Užsienis

Ukrainos Mariupolio miesto teatrui, kuriame slėpėsi civiliai, kovo mėnesį tikriausiai smogė Rusijos aviacija, įvykdydama karo nusikaltimą, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ ataskaitoje. „Iki šiol kalbėdavome apie įtariamą karo nusikaltimą. Dabar galime aiškiai sakyti, kad tai buvo karo nusikaltimas, įvykdytas Rusijos ginkluotųjų pajėgų“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Amnesty International“ Ukrainos skyriaus vadovė Oksana Pokalčuk.

Burkina Faso kariuomenė išlaisvino įtariamų džihadistų įkaitu laikytą lenką, trečiadienį pranešė susisiekimo ministrė Valerie Kabore. „Gynybos ministerijai pavyko išlaisvinti lenkų kilmės įkaitą, kuris balandžio 27 dieną buvo pagrobtas Matijakoalį ir Kantčarį jungiančiame kelyje,.. kai vyko į Nigerį“, – sakė V. Kabore pasibaigus vyriausybės posėdžiui.   Kelias, jungiantis Matijakoalį ir Kantčarį, yra Burkina Faso rytuose, netoli Nigerio sienos.

Kaip pasakoja į nelaisvę paimto pulko „Avoz“ kario sesuo, daugelio išlaisvintų Ukrainos gynėjų, kurie gynė Mariupolį ir jo paskutinę tvirtovę – plieno gamyklą „Azovstal“, – būklė sunki, praktiškai visi neteko galūnių. Tatjana Charko – į nelaisvę paimto pulko „Azov“ 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados vado Sergejaus Volynskio sesuo. Pasakodama apie Mariupolio gynėjų būklę leidiniui „Suspilne“, ji sakė, kad 99 proc. iš rusų nelaisvės paleistų karių neteko savo galūnių.

Ferdinandas Marcosas jaunesnysis ketvirtadienį buvo prisaikdintas Filipinų prezidentu, užbaigdamas dešimtmečius trukusias pastangas sugrąžinti savo šeimą į aukščiausias pareigas šalyje. F. Marcosas, kurio bendravardis velionis tėvas anksčiau buvo Filipinų diktatorius, davė prezidento priesaiką šimtų kviestinių svečių iš visos šalies ir užsienio akivaizdoje Nacionaliniame muziejuje Maniloje, taip pat stebint žurnalistams ir jo šalininkams.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius skelbia, kad antradienį Ukrainos karinės pajėgos atakavo aukštų Rusijos karininkų susibūrimą. Jo teigimu, rusų karininkus artilerijos ugnis užklupo, kai jie buvo viename iš viešbučio kompleksų, o smūgis nusinešė daugelio gyvybes. „Chersono kryptimi mes mažai judame, bet švenčiame mūsų artilerijos pergalė.

Džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kuopelės, 2015 metų lapkritį Paryžiuje surengusių teroro ataką, per kurią žuvo 130 žmonių, vieninteliam gyvam likusiam nariui trečiadienį buvo skirtas įkalinimas iki gyvos galvos be teisės būti paleistam anksčiau. Nuosprendis buvo paskelbtas teismui išnagrinėjus bylą dėl didžiausių taikos metų žiaurumų per pastarųjų laikų Prancūzijos istoriją.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas vis dar nori užgrobti didžiąją dalį Ukrainos teritorijos, įsitikinusi JAV Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines, todėl, jos teigimu, karo vaizdas Ukrainoje išlieka „gana niūrus“. „Mes vis dar esame tokioje padėtyje, kai žiūrime į prezidentą Putiną ir manome, kad jis iš tikrųjų turi tuos pačius politinius tikslus... tai yra, jis nori užvaldyti didžiąją Ukrainos dalį“, – „Reuters“ cituoja A. Haines.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sureagavo į G-7 (Didžiojo septyneto) lyderių juokelius apie jo nuotrauką apsinuoginus iki pusės. Reaguodamas į pasaulio lyderių pokštą, V. Putinas pats ėmėsi įžeidinėti. Po birželio 29 dieną įvykusio Kaspijos jūros viršūnių susitikimo V. Putinas atsakė į propagandinių leidinių žurnalistų klausimus ir nesugebėjo nuslėpti, kad jį įžeidė G-7 susitikimo metu nuskambėję pasaulio lyderių pokštai.

Mūšis dėl Ukrainos rytuose esančio Lysyčansko tęsiasi, sako Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pranešama, kad rusams iš dalies pavyko pasiekti sėkmę miesto naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje. Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus teigia, kad situacija mieste yra „nepaprastai sudėtinga“, gyventojų evakuoti yra neįmanoma.

