininkų iš instituto „World Weather Attribution“ (WWA) atliktame tyrime teigiama, kad dėl meteorologinio reiškinio „El Nino“ ekstremalių kritulių kiekis nukentėjusiame regione padidėja 10–40 proc.

Naujoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip Maskvos kontroliuojamoje teritorijoje už fronto linijos sprogsta Rusijos haubica. Visa tai vyksta, kol Ukraina ruošiasi numatytam vasaros puolimui. Vaizdo įraše galima pastebėti, kaip Rusijos pajėgos filmuoja savaeigės haubicos 2S5 „Giatsint-S“ sprogimą atvirame lauke. Neaišku, dėl ko įvyko sprogimas ir ar sistema buvo nepataisomai sugadinta.

JAV išlieka strategine Ukrainos partnere, ir šalis bendradarbiaus su bet kuriuo amerikiečių išrinktu prezidentu, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis davė interviu „Fox News“, kur jo buvo paklausta apie tolimesnį bendradarbiavimą, jei naujuoju JAV prezidentu taptų Donaldas Trumpas, rašo „Ukrinform“. Zelenskis: tikiuosi, kad Trumpas nebus nusistatęs prieš Ukrainą V. Zelenskis pabrėžė, kad dirbtų su bet kuriuo JAV prezidentu.

Po daug metų trukusios įtampos Lenkija, pasak užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio, nori „pataisyti“ santykius su Vokietija. Parlamente Varšuvoje pristatydamas proeuropietiškos vyriausybės užsienio politiką, jis sakė: „Atsisakėme savo konfrontacinės retorikos ir grįžome prie esminio dialogo“. R. Sikorskis kalbėjo ir apie Lenkijos reikalaujamas kompensacijas iš Vokietijos už pasaulinio karo žalą.

Rusija nuo 2014 m. neteisėtai ir sistemingai sulaikė tūkstančius civilių ukrainiečių, teigiama trijų teisės eksperčių Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) posėdžiui Vienoje pristatytoje ataskaitoje. Eksperčių teigimu, jos turėjo „tinkamo pagrindo“ manyti, kad per tą laikotarpį buvo vykdomi nusikaltimai žmogiškumui ir karo nusikaltimai. 2014 m. Rusija užėmė Krymo pusiasalį, o 2022 m. vasarį Ukrainoje pradėjo plataus masto invaziją.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainai „dar ne per vėlu nugalėti“ Rusiją, jei jos sąjungininkai vykdys pažadus tiekti daugiau ginklų. „Pastaraisiais mėnesiais NATO sąjungininkai nesuteikė paramos, kurią buvome pažadėję“, – sakė jis savo kalboje lankydamasis Berlyne. „Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu laimėti, nes parama jau pakeliui“, – pridūrė jis.  Kyjivą pastarosiomis savaitėmis susilpnino šaudmenų ir ginklų trūkumas.

Charkivo televizijos bokšto, į kurį pataikė Rusijos raketa Ch-59, funkcionalumas buvo iš esmės atkurtas, rašo UNIAN. Anot Charkivo srities karinės administracijos vadovo Oleho Syniehubovo, televizijos signalas jau atkurtas. Charkivo televizijos bokšto funkcionalumas atkurtas Vis dėlto yra tam tikrų bėdų su vartotojų perjungimu. „Yra tam tikrų momentų dėl perjungimo, mes bendraujame su žmonėmis, kad būtina naudoti MX-7 signalus.

Danijos vyriausybė ketvirtadienį pareiškė, kad į pagalbos Ukrainai fondą įtraukia 4,4 mlrd. kronų (587,8 mln. eurų), Kyjivui prašant Vakarų sąjungininkų didesnės paramos kovoje su Rusijos invazija.  Fondas buvo įsteigtas siekiant paskirstyti pagalbą Ukrainai 2023–2028 metais, o naujausiu įsipareigojimu Danija iš viso pažadėjo skirti 64,8 mlrd. kronų karinės pagalbos.

Stokholme trečiadienį keli kaukėti vyrai įsiveržė į vieną iš teatrų ir per antifašistinį renginį susprogdino dūminių užtaisų, pranešė Švedijos policija ir renginio dalyviai. Švedijos sostinės pietuose esančiame teatre vykusiame renginyje, kurį organizavo Kairioji partija ir žalieji, dalyvavo apie 50 žmonių. „Trys žmonės greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežti į ligoninę“, – pranešė policija savo interneto svetainėje. Policija pridūrė neturinti informacijos apie šių žmonių sužalojimus.

