Užsienis

Trylikoje Europos Sąjungos šalių, įskaitant Prancūziją, Ispaniją ir Graikiją, aptikta invazinė uodų rūšis, o ekspertai jų aptikimą sieja su dengė karštligės paplitimu Europoje. Klimato kaita sudaro palankias sąlygas tigriniam uodui plisti, teigė Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC). Iki pat Paryžiaus, kur liepos pabaigoje vyks olimpinės žaidynės, valdžios institucijos stebi ir gaudo šiuos vabzdžius.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi svarbių sprendimų Didžiojo septyneto (G-7) grupės viršūnių susitikime Italijoje, kur jis taip pat pasirašys saugumo paktus su Japonija ir Jungtinėmis Valstijomis. „Didelė [susitikimo] dalis bus skirta Ukrainai, mūsų gynybai ir ekonominiam atsparumui. Ir šiandien tikimės svarbių sprendimų“, – platformoje „Telegram“ sakė V. Zelenskis.

Tris dienas trunkanti karščio banga Graikijoje ir Turkijoje ketvirtadienį turėtų pasiekti apogėjų. Pasak Graikijos meteorologijos tarnybos, ankstyvą popietę Vidurio Graikijoje ir Peloponeso pusiasalyje laukiama iki 45 laipsnių kaitros. „Tai bus sunkiausia šios karščio bangos diena“, – radijui sakė meteorologijos tarnybos atstovas. Jau 9.00 val. termometrų stulpeliai Atėnuose rodė 33 laipsnius. Karščiausiomis vidudienio valandomis jau trečiadienį turistų nepriėmė Atėnų simbolis Akropolis.

Europos Teisingumo Teismas nurodė Vengrijai sumokėti 200 mln. eurų baudą ir dar po 1 mln. eurų per dieną už tai, kad ji nevykdo ankstesnių sprendimų pakeisti savo prieglobsčio politiką. Nurodymas priimtas po ankstesnio 2020 metų gruodžio mėnesio teismo sprendimo dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir trečiųjų šalių piliečių grąžinimo procedūrų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį išreiškė viltį, kad Prancūzija išliks svarbi Vakarų šalių karinio aljanso narė, net jei po artėjančių pirmalaikių rinkimų į valdžią ateis kraštutinių dešiniųjų vyriausybė. „Tikiuosi, kad Prancūzija ir ateityje išliks tvirta ir svarbi sąjungininkė“, – Briuselyje vykusiame NATO gynybos ministrų susitikime sakė J. Stoltenbergas.

Viena ukrainietė, kurios vardas ir pavardė dėl jos pačios saugumo nėra atskleidžiama, pėsčiomis „grįžo namo“. Iš rusų okupuotos teritorijos ji tiesiog atėjo į Ukrainos karių kontroliuojamą fronto linijos teritoriją, nepaisydama sulaikymo ar apšaudymo grėsmės. Moteris pėsčiomis išėjo iš okupuotos Olešeko gyvenvietės Chersono srityje ir saugią teritoriją pasiekė Antonovo tiltu. Ją iš rusų užimtos teritorijos išvedė ukrainiečių karių drono operatorius po to, kai ji parodė jam savo pasą.

Baltieji rūmai teigė, kad Didžiojo septyneto (G-7) grupė padarė labai gerą pažangą, siekdama susitarimo dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainai, ir kad lyderiai turėtų susitarti ketvirtadienį Italijoje vykstančiame susitikime. „G-7 delegacijos padarė labai didelę pažangą čia vykusiose diskusijose, kad būtų pasiektas susitarimas“, – sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas žurnalistams, keliaujantiems kartu su Jungtinių Valstijų prezidentu Joe Bidenu.

Lėktuvas „Boeing 787-9 Dreamliner“ pirmadienį skrido į Džordžo Bušo oro uostą Hiustone, Teksaso valstijoje, tačiau pasiekęs Šiaurės Ameriką susidūrė su problemomis. Oro linijų bendrovės „British Airways“ lėktuvo keleiviams teko devynias valandas skristi „į niekur“ po to, kai jų lėktuvas virš Kanados patyrė techninių nesklandumų ir grįžo atgal į Londoną, skelbia portalas „Daily Mail“. 9.27 val. ryto lėktuvas išskrido iš Londono Hitrou oro uosto, o kitą dieną 6.54 val.

