Užsienis

NATO viršūnių susitikime dalyvaujantys Čekijos prezidentas Petras Pavelas bei Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau sako, jog Ukrainai būtina suteikti aiškią paramą dėl narystės NATO, siekiant, kad šios šalies gyventojai bei pajėgos „matytų šviesą tunelio gale“.   P. Pavelas sako, kad Ukrainai greta karinės amunicijos ir pinigų būtinas užtikrinimas, jog pasibaigus karui jie bus priimti į NATO.

Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Vokietija antradienį žada paskelbti apie naują 700 mln. eurų vertės karinę pagalbą Ukrainai, pranešė vyriausybės šaltiniai. Berlynas, antrasis pagal dydį ginklų tiekėjas Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija, gegužę prieš prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą jau paskelbė apie naują 2,7 mlrd. eurų vertės ginklų paketą Kyjivui.

Suomijai ir Švedijai tapus NATO narėmis, Baltijos jūra aljanso kontekste bus suvokiama visai kitaip, sako NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Christopheris G. Cavoli. Jis sako, kad pirmiausia abiejų šalių narystės NATO įtrauks didelių karinių pajėgumų, be kita ko, tai išplės Aljanso šiaurinę geografiją ir padidins atsakomybės srities dalį.  „Žvelgiant iš karinės perspektyvos, visų pirma, abi šalys nedelsdamos į aljansą įtraukia labai pajėgių kariuomenių.

Prancūzija siunčia Ukrainai ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų SCALP, kurios padės su Rusijos invazija kovojančioms ukrainiečių pajėgoms, antradienį pareiškė prezidentas Emmanuelis Macronas. Atvykęs į Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama Ukrainos kovai su Maskvos invazija, E. Macronas sakė, kad Paryžius atsiųs SCALP raketų. Prezidentas teigė, kad sprendimas priimtas „atsižvelgiant į padėtį ir Ukrainos vykdomą kontrpuolimą“ prieš Rusijos pajėgas.

NATO šalių vadovams antradienį susirinkus į dvi dienas truksiantį viršūnių susitikimą Vilniuje, šešiose sostinės sankryžose galima išvysti reklaminius stendus, kuriuose matyti du Ukrainos kariai, sėdintys paplūdimyje po skėčiu ir žiūrintys į sugriautą Krymo tiltą.

Rusijos samdinių grupės „Wagner“ kariai kol kas nėra dislokuojami Baltarusijoje, bet NATO būtų tam pasirengęs, sako aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas. „Iki šiol mes nematėme jokių „Wagner“ pajėgų dislokavimo ar judėjimo į Baltarusiją, tačiau, be abejo, įdėmiai stebime, kas vyksta“, – atvykęs į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje antradienį sakė J. Stoltenbergas.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija antradienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje teigė, kad Maskvos savivaldybės institucijos turbūt grasina nutraukti galiojančias sutartis su statybų bendrovėmis, jei jos neįvykdys „savanorių“ kovoti Ukrainoje kvotų. Pranešama, kad vienai bendrovei nustatytas tikslas iki šių metų rugpjūčio pabaigos išsiųsti 30 savanorių.

Nepale netoli Everesto kalno antradienį sudužus užsienio turistus skraidinusiam sraigtasparniui, žuvo mažiausiai penki žmonės, o dar vienas orlaiviu skridęs asmuo laikomas dingusiu. „Vyksta paieškos darbai. Išsiuntėme dar vieną sraigtasparnį“, – naujienų agentūrai AFP anksčiau sakė sakė Raju Neupane iš oro bendrovės „Manang Air“. „Manang Air“ sraigtasparnis išskrido iš Surkės, esančios netoli Luklos Everesto regione, 10 val. 4 min. (7 val. 19 val.