Naujoji Jungtinių Valstijų ir kitų šalių suteikta saugumo pagalba padės Kyjivui vėl įgyti iniciatyvą mūšio lauke, tačiau tam prireiks laiko ir plataus masto ukrainiečių puolimas artimiausioje ateityje greičiausiai neįvyks, ketvirtadienį pasakė vienas oficialus JAV asmuo. Išvakarėse Pentagonas paskelbė, jog yra suformuotas 1 mlrd. JAV dolerių pagalbos paketas, kuriame – svarbi oro gynybos ir artilerijos amunicija, padėsianti Ukrainai jos kovoje su rusų okupantų pajėgomis.

Dėl daugybės ginkluotų konfliktų pasaulyje popiežius Pranciškus paragino ieškoti sprendimų prie derybų stalo. „Visų kariaujančių šalių prašau: nutraukite karą. Siekite derybų. Siekite taikos“, – sakė Katalikų bažnyčios vadovas trečiadienio vakarą parodytame interviu JAV televizijos stočiai CBS. – Derybomis pasiekta taika yra geriau nei nesibaigiantis karas“. Paklaustas, ar pats galėtų būti tarpininku konfliktuose, 87-erių pontifikas teigė: „Aš galiu melstis. Darau tai.

Paramos Ukrainai skeptikai JAV prognozuoja, kad šią savaitę pasirašytas įstatymas dėl paramos Ukrainai siuntimo bus paskutinis priimtas didelis JAV pagalbos Kyjivui paketas, rašo „The Hill“. Kritikai pripažįsta, kad Senato respublikonų lyderis Mitchas McConnellis laimėjo šį debatų etapą, prastumdamas 61 mlrd. dolerių paramą Ukrainai.

Rusija sudavė smūgį Balaklijos geležinkelio stoties teritorijai, kai keleiviniame traukinyje buvo žmonių, rašo „Ukrinform“. „Okupantai paleido raketą į geležinkelio stotį, kai elektrinio traukinio Charkivas-Raisinas keleiviniuose vagonuose buvo žmonių. Trys 37, 47, 60 metų moterys ir keturi 39, 49, 49 ir 62 metų vyrai dėl rusų apšaudymo patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų nuo sprogimo. Jie gydomi medicinos įstaigoje“, – sako Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad gegužės mėnesį planuoja apsilankyti Kinijoje – tai bus jo pirmoji kelionė į užsienį po perrinkimo kovo mėnesį. Pastaruosius dvejus metus Vakarai su vis didesniu nerimu žvelgia į Rusiją ir Kiniją, kurios stengiasi stiprinti prekybos ir gynybos ryšius ir siekia plėsti savo įtaką pasaulyje. „Vizitas planuojamas gegužės mėnesį“, – sakė V. Putinas verslo forume Maskvoje, nepateikdamas daugiau detalių.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas susirgo plaučių uždegimu, ketvirtadienį pranešė vyriausybės informacijos centras (Centrum Informacyjne Rządu, CIR).  „Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas artimiausiomis dienomis apribos viešą veiklą. Tai būtina dėl diagnozuoto plaučių uždegimo ir taikomo gydymo“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė CIR.

Kinija į savo orbitinę stotį „Tiangong“ („Dangaus rūmai“) nusiuntė naują įgulą. Kosminis laivas „Shenzhou 18“ su trimis astronautais  vėlų ketvirtadienio vakarą (vietos laiku) pakilo iš Cziuciuanio kosmodromo Gobio dykumoje šalies šiaurės vakaruose. Kosminį laivą iškėlė nešančioji raketa „Langer Marsch 2F“. Astronautai Ye Guangfu, Li Congas ir Li Guangsu pakeis dabartinę „Tiangong“ įgulą, dirbusią kosmose šešis mėnesius. Šį į Žemę turėtų grįžti kitos savaitės pradžioje.

JAV Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį išklausys argumentus dėl to, ar buvęs Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas turėtų būti atleistas nuo baudžiamojo persekiojimo už veiksmus, kuriuos padarė eidamas šias pareigas. Sprendimas gali turėti įtakos JAV vykdomosios valdžios įgaliojimų apimčiai ir daugybei teisinių klausimų, su kuriais susiduria D. Trumpas, siekiantis vėl tapti prezidentu.

