Užsienis

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama JAV televizijai CNBC pasidžiaugė „geresniu nei galima buvo tikėtis“ NATO viršūnių susitikimo rezultatu.

Kinija trečiadienį apkaltino Didįjį septynetą (G-7) neatsakingai sėjant nesantaiką, šiam demokratinių valstybių klubui savo baigiamajame viršūnių susitikimo pareiškime pasmerkus Pekino prekybos praktiką.  G-7 lyderiai antradienio pareiškime pasmerkė „neskaidrią ir rinką iškraipančią“ Kinijos tarptautinės prekybos praktiką, taip pat pažadėjo sumažinti „strateginę priklausomybę“ nuo Azijos milžinės.

Ukrainos saugumo tarnyba apklausė sulaikytą jūreivį, dalyvavusį kreiserio „Moskva“ gelbėjimo operacijoje. Vėliau jis nusprendė pereiti į pėstininkus ir pateko į nelaisvę. Saugumiečių pranešime pažymima, kad sulaikytas rusas balandžio mėnesį dalyvavo nuskandinto kreiserio „Moskva“ gelbėjimo darbuose ir, kaip pats pasakojo, matė daug lavonų. „Ten buvo daug lavonų ir, iš esmės tai gelbėjimas atrodė labai liūdnai.

Turkija trečiadienį paskelbė sieksianti 33 įtariamų „teroristų“ išdavimo iš Suomijos ir Švedijos pagal susitarimą, sudariusį sąlygas Ankarai paremti šių Šiaurės šalių stojimą į NATO. „Sieksime teroristų ekstradicijos iš atitinkamų šalių pagal naujo susitarimo gaires“, – televizijai NTV sakė turkų teisingumo ministras Bekiras Bozdagas. Jis paminėjo antradienį Turkijos, Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrų pasirašytą susitarimą.

NATO lyderiai sako, kad svarbiausias Madride vykstančio viršūnių susitikimo prioritetas – sustiprinti Aljanso pajėgas Rytų Europoje, kad būtų galima atremti Rusijos keliamą grėsmę.

Izraelio kariai trečiadienį anksti ryte per susirėmimus neramiame okupuoto Vakarų Kranto Džanino mieste nušovė palestinietį, pranešė palestiniečių ir žydų valstybės pareigūnai. 25 metų Mohammadas Marei mirė nuo šautinės žaizdos krūtinėje, informavo palestiniečių Sveikatos apsaugos ministerija.  Palestiniečių oficialioji naujienų agentūra „Wafa“ pranešė, kad palestinietis buvo nukautas per Izraelio pajėgų reidą Džanine.

Europos Sąjungos šalys po sunkių derybų, užsitęsusių iki trečiadienio paryčių, pasiekė susitarimą paremti griežtesnes kovos su klimato kaita taisykles, numatančias iki 2035 metų eliminuoti naujų automobilių taršą anglies dvideginiu. 27 ES narės sutarė dėl įstatymo projekto, parengto siekiant iki 2030 metų mažiausiai 55 procentais sumažinti bloko taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD), palyginti su 1990 metais. Anksčiau buvo sutarta dėl sumažinimo 40 procentų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebūtų pradėjęs karo Ukrainoje, jei būtų moteris, pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. „Jei Putinas būtų moteris, o jis, aišku, toks nėra, bet jei būtų, tikrai nemanau, kad jis būtų pradėjęs beprotišką, mačistinį invazijos ir smurto karą taip, kaip pradėjo“, – sakė B. Johnsonas antradienį vakare Vokietijos transliuotojui ZDF.

Vokietija ketina didinti investicijas į gynybą, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir taps didžiausia NATO finansuotoja Europoje, antradienį pažadėjo kancleris Olafas Scholzas. Kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija „aiškiai daro didžiausią indėlį“ NATO biudžetui, duodamas interviu transliuotojui ARD sakė O. Scholzas.

