Užsienis

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasiūlys valstybėms narėms kasmet skirti bent 40 mlrd. eurų karinei pagalbai Ukrainai finansuoti, nes tai yra jo iniciatyvos sukurti specialų Aljanso fondą dalis. Apie tai agentūrai „Reuters“ pranešė šaltinis NATO. Tikisi aptarti dar šiandien Tikimasi, kad J. Stoltenbergo pasiūlymas bus aptartas penktadienį, gegužės 31 d., vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame bus diskutuojama, kaip suteikti ilgalaikę paramą Ukrainai.

Rusija atakavo Kyjivą raketomis, Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus, tačiau oro gynybos sistemos visus taikinius numušė, platformoje „Telegram“ pranešė miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko. Preliminariais duomenimis, priešai naudojo sparnuotąsias raketas. Krentančios nuolaužos sukėlė gaisrą negyvenamajame pastate Kyjivo Holosijivsko rajone. Įvykio vietoje dirba avarinės tarnybos.

Penktadienio naktį bepiločiai orlaiviai atakavo naftos saugyklą Rusijos Krasnodaro krašto Temriuko rajone. Po išpuolio kilo didžiulis gaisras, skelbia vietos valdžia. Krasnodaro krašto gubernatorius Venjaminas Kondratjevas „Telegram“ paskelbė, kad šiuo metu dega 3 cisternos su naftos produktais. Regiono vadovas praneša, kad gaisrui priskirtas aukštas sudėtingumo lygis.  Yra nukentėjusiųjų „Tarp naftos bazės darbuotojų yra nukentėjusiųjų, jiems teikiama medicininė pagalba.

Ukrainos karo ekspertas mano, kad JAV sprendimas leisti Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio ginkluotę Rusijos teritorijoje yra tik pradžia. O, neilgai trukus, Ukrainos ginkluotosios pajėgos, manoma, galės panaudoti vakarietiškus ginklus ne tik Belgorodo srityje.

 Per rusų smūgius, suduotus Ukrainos rytuose esančiam Charkivo miestui, žuvo 3 žmonės, dar 16 buvo sužeista, penktadienį anksti ryte pranešė regiono gubernatorius Olegas Synegubovas. „Šiuo metu žinome apie tris žuvusius ir 16 sužeistų“, – platformoje „Telegram“ rašė jis, atkreipdamas dėmesį, kad sužeistaisiais rūpinasi skubiosios medicininės pagalbos gydytojas, be to, per smūgį nukentėjo ir vienas skubiosios medicininės pagalbos automobilis.

Donaldo Trumpo advokatas Toddas Blanche‘as pranešė, kad nekilnojamojo turto magnatas, tapęs pirmuoju buvusiu JAV prezidentu istorijoje, ketvirtadienį pripažintu kaltu pinigų mainais į tylą byloje, ketina šį nuosprendį apskųsti. T. Blanche‘as naujienų agentūrai CNN nurodė, kad D. Trumpas po teismo proceso toliau teiks formalius prašymus ir „jei jie nebus priimti, kai tik galėsime, nuosprendį apskųsime.

Rusijos gamtinių dujų bendrovė „Gazprom“ negali įsilieti į naujas pelningas rinkas. JAV analitinio centro „Atlantic Council“ atliktoje analizėje, matosi jog tai gerokai slopina Vladimiro Putino karo mašinos pajamų šaltinį bei daro įtaką jo gebėjimui naudoti energiją kaip ginklą prieš Vakarus. Portalas „Newsweek“ skelbia, jog viena didžiausių pasaulyje viešai kotiruojamų gamtinių dujų bendrovių, „Gazprom“ yra labai svarbi Rusijos ekonomikai, tačiau karas Ukrainoje jai smarkiai pakenkė.

JAV Manhatano (Niujorkas) teismo prisiekusieji vienbalsiai pripažino buvusį šalies prezidentą Donaldą Trumpą kaltu dėl finansinių machinacijų. Visi prisiekusieji paskelbė sutinkantys su jam pateiktais kaltinimais, skelbiama CNN. Jų sprendimas gali paveikti lapkritį JAV vyksiančius prezidento rinkimus, kuriuose respublikonas ketina siekti grįžti į valdžią. Buvęs prezidentas Donaldas Trumpas jam iškeltą bylą pavadino „gėda“ ir „suklastotu teismo procesu“, rašoma CNN.