Balandžio 23 d., antradienį, Vašingtono „Navy Yard“ rajone, netoli Los Andželo „Nationals“ parko, kur vietos komanda žaidė su Los Andželo „Dodgers“, ant žolės važiavo autobusas.  Žole važiavusį autobusą užfiksavo ir viešai publikavo socialinio tinklo „X“ vartotojas.  „Nauja autobusų stotelė?“, – klausė šaltinis.

Švedija kitais metais skirs sumažintą batalioną NATO pajėgoms Latvijoje ir taip prisidės prie paramos Baltijos šaliai po Rusijos invazijos į Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas. Tai pirmas pranešimas apie Švedijos karių paramą nuo kovo mėnesio, kai šalis įstojo į NATO.

Malaizijoje šventės repeticija baigėsi tragedija – ore susidūrė du kariniai sraigtasparniai ir su trenksmu nukrito ant žemės. Dešimt žmonių, tą lemtingą dieną pakilusių į dangų, žuvo vietoje. O Los Andžele vienam tinklaraštininkui pavyko nufilmuoti neįprastą lėktuvo nusileidimą, o Libane dėl gamtinių anomalijų lėktuvas apskritai negalėjo pakilti. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Malaizijoje sraigtasparniai užkliudė vienas kitą ir milžinišku greičiu rėžės į žemę.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pabrėžė naikinančio branduolinio karo pavojų, jei Vakarai didins spaudimą Rusijai dėl Ukrainos. „Vienas neatsargus žodis, vienas judesys gali sukelti ginkluotą konfrontaciją ir net atominio ginklo panaudojimą, – ketvirtadienį Minske kalbėjo artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Belta“. – Jei padėtis Rusijos viduje grėsmingai paaštrės, Rusija panaudos visą turimą arsenalą.

Įkalintos Baltarusijos opozicijos veikėjos Maryjos Kalesnikavos šeima trečiadienį, per aktyvistės 42-ąjį gimtadienį, pranešė, kad praėjo jau 434 dienos, kai jos artimieji negavo jokios žinios apie ją. M. Kalesnikava, atliekanti 11 metų laisvės atėmimo bausmę už pagalbą 2020 metais Baltarusijoje organizuojant antivyriausybinius protestus, ir kiti įkalinti opozicijos veikėjai ištisus mėnesius laikomi be ryšio su išoriniu pasauliu, todėl baiminamasi dėl jų gerovės.

Rusijos ataka prieš bet kurią NATO šalį neišvengiamai baigtųsi jos pralaimėjimu. Tai ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, pristatydamas Seime  informaciją apie šalies užsienio politikos kryptis 2024 metais. „Ne mes – Vakarai – turėtume bijoti susirėmimo su Putinu, o atvirkščiai.

Ketvirtadienį Ukraina pranešė sulaikiusi buvusį kareivį, kaltinamą padėjusį Rusijos pajėgoms smogti rytinei Charkivo sričiai. Nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į šalį 2022 m. vasarį Ukrainos prokurorai iškėlė tūkstančius bylų dėl įtariamo bendradarbiavimo. Ukrainos saugumo tarnybą (SBU) pranešė sulaikiusi vyrą, kaltinamą atakų „koordinavimu“ Charkivo srityje, esančioje prie Rusijos sienos.

Baltarusijos saugumo (KGB) vadas Ivanas Tertelis pareiškė, jog šalies spec. tarnybos neva užkirto kelią bepiločių smūgiui iš Lietuvos teritorijos objektams Minske. Pastaruoju metu matomas Baltarusijos režimo informacinio karo veiksmų suaktyvėjimas, siekiant sukelti chaosą kaimyninėse valstybėse. Lietuvos institucijos neigia su realybe nieko bendro neturinčius I. Tertelio teiginius.

Prokuratūros ir Informacijos ir saugumo tarnybos darbuotojai trečiadienį atliko kratą Moldovos užsienio reikalų ministerijoje, susijusią su tiriama baudžiamąja byla. Tai pranešė Moldovos leidinys „Jurnal“, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Prokuratūros atstovai teigia, kad niekas nebuvo sulaikytas, o detalės bus paskelbtos vėliau, kai leis tyrimas. „Ministerija bendradarbiauja su tyrėjais“, – pareiškė Moldovos užsienio reikalų ministras Mihai`us Popșoi`us.

Lenkija neturi jokių teritorinių pretenzijų Ukrainai, nors Rusijos propaganda teigia priešingai, kad sukiršintų dvi tautas. Bet Kremliui nepavyks to padaryti. Tai ketvirtadienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, pristatydamas Seime informaciją apie šalies užsienio politikos kryptis 2024 metais, praneša „Ukrinform“ korespondentas.