Atliekant apklausas gegužės 26 d.–birželio 1 d., respondentų buvo prašoma sutikti arba nesutikti su daugeliu teiginių. Vienas iš jų: „Zelenskis turėtų likti šalies prezidentu iki karo padėties pabaigos“.
„70 proc. respondentų sutiko, kad V. Zelenskis turėtų likti prezidentu iki karo padėties pabaigos (22 proc. nesutiko). Priklausomai nuo gyvenamosios vietos regiono, su tuo sutinka 65–74 proc. respondentų, o tai reiškia, kad didžioji dauguma ukrainiečių neabejoja prezidento teisėtumu“, – teigiama apklausoje.
Zelenskio veiklai – sumenkusi gyventojų parama
Vis tik apklausos duomenimis, dauguma ukrainiečių (56 proc.) greičiau arba visiškai pritaria V. Zelenskio kaip Ukrainos prezidento veiklai (37 proc. greičiau arba visiškai nepritaria).
Ankstesnėje apklausoje, vykusioje 2023 m. rugsėjį, jo veiklai pritarė 77 proc. apklaustųjų.
„Todėl pritarimo lygis gerokai sumažėjo, tačiau išlieka aukštas“, – pažymi sociologai.
Respondentų taip pat buvo prašoma atsakyti, kuri iš aštuonių frazių geriausiai apibūdina jų požiūrį į prezidentą.
„Nors iš tiesų pastebima žavėjimosi prezidentu mažėjimo tendencija (nuo 33 proc. 2022 m. liepą iki 8 proc. dabar), dauguma ukrainiečių (69 proc.) laikosi neutralaus ir teigiamo požiūrio (su ryškesniu neutralumu ir santūrumu)“, – parodė tyrimas.
Zelenskis: Putinas nepasirengęs taikai ir ragina išvesti karius iš Ukrainos
Ukrainos prezidentas sekmadienį pareiškė, kad Rusija nepasirengusi diskutuoti apie teisingą ir ilgalaikę taiką ir pridūrė, kad Kyjivas gali bet kada pradėti derybas, jei Maskva išves savo karius iš šalies.
Ukrainiečių lyderis kalbėjo baigiantis svarbiam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje, kuriame buvo svarstoma kaip užbaigti karą Ukrainoje. Į šią taikos konferenciją Rusija nebuvo pakviesta.
„Rusija nenori taikos, tai faktas“, – baigiamojoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Baigiamajame komunikate, dėl kurio susitarė apie 80 valstybių, dar kartą patvirtintas įsipareigojimas palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą ir teigiama, kad norint rasti ilgalaikį susitarimą dėl karo užbaigimo būtinas „visų šalių dialogas“.
2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą ir sukėlė didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Jos pajėgos vis dar kontroliuoja kiek mažiau nei penktadalį tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Rusijoje yra priešingai – Putinas yra senas, sustabarėjęs nevykėlis politikas ir niekingas bailys.