JAV prezidento Joe Bideno administracija slapta suteikė Ukrainai leidimą smogti Rusijos teritorijoje naudojant amerikiečių tiekiamus ginklus, praneša „Politico“. Anot leidinio, šis leidimas yra tik dalinis. Ukrainiečiai JAV ginklus galės naudoti smogdami tik viena kryptimi – prie Charkivo krypties sienų.

Švedijos žvalgybos agentūra ketvirtadienį pareiškė, kad Iranas naudojasi švedų nusikaltėlių grupuotėmis „smurto veiksmams“ prieš Izraelį ir kitas valstybes bei Švedijoje veikiančias grupes, kurias Teheranas laiko keliančiomis grėsmę. Šis pranešimas buvo paskelbtas praėjus dviem savaitėms po to, kai naktį prie Izraelio ambasados Stokholme buvo šaudoma, ir trims mėnesiams po to, kai policija Izraelio komplekso teritorijoje rado nesprogusią granatą.

Tarptautinės teisių gynimo grupės ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad trečdalyje pasaulio šalių tos pačios lyties asmenų lytiniai santykiai vis dar laikomi nusikalstamais.  Tarptautinės lesbiečių, gėjų, biseksualų, transseksualų ir interseksualų asociacijos (ILGA) paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad 62 iš 193 Jungtinių Tautų valstybių narių yra priėmusios įstatymus, kuriais baudžiama už savanoriškus tos pačios lyties asmenų lytinius santykius.

Rusijos opozicinė žiniasklaida skelbia, kad Altajuje supleškėjo Vladimiro Putino pamėgta poilsiavietė. Viena iš V. Putino rezidencijų Ongudajuje (Altajaus Respublika, Rusija) visiškai sudegė. Portale „Sirena“ skelbiama, kad fotografijose matyti identiški sutapimai su V. Putino pamėgta poilsiaviete: fasado spalva, sodiniai šalia ir kaimyninio pastato stogas. Sudegusio pastato nuotraukas paviešino rusų aktyvistai Amyras Aitaševas ir Aruna Arna.

Ukrainos įstatymų leidėjai ir žurnalistai ketvirtadienį paragino prokurorus ištirti įtariamą cenzūros skandalą šalies valstybinėje naujienų agentūroje „Ukrinform“.  Narystės Europos Sąjungoje siekianti Ukraina pažadėjo įgyvendinti reformas, iš kurių viena susijusi su žiniasklaidos laisve.  Kelios Ukrainos žiniasklaidos priemonės kaltina buvusį „Ukrinform“ vadovą Oleksijų Macuką, kad jis vykdė išskirtinai prezidento administraciją remiančią redakcinę politiką.

Rusai ketvirtadienį 20 kartų atakavo Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajoną – nukentėjo pramonės įmonė. Tai feisbuke pranešė Dnipropetrovsko srities valstybinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Per dieną priešas Nikopolio rajoną atakavo dvi dešimtis kartų. Daužė ir bepiločiais orlaiviais, ir artilerija. Buvo smogta Nikopolio, Marhaneco, Pokrovsko, Myrivkos ir Červonohrihorivkos bendruomenėms", – rašoma pranešime. Nukentėjo pramonės įmonė.

Taivano užsienio reikalų ministras Lin Chia-lungas ketvirtadienį pakomentavo naująją plėtros į pietus politiką. Jis pažymėjo, kad, realizuodama naujas iniciatyvas, šalis remsis skaitmeninių technologijų sektoriumi ir įsteigs investicinį fondą, praneša „Radio Taiwan“. Pasak Lin Chia-lungo, naujojo fondo paskirtis bus padėti Taivano eksportuotojams. Jis patikslino, kad,  įgyvendinant naujas priemones, Taivanui pravers analogiškų iniciatyvų Vidurio ir Rytų Europos šalyse patirtis.

Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog Slovėnijos įstatymų leidėjai nepritars Palestinos valstybingumo pripažinimui.  „Slovėnijos vyriausybės sprendimas rekomenduoti Slovėnijos parlamentui pripažinti Palestinos valstybingumą atlygina [islamistų grupuotei] „Hamas“ [...] Tikiuosi, kad Slovėnijos parlamentas atmes šią rekomendaciją“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė ministras.

Prancūzijoje vaistininkai, pasipiktinę vaistų trūkumu, vaistinių uždarinėjimu ir nuogąstavimais, kad vaistai gali būti parduodami internetu, ketvirtadienį pirmą kartą per dešimtmetį surengė streiką. Ketvirtadienį visoje Prancūzijoje nedirbo apie 90 proc. vaistinių. Pastarąsias dienas apie būsimą protestą buvo skelbiama plakatų ir elektroninių laiškų kampanija.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Joe Bidenas Taikos susitikimo išvakarėse pasirašys saugumo sutartį, rašoma „Financial Times“. Ukrainos prezidentas šią savaitę kritikavo J. Bideną dėl pasirinkimo vykti į priešrinkiminės kampanijos lėšų rinkimo renginį, o ne į Ukrainos taikos susitikimą Ženevoje.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajanis patvirtino, kad jo šalis niekada nesiųs karių į Ukrainą, o itališki ginklai neturėtų būti naudojami Rusijos Federacijos teritorijoje. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi RAI. Ministras pabrėžė, kad visi ginklai, gabenami iš Italijos į Ukrainą, turi būti naudojami Ukrainos teritorijoje. „Visi ginklai, tiekiami iš Italijos, turi būti naudojami tik Ukrainoje“, – sakė A. Tajanis.

Slovėnijos įstatymų leidėjai antradienį balsuos dėl Palestinos valstybės pripažinimo, pranešė parlamento pirmininkė. Ji apie tai informavo praėjus kelioms dienoms po to, kai Palestiną pripažino trys Europos šalys. „Sesija numatyta antradienį nuo 16 val. (vietos, 17 val. Lietuvos laiku)“, – per spaudos konferenciją Liublianoje sakė parlamento pirmininkė Urška Klakočar Zupančič.

Izraelio karo meto kabineto ministro Benny‘io Gantzo centristinė partija ketvirtadienį pranešė, kad pateikė įstatymo projektą dėl parlamento paleidimo ir pirmalaikių rinkimų. „Partijos „Nacionalinė sąjunga“ vadovė Pnina Tamano-Shata pateikė įstatymo projektą dėl 25-ojo Kneseto paleidimo.

Siekdamos apsaugoti Ukrainos gyventojus nuo Rusijos smūgių iš oro, Ukrainos gynybos pajėgos turi smogti Rusijos teritorijai, kad sunaikintų raketų paleidimo įrenginius ir kitas karines priemones bei objektus. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, tai ketvirtadienį ESBO Nuolatinės Tarybos posėdyje pareiškė Ukrainos laikinoji reikalų patikėtinė prie tarptautinių organizacijų Vienoje Viktorija Kuvšinikova. „Atsakomybė tenka mums. Tarptautinei bendruomenei.

Rusijos automobilių pramonė ir toliau patiria skausmingus Vakarų sankcijų smūgius. Po pranešimų apie rinką vis agresyviau užvaldančius kinų gamintojus „AvtoVAZ“ paskelbė perėjusi prie sovietinio gamybos modelio: kuo daugiau detalių sandėliuojama, kad vėliau nebūtų gamybos trikdžių. Toks „sovietinis“ darbo modelis vadinamas patikimesniu, tačiau ne tokiu efektyviu.

Ketvirtadienį Prancūzijos ministras pirmininkas perspėjo prancūzus nebalsuoti už kraštutinius dešiniuosius per kitą mėnesį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, nes taip rizikuoja tapti kaip britai, palaikę „Brexitą“ ir paskui persigalvoję, bet jau per vėlai. Ministras pirmininkas Gabrielis Attalis prieš birželio 9 d. Prancūzijoje vyksiantį balsavimą siekia sumažinti atotrūkį nuo kraštutinių dešiniųjų, apklausoms rodant didelį prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybės pralaimėjimą.

