Užsienis

Ilgametis Čekijos diplomatas Ukrainoje Davidas Stulika, kalbėdamas Ukrainos žiniasklaidai, paaiškino Vakarų šalių požiūrį į smūgius Rusijos teritorijoje NATO ginkluote, kurią gauna Kyjivas ir pažymėjo, jog Rusija yra „strateginė priešininkė“, kuri metė iššūkį Europos valstybėms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre penktadienį Stokholme pasirašė bendradarbiavimo saugumo srityje ir ilgalaikės paramos sutartį. Tai pranešė Ukrainos valstybės vadovo spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šiais metais Norvegija suteiks Ukrainai mažiausiai 13,5 mlrd. Norvegijos kronų (apie 1,2 mlrd. eurų) vertės karinę pagalbą.

Italijos vidaus reikalų ministerija penktadienį paskelbė, kad prieš artėjantį Didžiojo septyneto (G7) valstybių grupės viršūnių susitikimą prie Italijos sienų bus atnaujintos patikros. Šengeno susitarimas dėl laisvo judėjimo prie Italijos sienų bus sustabdytas birželio 5–18 dienomis, pranešė ministerija. G7 yra neformalus septynių didžiausių pramoninių šalių – Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos, Japonijos, Kanados ir JAV – lyderių forumas.

Į Gazos Ruožą įleidžiama humanitarinė pagalba nepasiekia civilių, kuriems jos reikia, penktadienį pareiškė Jungtinės Tautos (JT) ir paragino Izraelį vykdyti savo teisinius įsipareigojimus. „Įvežama pagalba nepasiekia žmonių, o tai yra didelė problema“, – Ženevoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė JT humanitarinių reikalų koordinavimo biuro OCHA atstovas Jensas Laerke.

Vokietija perduos Ukrainai dar vieną oro gynybos sistemą „Patriot“, kad sustiprintų šalies oro gynybą nuo Rusijos agresijos, socialiniame tinkle X paskelbė Vokietijos užsienio reikalų ministerija. „Labai svarbu ir toliau stiprinti Ukrainos oro gynybą. Vokietija suteiks dar vieną sistemą „Patriot“ ir papildomai 500 mln. eurų.

Įsigaliojus mobilizacijos įstatymui, ji Ukrainoje padidėjo. Tai penktadienį per bendrą trečiojo Ukrainos ir Šiaurės Europos šalių viršūnių susitikimo dalyvių spaudos konferencija pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“. „Kai dėl mobilizacijos, tai tik noriu, kad visi suprastų technines detales. Pas mus mobilizacija nebuvo pasibaigusi. Karo metu mobilizacija yra privaloma. Ji nesibaigia ir tęsiasi“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad, įsigaliojus naujam mobilizacijos įstatymui šalyje, pašauktų karių skaičius padidėjo.  Kaip skelbia UNIAN, penktadienį per bendrą trečiojo Ukrainos ir Šiaurės Europos šalių viršūnių susitikimo dalyvių spaudos konferenciją žurnalistai V. Zelenskio paklausė, kiek šauktinių Ukrainoje iš viso bus pakviesta sugriežtinus mobilizacijos įstatymą. „Karo metu mobilizacija yra privaloma.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba įsitikinęs, jog tuomet, kai NATO neturi ryžtingos pozicijos dėl Ukrainos narystės Aljanse, Rusija pradeda daryti spaudimą ir naudojasi Vakarų troškimu išvengti eskalavimo, būtent jį ir pradėdama. Ukrainos diplomatijos vadovas tai sakė interviu OBOZ.UA, pranešė „Ukrinform“. Pasak D. Kulebos, šiuo metu labiausiai skeptiškos dėl Ukrainos narystės NATO yra dvi šalys - JAV ir Vokietija.