Ukrainos rytuose, Berdiansko apylinkėse buvo nukautas rusų generolas majoras Olegas Cokovas, praneša „Astra“, remiantis Mariupolio mero patarėjo Petro Andriuščenkos turima informacija. Skelbiama, kad generolas žuvo Ukrainos kariuomenės artilerijos apšaudymo metu. „Skelbiama, kad šiandien Berdiansko apylinkėse buvo likviduotas rusų generolas leitenantas Cokovas Olegas Jurijevičius. 2022-ųjų rugsėjį jis jau buvo sužeistas, tačiau išgyveno.

Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų (JAV) prezidentas Joe Bidenas sako, kad jo šalis yra tvirtai įsipareigojusi remti savo NATO sąjungininkes, įskaitant Lietuvą ir Baltijos valstybes. „Jungtinės Valstijos šiandien yra čia, kad dar kartą patikintų savo įsipareigojimus NATO (...) esame įsipareigoję Lietuvai ir Baltijos šalims, ir NATO“ , – susitikime su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda Vilniuje antradienį sakė J. Bidenas.

NATO lyderiai antradienį Vilniuje renkasi į dvi dienas truksiantį viršūnių susitikimą, jame sąjungininkai turėtų apsispręsti dėl Ukrainos narystės Aljanse perspektyvos, gynybos finansavimo. Kviečiame tiesiogiai stebėti pasaulio lyderių atvykimą į LITEXPO rūmus naujienų portale tv3.lt. Bloko narės svarsto atleisti Ukrainą nuo pareigos įvykdyti Narystės veiksmų planą (angl. Membership Action Plan, MAP), remti Ukrainą karinėmis priemonėmis ir įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą.

Pirmadienį fiksuota melaginga žinia apie Lietuvoje viešintį JAV prezidentą Joe Bideną. Viename iš sostinės reklaminių stendų parodytas vaizdo įrašas, neva į Vilnių atvykęs JAV lyderis nukrito lipdamas iš lėktuvo. Pareigūnai aiškinasi galimo kibernetinio incidento aplinkybes. Pirminiais duomenimis, melagingas vaizdo įrašas parodytas Vilniuje, Pilies gatvėje esančiame reklaminiame stende.

Ukrainai esame skolingi aiškų kelią į narystę NATO, sako prezidentas Gitanas Nausėda.   „Ukrainos vieta yra NATO aljanse. Turime pagilinti politinius ir praktinius ryšius su Ukraina, nubrėždami aiškų kelią į Ukrainos narystę NATO. (...) Aiškus kelias į narystę NATO yra tai, ką mes skolingi Ukrainai, tik 5 straipsnis gali suteikti tikras saugumo garantijas, kurios atbaidytų Rusiją nuo bet kokios būsimos agresijos“, – antradienį NATO viešajame forume sakė prezidentas.

Po katastrofiškos užtvankos griūties Pietų Ukrainoje Kyjivas susirūpino, kad Rusija gali surengti išpuolį prieš Zaporižios atominę elektrinę, siekdama sukelti paniką ir numalšinti ukrainiečių veiksmus fronte, pirmadienį sakė Ukrainos energetikos ministras. Hermanas Haluščenka teigė, kad Rusijos kontroliuojamos Kachovkos užtvankos sugriovimas Chersono srityje įrodė, jog Maskvai nėra jokių raudonų linijų.

Vengrija ratifikuos Švedijos paraišką dėl narystės NATO, dabar tai tėra tik techninis klausimas, antradienį pareiškė vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto. Taip jis kalbėjo kitą dieną po to, kai NATO generalinis sekretorius paskelbė, kad Vilniuje su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo.

Savo vienos paros maišto metu „Wagner“ smogikai sugebėjo ne tik nužygiuoti šimtus kilometrų link Maskvos, tačiau ir užėjo į „Voronež-45“ karinę bazę, kurioje saugomi Šaltojo karo laikų nedideli branduoliniai užtaisai. Naujienų agentūra „Reuters“, remiantis liudininkų vaizdo įrašų medžiaga ir pokalbiais su vietos gyventojais, nustatė, kad samdiniai savo maišto metu nusigavo iki karinės bazės „Voronež-45“ Voronežo srityje.

