Rusija

Kremliaus ruporas ir Rusijos televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas laidoje „Sekmadienio vakaras su Vladimiru Solovjovu“ kanale „Rossija 1“ paragino ruoštis galimiems Ukrainos smūgiams energetikos infrastruktūrai ir evakuoti Kursko bei Briansko sričių pasienio gyventojus į šalies gilumą – net į Rusijos Tolimuosius Rytus, esančius už Uralo ir Sibiro, rašo „Agentstvo“. Šį pasiūlymą V. Solovjovas išsakė savo monologo laidos pradžioje metu.

Rusijos verslininkai, prekiaujantys per elektroninės prekybos platformą „Wildberries“, socialiniuose tinkluose skundžiasi milijoniniais nuostoliais po to, kai buvo suduoti smūgiai šios bendrovės sandėliams Pamaskvės Elektrostalėje ir Tambovo srities Kotovske.

Ukrainos pareigūnai sekmadienį pranešė, kad per Rusijos raketų smūgį Turkijai priklausančiam krovininiam laivui, gabenusiam grūdus, žuvo 10 žmonių. Tai įvyko praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Maskva surengė naują raketų ataką prieš Kyjivą.

Europos Sąjungos (ES) viduje stiprėja pasipriešinimas naujų ekonominių sankcijų prieš Rusiją įvedimui. Vis daugiau valstybių narių reikalauja sau išimčių, nes didieji Europos verslo subjektai siekia išsaugoti pajamas, gaunamas bendradarbiaujant su šalimi agresore, praneša „Financial Times“ (FT), remdamasis šaltiniais, dalyvaujančiai ES derybose. Anot diplomatų, vis mažiau vyriausybių yra pasirengusios pritarti sprendimams, kurie gali padaryti žalą jų šalių įmonėms.

Prieš karą pasisakantis Rusijos politikas Borisas Nadeždinas sekmadienį pareiškė, kad rugsėjį vyksiančiuose parlamento rinkimuose nedalyvaus, teigdamas, kad buvo „nutildytas“ ir „išstumtas iš politikos“. B. Nadeždinas – vienas iš nedaugelio Rusijos politikų, atvirai kritikuojančių prezidentą Vladimirą Putiną ir Maskvos karinę operaciją Ukrainoje – neseniai buvo nuteistas už „ekstremistinių simbolių“ demonstravimą.

Kas sieja Otto von Bismarką, Charlesą de Gaulle’į ir Eloną Muską? Rusijos propaganda aktyviai išnaudoja šių žymių asmenų giminaičius savo reikmėms. Serija prieš NATO, Vakarus ir Ukrainą nukreiptų pranešimų, pagyrų Rusijai – visa tai sistemingai skleidžia Kremliaus kontroliuojamos informavimo priemonės.

Valdant Vladimirui Putinui, kuris nutraukė ryšius su Vakarais, Rusija visiškai tapo jaunesniąja Kinijos partnere, kuria Pekinas, nors ir atsargiai bei neviešai, manipuliuoja savo interesais.

Rusijoje – sprogimai ir iki debesų kylantys dūmų stulpai. Ukraina dronais galingai atakavo rusofašistų logistikos centrus Maskvos pašonėje ir Tambovo srityje. Kyjivas skelbia, kad siuntų centrai užtikrino Rusijos dronų ir navigacijos įrenginių gamybą sankcionuotais komponentais. Ukraina šiandien smogė ir rusų naftos bazei pamaskvėje. Tuo metu pačioje Ukrainoje tęsiasi politinė ir karinė drama dėl populiaraus gynybos ministro pasitraukimo.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė protestą Estijos laikinajam reikalų patikėtiniui Maskvoje Marekui Uhtegi dėl Valgos apskrityje, Jegevestėje, stovėjusio paminklo sovietų kariams pašalinimo, šeštadienį skelbia visuomeninis transliuotojas ERR. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova apkaltino Estiją naikinant sovietinį memorialinį paveldą ir pareiškė, kad masinėje kapavietėje palaidotų palaikų likimas nežinomas.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas viešai paragino Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną smogti NATO. Apie tai R. Kadyrovas penktadienį paskelbė savo „Telegram“ kanale. Be grasinimų netrūko ir nepagrįstų kaltinimų Vakarams.