Programišiai, kurie, kaip manoma, yra susiję su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, surengė kibernetinę ataką prieš Lenkijos naujienų agentūrą PAP. Penktadienį agentūros tinklalapyje du kartus – 14.00 val. ir 14.20 val. vietos laiku – pasirodė melagingas pranešimas: „2024 m. liepos 1 d. Lenkijoje bus paskelbta dalinė karinė mobilizacija. 200 tūkst. Lenkijos piliečių, tiek buvusių kariškių, tiek paprastų civilių, bus pašaukti į privalomąją karo tarnybą.

Lenkijos vyriausybės tyrimai siekiant nustatyti pastaruoju metu įvairiose Lenkijos vietose, įskaitant Varšuvą, Bytomą ir Silezijos Semianovicus, kilusių gaisrų priežastį atskleidė, jog kai kurie tokie incidentai Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje buvo Rusijos suorganizuoti diversiniai veiksmai. Apie tai Lenkijos visuomenę informavo ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį apkaltino NATO, kad jo šalis „įtraukiama“ į karą Ukrainoje, ir tai palygino su Adolfo Hitlerio spaudimu, privertusiu Vengriją įsitraukti į Antrąjį pasaulinį karą. V. Orbanas užsitraukė griežtą Vakarų šalių kritiką, atsisakęs siųsti ginklus Kyjivui, kad padėtų atremti Rusijos invaziją, ir vietoj to pasisakantis už taikos derybas su Maskva.

Vokietijos pietvakariniame Manheimo mieste per išpuolį panaudojant peilį penktadienį buvo sužeisti keli žmonės, pranešė policija, o kancleris Olafas Scholzas pasmerkė šį incidentą, pavadinęs jį siaubingu. Pranešama, kad tarp sužeistųjų buvo žymus islamo kritikas. Vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser iškėlė galimybę, kad už išpuolio gali slypėti islamistiniai motyvai, ir pažadėjo nuodugniai ištirti šį incidentą. Manheimo turgaus aikštėje apie 11 val. 35 min. vietos (12 val. 35 min.

Iš rusų nelaisvės pavyko grąžinti jau 3 210 ukrainiečių. Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas. Pasak jo, Ombudsmeno biuro darbuotojai apsikeitimo belaisviais vietoje stebi, kaip laikomasi žmogaus teisių, vadovaudamiesi tarptautine humanitarine teise ir Ženevos konvencijomis.

Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrai penktadienį pareiškė esantys „labai susirūpinę“ dėl stiprėjančio Rusijos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimo, ypač dėl to, kad Pchenjanas perduoda Maskvai ginklus, skirtus atakuoti Ukrainą. „Raginame KLDR ir Rusiją nutraukti neteisėtą ginklų perdavimą“, – sakoma G7 šiuo metu pirmininkaujančios Italijos išplatintame pareiškime, kuris taip pat buvo paskelbtas Pietų Korėjos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Europos Sąjungos ministrų vardu.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį paragino Aljanso nares įsipareigoti išlaikyti ne mažesnę kaip 40 mlrd. eurų metinę karinę pagalbą Ukrainai, Aljanso užsienio reikalų ministrams susirinkus aptarti ilgalaikės paramos Kyjivui. „Nuo Rusijos plataus masto invazijos 2022 metais sąjungininkės kasmet Ukrainai suteikė maždaug 40 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą. Turime kasmet išlaikyti bent tokio lygio paramą tiek, kiek reikės“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Rusija nebuvo pakviesta į Prancūzijoje kitą savaitę įvyksiantį „D dienos“ 80-ųjų metinių minėjimą, ketvirtadienį pranešė Paryžius.  Praėjusį mėnesį atminimo renginio organizatoriai nurodė, kad į ceremoniją bus pakviesta Rusija, bet ne jos prezidentas Vladimiras Putinas. Planuojama, kad kitą savaitę minėjime dalyvaus daugelis pasaulio lyderių.  Tačiau Prancūzija persigalvojo ir ketvirtadienį nurodė, kad Rusijos delegacija vis dėlto nekviečiama.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino JAV sprendimą leisti Kyjivui su tam tikrais apribojimais naudoti amerikiečių tiekiamus ginklus suduodant smūgius Rusijoje. „Tai yra žingsnis į priekį siekiant tikslo [...] suteikti galimybę ginti mūsų žmones, gyvenančius pasienio kaimuose“, – žurnalistams Švedijoje sakė V. Zelenskis.