Rusiją trečiadienį užklupo netikėtai blogi orai. „Telegram“ kanalas „Topor“ dalinasi vaizdais, kuriuose užfiksuota, kaip Maskvą siaubia stiprios liūtys, o kituose šalies miestuose net iškrito kruša. „Maskvą vėl užklupo smarkios liūtys. Primename, kad per 3 dienas Maskvoje turėtų iškristi apie 90 proc. mėnesio kritulių normos. Apie tai įspėjo orų prognozių specialistai.

Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas, kuris tuo pat metu yra vienas iš pagrindinių šiuolaikinės Rusijos ideologų ir ilgametis svarbus šios šalies politikos veikėjas, atviru tekstu žada užkurti „tikrą pragarą“ Vakarų šalių gyventojams, kelti chaosą valstybėse ir daryti kaip įmanoma daugiau žalos.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino Aljanso šalių gynybos ministrus susitikime ketvirtadienį ir penktadienį pritarti planuojamam NATO paramos Ukrainai išplėtimui. „Tikiuosi, kad šiame susitikime ministrai patvirtins planą, pagal kurį NATO perims saugumo pagalbos ir mokymų Ukrainai koordinavimą“, – trečiadienį Briuselyje sakė J. Stoltenbergas. Jis nurodė, kad toks sprendimas gali būti priimtas penktadienį.

Suomija taps pirmąja šalimi pasaulyje, kuri kai kuriuos piliečius pradės profilaktiškai skiepyti nuo paukščių gripo. Pranešama, kad pirmosios Europos Sąjungos (ES) parūpintos vakcinos siuntos keliaus į šią šalį, kad tiems, kuriems kyla didžiausia rizika užsikrėsti virusu, būtų suteikta tam tikra apsauga, skelbia portalas „IFL Science“. „Reuters“ praneša, kad ES turi pasirašyti sutartį su vakcinos gamintoja „CSL Seqirus“ dėl 665 tūkst.

Jungtinės Valstijos trečiadienį vėl apkaltino Rusiją deportavus ukrainiečių vaikus, iš kurių kai kurie buvo atiduoti įvaikinti, po to, kai žiniasklaidoje pasirodė naujų pranešimų apie įtariamus pagrobimus. „Tai niekinga ir baisu. Šie ukrainiečių vaikai turi būti su savo šeimomis Ukrainoje“, – sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas. „Rusija kariauja ne tik prieš Ukrainos kariuomenę, bet ir prieš Ukrainos žmones“, – pridūrė jis.

Armėnija trauksis iš Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO). „Mes trauksimės. Nuspręsime, kada išstosime, – trečiadienį parlamentarams sakė ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas, kurį cituoja naujienų agentūra „Armenpress“. – Nesibaiminkite, mes negrįšime“. Kovą N. Pašinianas paskelbė, kad nutrauks narystę KSSO, jei aljansas tinkamai neįsipareigos užtikrinti jo šalies saugumo, informuoja „Reuters“. Rusijos ir Armėnijos santykiai smarkiai pablogėjo, kai Azer...

Po to, kai Italijos žemesniuosiuose Deputatų rūmuose trečiadienį kilo muštynės, vieną opozicijai priklausantį įstatymų leidėją iš posėdžių salės teko išvežti neįgaliojo vežimėlyje. Vietos žiniasklaida praneša, kad per didesniuosiuose iš dviejų Parlamento rūmų kilusį chaosą keletas įstatymų leidėjų užpuolė ir ant žemės pargriovė populistiniam „Penkių žvaigždučių sąjūdžiui“ (M5S) atstovaujantį parlamentarą Leonardo Donno.