Antradienį, birželio 28 d., Ukrainos artilerija Chersono kryptimi smogė aukšto rango rusų karininkų susitikimui, sako Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Kaip rašo UNIAN, rusų karininkams ukrainiečių ugnis smogė jiems esant viename iš viešbučių kompleksų. Apie tai O. Arestovyčius kalbėjo „Feygin Live“. Anot jo, per smūgį žuvo nemažai rusų. „Chersono kryptimi daug judėjimo nėra, tačiau ten švenčia mūsų artilerija.

Rusijos pajėgų toliau šturmuojamame Lysyčanske šiuo metu yra apie 15 tūkst. žmonių, trečiadienį pareiškė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus, rašo CNN. „Kovos tęsiasi miesto pakraščiuose, [rusai] nuolat bando šturmuoti“, – teigia jis. „Pastaruoju metu mūsų vaikinai smogė į sandėlius, štabus ir kareivines [Rusijos pajėgų]. Ir tai leidžia padaryti šių atakų pertrauką“, – tęsė S. Haidajus. Anot jo, Lysyčanske šiuo metu tebėra 15 tūkst.

Trečiadienį Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais, į Ukrainą grįžo 144 kariai. Tai buvo didžiausias apsikeitimas karo belaisviais nuo Rusijos invazijos pradžios. Aiškėja, kad dalis į Ukrainą grįžusių karių yra sunkiai sužeisti. Apie tai pranešė Ukrainos gynybos ministerija, rašo „Kanal 24“. Vos sugrįžę kariai buvo apžiūrėti, šiuo metu gydytojai teikia jiems medicininę ir psichologinę pagalbą.

Rusija toliau negailestingai bombarduoja Ukrainą. Šįryt žmonių gyvybes ir turtą knežina Mykolajive, kur raketa pataikė į daugiabutį – Ukraina skelbia apie bent keturis žuvusius gyventojus. Plinta ir naujausi vaizdai, kaip raketa smogė į sausakimšą Kremenčuko prekybos centrą, o Rusijos atstovai toliau meluoja ir kaltina pačius ukrainiečius, kad šie neva per arti prekybos centro laikė vakarietišką ginkluotę.

Darbą baigiantis Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas nekandidatuos artėjančiuose visuotiniuose rinkimuose, trečiadienio vakarą, likus kelioms valandoms iki numatyto parlamento paleidimo, pranešė jo atstovas spaudai.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį pareiškė, kad jį sudomino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono siekis sukurti platesnę „Europos bendriją“, bet pridūrė, kad pirmas tokią idėją iškėlė jis. E. Macronas pasiūlė planą, pagal kurį Europos Sąjunga, kurią JK paliko 2020 metais, turėtų rengti susitikimus su panašiai mąstančiomis viso žemyno šalimis, kad aptartų regionines problemas.

Netoli Kyjivo esančiame Demidivo kaime į tiltą per Irpinės upę trenkė žaibas, praneša UNIAN. Tiltas buvo sugriautas, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Dėl to sprogo ant tilto buvęs sprogstamasis užtaisas ir tiltas sugriuvo. Įvykio metu žuvo vienas žmogus, dar du buvo sužeisti. Eismas per tiltą neįmanomas. Apie tai „Facebook“ pranešė Demidivo teritorinės bendruomenės vadovas Volodymyras Podkurgannyj. „Dėl sugadinto tilto per Demidovo kaimą eismas laikinai neįmanomas“, – rašė jis.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išreiškė viltį, kad būtų galima atidaryti humanitarinius koridorius ukrainietiškų grūdų eksportui į kitas pasaulio šalis vykstant Rusijos pradėtam karui. Dešimtims milijonų žmonių visame pasaulyje gresia badas, nes dėl keturis mėnesius trunkančio karo sutriko grūdų tiekimas iš Ukrainos.

Norvegijos valdžios institucijos trečiadienį pranešė, kad per pastarąją parą dėl kibernetinės atakos šalyje laikinai sutriko valstybinių įstaigų ir verslo interneto svetainių veikla.

NATO trečiadienį savo strateginėje koncepcijoje pirmą kartą pareiškė, kad Kinijos galia meta iššūkį Aljansui, o Pekino glaudesni ryšiai su Maskva prieštarauja Vakarų interesams. „Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) deklaruojami užmojai ir prievartos politika meta iššūkį mūsų interesams, saugumui ir vertybėms“, – teigiama per Madride vykstantį aukščiausiojo lygio susitikimą paskelbtoje NATO strateginėje koncepcijoje.