Lietuvoje šiandien prasidėjo NATO viršūnių susitikimas, į kurį savo akis atsuko visas pasaulis. Ne be reikalo lietuviai šią progą panaudojo tam, kad siųstų pasauliui palaikymo žinutes Ukrainai. Tokios palaikymo žinutės jau pusantrų metų nuo Rusijos didvyriškai besiginantiems ukrainiečiams atsidūrė ant Vilniaus viešojo transporto ir kitose viešose vietose. Jos patraukė užsieniečių akį ir sulaukė komplimentų.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje tapo istorinis jam neprasidėjus, sako Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, reaguodamas į susitarimą su Turkija dėl Švedijos narystės bloke. „Pirmiausia svarbiausia žinia yra ta, kad šis aukščiausiojo lygio susitikimas yra istorinis dar jam neprasidėjus, nes dabar jau turime Švedijos narystę.

NATO nustatys Ukrainai reformų kelią, kad ji galiausiai galėtų prisijungti prie Aljanso, tačiau nepateiks konkretaus tvarkaraščio, antradienį pareiškė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas. Bus „parengtas reformų Ukrainai kelias, tačiau negaliu pateikti tvarkaraščio“, sakė J. Sullivanas žurnalistams Vilniuje prieš NATO viršūnių susitikimą.

Rusijos pajėgos antradienio naktį atakavo Kyjivą ir padarė nedidelę žalą, pranešė valdžios institucijos.  Naujausia ataka įvykdyta tuo metu, kai pasaulio lyderiai ruošiasi NATO aukščiausiojo lygio susitikimui, kurio tikslas – paremti Ukrainą, susiduriančią su Maskvos plataus masto invazija.  „Priešas antrą kartą šį mėnesį atakavo Kyjivą iš oro“, – platformoje „Telegram“ nurodė Kyjivo karinė administracija.

Antradienį prasidedančio Vilniaus viršūnių susitikimo metu Ukraina nesulauks kvietimo į NATO, tačiau bus nustatyta aiškesnė tvarka, kokiomis sąlygomis jis galėtų būti suteiktas, sako Lietuvos ambasadorius prie Aljanso. „Na ir dėl to kvietimo – taip, Vilniuje kvietimo nebus, bet bus nustatyta gerokai aiškesnė tvarka, kaip tas kvietimas galėtų atsirasti, kai sąlygos bus tinkamos“, – Žinių radijui antradienį sakė Deividas Matulionis.

Iš Kinijos valdomi netikrų „Facebook“ paskyrų tinklai evoliucionuoja ir imasi naujų taktikų, siekdami sėti nesantaiką užsienyje, antradienį Australijos įstatymų leidėjams pranešė socialinės žiniasklaidos platforma. Prieš Senato tyrimą dėl užsienio kišimosi motininės bendrovės „Meta“ pareigūnai teigė, kad per pastaruosius septynis mėnesius Kinijos tinklai pastebimai pakeitė taktiką.

JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai apskaičiavo, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos per penkias kontrpuolimo savaites išlaisvino tiek teritorijos, kiek rusai buvo užėmę per šešis mėnesius. Liepos 10 d. Ukrainos pareigūnai pareiškė, kad šalies ginkluotosios pajėgos perėmė iniciatyvą mūšiuose dėl Bachmuto, valdo miesto prieigas bei Rusijos fiksuotojo ryšio telefonus visame mieste.

Vilniuje pirmadienio vakarą pasiektas susitarimas dėl regioninių gynybos planų yra didelis NATO viršūnių susitikimo laimėjimas, sako Lietuvos ambasadorius prie Aljanso Deividas Matulionis. Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. NATO viršūnių susitikimo išvakarėse patvirtintais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.