Šiuo metu žinoma apie 31 priešo pagrobtą Ukrainos žurnalistą, laikomą nelaisvėje Rusijos Federacijos teritorijoje. Tai per spaudos konferenciją Ukrainos žiniasklaidos centre pranešė nevyriausybinės organizacijos „Žiniasklaidos iniciatyva už žmogaus teises“ vykdomoji direktorė Tetiana Katryčenko, kuria remiasi „Ukrinform“. „Šios dienos duomenimis, nustatytas 31 žiniasklaidos darbuotojas, rusų pagrobtas okupuotose Ukrainos teritorijose. Daugeliu atvejų šių žmonių likimas tebėra nežinomas.

Ketvirtadienį Juodojoje ir Azovo jūrose yra keli Rusijos laivai, tačiau jie nekelia pavojaus. Tai pranešė Pietų gynybos pajėgų strateginių ryšių spaudos centro vadovas, 3-iojo rango kapitonas Dmytro Pletenčukas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Šiandien jie labai aktyvūs, matome du laivus Azovo jūroje, tris – Juodojoje jūroje. Būtų galima nerimauti, bet šių laivų sudėtis ir jų veiksmai rodo, kad greičiausiai tęsiasi perdislokavimas“, – sakė D. Pletenčukas.

Nacionalinis zoologijos sodas trečiadienį pranešė, kad Kinija į Vašingtoną išsiųs du didžiųjų pandų jauniklius. Praėjo vos keli mėnesiai po to, kai dėl padidėjusios įtampos tarp dviejų pasaulio supervalstybių zoologijos sodas į JAV grąžino tris meškiukus. Žinia apie perduodamus gyvūnus paskelbta po to, kai Vašingtonas ir Pekinas ėmė aktyviau bendradarbiauti, o tai padėjo tvirtesnį pagrindą santykiams, kurie praėjusiais metais pasiekė istorines žemumas.

Norvegija mano, kad Ukrainai turi būti suteikta teisė atakuoti Rusijos teritoriją vakarietiškais ginklais. Tai televizijos kanalui NRK pareiškė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide, praneša portalas „rbc.ua“. Ministras pabrėžė, kad Ukraina pagal tarptautinę teisę gali atakuoti Rusijos teritoriją gindamasi. „Todėl iš esmės manome, kad Ukraina gali naudoti iš Vakarų šalių gautus ginklus prieš karinius taikinius, susijusius su karu Ukrainoje.

Prancūzų prezidentūra ketvirtadienį pranešė, kad JAV vadovas Joe Bidenas dalyvaus kitą savaitę Normandijoje rengiamame sąjungininkų išsilaipinimo, Antrojo pasaulinio karo kursą pakeitusios sąjungininkų invazijos, 80-ųjų metinių minėjime, o po jo pradės savo pirmąjį valstybinį vizitą Prancūzijoje.

Reikjaneso pusiasalyje pietvakarių Islandijoje vykstančio ugnikalnio išsiveržimo intensyvumas per pirmąsias 24 val. gerokai sumažėjo, ketvirtadienį pranešė šios šalies meteorologijos biuras. Dėl trečiadienio vidurdienį prasidėjusios erupcijos buvo evakuotas netoliese esantis Grindaviko miestas, turistų pamėgtas geoterminis SPA „Blue Lagoon“ ir Svartsengio jėgainė, kuri pusiasalyje elektra ir vandeniu aprūpina apie 30 000 žmonių.

Estijos prezidentas Alaras Karis ketvirtadienį pasirašė įstatymą, leidžiantį panaudoti įšaldytą Rusijos turtą panaudoti su rusų invazija kovojančios Ukrainos reikmėms.  „Pagal šią normą perduodamas ir nuostoliams atlyginti naudojamas gali būti turtas tik tų asmenų, kurių dalyvavimas vykdant neteisėtą veiką ar padėjimas vykdyti neteisėtą veiką yra nustatytas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį paragino surengti taikos konferenciją, kad būtų galima užbaigti karą tarp Izraelio ir „Hamas“. Jis apie tai prakalbo kreipdamasis į Arabų šalių lyderius forume, kurio tikslas yra sustiprinti ryšius su regionu. Kinijoje šią savaitę lankosi Egipto prezidentas Abdelas Fattahas al-Sisis, Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidentas šeichas Mohamedas bin Zayedas Al Nahyanas ir keletas kitų Arabų šalių lyderių.

Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) ketvirtadienį patvirtino, kad jos pajėgos prie Rusijos aneksuoto Krymo jūriniais dronais sunaikino du rusų patrulinius laivus.

Rusijos vadovybė turėtų ženkliai sustiprinti „atgrasymo ir gąsdinimo politiką“ bei surengti „demonstratyvų branduolinį sprogimą“, kuris turėtų sustabdyti tolimesnį Vakarų įsitraukimą į karą Ukrainoje, pareiškė Rusijos užsienio politikos ir gynybos tarybos vienas iš vadovų Dmitrijus Suslovas.

Priimant sprendimus dėl lėktuvų F-16 pristatymo Ukrainai, Danija nuo pat pradžios žinojo, kad šie naikintuvai, kaip ir kiti pajėgumai, yra dovanojami Ukrainai savigynai ir gali būti panaudoti prieš Rusijos karinius taikinius, įskaitant jos žemėje, Briuselyje pareiškė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas, pranešė „Ukrinform“. Paklaustas, ar F-16 gali smūgiuoti į Rusijos teritoriją, jis atsakė: „Trumpas atsakymas yra „taip“. Tai nėra nauja pozicija, tai yra mūsų indėlio dal...

Nepaisant kai kurių sąjungininkių susirūpinimo ir Maskvos kritikos, Prancūzija netrukus gali pasiųsti į Ukrainą karinius instruktorius, pranešė „Reuters“. Agentūros diplomatiniai šaltiniai teigia, kad Prancūzija savo sprendimą gali paskelbti kitą savaitę per Volodymyro Zelenskio vizitą. Du diplomatai sakė, kad Prancūzija iš pradžių pasiųs ribotą skaičių darbuotojų, įvertinsiančių misijos sąlygas, prieš dislokuodama Ukrainoje kelis šimtus instruktorių.

Susitikimo su Europos Sąjungos lyderiais Prahoje rezultatai leis Ukrainai gauti naujų ginklų partijų. Tai ketvirtadienį per Ukrainos vyriausybės posėdį pareiškė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, praneša „Ukrinform“. „Šią savaitę Prahoje vedėme vaisingas derybas su Čekijos, Lenkijos, Latvijos, Danijos, Nyderlandų vadovais ir JAV atstovais.

Ketvirtadienį Vakarų Indonezijoje išsiveržęs ugnikalnis išspjovė dviejų kilometrų aukščio pelenų debesį, valdžia perspėjo gyventojus apie galimą šaltos lavos srautų pavojų. Marapio kalnas Vakarų Sumatros provincijoje išsiveržė 13.04 val. vietos (8.04 val. Lietuvos) laiku, tiršti pilki pelenų debesys pakilo į dviejų kilometrų aukštį virš viršūnės, sakoma nacionalinės nelaimių mažinimo agentūros (BNPB) pranešime.

Rusijos korporacija „Rosatom“ pasirašė tarptautinių sandorių už 140 mlrd. dolerių ir toliau išlieka vienu iš Vladimiro Putino režimo finansinių ramsčių. Apie tai pranešė projekto „Ukrainos ekspertai, demaskuojantys Rusijos branduolines klastotes“ vadovas daktaras Maksymas Stricha, kalbėjęs „Ukrinform“ surengtoje spaudos konferencijoje. „Iki šiol bendra „Rosatom“ tarptautinių užsakymų suma siekia maždaug 140 mlrd. dolerių. Tai didžiulis finansinis Putino režimo ramstis“, – sakė M. Stricha.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas toliau ruošia savo šalies gyventojus ilgam karui. Jis mano, kad visi rusai turėtų suprasti, jog dabar gyvena „unikaliu istoriniu momentu“, todėl turėtų „dirbti taip, tarsi būtų fronte“, ir „jaustis mobilizuoti“, kad šalis pasiektų savo tikslus. Apie tai rašoma naujausioje JAV Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.