Irane laisvę atgavo 2022 m. rugsėjį sulaikytas prancūzas. Tai trečiadienio vakarą pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Jis rytoj atvyks į Prancūziją. Irane jis buvo kalinamas pernelyg ilgai“, – rašė E. Macronas tinkle X. 36 metų vyras, jo pačio duomenimis, keliaudamas po pasaulį lankėsi Irane, kai buvo sulaikytas per protestus po jaunos kurdės Jinos Mahsos Amini mirties ir apkaltintas dalyvavęs demonstracijose.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius prognozuoja, kad Rusija gali užpulti NATO valstybes po penkerių metų. Kaip rašo Vokietijos leidinys „Bild“ , B. Pistorius teigė, kad „padėtis, susijusi su grėsmėmis, pasikeitė, palyginti su ta, kuri buvo prieš kelerius metus“. Atsižvelgdamas į tai, jis pažymėjo, kad šalyje reikia grąžinti privalomąją karinę tarnybą. Ragina ruoštis atgrasymui „Turime atsižvelgti į tai, kad 2029 m. Rusijos Federacija galės užpulti vieną iš NATO šalių.

G7 grupės šalys prieš ketvirtadienį Italijoje prasidėsiantį viršūnių susitikimą, Paryžiaus duomenimis, susitarė iki metų pabaigos išmokėti Ukrainai 50 mlrd. JAV dolerių (46,5 mlrd. eurų) paskolą. „Pasiektas susitarimas“, – trečiadienį pranešė Eliziejaus rūmai.

Ukrainos kariuomenė trečiadienį pranešė okupuotame Kryme sėkmingai atakavusi Rusijos oro gynybos sistemas. Per antskrydžius buvo apgadintos netoli Sevastopolio uosto dislokuotos raketų žemė-oras sistemos, feisbuke rašė Ukrainos generalinis štabas. Pranešime taip pat nurodoma, kad per naktį įvykdytą antpuolį buvo sunaikinta ir amunicijos atsargų.

Indija trečiadienį pareiškė paraginusi Rusiją grąžinti jos piliečius, užverbuotus į rusų kariuomenę, dviem iš jų neseniai žuvus kare Ukrainoje. „Noriu jus patikinti, kad Indijos vyriausybė labai rimtai ėmėsi šio klausimo“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų sekretorius Vinay Kwatra. Antradienį vakare Indijos užsienio reikalų ministerija pranešė palaikanti ryšius su Rusijos valdžios institucijomis, kad būtų susitarta dėl dviejų indų palaikų repatriacijos.

Artėjant šią savaitę vyksiančiai Ukrainos taikos konferencijai Šveicarijoje, Kyjivo ambasadorius Lietuvoje giria Lietuvos lyderystę ir tikisi tolesnių šalies pastangų siekiant karo pabaigos. Per susitikimą bus tariamasi dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio dar 2022 metais paskelbto dešimties punktų taikos plano įgyvendinimo. Plėtojant tris punktus – Ukrainos energetinio saugumo, teisingumo tiriant karo nusikaltimus ir Maskvos kariuomenės išvedimo iš Ukrainos – dalyvauja ir Lietuva.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas ketvirtadienį Italijoje vykstančiame Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikime paskelbs apie iki 242 mln. svarų sterlingų (286 mln. eurų) naują paramą Ukrainai, pranešė jo biuras.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti Ukrainos gynybą, praneša „Reuters“. Svarbiausi įvykiai: 23:33 | Zelenskis: saugumo susitarimas su JAV – tiltas į narystę NATO Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad naujasis 10 metų trukmės dvišalis saugumo susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis yra tiltas į Ukrainos narystę NATO.

Palydovinės nuotraukos parodė, kad pietinio Rusijos uosto krantinės yra gerokai tuštesnės. Taip pat buvo pastebėta, kaip didelė dalis Rusijos Juodosios jūros laivyno išplaukia iš Novorosijsko. Įtariama, kad tam įtakos gali turėti nuolatiniai Ukrainos dronų išpuoliai prieš Kremliaus laivyną. „Newsweek“ skelbia, jog iš Novorosijsko išplaukiančių laivų tikslai toliau lieka neaiškūs.

Ukraina ir Japonija Didžiojo septyneto (G-7) šalių viršūnių susitikime pasirašė susitarimą dėl saugumo, pagal kurį Kyjivui šiais metais skirs 4,5 mlrd. dolerių (4,19 mlrd. eurų), pranešė šalių vadovai. Šiuo susitarimu Japonija taip pat įsipareigojo ateinančius dešimt metų toliau remti Ukrainą.