Europos pareigūnai derasi, kad tranzito iš Kaliningrado per Lietuvą ribojimai nebebūtų taikomi tam, jog būtų sušvelnintas konfliktas su Maskva, rašo „Reuters“. Minėta naujienų agentūra cituoja du „su šiuo klausimu susipažinusius“ šaltinius. „Turime pažvelgti tiesai į akis“, – sakė vienas iš agentūros šaltinių. „Putinas turi daug daugiau įtakos nei mes. Esame suinteresuoti rasti kompromisą“, – teigė jis.

Rusijos įstatymų leidėjai trečiadienį priėmė teisės aktą, kuriuo išplečiamas „užsienio agentų“ apibrėžimas, naudojamas siekiant susidoroti su Kremliaus kritikais.

Rusijos Federacijos tarybos narys Vladimiras Džabarovas pareiškė, kad uždraudus sankcionuotų prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą, Vilnius gali iššaukti ginkluotą konfliktą su Rusija, rašo UNIAN. Apie tai rusų politikas kalbėjo televizijos kanalui „Vmeste-RF“, o jo žodžius cituoja rusų naujienų agentūrą „Interfax“. „Jei tai (Kaliningrado blokada, kaip mėgsta sakyti Rusija – aut. past.) įvyks, gali kilti ginkluotas konfliktas. Ir reikia sakyti tiesą į akis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jo šalyje viešinčiam Indonezijos prezidentui Joko Widodo trečiadienį pareiškė, kad dalyvaus Balyje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikime, priklausomai nuo to, kas dar jame dalyvaus. „Žinoma, priimu kvietimą.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) įvedė sankcijas penkioms Kinijos bendrovėms, rašo UNIAN. Teigiama, kad sankcijų priežastis – jų parama Rusijos gynybos ir kariniam sektoriui prieš ir po Rusijos invazijos į Ukrainą. Pasak „Financial Times“, JAV Prekybos departamentas įtraukė penkias Kinijos bendroves į specialų subjektų sąrašą.

Besitęsiant Charkivo apšaudymams, Ukraina stiprina miesto gynybą, rašo UNIAN. Charkivas stiprinamas keliais žiedais, sako miesto meras Igoris Terechovas. Anot jo, rusai miestą apšaudo kasdien, o Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema nepajėgia susidoroti su tokiu krūviu. „Akivaizdu, kad šiandien esame apšaudomi kiekvieną dieną.

Ukraina trečiadienį palankiai įvertino NATO sprendimus pažadėti didesnę paramą Kyjivui, kuris kovoja su Rusijos invazija, ir pakviesti Suomiją bei Švediją prisijungti prie JAV vadovaujamo aljanso. „Šiandien Madride NATO įrodė, kad gali priimti sudėtingus, bet svarbius sprendimus. Sveikiname aiškią poziciją dėl Rusijos, taip pat [kvietimą] prisijungti Suomijai ir Švedijai.

Pietų Kinijoje ir toliau siaučiant smarkioms audroms ir potvyniams, Guangdongo provincijoje gelbėtojai skubėjo į pagalbą nepavydėtinoje situacijoje atsidūrusiai katei. Čingjuano miesto gelbėtojų išplatintame įraše matyti, kaip katė iš paskutiniųjų su nagais laikosi ant pasvirusio stulpo.  Vietos gelbėtojai išsigandusį gyvūną iškėlė į valtį ir nugabeno į gyvūnų prieglaudą.

Europos Sąjungos šalys visą naktį tarėsi dėl naujų bloko kovos su klimato kaita priemonių ir derybose daugiausia dėmesio skyrė Socialiniam klimato fondui, skirtam labiausiai pažeidžiamiems subjektams perėjimo prie ekologiškos ekonomikos laikotarpiu.

Sirija pareiškė oficialiai pripažįstanti dviejų apsišaukėliškų Luhansko ir Donecko regionų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę bei suverenitetą, rašo „The Guardian“. Sirijos prezidentūra dar vasarį pranešė ketinanti užmegzti santykius su šiomis dviem separatistinėmis ir apsišaukėliškomis „liaudies respublikomis“. Trečiadienį tai patvirtino valstybinė naujienų agentūra SANA, praneša „Reuters“. Donecko ir Luhansko „liaudies respublikos“ buvo įkurtos 2014 m. balandžio mėnesį.