Europos Sąjunga penktadienį įtraukė kinų apsipirkimo programėlę „Temu“ į skaitmeninių įmonių, kurioms dėl jų dydžio taikomi griežtesni reikalavimai, sąrašą, todėl bendrovė turės atitikti naujas griežtas saugos taisykles, pranešė vienas bloko pareigūnas. Ši internetinė parduotuvė, siūlanti stulbinamai žemas kainas ir daugybę prekių, yra viena sparčiausiai populiarėjančių programėlių Europoje, nors į ES rinką įžengė tik 2023-iųjų balandį.

Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip nenustatytas vyras Manheimo (Vokietija) centrinėje aikštėje užpuola vokiečių politiką ir tinklaraštininką Michaelį Stürzenbergerį. Judėjimo „Pax Europa“ atstovai sakė BILD, kad jis tapo išpuolio religiniais motyvais auka. Policijos duomenimis, išpuolis įvyko apie 11.35 val., kai M. Stürzenbergeris kalbėjo judėjimo „Pax Europa“ organizuotame mitinge.

Vilniui pirmąją vasaros dieną ruošiantis surengti Šaltibarščių festivalį, Ryga pasiuntė Lietuvai humoristinę žinutę. Labai rožiniame repe apie šią sriubą Ryga bando įtikinti Lietuvą, kad šaltibarščiai priklauso Latvijai. „Laikas išsiaiškinti iki galo šį rožinės sriubos ginčą“, – taip repą, skirtą Vilniuje artėjančiai Šaltibarščių dienai pradeda Rygos turizmo agentūra „Live Riga“. „Rožinė sriuba kilo Latvijoje, įsisąmoninkite tai. Lietuva, gal kraustaisi iš proto“, – tęsiasi repas.

Donaldui Trumpui tapus pirmuoju baudžiamąja tvarka nuteistu buvusiu JAV prezidentu, 2024-ųjų rinkimų kampanija įžengė į dar nepažintą teritoriją. Pats D. Trumpas, išėjęs iš teismo salės, negaišo laiko ir perėjo į kampanijos režimą. „Esu politinis kalinys!“ – paskelbė jis iškart po to, kai ketvirtadienį buvo pripažintas kaltu dėl kiekvieno iš 34 kaltinimų byloje dėl mokėjimų už tylą.

Maskva sureagavo į JAV sprendimą leisti Ukrainai naudoti amerikiečių ginkluotę prieš taikinius Rusijos teritorijoje. Valstybės Dūmos Gynybos komiteto pirmininkas Andrejus Kartapolovas pareiškė, kad „tai niekaip nepaveiks specialiosios operacijos eigos“. Kartu jis pridūrė: „Mes atsakysime. Asimetriškai, bet jautriai“. A. Kartapolovas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“, detaliau nieko nekomentavo.

Amūro srityje (Rusija) nuo bėgių nuvažiavo 29 vagonų sąstatas, vėliau užsidegė miškingos vietovės šalia avarijos vietos. Apie nukentėjusiuosius nepranešama. Vagonai nuvažiavo nuo bėgių gegužės 31 d. Užbaikalės geležinkelio 7759-ajame kilometre Seletkan – Ledianaja stoties pervažoje Šimanovskio rajone, Amūro srityje. Avarijos metu pažeisti 29 vagonai, dvi atramos ir kontaktinio tinklo laidai. Šioje atkarpoje laikinai sustabdytas traukinių judėjimas.