Padėtis Ukrainos fronte yra sudėtinga, sako Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas, rašo UNIAN. Vis dėlto, anot jo, „Armagedono nebus“. „Manau, kad tai (sunkus laikotarpis – red. past.) dabar vyksta. Bet dar kartą kartoju: Armagedono nebus. Nesijaudinkite, mes ištversime ir laimėsime“, – sako jis. Pasak K. Budanovo, planuotas rusų vasaros puolimas jau vyksta maždaug nuo gegužės vidurio. „Jis jau vyksta. Jis prasidėjo gegužės viduryje ir tęsiasi. Jis tęsiasi.

Šią savaitę vyksiančiame Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime NATO sąjungininkės turėtų parengti „tvirtą pareiškimą“ dėl būsimos Ukrainos narystės NATO ir turėtų susitarti padidinti karinę pagalbą Ukrainai, sako NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. Apie tai jis kalbėjo trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje, rašo „Ukrinform“. Stoltenbergas: Ukrainos pergalė yra minimali sąlyga jos narystei NATO Anot jo, Ukrainos pergalė yra minimali sąlyga jos narystei NATO.

Po praėjusį mėnesį įvykusio pasikėsinimo į ministrą pirmininką Robertą Fico Slovakijos vyriausybė planuoja sustiprinti asmeninę politikų apsaugą ir įvesti griežtesnes protestų taisykles. Tai palies ne tik vyriausybės narius, bet ir opozicinių partijų lyderius, rodo trečiadienį Bratislavoje trijų partijų ministrų kabineto priimtos įstatymo pataisos. Jas dar turi patvirtinti parlamentas, jame koalicijos partijos turi pakankamą daugumą.

Patvinęs oro uostas, skęstanti „Duty-free“ parduotuvė ir visam gyvenimui kelionę į šiltuosius kraštus prisiminsiantys turistai – maždaug taip dabar atrodo poilsis lietuvių pamėgtoje Maljorkoje. Saulėtą Ispanijos kurortą vietoje saulės spindulių netikėtai užtvindė potvyniai. Daugiau apie tai – TV3 žinose. Saulėtoji Maljorka turistus pasitinka toli gražu ne taip, kaip jie tikėjosi.

Britų grupė „Massive Attack“ atšaukė koncertą Sakartvelo sostinėje Tbilisyje, smerkdama šalies valdžios veiksmus prieš aktyvistus, kurie protestuoja prieš „užsienio agentų“ įstatymą. Kaip rašo „The Guardian“, apie sprendimą atšaukti pasirodymą pirmieji pranešė organizatoriai, teigdami, kad jis buvo priimtas dėl „nenumatytų aplinkybių“. Po kelių valandų išplatintame pranešime grupė paaiškino, jog baiminasi, kad koncertas Sakartvele gali būti suprastas kaip šalies politinės vadovybės palaikymas.

Po naktinės Rusijos atakos Kyjivo srityje buvo rasta kasetinių ginklų fragmentų, rašo UNIAN. Tai leidiniui patvirtino Kyjivo srities policijos atstovė Jana Jermolenko. Rasta kasetinių ginklų fragmentų Ukrainos duomenimis, Rusija naktį surengė raketų ir dronų ataką prieš sostinę Kyjivą. Oro gynyba numušė visus prie miesto priartėjusius objektus. „Dokumentuodami nustatytus nusikaltimus, policijos pareigūnai iš tiesų rado tokių fragmentų – pavojingų kasetinių pabūklų regiono teritorijoje.

Vaikus, išvežtus iš okupuotų Ukrainos teritorijų, Rusijos valdžia bando įkurdinti naujose šeimose. Tai gali tapti dar vienu įrodymu byloje prieš Vladimirą Putiną ir vaikų teisių įgaliotinę Mariją Lvovą-Belovą, kuriuos Tarptautinis Baudžiamasis Teismas apkaltino vaikų teisių pažeidimu, rašo leidinys „The Moscow Times“, remdamasis laikraščiu „The Financial Times“. Naudodamas veidų atpažinimo sistemą ir viešus įrašus, taip pat informaciją, gautą iš Ukrainos pareigūnų ir vaikų giminaičių, „The Fina...