Šeštadienį Rusijos objektus atakavo dronai. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgos surengė smūgį prieš „Wildberries“ sandėlį, ten kilo didžiulis gaisras. Socialinėse medijose šeštadienio rytą plinta iškalbingi kadrai po smūgio. Kaip skelbia „Kanal 24“, dėl smūgių 188 tūkst. kv. m. ploto sandėlių komplekse kilo gaisras. Juodų dūmų stulpas yra matomas už kelių kilometrų nuo objekto.

Sėkmingi Ukrainos dronų smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms sudavė didelį smūgį šalies naftos infrastruktūrai. Šios krizės pasekmės jau išplito pasauliniu mastu – Jungtinėse Valstijose pradėjo kilti degalų kainos, skelbia „Axios“. Nuolatinių dronų atakų fone Rusija buvo priversta įvesti degalų eksporto draudimą. Šis sprendimas, kartu su įtampa, kilusia dėl karo su Iranu, dar labiau padidino pasaulines energetikos kainas.

Nepaisant lūkesčių dėl gero derliaus, Rusijos ūkininkai šiemet ruošiasi dideliems nuostoliams dėl karo Ukrainoje pasekmių. Kaip skelbia „Reuters“, Ukrainos bepiločių orlaivių atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir Rusijos laivus Azovo bei Juodojoje jūrose sukėlė dyzelino trūkumą, padidino logistikos išlaidas ir apsunkino grūdų pardavimą. Leidinys pasakoja Rostovo srities ūkininkų sutuoktinių Vladimiro ir Liubovės Fedorčenkų istoriją.

Rusijos okupantai neatsisako idėjos užgrobti Ukrainos teritorijas ir sukurti vadinamąją „buferinę zoną“ šalies šiaurėje. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis. „Priešas, nepaisydamas didelių nuostolių, didina ginkluotės gamybą, ruošiasi tolesniems puolamiesiems veiksmams plačiame fronte, ieško silpnų vietų mūsų gynyboje ir bando prasiskverbti į tarpines pozicijas“, – rašė jis.

Rusija sparčiai praranda pranašumą energetiniame kare prieš Ukrainą, o jos ekonominės ir karinės problemos vis labiau gilėja. Tokią išvadą savo publikacijoje pateikia „The Telegraph“ apžvalgininkas Ambrose‘as Evansas-Pritchardas, teigdamas, kad pastarieji Ukrainos smūgiai Rusijos energetikos infrastruktūrai gali tapti lūžio tašku kare. Pasak autoriaus, po beveik ketverių metų plataus masto karo Ukraina gerokai sustiprino savo bepiločių pajėgumus.

Penktadienį Rusijos teismas skyrė prieš karą pasisakančiam politikui Borisui Nadeždinui baudą, prilygstančią 11 eurų, už „ekstremistinių simbolių“ demonstravimą. Nuosprendis paskelbtas iškart, kai paramedikai teisme atliko jam kardiogramą dėl itin aukšto kraujospūdžio.  63 metų B. Nadeždinas, atviras Rusijos karo su Ukraina kritikas, buvo apkaltintas 2023 m. paskelbęs vaizdo įrašą, kuriame matyti velionis opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, Rusijoje laikomas ekstremistu.

Ukrainai vis dažniau atakuoja Rusijos laivus ir energetikos infrastruktūrą jūriniais bei tolimojo nuotolio dronais. Vakarų ekspertai mano, kad tokia strategija stiprina ekonominį spaudimą Maskvai bei rodo, kad karo pobūdis keičiasi, rašo „The Telegraph“. Ukrainos padalinio „Madjaro paukščiai“ duomenimis, per pastaruosius dešimt dienų dronai smogė 147 su Rusija susijusiems laivams, tarp jų – 30 naftos ir dujų tanklaivių.