Seniai paskelbti Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitai Šiaurės Korėjoje ir Vietname yra pažengusiame planavimo etape, sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka, jo ketvirtadienį Maskvoje pasakytus žodžius citavo valstybinė žiniasklaida. A. Rudenka kalbėjo Maskvoje vykstant Rusijos ir Kinijos konferencijai, bet vizitų datų nepateikė. Kol kas nėra patvirtinimo, kad V. Putinas galėtų vykti į Vietnamą jau birželį.

Panašu, kad Kremlius pasitelkia karo belaisvių mainų politiką kaip dar vieną retorinį įrankį, kad pakirstų sprendimų priėmimo procesą Ukrainoje, teigia Karo tyrimų institutas (ISW). Pasak ISW analitikų, Kremliaus paskirta Rusijos žmogaus teisių komisarė Tatjana Moskalkova apkaltino Ukrainą keliant „nerealius reikalavimus“, dėl kurių apsikeitimas karo belaisviais jau kelis mėnesius yra sustojęs.

NATO užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį renkasi Prahoje, daugėjant raginimų pagrindinėms sąjungininkėms panaikinti apribojimus, neleidžiančius Kyjivui naudoti Vakarų šalių ginklų smūgiams Rusijos teritorijoje. Dvi dienas Čekijos sostinėje vyksiančiame ministrų susitikime daugiausia dėmesio sulauks paramos Ukrainos paketas, kuris greičiausiai bus pristatytas liepą Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pažadėjo Moldovai naują 135 mln. dolerių vertės paramą, skirtą šalies energetinei nepriklausomybei ir saugumui stiprinti. Per bendrą spaudos konferenciją Kišiniove su Moldovos prezidente Maia Sandu A. Blinkenas sakė, kad 50 mln.

JAV Teksaso valstijoje, Meskito mieste, atidaryta 155 mm artilerijos šaudmenų gamykla, rašo laikraštis „The New York Times“. Šiuo metu statomoje gamykloje netrukus bus gaminama 30 000 artilerijos sviedinių per mėnesį ir maždaug padvigubins dabartinę jų gamybą JAV. Siekdamas aprūpinti Ukrainos artilerijos įgulas, Pentagonas praėjusiais metais nustatė gamybos tikslą – iki 2025 metų pabaigos per mėnesį pagaminti 100 000 sviedinių.

Mažmeninė prekyba Estijoje praėjusį mėnesį palyginamosiomis kainomis buvo 3 proc. kuklesnė nei pernai balandį, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Metinis prekybos nuosmukis užfiksuotas 20-ąją mėnesį iš eilės. Prekyba maisto produktais per metus sunyko 6 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – 5 proc., tuo tarpu degalais – išaugo 9 procentais. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) visa mažmeninė prekyba sumenko 2 proc.

 Du dvidešimtmečiai Izraelio kariai žuvo, kai juos Vakarų Krante partrenkė automobilis, ketvirtadienį patvirtino kariuomenė. Įtariama, kad vaikinus praėjusios dienos vakare netoli Nabluso miesto taranavo palestiniečio vairuojamas automobilis, paaiškino kariuomenė. Įvykio vietoje lankėsi vyresniojo rango karininkai, kurie aiškinosi įvykio aplinkybes, tuo tarpu Izraelio kariuomenė tęsė įtariamojo paieškas. Nepatvirtintais duomenimis, jis pats prisidavė Palestinos policijai.

Naktį į ketvirtadienį Rusija surengė raketų ir bepiločių orlaivių ataką prieš Ukrainos karinę ir kritinę infrastruktūrą, „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje pranešė Ukrainos karinių oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščiukas.

Galingas vėjas Dalaso Fort Vorto oro uoste Teksase (JAV) nuo vartų nubloškė keleivinį oro bendrovės „American Airlines“ lėktuvą. „The New York Post“ praneša, kad vaizdo įraše užfiksuotas 40 823 kg sveriantis lėktuvas „Boeing“. Socialiniuose tinkluose sparčiai išplitusiame vaizdo įraše matyti, kaip smarkios audros metu lėktuvas nubloškiamas nuo vartų.