Pagal susitarimą su Turkija dėl Švedijos įstojimo į Šiaurės Atlanto aljansą Stokholmas padės Ankarai suartėti su Europos Sąjunga. Tai pirmadienį per spaudos konferenciją paskelbė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. J. Stoltenbergas, dalyvavęs trišaliame susitikime su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu, paskelbė apie Ankaros sprendimą „kuo greičiau“ ratifikuoti Švedijos stojimo protokolą.

Šalia Islandijos sostinės pirmadienį pradėjo veržtis ugnikalnis, pranešė šalies meteorologijos tarnyba. Tai jau trečias atvejis per dvejus metus, kai šioje vietovėje išsiliejo lava. Vietos žiniasklaidos filmuotoje medžiagoje matyti didžiulis iš žemės gelmių kylantis dūmų debesis ir greitai tekanti lava maždaug už 30 km nuo Reikjaviko. Pasak naujienų agentūros AFP reporterio, dūmai matyti nuo kelio, jungiančio sostinę su tarptautiniu oro uostu, automobiliai sustoja, o žmonės fotografuoja.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį padėkojo Turkijos kolegai Recepui Tayyipui Erdoganui už parodytą drąsą atsisakant pasipriešinimo Švedijos stojimui į NATO. Tuo metu Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu po JAV pareiškimo apie kasetinių šaudmenų perdavimą Ukrainai griebėsi grasinimų, o Baltarusija prabilo apie galimą tolimesnį bendradarbiavimą su „Wagner“ karinės bendrovės samdiniais.

Pastarąsias dienas NATO šalių diplomatai praleido žongliruodami žodžiais ir formuluotėmis, kad narystės Aljanse siekianti Ukraina išliktų motyvuota Vilniaus viršūnių susitikime pasiektu rezultatu, bet Kyjivui nebūtų prižadėta per daug. NATO vadovai turėtų sutarti atleisti Ukrainą nuo Narystės veiksmų plano vykdymo (angl. Membership Action Plan, MAP), įsteigti NATO ir Ukrainos tarybą ir sukurti paramos su Rusijos invazija tebekovojančios šalies kariuomenės paramos planą.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas sako, kad yra „labai laimingas“ dėl pasiekto susitarimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, suteikiančio postūmį šalies narystei NATO. „Žengiame labai didelį žingsnį link formalaus Švedijos narystės NATO ratifikavimo. Tai buvo gera diena Švedijai“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė U. Kristerssonas.

NATO šalių lyderiai pasveikino pirmadienį Vilniuje prieš viršūnių susitikimą pasiektą susitarimą, pagal kurį Turkija turėtų galop ratifikuoti Švedijos narystę Aljanse. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė apie susitarimą po susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad Vilniuje pirmadienį su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu pavyko susitarti dėl Švedijos narystės NATO ratifikavimo. „Prezidentas Erdoganas sutiko nedelsiant pateikti Švedijos įstojimo protokolą Didžiajai nacionalinei asamblėjai ir užtikrinti ratifikavimą“, – tviteryje parašė NATO vadovas. „Tai – istorinis žingsnis, kuris visą NATO daro stipresne ir saugesne“, – pridūrė jis.

Bedarbių Šveicarijoje per praėjusį mėnesį sumažėjo 3,4 proc. iki 85,1 tūkst., tai yra iki kukliausio skaičiaus per daugiau nei 21 metus, rodo oficialūs duomenys. Nedarbo lygis šalyje per mėnesį nepakito, išlikdamas mažiausias nuo pernai spalio – 1,9 procento. Vien tik jaunimo iki 24 metų nedarbas praėjusį mėnesį sudarė 1,7 procento.

NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vėl paragino Vakarų sąjungininkes suteikti „aiškų signalą“ dėl Ukrainos narystės Aljanse. „Ukraina nusipelno būti Aljanse. Ne dabar, nes dabar vyksta karas, bet mums reikia aiškaus signalo ir šis signalas yra reikalingas dabar“, – socialiniame tinkle „Telegram“ patalpintame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.