Socialinėje platformoje „Telegram“ galima rasti tūkstančius skelbimų, kuriuose siūloma užsiimti sabotažu ir šnipinėjimu Europoje. Tai atskleidė Lenkijoje veikiančio informacinio portalo rusų kalba „Vot tak“ atliktas žurnalistinis tyrimas, praneša Latvijos visuomeninis transliuotojas LSM. Žurnalistiniame tyrime aprašomi bandymai verbuoti žmones įvairiai nusikalstamai veiklai skirtingose Europos šalyse.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasak rusų opozicionieriaus ir karo priešininko Boriso Nadeždino, veda šalį į galimą „katastrofą“. „Turime pasakyti žmonėms tiesą. Turime jiems pasakyti, kad kursas, kuriuo V. Putinas veda šalį, yra kelias į chaosą ir galbūt, apsaugok Dieve, į katastrofą“, – sakė B. Nadeždinas naujienų agentūrai AFP. Agentūros žurnalistas kalbėjosi su opozicionieriumi prie jo namų Dolgoprudnio mieste netoli Maskvos.

Rusijoje sulaikytas prezidentą Vladimirą Putiną ir karą Ukrainoje kritikavęs rusų tinklaraštininkas Ilja Remeslo. Jis įtariamas melagingos informacijos apie ginkluotąsias pajėgas skleidimu, penktadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS, kuria remiasi „Reuters“. I. Remeslo anksčiau buvo Kremliui palankus veikėjas.

Pasak Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (SZRU), dėl vis didėjančio degalų trūkumo Rusijoje auga paklausa netradicinėms paslaugoms: būrėjai, iliuzionistai ir ezoterinių ritualų atlikėjai vis dažniau siūlo apeigas, kurios, kaip jie teigia, gali sumažinti degalų suvartojimą arba „pritraukti“ benziną į transporto priemonių bakus, rašo „United24Media“. Liepos 16 d. paskelbtame pranešime tarnyba teigė, kad daugelio Rusijos regionų vairuotojai yra priversti visą parą stovėti eilėse, kad galėtų įsig...

Latvija sustiprino netoli Rygos esančios hidroelektrinės ir požeminės dujų saugyklos apsaugą. Šis veiksmas eina po to, kai Latvijos žvalgyba paskelbė duomenis, kurie rodo didėjančią grėsmę iš Rusijos, ketvirtadienį naujienų agentūrai „Reuters“ sakė Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergs. Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos vadovai neseniai įspėjo, kad Vakarų žvalgybos tarnybos mano, jog Rusija planuoja provokacijas ir išpuolius prieš regiono infrastruktūrą.

Rusijos vyriausybės vadovų lėktuvas „Tu-214PU“, dar žinomas kaip „paskutinės dienos“ (angl. Doomsday) lėktuvas, išskrido iš Irano į Kiniją prieš pat JAV didelio masto karinę operaciją prieš Irano karinius taikinius, rašo „United24Media“. Remiantis skrydžių sekimo duomenimis ir laikraščio „Times of India“ pranešimais, Kremlius viešai nepaaiškino šio skrydžio tikslo, be to, nėra jokių įrodymų, siejančių šio lėktuvo vizitą su vėlesne JAV karine operacija.

Įstatymo projektas dėl sankcijų prieš Rusijos Federaciją, kurį iniciavo velionis senatorius Lindsey Grahamas, jau turi daugiau nei 60 bendraautorių, o to pakanka, kad jis būtų priimtas JAV Senate. Tačiau pagrindinis klausimas dabar – terminai, praneša „Axios“. Kaip rašo leidinys, įstatymo projektas dėl „pragariškų sankcijų“ Rusijai jau turi reikiamą balsų skaičių, kad jį būtų galima priimti Senate.

Likus vos kelioms valandoms iki NATO valstybių vadovų atvykimo į viršūnių susitikimą Ankaroje, įvyko iki šiol neviešintas incidentas. Remiantis žurnalo „Der Spiegel“ duomenimis, visoje Turkijoje buvo paskelbtas oro pavojus, priežastis – neteisingai nukreipta Rusijos priešlėktuvinė raketa. Kaip rašo leidinys, liepos 7 d., apie 7 val.