Čekijos valstybės kontroliuojama energetikos grupė ČEZ su JAV „Westinghouse“ ir Prancūzijos „Framatome“ pasirašė branduolinio kuro šalyje veikiančioms elektrinėms tiekimo sutartis, atsisakydama rusiško. 10 metų trukmės sutartys dėl Temelino branduolinės jėgainės aprūpinimo kuru įsigalios nuo 2024 metų, pasibaigus ilgalaikės sutarties su Rusijos „Rosatom“ priklausančios tiekėjos TVEL galiojimui, pranešė ČEZ.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai serga, tačiau jo liga yra šiek tiek sudėtingesnė nei ta, apie kurią skleidžiama informacija, interviu JAV transliuotojui NBC pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Nežinau, kas vyksta su Vladimiru Putinu. Manau, jis rimtai serga, bet jo liga yra sudėtingesnė nei ta liga, apie kurią kalbate.

Europos Sąjungos draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius potencialiai gali būti skausmingesnis Maskvai už Bendrijos embargą rusiškai naftai, sako analitikai.  Draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius numatytas šeštajame ES ekonominių sankcijų Rusijai pakete. Šiomis sankcijomis siekiama nubausti Rusiją už jos agresiją prieš Ukrainą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Aljanso lyderiai šiandien, trečiadienį oficialiai pakvies Suomiją ir Švediją prisijungti prie NATO. Tiesa, tuomet Aljanso šalių narių parlamentai dar turės ratifikuoti Suomijos ir Švedijos įstojimo protokolus. Pasak UNIAN korespondento, J. Stoltenbergas tai paskelbė per spaudos konferenciją Madride prieš prasidedant viršūnių susitikimui, kuriame dalyvavo Aljanso šalių narių vadovai.

Europos Sąjunga pritarė tam, kad iki 2035-ųjų Europoje būtų nutrauktas automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimas, anksti trečiadienį paskelbė 27 narių blokas, siekiantis neutralumo klimato atžvilgiu. Pasiūlymas buvo pateiktas 2021 metų liepą, o šis sprendimas reikš automobilių su benzininiais ir dyzeliniais varikliais pardavimo sustabdymą de facto ir visišką perėjimą prie elektrinių automobilių Europos Sąjungoje nuo 2035 metų.

Baltarusija, sekdama savo artimiausios sąjungininkės Rusijos pavyzdžiu, o abiems šioms autoritarinėms valstybėms dėl Vakarų sankcijų esant atkirstoms nuo tarptautinių finansų rinkų, vienašališkai nusprendė nacionaline valiuta atsiskaitinėti už užsienio valiutomis išreikštas tarptautinių skolinių vertybinių popierių emisijas, nepaisant tokio jų sąlygų pažeidimo. „Baltarusija savo euroobligacijų skolinius įsipareigojimus vykdys Baltarusijos rubliais.

Rusija iki penktadienio užblokuos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) nuolatinės misijos atnaujinimą, taip užbaigdama šios grupės darbą karo krečiamoje šalyje, nurodė diplomatiniai šaltiniai. Rusija „turi galią užblokuoti mandatą iki birželio pabaigos ir sakė, kad ketina tai padaryti“, naujienų agentūrai AFP sakė Danijos ambasadorius Henrikas Villadsenas (Henrikas Viladsenas), nuo 2018 metų dirbantis misijos projektų koordinatoriumi.

Trečiadienio rytą Rusijos karinės pajėgos į Mykolajivą paleido aštuonias raketas, pataikiusias į skirtingas Ukrainos pietuose esančio miesto vietas. Pranešama apie sunaikintą daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame per išpuolį žuvo žmonės. 8.20 val. jau buvo žinoma, kad raketų smūgiai pražudė tris žmones ir sužeidė penkis, „Telegram“ skelbė Mykolajivo srities administracijos vadovas Vitalijus Kimas. „Iš viso buvo aštuoni raketų smūgiai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stonltenbergas Aljanso viršūnių susitikime Madride teigė, kad pasaulis susiduria su didžiausia krize nuo Antrojo pasaulinio karo, o saugumo situacija pasaulyje kardinaliai pasikeitė nuo to, kokia susiklostė po Šaltojo karo pabaigos. NATO vadovas bendraudamas su žurnalistais taip pat išskyrė Lietuvos gynybos strategiją.