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį atvyko derybų į Katarą, pagrindinį tarpininką Izraelio ir islamistų judėjimo „Hamas“ kare. Vizitas vyksta „Hamas“ po ilgo delsimo pateikus atsakymą į JAV inicijuojamą pasiūlymą dėl paliaubų karo nuniokotame Gazos Ruože. A. Blinkenas, naujausios savo kelionės į Artimuosius Rytus metu iš viso susiruošė aplankyti keturias regiono šalis, siekdamas priversti „Hamas“ priimti paliaubų pasiūlymą.

 JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime pasirašys dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo siekiama paremti Kyjivo kovą su Rusijos invazija, pranešė Baltieji rūmai.

Ukrainos saugumo tarnyba (UST) neutralizavo dvi botų fermas, kurios padėdavo Rusijos specialiosioms tarnyboms įsilaužti į Ukrainos gynėjų telefonus ir skleisti Kremliaus propagandą. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi UST. Viena iš botų fermų veikė Žytomyro srities Korostenės mieste. UST kartu su Nacionaline policija ten demaskavo vietos gyventoją, kuri rusų užsakymu masiškai registravo virtualius Ukrainos operatorių mobiliuosius numerius ir anonimines „Telegram“ paskyras.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Saudo Arabiją, pranešė šios šalies valstybinė žiniasklaida. Tai dar vienas V. Zelenskio vizitas šioje Persijos įlankos regiono karalystėje, siekiančioje laikytis neutraliai Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu. Apie vizitą iš anksto neskelbta.

Jungtinės Amerikos Valstijos trečiadienį paskelbė daugybę sankcijų, kuriomis siekiama suvaržyti Maskvos karą Ukrainoje ir užsienio bankų, vis dar bendradarbiaujančių su Rusija, veiklą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad per pirmalaikius rinkimus sieks sudaryti aljansą prieš kraštutines politines jėgas, ir pridūrė, kad siekia, jog 2027 metais, kai pasitrauks, jo nepakeistų kraštutiniai dešinieji.

Rusijos branduolinis povandeninis laivas ir kiti karinio jūrų laivyno laivai trečiadienį atplaukė į Kubą, jų penkių dienų vizitas komunistinėje saloje netoli Floridos krantų demonstruoja jėgą, tvyrant vis didesnei įtampai tarp JAV ir Rusijos. Povandeninį laivą „Kazanė“, kuriame nėra branduolinių ginklų, kaip pranešė Kuba, atlydėjo fregata „Admirolas Gorškovas“, naftos tanklaivis ir gelbėjimo vilkikas.

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialistai vadinamosios Rusijos dienos proga surengė kibernetinę ataką prieš Rusijos valstybines institucijas, taip pat oro uostus, dėl to vėluoja daug skrydžių. Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė informuotas šaltinis žvalgyboje. „Vyksta atakos prieš Domodedovo oro uostą, Gagarino oro uostą Saratove ir Južno-Sachalinsko oro uostą.  Dėl atakų vėluoja skrydžiai, keleiviai negali skristi į Sočį, Bodrumą, Maskvą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paprašė visų žmonių, „galinčių pasakyti „ne“ kraštutinumams“, paremti jį pirmalaikiuose rinkimuose, kuriuos jis sušaukė po nesėkmės Europos Parlamento rinkimuose. E. Macronas teigė, kad per pirmalaikius rinkimus siekia sudaryti aljansą prieš radikalias jėgas, ir pridūrė, kad nori neleisti kraštutiniams dešiniesiems pakeisti jį 2027 metais, kai jis baigs kadenciją.

Nyderlandų teismas trečiadienį nuteisė tris vyrus ilgus metus kalėti už sukrečiantį garsaus kriminalinių naujienų žurnalisto Peterio R. de Vrieso nužudymą. Du vyrai nuteisti kalėti 28 metus už tai, kad nušovė žurnalistą ir pabėgo iš įvykio vietos automobiliu. Kitam vyrui skirta 26 metų laisvės atėmimo bausmė už žmogžudystės planavimą. 64 metų P. R. de Vriesas buvo nušautas dieną judrioje Amsterdamo gatvėje 2021-ųjų liepą. Jam buvo šauta į galvą.