Rusiją toliau krečiant itin aštriai degalų krizei, užregistruoti jau mažiausiai 2 atvejai, kai žmonės mirė eilėse prie degalinių, rašo „The Moscow Times“. Kaip pranešė vietos laikraštis „Iskra“, Lysvos mieste (Permės kraštas) liepos 14 d. vakare, laukdamas eilėje prie degalinės, mirė 80-metis vyras. Regiono sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad atvykusi greitosios pagalbos brigada bandė gaivinti vyrą, tačiau pensininko išgelbėti nepavyko.

Valstybės kontroliuojamos Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ akcijos ketvirtadienį nukrito iki istoriškai žemiausio lygio, skelbia leidinys „The Moscow Times“. „Gazprom“ akcijos apie vidurdienį Maskvos laiku smuko daugiau nei 5 proc. iki 83,98 rublių (0,94 euro) už akciją. Ankstesnis bendrovės akcijų kainos antirekordas buvo 84 rubliai už akciją. Jis buvo fiksuotas per 2008 m. pasaulinę finansų krizę.

Rusija jau netrukus gali surengti vadinamąją „netikros vėliavos“ ataką prieš Lenkijos ypatingos svarbos infrastruktūrą ir bandyti permesti kaltę Ukrainai, pareiškė buvęs Lenkijos nacionalinės gynybos ministras Januszas Onyszkiewiczius. Kalbėdamas su naujienų agentūra „Ukrinform“, J. Onyszkiewiczius pakomentavo neseniai nuskambėjusį Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslawo Sikorskio įspėjimą, kad Rusija gali panaudoti Ukrainos dronus NATO valstybei narei užpulti.

Ketvirtadienio rytą Ukrainos bepiločiai orlaiviai surengė ataką prieš Jaroslavlį. Vienas dronas sprogo vietinės naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje, rodo OSINT analitiko išnagrinėta geolokuota vaizdo medžiaga.

Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrai vis labiau jaučiami šalies viduje. Kuro trūkumas, valandų valandas trunkančios eilės degalinėse ir sparčiai kylančios kainos jau apėmė didžiąją dalį Rusijos regionų. Vis dėlto analitikai mano, kad šios problemos vargu ar taps politine grėsme Vladimiro Putino režimui, rašo „Foreign Policy“. Leidinio „Meduza“ duomenimis, išanalizavusio daugiau nei 65 tūkst.

Ukrainai atakomis paralyžiavus didelę dalį Rusijos naftos perdirbimo gamyklų pajėgumų, svarbūs Rusijos energetikos koncernai, anot šaltinių, prašo Indijos įmonių tiekti benziną. Bent viena benzino siunta iš Indijos jau keliauja į Rusiją, jų turėtų būti ir daugiau, agentūrai „Reuters“ sakė vienas iš dviejų su situacija susipažinusių šaltinių.

Rusija nebegali naudoti pavojingos strateginės asimetrijos – naikinti Ukrainos infrastruktūrą ir tuo pačiu išlaikyti savo karinę ekonomiką, nurodė Europos politikos analizės centro (CEPA) vyresnysis mokslo darbuotojas Sergejus Makogonas. Jo teigimu, Ukraina rado spaudimo tašką, kuris gali pakeisti Kremliaus skaičiavimus dėl karo išlaidų ir naudos santykio, skelbia UNIAN. Būtent žala Rusijos naftos pramonei didina Maskvos ekonominius, karinius ir politinius kaštus tęsiant karą.

Rusijos Saratovo srityje esanti Engelso-2 karinė oro bazė, kaip praneša Rusijos „Telegram“ kanalai, liepos 16-osios naktį buvo atakuota Ukrainos bepiločių orlaivių. Vietos gyventojų socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose esą matyti gaisras oro bazės teritorijoje. Karinius veiksmus stebintys „Telegram“ kanalai, nustatę vaizdų geografinę vietą, teigia, kad ugnis kilo būtent kariniame objekte.

Tolimojo nuotolio Ukrainos bepiločių orlaivių smūgių Rusijos teritorijoje pasirengimas yra gerokai sudėtingesnis ir platesnio masto nei pats jų paleidimas. Apie tai rašo Vokietijos leidinio BILD žurnalistas Paulas Ronzheimeris, apsilankęs Ukrainos bepiločių sistemų dalinyje „1-asis nepriklausomas bepiločių sistemų centras“ ir savo akimis matęs, kaip kariai vykdo smūgius dideliais atstumais Rusijos teritorijoje.