Rusijos invazijai į nepriklausomą Ukrainą vykstant jau penktą mėnesį, Rusijos Federacijos pusėje kariaujančių buriatų žmonos reikalauja grąžinti jų vyrus namo. „Radio Svoboda“ („Laisvės radijas“) skelbia, kad buriatų (Buriatija – respublika Rusijos Federacijos sudėtyje) kariškių žmonos kreipėsi į respublikos vadovą Aleksejų Cydenovą, reikalaudamos juos grąžinti namo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį lankydamasis kaimyniniame Tadžikistane pareiškė, kad Maskva aktyviai siekia padėti „normalizuoti“ padėtį Afganistane, primindamas apie Rusijos įtaką šiame regione.  „Darome viską, kad normalizuotume padėtį (Afganistane), ir stengiamės užmegzti santykius su padėtį kontroliuojančiomis politinėmis jėgomis“, – sakė V. Putinas per derybas su Tadžikistano prezidentu Emomaliu Rachmonu.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas per NATO viršūnių susitikimą Madride ragins sąjungininkes didinti išlaidas gynybai, reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje, antradienį pranešė jo biuras. Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą NATO narės įsipareigojo skirti gynybai mažiausiai 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto, kad iki 2024 metų būtų užtikrinta tinkama Aljanso parengtis. 2021 metais iš 30 NATO narių tik aštuonios vykdė arba viršijo šį įsipareigojimą.

Filipinietės Nobelio taikos premijos laureatės Marios Ressos naujienų kompanijai „Rappler“ trečiadienį, dieną prieš prezidento Rodrigo Duterte kadencijos pabaigą, buvo nurodyta užsidaryti, bet žurnalistė pažadėjo, kad svetainė veiks toliau. M. Ressa garsiai kritikuoja R. Duterte ir jo 2016-aisiais pradėtą kruviną karą su narkotikais.

Politikos strategas ir rašytojas Michailas Šeitelmanas tvirtina, kad Rusija, taip pat, kaip Ukrainai smogė Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo metu, taip pat smogs ir per NATO viršūnių susitikimą, kuris prasidėjo antradienį. NATO viršūnių susitikimas Madride, Ispanijoje, vyksta birželio 28–30 dienomis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą paragino JT apsilankyti Kremenčuko miesto prekybos centre, kuriam raketomis smogė Rusijos pajėgos.  V. Zelenskis, vilkėjęs neatskiriama jo įvaizdžio dalimi tapusius chaki spalvos marškinėlius, paragino Saugumo Tarybą, kuriai priklauso ir Rusija, tylos minute pagerbti karo aukas.

NATO narė Slovakija, turinti bendrą sieną su Ukraina, antradienį pranešė planuojanti įsigyti 152 vikšrines pėstininkų kovos mašinas iš Švedijos įmonės „BAE Systems Hagglunds“, siekdama sustiprinti savo kariuomenės pajėgumus. „Vyriausybė pritarė šiam istoriniam projektui ginkluotosioms pajėgoms“, – savo „Facebook“ puslapyje parašė gynybos ministras Jaroslavas Nadas. „Padidinsime Slovakijos gynybos pajėgumus ir įvykdysime įsipareigojimus sukurti sunkiąją mechanizuotąją brigadą“, – pridūrė jis.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba patvirtino, kad Ukraina kartu su Europos Sąjunga jau dirba prie septintojo sankcijų Rusijai paketo. Tiesa, jis nedetalizavo, kokios priemonės galėtų tapti jo dalimi. „G-7 („Didysis septynetas“) paskelbė deklaraciją ir priminsiu, kad šiame susitikime iš tikrųjų dalyvavo aštuoni žmonės – aštuntas buvo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis, kuris atstovavo ES.