Jungtinės Valstijos remia Turkijos siekį įstoti į Europos Sąjungą (ES), tačiau nemano, kad Ankara turėtų tai susieti su Švedijos siekiu įstoti į NATO, pirmadienį pareiškė aukšto rango JAV pareigūnas. „Jungtinės Valstijos ne vienerius metus rėmė Turkijos siekius ES ir toliau tai daro“, – sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris. „Tačiau nemanome, kad tai turėtų trukdyti Švedijai įstoti į NATO“, – pridūrė jis.

Tarptautiniai rinkimų stebėtojai pirmadienį pareiškė, kad savaitgalį Uzbekistane vykusiuose prezidento rinkimuose stigo realios konkurencijos. „Uzbekistano prezidento rinkimuose stigo –tikros politinės konkurencijos, nepaisant tam tikrų reformų pastangų“, – teigiama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) rinkimų stebėjimo misijos pareiškime.

Ispanijos pakrančių apsauga pirmadienį pranešė Atlanto vandenyne prie Kanarų salų išgelbėjusi 86 Užsachario Afrikos migrantus, plaukusius laivu, kurį anksčiau tą pačią dieną pastebėjo gelbėjimo lėktuvas. „Salvamento Maritimo“ gelbėtojai iš pradžių apskaičiavo, kad laive galėjo būti apie 200 žmonių, tačiau vėliau nurodė, kad lėktuvo įgulos atliktas apskaičiavimas buvo neteisingas, ir naujienų agentūrai AFP teigė, kad iš oro sunku nustatyti žmonių skaičių.

Maždaug už 30 km nuo Islandijos sostinės Reikjaviko pirmadienį prasidėjo ugnikalnio išsiveržimas, pranešė šalies meteorologijos tarnyba. Tai jau trečias atvejis per dvejus metus, kai šioje vietovėje išsiveržė lava. „Išsiveržimas vyksta nedidelėje įduboje į šiaurę nuo Litli Hrutur, iš kurios dūmai veržiasi šiaurės vakarų kryptimi“, – nurodė biuras.

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau pirmadienį Vilniuje paskelbė apie jo šalies ambasadų atidarymą Vilniuje ir Taline. „Stiprūs ryšiai tarp sąjungininkų ir bendraminčių demokratijų yra svarbūs kaip niekada“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte sakė Kanados Vyriausybės vadovas. Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį priėmė skiriamuosius raštus iš pirmosios Kanados ambasadorės Lietuvoje Jeanette Sautner.

Baltarusija išreiškė norą įsigyti Švedijos „Volvo“ automobilių gamyklą Kalugoje, netoli Rusijos sostinės Maskvos, ir plėtoti joje gamybą, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“, cituodama šalies vyriausybės vadovą. „Matome, kad Rusijos ir užsienio bendrovės aktyviai įsisavina pajėgumus tų, kurie pabėgo iš Rusijos. Mes atkreipėme dėmesį į aktyvus Kalugos srityje – „Volvo“ gamyklą“, – sakė Ramanas Haloučanka.

Į Pamplonos miestą Ispanijoje suplūdo San Fermino bulių bėgimo gerbėjai. Ten suvažiavo ne tik nuo bulių norintys bėgti nutrūktgalviai, bet ir tūkstančiai turistų.  Šūvis 8 valandą ryto paskelbė tradicinio Pamplonos San Fermino bulių bėgimo pradžią, o kartu išgąsdino raguotuosius, kad šie imtų tekini vytis ispanus.

NATO lyderiai Vilniuje turėtų sutarti dėl atnaujintų regioninių gynybos planų, tačiau įgyvendinimui prireiks laiko, investicijų, taip pat ir visuomenės paramos, sako NATO karinio komiteto pirmininkas Robas Baueris. „Regioniniai planai – aš esu visiškai tikras, kad jiems bus pritarta Vilniaus viršūnių susitikime – yra puikios naujienos, nes mes susitelkiame į kolektyvinę gynybą.