 Rusija penktadienį paskelbė, kad pirmą kartą nuo vasario apsikeitė belaisviais su Ukraina. Gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad buvo iškeisti 75 į nelaisvę paimti rusų kariai. „Po derybų 75 rusų kariai, kuriems nelaisvėje grėsė mirtinas pavojus, sugrąžinti iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos. Mainais buvo perduoti 75 ukrainiečių karo belaisviai“, – nurodė ministerija. Žinią patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

 Praėjus savaitei po to, kai Papua Naujojoje Gvinėjoje nuslinko milžiniška nuošliauža, praktiškai nebeliko vilčių rasti gyvųjų. „Tikrai būtų stebuklas, jei dabar dar pavyktų rasti gyvų žmonių“, – penktadienį agentūrai dpa sakė pagalbos organizacijos „Care International“ direktorė Justine McMahon. Ir toliau nežinoma, kiek žmonių yra po griuvėsių ir purvo masėmis, kurios prieš savaitę nuošalioje Engos provincijoje palaidojo visą kaimą.

Jemeno husių sukilėliai penktadienį pagrasino eskaluoti išpuolius prieš laivus, keršydami už naktinius Jungtinių Valstijų ir Didžiosios Britanijos smūgius, per kuriuos, hučių žiniasklaidos teigimu, žuvo 16 žmonių.

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico išleistas iš ligoninės, kurioje buvo gydomas po pasikėsinimo jį nužudyti. Klinikos centriniame Banska Bistricos mieste direktorė Miriam Lapunikova penktadienį teigė, kad R. Fico buvo pervežtas į savo namus, kur toliau sveiksta po išpuolio. M. Lapunikova pareiškime padėkojo R. Fico už tai, kad jis buvo „drausmingas pacientas“. Pastarosiomis dienomis ligoninė buvo pranešusi apie gerėjusią premjero būklę.

Prieš Taylor Swift koncertą Edinburge (Škotija) iš miesto išsiųsti keli benamiai tam, kad atvykusiems turistams užtektų vietos. BBC sužinojo, jog iš Škotijos benamių prieglaudos išsiųsti keli benamiai į Aberdyną ir Glazgą.

Rusijos teismas penktadienį iki rugpjūčio pratęsė JAV ir Rusijos žurnalistės Alsu Kurmaševos ikiteisminį sulaikymą. Pasak jos darbdavio, jai gresia 15 metų kalėjimo dėl kaltinimų „melagingos informacijos“ skleidimu. „Jie pratęsė kardomąjį suėmimą iki rugpjūčio 5 dienos“, – agentūrai AFP sakė teismo atstovė spaudai Rumija Mubarakzanova. JAV finansuojamo Laisvosios Europos radijo (RFE/RL) žurnalistė A. Kurmaševa buvo sulaikyta praėjusių metų spalį.

Rusija rengia provokacijas prie Baltijos regiono sienų, penktadienį pareiškė Stokholme viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, turėdamas galvoje pastarojo meto hibridinio karo atakas. „Akivaizdu, kad Rusija rengiasi provokacijoms Baltijos regione prieš [valstybių] sienas“, – sakė V. Zelenskis. Rusų sujudimas Prieš savaitę Estija pranešė, kad Rusijos pasieniečiai pradėjo šalinti valstybės sieną Narvos upėje žyminčius plūdurus.

JAV prezidento Joe Bideno sprendimas leisti Kyjivui naudoti amerikiečių tiekiamus ginklus smūgiams Rusijoje „gerokai sustiprins“ Ukrainos kovą, penktadienį pareiškė prezidento Volodymyro Zelenskio spaudos sekretorius. Atstovas spaudai Sergejus Nykyforovas sakė, kad Ukraina gavo „teigiamų signalų diplomatiniais kanalais dėl riboto JAV tiekiamų ginklų panaudojimo“ regione, besiribojančiame su Charkivu.

Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad jos vyriausybė yra pasirengusi prisijungti prie partnerių rengiant Kyjivo karius kovai su Rusijos invazija, ir teigė, kad Lietuva yra pasirengusi siųsti į Ukrainą karinius instruktorius. „Lietuva, jei prireiktų, galbūt mokytų juos ir Ukrainoje, bendradarbiaudama su šalimis, kurios norėtų tai daryti“, – penktadienį interviu Singapūre „Bloomberg“ televizijai sakė I. Šimonytė.