Kanados vakaruose per antradienio susišaudymą su policija žuvo du įtariami banko plėšikai, buvo sužeisti šeši policininkai, pranešė vietos pareigūnai. Taip pat skelbiama, kad ieškoma galimo trečio įtariamojo. „Įvykis tęsiasi, tame rajone yra daug policijos“, – spaudos konferencijoje sakė Saničo policijos viršininkas Deanas Duthie. Maždaug 11 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku du ginkluoti įtariamieji įėjo į banką maždaug 114 tūkst.

Ukrainos karo ekspertas Oleksandras Musijenka mano, kad Baltarusija karo fone pateko į spąstus, iš kurių labai sunku išsivaduoti, kol gyvuoja nusikalstamas Vladimiro Putino režimas. „Tai yra Lukašenkos pareiškimai, kad jis nori branduolinių ginklų, papildomų „Iskander“ su branduolinėmis galvutėmis. Aišku, Putinas duos, viską labai greitai, nes tai nukreipia smūgį tiesiai iš Rusijos. Putinas nukreipia smūgį į Baltarusijos pusę kiek tik galima nuo jo paties.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paviešino vaizdo įrašą, kuriame vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip į prekybos ir pramogų centrą Ukrainoje rėžėsi Rusijos raketa. Išpuolis įvyko birželio 27-ąją, Rusijos karinės pajėgos paleido Ch-22 raketas į prekybos centrą Kremenčuko mieste, Poltavos srityje centrinėje Ukrainoje. Teigiama, kad prekybos centre 15.50 val., kuomet ir įvyko išpuolis, buvo apie 1000 civilių.

Jungtinės Valstijos antradienį pareiškė, jog Turkijai nebuvo suteikta jokių nuolaidų, kad ji nebeprieštarautų Švedijos ir Suomijos stojimui į NATO. „Iš Turkijos pusės nebuvo jokio prašymo amerikiečiams padaryti kokią nors konkrečią nuolaidą“, – žurnalistams sakė vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas, Madride prasidėjus NATO viršūnių susitikimui. Kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga pareigūnas sakė, kad Turkijos sprendimas žymi reikšmingą NATO vienybės sustiprinimą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino tikslai kare nepasikeitė – jis vis dar nori užimti didžiąją dalį Ukrainos, sako JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines. Anot jos, JAV žvalgyba šiuo metu mato tris galimus karo scenarijus, tačiau, jos žodžiais tariant, karo vaizdas išlieka gana niūrus.

Po Rusijos smūgio sausakimšam prekybos centrui Kremenčuko mieste, Ukraina toliau skaičiuoja aukas. Jau aišku, kad mirė mažiausiai 18 gyventojų, dar bent 60 – sužeisti, 36 žmonės laikomi dingusiais. Ukrainos prezidentas šią ataką atvirai vadina terorizmo aktu, o Rusiją – didžiausia teroristine organizacija pasaulyje. Savo ruožtu Rusija vėl purtosi atsakomybės – esą pataikė visai ne į prekybos centrą, o į ukrainiečių amunicijos sandėlį, nuo kurio ir užsidegė neva neveikiantis prekybos centras.

Prancūzijos žemieji parlamento rūmai antradienį išrinko Yael Braun-Pivet savo pirmininke, pranešė už ryšius su parlamentu atsakingas ministras Olivier Veranas. Ji tapo pirmąja moterimi, užėmusia šį postą. Y. Braun-Pivet priklauso prezidento Emmanuelio Macrono partijai „Respublika, pirmyn“ (La Republique en Marche, LREM), kuri per anksčiau šį mėnesį vykusius rinkimus užsitikrino daugiausiai vietų, bet prarado absoliučią daugumą Nacionalinėje Asamblėjoje.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas antradienį pareiškė, kad derybos su Turkija dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO bus „sunkios“, tačiau patikino, kad padaryta „pažangos“. „Suomija ir Švedija, nutraukusios dešimtmečius trukusį istorinį neutralumą, dabar nori prisijungti. Tai bus sunkus pokalbis“, – žurnalistams lėktuve sakė B. Johnsonas, skrisdamas į Madridą dalyvauti NATO aukščiausiojo lygio susitikime. „Manau, kad svarbiausia yra tai, kad.