Volodymyras Zelenskis neatmeta galimybės, kad po Rusijos parlamento rinkimų prezidentas Vladimiras Putinas paskelbs visuotinę mobilizaciją. „Ar po Rusijos parlamento rinkimų gali kilti eskalacija? Rinkimų rezultatai jokiu būdu neturės įtakos šiai eskalacijai, nes rezultatas jau bus žinomas prieš balsavimą“, – po Ukrainos ir Pietryčių Europos susitikimo aukščiausiuoju lygius sakė V. Zelenskis.

Rusijos Čeliabinsko mieste kilus ginčui dėl eilės degalinėje, vienas vairuotojas iš guminėmis kulkomis užtaisyto pistoleto ėmė šaudyti į kitą vairuotoją, pranešė Rusijos naujienų portalas „74.ru“. Sužeistasis buvo išvežtas į ligoninę. Liudininkų teigimu, incidentas įvyko liepos 11 d. tinklo „Gazprom“ degalinėje. Vienas Čeliabinsko gyventojas bandė užlįsti be eilės, jam buvo liepta palaukti, o jis į tai atsakė šūviais.

Ukrainos smūgiai laivams Azovo jūroje Rusijai sukėlė tokias pačias eksporto logistikos problemas, kokias Persijos įlankos šalims sukėlė Irano smūgiai tanklaiviams Hormuzo sąsiauryje, cituodamas transliuotojo CNN paskelbtą informaciją praneša naujienų portalas „Unian“. CNN pažymi, kad pastarosiomis dienomis palydovinės nuotraukos ir laivų sekimo paslaugos užfiksavo dideles laivų eiles prie Rostovo prie Dono ir kitose Azovo jūros prieigose.

Ukraina pamažu keičia karo su Rusija pobūdį – vis aktyviau smogdama kariniams ir energetikos objektams giliame priešo užnugaryje. Kaip rašo leidinys „The New Yorker“, būtent tolimojo nuotolio smūgių kampanija prieš Rusiją tapo problema agresorei ir net paveikė JAV prezidento Donaldo Trumpo retorikos pokyčius Ukrainos atžvilgiu. Autorius pažymi, kad pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas rodo kur kas palankesnį požiūrį į Kyjivą.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas trečiadienį pranešė, kad virš Baltijos jūros vėl buvo perimti Rusijos karo lėktuvai.  „Rusai vėl agresyviai stebėjo mūsų oro gynybos sistemų integracijos pratybas virš Baltijos jūros“, – socialiniame tinkle X parašė ministras ir pridūrė, kad dėl šios priežasties iš Malborko pakelti du budintys lėktuvai perėmė du iš Kaliningrado atskridusius rusų lėktuvus Su-30SM2.  Pastebėti rusų lėktuvai Pasak ministro, Rusijos lėktuvai n...

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė detales apie šalies pastangas stiprinti oro gynybą, kad būtų galima numušti rusiškas balistines raketas. Kaip praneša UNIAN korespondentas, spaudos konferencijoje po aukščiausiojo lygio susitikimo „Ukraina – Pietryčių Europa“ jis sakė, kad vyksta darbas įgyvendinant susitarimus dėl balistinių raketų perėmėjų gamybos. „Mes dirbame su priešraketine gynyba trimis kryptimis“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Rusija rengiasi tolesnei agresijai, kuri galėtų būti nukreipta prieš Baltijos šalis, Moldovą ir kitas vietas Europoje, o NATO ir toliau palaiko pakankamą atgrasymo lygį, trečiadienį per spaudos konferenciją Berlyne pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. „Matome aiškių įrodymų, kad Rusija ruošiasi tolesnei agresijai. Ji peržengia Ukrainos ribas, kelia grėsmę Baltijos šalims, Moldovai ir kitoms Europos dalims“, – sakė F. Merzas.