Jeigu turėtumėte tik 15 minučių svarbiausiems daiktams susidėti ir bėgti, kad išsigelbėtumėte, ką pasiimtumėte su savimi? Su šia dilema susidūrė Katja, kai į jos namus Lysyčansko pakraštyje atvyko savanoriai. Karas į jos duris pasibeldė diena anksčiau, kai rusų sviedinys pataikė į jos sodą, o sviedinio skeveldros pramušė metalines lauko duris. Katja lakstė po savo namus, kuriuose praleido devynerius metus, kuisdamasi tarp skirtingų daiktų krūvų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas spaudos konferencijoje įpusėjus NATO viršūnių susitikimui sakė, kad valstybių – narių lyderiai priėmė sprendimą transformuoti Aljansą. Pasak generalinio sekretoriaus, to reikėjo todėl, kad Europa išgyvena didžiausią saugumo krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o Rusijos grėsmę supranta visi.

NATO lyderiai trečiadienį sutarė oficialiai pakviesti Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso, Turkijai sutikus atsisakyti savo prieštaravimų dėl šių Šiaurės šalių narystės, sakoma pareiškime. „Šiandien nusprendėme pakviesti Suomiją ir Švediją tapti NATO narėmis ir susitarėme pasirašyti stojimo protokolus“, – sakoma Madride vykstančio aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime.

Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas sako, kad ne visi pasaulio politikai suvokia, kad Ukraina turi laimėti karą, nes kitu atveju Rusija nesustos Ukrainoje ir tai kelia grėsmę visai žmonijai. A. Jermako tvirtinimu, sankcijų režimas Rusijai privalo būti tęsiamas ir Vakarai neturėtų leistis į derybas su Maskva, kadangi tai Kremlius suvokia kaip silpnumo ženklą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO lyderiams trečiadienį pareiškė, kad jo šaliai, kovojančiai su Rusijos invazija, reikia modernių ginklų ir finansinės pagalbos. „Mums reikia daug daugiau modernių sistemų, modernios artilerijos“, – vaizdo ryšiu kreipdamasis į Madride vykstantį NATO viršūnių susitikimą sakė V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad finansinė parama yra „ne mažiau svarbi nei pagalba ginklais“. „Rusija vis dar kasdien gauna milijardus ir išleidžia juos karui.

Rusijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Novergijos laikinąją įgaliotinę šalyje dėl Oslo draudimo rusams gabenti krovinius į Špicbergeną. Iš Norvegijos buvo pareikalauta „kuo skubiau išspręsti problemą“ bei pareikšta, kad „nedraugiški veiksmai prieš Rusiją neišvengiamai sulauks atsako“. Anksčiau buvo skelbiama, kad Norvegija neįsileido į rusų krovininių į Svalbardo archipelagą.

Norvegija trečiadienį pranešė, kad padovanos Ukrainai tris salvinės raketų ugnies sistemas, kai panašius sprendimus priėmė Jungtinė Karalystė, Vokietija ir Jungtinės Valstijos. Kyjivas, kurio pajėgoms sunkiai sekasi ginti rytinį Donbaso regioną, ne kartą ragino savo sąjungininkus suteikti daugiau sunkiosios ginkluotės. „Turime ir toliau remti Ukrainą, kad ji galėtų tęsti kovą už laisvę ir nepriklausomybę“, – sakoma Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo pareiškime.

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama JAV televizijai CNBC pasidžiaugė „geresniu nei galima buvo tikėtis“ NATO viršūnių susitikimo rezultatu.

Kinija trečiadienį apkaltino Didįjį septynetą (G-7) neatsakingai sėjant nesantaiką, šiam demokratinių valstybių klubui savo baigiamajame viršūnių susitikimo pareiškime pasmerkus Pekino prekybos praktiką.  G-7 lyderiai antradienio pareiškime pasmerkė „neskaidrią ir rinką iškraipančią“ Kinijos tarptautinės prekybos praktiką, taip pat pažadėjo sumažinti „strateginę priklausomybę“ nuo Azijos milžinės.

Ukrainos saugumo tarnyba apklausė sulaikytą jūreivį, dalyvavusį kreiserio „Moskva“ gelbėjimo operacijoje. Vėliau jis nusprendė pereiti į pėstininkus ir pateko į nelaisvę. Saugumiečių pranešime pažymima, kad sulaikytas rusas balandžio mėnesį dalyvavo nuskandinto kreiserio „Moskva“ gelbėjimo darbuose ir, kaip pats pasakojo, matė daug lavonų. „Ten buvo daug lavonų ir, iš esmės tai gelbėjimas atrodė labai liūdnai.