Suomijos prezidento Sauli Niinisto teigimu, buvo pasiektas susitarimas su Turkija, kuri anksčiau prieštaravo šalių stojimui į NATO. Madride vykstančio NATO šalių susitikimo metu vyko atskiras Suomijos, Švedijos ir Turkijos vadovų susitikimas. Po jo vykusioje spaudos konferencijoje Suomijos prezidentūra patvirtino, kad susitarimas buvo pasiektas ir buvo pasirašytas Supratimo memorandumas, kuris patvirtina, kad Turkija palaikys Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO.

Kraupus radinys Teksase – miesto pakrašty žmonės aptiko didžiulį vilkiką, kurio priekaboje beveik pusšimtis migrantų kūnų. Iš Meksikos geresnio gyvenimo Amerikoje ieškoję migrantai vilkiko priekaboje mirtinai perkaito, mat oro temperatūrai beveik siekiant 40 laipsnių, jie keliavo be kondicionieriaus ir vandens.   Tai, ką rado nuošaliame kelyje prie geležinkelio bėgių – Teksaso valstijos San Antonijo pareigūnai prisimins visą savo gyvenimą.

Bulgarija išsiųs 70 Rusijos diplomatų, antradienį paskelbė šios valstybės ministras pirmininkas Kirilas Petkovas, ir tai yra didžiausias per vieną kartą iš šios Balkanų šalies išsiunčiamų diplomatinių darbuotojų skaičius. „Bulgarija ketina išsiųsti 70 Rusijos diplomatų... Mūsų tarnybos nustatė, kad jie yra žmonės, dirbantys prieš mūsų interesus“, – sakė premjeras.

Estijos Sveikatos departamento infekcinių ligų laboratorijoje antradienį nustatytas pirmasis šalyje susirgimo beždžionių raupais atvejis. Vidutinio amžiaus vyras užsikrėtė būdamas užsienyje. Sveikatos departamento žiniomis, užsikrėtęs asmuo Estijoje artimų kontaktų neturėjo.

Pagrindinės industrializuotos pasaulio valstybės užbaigė tris dienas trukusį viršūnių susitikimą, kuriame daugiausiai kalbėta apie tai, kaip paremti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą ir iki minimumo sumažinti padarinius tarptautinei bendrijai. Naujienų agentūra AFP apžvelgia pagrindinius Didžiojo septyneto (G-7) – Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos ir JAV – lyderių parengtus planus daugybei pasaulį ištikusių krizių spręsti.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį per NATO viršūnių susitikimą Madride surengs retą trišalį susitikimą su Japonijos ir Pietų Korėjos lyderiais, antradienį sakė JAV aukšto rango pareigūnas. „Prezidentas rytoj turės galimybę surengti trišalį susitikimą su Korėjos prezidentu ir Japonijos premjeru. Tai bus pirmasis trišalis lyderių lygmens susitikimas... po tam tikro laiko“, – į Madridą skrendančiame JAV prezidento lėktuve sakė nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.

Vašingtonas antradienį paskelbė apie veiksmus, kuriais siekiama įgyvendinti naujas sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš Maskvos gynybos pramonę ir draudžiančias importuoti auksą iš šios šalies. Dėl šių sankcijų susitarė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai. Pastarieji veiksmai iš esmės „smogia Rusijos gebėjimui kurti ir dislokuoti ginklus bei technologijas, naudojamas Vladimiro Putino brutaliame agresijos kare prieš Ukrainą“, sakoma JAV iždo departamento pareiškime.