JAV ir Kinija „artimiausiais mėnesiais“ atnaujins kariuomenių tarpusavio ryšius, penktadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, o Pekinas pasidžiaugė, kad šalių santykiai saugumo srityje „stabilizuojasi“. L. Austinas susitiko su Kinijos kolega Dong Junu Šangri-La dialogo Singapūre kuluaruose – tai buvo pirmosios svarbios abiejų gynybos vadovų tiesioginės derybos per 18 mėnesių.

Vokietija suteikė Ukrainai leidimą smogti Vokietijos tiekiamais ginklais į taikinius Rusijoje, penktadienį pranešė kanclerio Olafo Scholzo  atstovas spaudai. Pagal tarptautinę teisę Kyjivas turi teisę gintis nuo atakų, vykdomų iš Rusijos vidaus, netoli sienos su Ukraina, sakė Steffenas Hebestreitas. „Todėl jis taip pat gali naudoti šiam tikslui tiekiamus ginklus [...] įskaitant mūsų tiekiamus ginklus“, – pridūrė jis.

Kinijos gynybos vadovas Jungtinėms Valstijoms pasakė, kad Pekinas netiekia ginklų nė vienai konflikto Ukrainoje šaliai ir laikosi „nešališkos pozicijos“. Kinijos gynybos ministro Dong Juno žodžius penktadienį citavo atstovas. „Gerbiame savo įsipareigojimą netiekti ginklų nė vienai konflikto šaliai. Pagal įstatymus ir taisykles griežtai kontroliuojame karinių prekių eksportą“, – sakė atstovas po Singapūre įvykusio Dong Juno susitikimo su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasveikino JAV sprendimą sušvelninti ribojimus dėl amerikietiškų ginklų naudojimo prieš taikinius Rusijos teritorijoje. „Ukraina turi teisę gintis. Tai apima ir teisę pulti teisėtus karinius taikinius Rusijoje“, – sakė jis penktadienį Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime Prahoje. Šis faktas yra juo svarbesnis, nes Rusija atvėrė naują frontą ir iš šiaurės puola Charkivo sritį, pabrėžė J. Stoltenbergas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė atvykęs į Švediją, kad kreiptųsi į sąjungininkus Šiaurės Europoje prašydamas atsiųsti daugiau ginklų sunkiai besiverčiančiai jo kariuomenei. „Šiandien esu Stokholme, kur vyksta trečiasis Ukrainos ir Šiaurės Europos viršūnių susitikimas.

Buvęs ilgametis Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas pasiskundė, kad Vakarų šalys, kurios leido Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę Rusijos teritorijoje, „provokuoja Rusiją smūgiui“. Politikas jau kelerius metus gąsdina Vakarus „branduoline žiema“, o dabar jau akcentuoja, kad „karinis konfliktas vystosi pagal blogiausią scenarijų“. D. Medvedevas savo tradiciškai apokaliptinių nuotaikų kupiname įraše pažadėjo, kad „visa karinė technika ir specialistai, kurie kariauja prieš mus, bus na...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Joe Bidenas prieš birželio 15-16 dienomis Šveicarijoje vyksiantį pasaulinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą pasirašys bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimą.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažintas kaltu dėl visų 34 jam pateiktų kaltinimų byloje dėl mokėjimų pornografijos žvaigždei už tylą. Tačiau panašu, kad tai jam nesutrukdys toliau siekti prezidento posto. O ekspertai abejoja ar D. Trumpas atsidurs kalėjime – tai būtų tikras logistinis iššūkis.