Jungtinėse Valstijose šališkų interneto svetainių, apsimetančių žiniasklaidos priemonėmis, dabar yra daugiau nei amerikiečių laikraščių svetainių, antradienį pranešė dezinformaciją stebinti tyrimų grupė. Tai, anot jos, rodo vietinės žiniasklaidos krizę šaliai itin svarbių prezidento rinkimų metais. Pastaraisiais mėnesiais atsirado šimtai svetainių, imituojančių naujienų portalus, o daugelis jų naudoja dirbtinį intelektą.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad Vašingtonas pateiks konkrečių idėjų dėl pokario Gazos Ruožo. Kalbėdamas Katare A. Blinkenas sakė, kad JAV artimiausiomis savaitėmis pateiks „pagrindinius pokario planavimo elementus, įskaitant konkrečias idėjas, kaip organizuoti valdymą, saugumą, atstatymą“. Jis taip pat teigė, kad kartu su savo partneriais sieks užpildyti spragas ir užbaigti susitarimą dėl ugnies nutraukimo Gazos Ruože, ir pridūrė, kad ne...

Rusijos Achtubinsko aerodrome buvo apgadinti du moderniausi Rusijos naikintuvai Su-57, rašo UNIAN. Informaciją trečiadienį patvirtino Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas. Apgadinti du naikintuvai Anot jo, naikintuvai apgadinti Rusijos teritorijoje, 600 km nuo Ukrainos sienos. „Dabar galime pasakyti, kad vienas Su-57 yra smarkiai apgadintas, o vienas – lengvai apgadintas. Tikriausiai jį bus galima atkurti per trumpesnį laiką.

Judriame Ispanijos Kosta Blankos uoste sprogo laivas, sužeisti trys žmonės, tarp jų – lietuvė, praneša britų žiniasklaida. Anot „The Mirror“, sužeistieji „patyrė siaubingų nudegimų“, jų tiksli sveikatos būklė kol kas nėra aiški. Taip pat žinoma, kad nukentėjo mažiausiai dar du žmonės, vienas iš jų – britų turistas. 37-erių metų britas ir 31-erių metų lietuvė, patyrę veido nudegimus, buvo skubiai nugabenti į Torevjechos ligoninę.

Lenkijos parlamentarai trečiadienį tylos minute pagerbė karį, kurį gegužę prie Baltarusijos sienos peiliu mirtinai sužalojo migrantas. Pasak Lenkijos, migracijos krizę surežisavo Rusija ir Baltarusija.  Gegužės 28 dieną kariui Mateuszui Sitekui peiliu į krūtinę pro tarpą pasienio tvoroje smogė migrantas. Birželio 6 dieną, praėjus daugiau nei savaitei, karys dėl patirtų sužalojimų mirė ligoninėje.  M. Sitekas palaidotas gimtajame Novy Lubelio kaime centrinėje Lenkijoje.

Baškirijoje (Rusija) laiptinės stebėjimo kameros užfiksavo sunkiai tikėtiną įvykį: vyras iškrito iš 4-ojo aukšto, atsitrenkė į laiptinės stogelį ir nukrito ant asfalto, atsistojo ir nuėjo. Priverstinai nuvežtas į ligoninę jis vėliau buvo iš jos paleistas – gydytojai neaptiko sužeidimų.

Miške Vokietijoje rastas birželio 3-iąją pakeliui į mokyklą dingusios devynmetės ukrainietės Valerijos kūnas. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pranešė Saksonijos žemės, kurioje įvyko tragedija, policijos atstovai, rašo „Ukrinform“. „Valerija tapo nusikaltimo auka. Mes tiriame nužudymo bylą“, – sakė policijos vadovas Carstenas Kämpfas. „Visas šias dienas tikėjomės, kad rasime Valeriją gyvą, kad tai galėjo būti pagrobimas... Paieška vyko iki birželio 11 d. 14 val. 30 min.