Turkija trečiadienį paskelbė sieksianti 33 įtariamų „teroristų“ išdavimo iš Suomijos ir Švedijos pagal susitarimą, sudariusį sąlygas Ankarai paremti šių Šiaurės šalių stojimą į NATO. „Sieksime teroristų ekstradicijos iš atitinkamų šalių pagal naujo susitarimo gaires“, – televizijai NTV sakė turkų teisingumo ministras Bekiras Bozdagas. Jis paminėjo antradienį Turkijos, Švedijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrų pasirašytą susitarimą.

NATO lyderiai sako, kad svarbiausias Madride vykstančio viršūnių susitikimo prioritetas – sustiprinti Aljanso pajėgas Rytų Europoje, kad būtų galima atremti Rusijos keliamą grėsmę.

Izraelio kariai trečiadienį anksti ryte per susirėmimus neramiame okupuoto Vakarų Kranto Džanino mieste nušovė palestinietį, pranešė palestiniečių ir žydų valstybės pareigūnai. 25 metų Mohammadas Marei mirė nuo šautinės žaizdos krūtinėje, informavo palestiniečių Sveikatos apsaugos ministerija.  Palestiniečių oficialioji naujienų agentūra „Wafa“ pranešė, kad palestinietis buvo nukautas per Izraelio pajėgų reidą Džanine.

Europos Sąjungos šalys po sunkių derybų, užsitęsusių iki trečiadienio paryčių, pasiekė susitarimą paremti griežtesnes kovos su klimato kaita taisykles, numatančias iki 2035 metų eliminuoti naujų automobilių taršą anglies dvideginiu. 27 ES narės sutarė dėl įstatymo projekto, parengto siekiant iki 2030 metų mažiausiai 55 procentais sumažinti bloko taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis (ŠESD), palyginti su 1990 metais. Anksčiau buvo sutarta dėl sumažinimo 40 procentų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nebūtų pradėjęs karo Ukrainoje, jei būtų moteris, pareiškė Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. „Jei Putinas būtų moteris, o jis, aišku, toks nėra, bet jei būtų, tikrai nemanau, kad jis būtų pradėjęs beprotišką, mačistinį invazijos ir smurto karą taip, kaip pradėjo“, – sakė B. Johnsonas antradienį vakare Vokietijos transliuotojui ZDF.

Vokietija ketina didinti investicijas į gynybą, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ir taps didžiausia NATO finansuotoja Europoje, antradienį pažadėjo kancleris Olafas Scholzas. Kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija „aiškiai daro didžiausią indėlį“ NATO biudžetui, duodamas interviu transliuotojui ARD sakė O. Scholzas.

Čekijos valstybės kontroliuojama energetikos grupė ČEZ su JAV „Westinghouse“ ir Prancūzijos „Framatome“ pasirašė branduolinio kuro šalyje veikiančioms elektrinėms tiekimo sutartis, atsisakydama rusiško. 10 metų trukmės sutartys dėl Temelino branduolinės jėgainės aprūpinimo kuru įsigalios nuo 2024 metų, pasibaigus ilgalaikės sutarties su Rusijos „Rosatom“ priklausančios tiekėjos TVEL galiojimui, pranešė ČEZ.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai serga, tačiau jo liga yra šiek tiek sudėtingesnė nei ta, apie kurią skleidžiama informacija, interviu JAV transliuotojui NBC pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Nežinau, kas vyksta su Vladimiru Putinu. Manau, jis rimtai serga, bet jo liga yra sudėtingesnė nei ta liga, apie kurią kalbate.

Europos Sąjungos draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius potencialiai gali būti skausmingesnis Maskvai už Bendrijos embargą rusiškai naftai, sako analitikai.  Draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius numatytas šeštajame ES ekonominių sankcijų Rusijai pakete. Šiomis sankcijomis siekiama nubausti Rusiją už jos agresiją prieš Ukrainą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pranešė, kad Aljanso lyderiai šiandien, trečiadienį oficialiai pakvies Suomiją ir Švediją prisijungti prie NATO. Tiesa, tuomet Aljanso šalių narių parlamentai dar turės ratifikuoti Suomijos ir Švedijos įstojimo protokolus. Pasak UNIAN korespondento, J. Stoltenbergas tai paskelbė per spaudos konferenciją Madride prieš prasidedant viršūnių susitikimui, kuriame dalyvavo Aljanso šalių narių vadovai.