Per rekordiškai karštą praėjusių metų vasarą Europoje nuo karščio mirė daugiau kaip 61 000 žmonių, teigiama pirmadienį paskelbtame tyrime. Autoriai ragina imtis daugiau veiksmų siekiant apsisaugoti nuo dar didesnių karščio bangų, kurių tikimasi sulaukti ateinančiais metais.

Nežinomas asmuo šįryt Krasnodare (Rusija) nušovė miesto mobilizacijos skyriaus vado pavaduotoją ir povandeninio laivo „Krasnodar“ vadą Stanislavą Ržickį. Rusiškas telegramo kanalas „Shot“ skelbia, kad 42-ejų S. Ržickis 8 ryto išėjo iš namų pabėgioti. Nežinomas asmuo patykojo jo šalia sporto komplekso „Olimp“ ir keturis kartus iššovė į krūtinę ir nugarą, o po to paspruko iš nusikaltimo vietos. Skelbiama, kad rusų aukšto rango karininkas mirė vietoje nuo patirtų sužalojimų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, susitiko su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu, pranešė diplomatai. Kiek anksčiau R. T. Erdoganas sujaukė pasirengimo susitikimui planus pareikšdamas, kad Švedijos kandidatūrą į Aljansą palaikys tik tuo atveju, jei Europos Sąjungos narės, kurių dauguma taip pat yra NATO sąjungininkės, sutiks atnaujinti Turkijos derybas dėl narystės Europos Sąjungoje.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Vilniaus oro uoste pasitiko į Lietuvą darbo vizito atvykusį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Prezidentą Joe Bideną, rašoma prezidentūros pranešime žiniasklaidai.  „JAV prezidento atvykimas į Lietuvą – tai istorinis įvykis, liudijantis apie artimus ir tvirtus mūsų šalių ryšius.

Ukrainiečių soc. tinkluose išplito rusų kario, patekusio į dalinę apsuptį monologas, kuriame jis pripažįsta, kad situacija fronte labai sudėtinga, o jų kuopą vadas išsiuntė kovoti prieš įsitvirtinusius ukrainiečius su automatais rankose. „Vos pabėgau. Nieko sau išsiuntė pastiprinimui… 15 žmonių pozicijose buvo, jeb**, vien 300-iniai ir 200-iniai, – savo atsisveikinimo su artimaisiais vaizdo įraše į kamerą pasakojo vyras.

Kanados premjeras Justinas Trudeau pirmadienį pareiškė, kad jo šalis daugiau nei dvigubai išplės savo karines pajėgas Latvijoje, NATO lyderiams rengiantis itin svarbiam viršūnių susitikimui. Šiuo metu Kanada Latvijoje vadovauja NATO priešakinių pajėgų kovinei grupei, kuri dabar bus išplėsta iki brigados lygmens.

Jungtinės Karalystės policija pranešė, kad pirmadienį sulaikytas Anglijos vakaruose esančioje mokykloje peiliu mokytoją sužalojęs paauglys. Pastaruoju metu JK smarkiai padaugėjo nusikaltimų panaudojant peilius.  Tjuksberio mokyklos direktorė Kathleen McGillycuddy (Ketlin MaGilicudni) teigė, kad po incidento, įvykusio prieš pat 9 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku, mokykla nedelsiant buvo uždaryta ir buvo iškviesta policija.

Jungtinėje Karalystėje aplinkosaugininkai į pagalbą skubėjo pilkajam ruoniui. Viename Kornvalio grafystės uostų pastebėto žinduolio galva buvo įstrigusi plastmasiniame žiede. Gyvūnų apsaugos organizacijos „British Divers Marine Life Rescue“ išplatintoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip buvo sučiuptas ruonis, panaudojant specialias „ganymo lentas“ ir specialų narvą. Organizacijos teigimu, žiedas įsirėžė į kaklą, o tai galėjo baigtis ir mirtimi, dėl infekcijos pavojaus.