Dėl Rusijos invazijos Ukrainoje namus buvo priversti palikti daugiau kaip 6,2 mln. žmonių, kurie liko šalies viduje, antradienį pranešė Jungtinės Tautos. Nuo karo pradžios iš Ukrainos pabėgo dar 5,26 mln. žmonių ir registravosi kaip pabėgėliai kitose Europos valstybėse. Birželio 23 dienos duomenimis, Ukrainoje buvo apie 6,275 mln.

Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Johnsonas pareiškė, kad „Didžiojo septyneto“ (G7) šalių lyderiai susitikimo metu susitarė suteikti Ukrainai reikiamos strateginės ištvermės, kad ši galėtų pabandyti pakeisti situaciją kare su Rusija ir perspėjo dėl būsimų Kremliaus veiksmų. Paklaustas, ar ankstesni britų generolo Patricko Sanderso teiginiai apie „1937-ųjų situacijos pasikartojimą“ yra pagrįsti, jis išreiškė viltį, jog taip nebus.

Italijos premjeras Mario Draghi antradienį sakė, kad Indonezijos prezidentas, Didžiajam dvidešimtukui (G-20) pirmininkaujantis Joko Widodo atmetė galimybę Vladimirui Putinui dalyvauti šios šalių grupės lapkričio viršūnių susitikime Balyje. Indonezija šiemet rotaciniu pagrindu pirmininkauja G-20, ir Vakarų šalys spaudė J. Widodo, balandį paskelbusį, kad Rusijos prezidentas pakviestas į viršūnių susitikimą, jį pašalinti. „Prezidentas Widodo tai atmeta.

Iš 50 migrantų, rastų negyvų JAV Teksaso valstijoje palikto vilkiko puspriekabėje, mažiausiai 22 yra meksikiečiai, antradienį pranešė Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras. „Tai didžiulė nelaimė... kol kas yra 50 žuvusiųjų: 22 iš Meksikos, septyni iš Gvatemalos, du iš Hondūro ir 19, apie kurių tautybę vis dar negauta informacijos“, – ryte vykusioje spaudos konferencijoje sakė Meksikos vadovas.

Suomijos ir Švedijos lyderiai antradienį prieš NATO viršūnių susitikimą Madride susitiko su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, siekdami įtikinti jį nebeprieštarauti jų šalių stojimui į Aljansą, pranešė suomių ir švedų pareigūnai. R. T. Erdoganas atsisako sutikti su šių dviejų Šiaurės šalių naryste, nors NATO sąjungininkės ragina atverti joms kelią įstoti.

Škotų vyriausybė ketina 2023 metų spalio 19 dieną surengti antrą referendumą dėl nepriklausomybės, antradienį pareiškė Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon, tačiau pripažino, kad gali neturėti įgaliojimų tai padaryti be Londono pritarimo. Edinburgo parlamente ji sakė, kad, siekdama užtikrinti teisinį aiškumą, jos vyriausybė, prieš kreipdamasi į rinkėjus, prašys Jungtinės Karalystės Aukščiausiojo Teismo nuomonės.

Su grynųjų krize susidūrusi Šri Lanka antradienį paskelbė atverianti savo naftos rinką užsienio įmonėms, praėjus dienai, kai dėl neįveikiamo degalų trūkumo visoje šalyje buvo sustabdytas benzino ir dyzelino pardavimas. Šalis susiduria su precedento neturinčia ekonomine krize ir yra nepajėgi importuoti būtiniausių prekių, įskaitant pakankamai naftos ir dujų įmonių ir gyventojų energijos poreikiams patenkinti.

JAV vaistinių tinklas CVS pirmadienį pranešė laikinai apribojęs skubios kontracepcijos preparatų pardavimus iki trijų pakuočių vienam klientui, kad išvengtų trūkumo po neseniai priimto JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimo, panaikinusio konstitucinę moterų teisę į abortus.