Kremlius trečiadienį atmetė Lietuvos kaltinimus, kad Maskva planuoja išpuolius prieš Lenkijos ar Baltijos šalių infrastruktūrą, ir pavadino juos pretekstu prieš Rusiją nukreiptai militarizacijai. Tokią poziciją Maskva išsakė Lietuvos prezidentui Gitanui Nausėdai antradienį interviu BNS patvirtinus Vakarų žiniasklaidoje prieš kelias savaites pasirodžiusią informaciją, kad Rusija gali surengti provokacijų Baltijos šalyse ir Lenkijoje, siekdama patikrinti NATO vienybę.

Rusijos strateginės karinio jūrų laivyno branduolinės pajėgos yra visiškoje kovinėje parengtyje, pareiškė Vladimiro Putino padėjėjas Nikolajus Patruševas, skelbia „RBC-Ukraine“. Pasak jo, Rusijos karinis jūrų laivynas šiuo metu gina šalies nacionalinius interesus įvairiose pasaulio vandenynų vietose.

Kerčė ir dar keli aneksuoto Krymo rajonai po Ukrainos bepiločių orlaivių atakos liko be elektros. Tuo pačiu metu fiksuojami ir vandens tiekimo sutrikimai. Apie tai pranešė Rusijos paskirtas vadinamasis Kerčės administracijos vadovas Ivanas Košelis. „Deja, dėl bepiločių orlaivių atakos Kerčė visiškai liko be elektros. Gyvybiškai svarbios tarnybos veikia naudodamos rezervinius energijos šaltinius.

Rusijos režimo teismas už akių nuteisė LRT bendradarbį, Ukrainos žmonėms padedantį Eldoradą Butrimą 20 metų laisvės atėmimo bausme,. Antrasis vakarų apygardos karinis teismas paskelbė jį kaltu dėl „terorizmo finansavimo, materialinio samdinio aprūpinimo ir neteisėto valstybės sienos kirtimo“, pranešė Rusijos tyrimų komitetas. E. Butrimas užsiima savanoryste – veža pagalbą Ukrainos kariams, rūpinasi šios šalies gyvūnų prieglaudomis.

Rusijos Čeliabinske „Gazprom“ degalinėje aidėjo šūviai, skelbia „74.ru“. Vienas vairuotojas šovė į kitą. Sužeistasis išgabentas į ligoninę, policija aiškinasi įvykio aplinkybes. Rusijos degalinėje aidėjo šūviai Konfliktas tarp vairuotojų degalinėje įsiplieskė liepos 11 d. Liudininkas minėtam leidiniui pasakojo, kad vienas iš vairuotojų norėjo prisipilti degalų be eilės. Kiti vairuotojai tuo pasipiktino, o pastabų sulaukęs vyras paleido šūvius.

Garsus rusų opozicionierius Garis Kasparovas perspėjo, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas neketina sudaryti taikos susitarimo su Ukraina. Anot jo, atvirkščiai – po rugsėjį vyksiančių parlamento rinkimų V. Putinas tik dar labiau eskaluos karą, rašo „Politico“. Ukraina pastaruoju metu sustiprino atakas prieš Rusijos karinę ir energetikos infrastruktūrą.

Rusija pareiškė per 24 valandas atrėmusi masinę Ukrainos dronų ataką prieš Maskvos regioną, praneša agentūra „Reuters“. Sostinės meras Sergejus Sobianinas pareiškė, kad iš viso perimta 340 dronų. Jo teigimu, sunaikinta daugiau kaip 50 bepiločių, skriejusių į Maskvą. Rusija teigia per 24 valandas numušusi 340 į Maskvos regioną paleistų dronų Rusijos duomenimis, daugumą dronų oro gynyba numušė toli nuo miesto.  Ukrainos komentaro kol kas nėra.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino karas Ukrainoje pradeda griauti jo nerašytą „visuomeninį susitarimą“ su šalies gyventojais, pagal kurį buvo tikimasi, kad visuomenė bus apsaugota nuo karo padarinių. Vienas iš galimų būdų išeiti iš susidariusios padėties galėtų būti išpuolis prieš NATO valstybę, o vėliau – V. Putino ultimatumas išvesti pajėgas mainais į tam tikras sąlygas, mano „The Hill“ apžvalgininkas, politologas Leonas Aronas.