Kinija penktadienį pareiškė, kad jai būtų sunku kitą mėnesį dalyvauti Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje. „Susitikimo planai vis dar neatitinka Kinijos reikalavimų ir tarptautinės bendrijos lūkesčių, todėl Kinijai [būtų] sunku dalyvauti“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

Rusijos kariai perkelia pajėgas į Charkivo srities šiaurę iš kitų fronto linijos dalių, o tai rodo, kad Rusijos Federacija tęs puolimą Charkivo srityje. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW). Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė, kad Rusijos Federacija perkelia papildomus pulkų ir brigadų dalinius iš kitų fronto linijos rajonų ir poligonų į Strilečą ir Lypcus bei Vovčanską Charkivo srities šiaurėje.

NATO generaliniam sekretoriui pareiškus, kad Ukraina gali smogti ir Rusijos teritorijoje esantiems  kariniams taikiniams, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis akcentuoja manąs, kad ukrainiečiai pajėgūs patys įsivertinti grėsmes ir identifikuoti taikinius. „Visada laikiausi nuomonės, kad ukrainiečiai yra visiškai pajėgūs nustatyti taikinį. Esu visiškai įsitikinęs, kad jie žino, mato ir supranta, ko reikia, iš kur kyla grėsmė. Suprantu, kad ne kiekviena Aljanso šalis taip mato.

 Izraelis ir Egiptas, anot žiniasklaidos, susitarė vėl atverti pasienio postą Rafache humanitarinės pagalbos gabenimui. Susitarimas pasiektas spaudžiant JAV, ketvirtadienio vakarą pranešė Izraelio stotis „Kan“. Pasienio perėja į Egiptą Rafache Gazos Ruožo pietuose buvo uždaryta prieš daugiau kaip tris savaites, kai Izraelio kariuomenė perėmė pasienio posto palestiniečių pusėje kontrolę.

Rusijoje sulaikytas teisininkas, dviračių judėjimo aktyvistas Germanas Moižesas. Visuomenininkas Sankt Peterburge rengė kultūrinius susibūrimus, taip pat užsiėmė rusų išvykimo į Vokietiją dokumentų tvarkymu. Skelbiama, kad Rusijos pareigūnai jį sulaikė ir išvežė į Lefortovo kalėjimą bei pateikė kaltinimus valstybės išdavyste.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį sumenkino eskalacijos iš Maskvos grėsmę, Jungtinėms Valstijoms leidus Kyjivui naudoti amerikietiškus ginklus smogti taikiniams Rusijoje. „Tai dalis prezidento (Vladimiro) Putino ir Maskvos pastangų neleisti NATO sąjungininkėms paremti Ukrainą, kad ši galėtų apsiginti, tačiau Ukraina turi teisę į savigyną, o mes turime teisę padėti Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas žurnalistams NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.

Rusija Ukrainoje naudoja raketas iš Šiaurės Korėjos, teigiama naujoje Pentagono ataskaitoje, kurioje Pchenjanui jau seniai pareikšti kaltinimai siunčiant ginklus Maskvai grindžiami nuolaužų analizės duomenimis. Pentagono gynybos žvalgybos agentūros ataskaitoje remiantis viešai prieinamais vaizdais patvirtinama, kad šių metų sausį Ukrainos Charkivo regione rastos nuolaužos yra Šiaurės Korėjoje pagamintos trumpojo nuotolio balistinės raketos liekanos.

NATO penktadienį baigia keturis mėnesius trukusias didžiausias per pastaruosius dešimtmečius savo karines pratybas. Sąjungininkų ginkluotųjų pajėgų Europoje būstinės duomenimis, pratybose „Steadfast Defender“ dalyvavo daugiau kaip 90 000 karių, taip pat per 50 karo laivų ir 1 100 kovinių transporto priemonių. Daugiau kaip 80 lėktuvų atlikta šimtai skrydžių.

Iš karto po to, kai buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo pripažintas kaltu procese dėl pinigų už tylą mokėjimo pornografijos žvaigždei, jo rinkimų štabas kreipėsi į rėmėjus, prašydamas aukų. „Esu politinis kalinys, – sakoma D. Trumpo komandos elektroniniame laiške ir respublikono aukų rinkimo portale. – Ką tik buvau nuteistas suklastotame raganų medžioklės procese: aš nepadariau nieko blogo.