Rusija

Ukrainos ir užsienio žvalgybos įspėjo, kad per artimiausias 48 valandas Rusija gali surengti naują plataus masto smūgį Ukrainai. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusai paruošė raketas naujam masiniam smūgiui prieš Ukrainą. Gali būti, kad jis bus surengtas jau šiandien – pagal preliminarią informaciją, tai gali įvykti per artimiausias 48 valandas. Prašau saugokite save ir atkreipkite dėmesį į oro pavojaus signalus“, – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos pasipriešinimas Rusijos agresijai faktiškai sužlugdė Kremliaus planus atkurti SSRS. Jei šie planai būtų įgyvendinti, JAV būtų susidūrusios su dviguba grėsme – Kinijos ir naujos Sovietų Sąjungos versijos tandemu. Tai interviu amerikiečių tinklaraštininkei Laurai Loomer pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Jie bandė mus okupuoti, nes norėjo atkurti SSRS, Sovietų Sąjungą. Pagrindinė Putino pasaulinė idėja – viską sugrąžinti atgal.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį įspėjo Kiniją ir Rusiją neparduoti ginklų Iranui, tačiau pridūrė, kad tiki Xi Jinpingo ir Vladimiro Putino patikinimams, kad jie to dar nedaro. „Taigi dvi didžiosios Šalys, apie kurias žmonės dažnai kalba Irano kontekste, mano nuomone, to nedaro“, – parašė D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“. „Jei jos tai darytų, joms tai būtų labai blogai – tai Tikrai neatitiktų jų interesų“, – pridūrė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad jo kolega iš JAV Donaldas Trumpas supranta: būtent Rusija nėra suinteresuota karo pabaiga, skelbia „Evropeiskaja pravda“. „Prezidentas suprato, kas iš tikrųjų nenori sustabdyti karo. Dar daugiau – jis suprato, kad mes norime sustabdyti Putiną, suprato, kad mes iš tiesų norime taikos. Juk anksčiau skambėjo balsai, esą Ukraina nenori sustoti“, – teigė V. Zelenskis. Pasak jo, Ukraina, žinoma, siekia pergalės.

Kremlius yra pasirengęs laukti naujų JAV pasiūlymų dėl karo Ukrainoje, tuo pat metu kaltindamas europiečius dėl užsitęsusio konflikto. Apie tai kalbėjo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pokalbyje su Rusijos propagandistu Pavelu Zarubinu.

Vladimiro Putino pradėti „technologinio lyderystės Rusijoje“ projektai, kuriais buvo žadama pasiekti technologinį „suverenitetą“, susidūrė su radikaliu finansavimo mažinimu dėl federalinio biudžeto problemų ir rekordiškai didelių išlaidų kariuomenei, rašo „The Moscow Times“. Iš 324,4 mlrd. rublių (apie 3,66 mlrd. eurų), numatytų 2025 metų biudžete, aštuoni pagrindiniai V. Putino technologiniai projektai realiai gavo tik 201,9 mlrd. rublių (apie 2,3 mlrd. eurų) – tai yra 37,8 proc.

Ukraina per savaitę mažiausiai tris kartus smogė didžiausios Rusijos internetinės mažmenininkės „Wildberries“ – laikomos „rusiškuoju „Amazon“– sandėliams, dėl to žuvo keli darbuotojai, kilo gaisrai ir buvo patirti dideli nuostoliai. Kyjivas kaltina šią elektroninės prekybos milžinę, kuriai dirba tūkstančiai žmonių ir kuri tapo svarbia šalies ekonomikos dalimi, dronų dalių saugojimu ir pagalba Rusijos kariuomenei.

Ukraina ir JAV derina naujus taikos pasiūlymus, kurie bus pristatyti Maskvai, tikintis, kad besikeičianti karo dinamika pastūmės Rusiją link derybų, praneša leidinys „Kyiv Independent“. Leidinys apie šią iniciatyvą sužinojo iš Ukrainos ir JAV atstovų. Naujieji pasiūlymai, pasak „Kyiv Independent“, atspindėtų tai, ką Ukrainos pareigūnai vadina „naująja realybe ant žemės“ po kelis mėnesių besikeičiančios padėties kare.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad JAV neįvykdė susitarimų dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kuriuos prezidentai Vladimiras Putinas ir Donaldas Trumpas pasiekė susitikime Ankoridže, rašo „The Moscow Times“. Tai buvo S. Lavrovo reakcija į JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio žodžius, kad Aliaskoje aptarti variantai „žlugo“. Pasak S. Lavrovo, Rusijos delegacija atvyko į viršūnių susitikimą iš anksto susipažinusi su Vašingtono pasiūlymais dėl konflikto Ukrainoje spren...

Naktį į penktadienį iš Jungtinių Valstijų į Ukrainą plaukęs komercinis laivas „Christiana B“ patyrė apgadinimų Rumunijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Apie tai pranešė „Romania Insider“. Taip pat Rumunijos prezidentas penktadienį pranešė, kad Rumunija penktadienį savo oro erdvėje numušė droną. Tai buvo pirmas toks atvejis nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Preliminarūs vertinimai rodo, kad incidentą galėjo sukelti jūrinis dronas arba jūrinės minos sprogimas.

Rusijos tarptautinių santykių pablogėjimas ir jos įvaizdžio pasaulio akyse pablogėjimas turėjo ne mažiau katastrofiškų pasekmių šalies ateičiai, rašo karo analitikas Reubenas Johnsonas „National Security Journal“. Anot jo, pirmieji du karo mėnesiai Rusiją nubloškė dešimtmečiu atgal, panaikindami trisdešimt metų posovietinių ekonominių pasiekimų ir paversdami šalį tarptautine atstumtąja.

Rusai kas mėnesį iš bankų išima šimtus milijardų rublių, nes baimė dėl ekonomikos, mokėjimų sutrikimų ir mažėjantis pasitikėjimas finansų sistema verčia vis daugiau žmonių laikyti pinigus grynaisiais. Remiantis Rusijos centrinio banko duomenimis, liepos pirmoje pusėje apyvartoje esančių grynųjų pinigų kiekis padidėjo 513 mlrd. rublių (5,75 mlrd. eurų), o birželį jis buvo padidėjęs 479 mlrd. rublių (5,37 mlrd.

Dėl aukštų palūkanų normų ir būsto kainų Maskvoje hipotekos paskolos (kai bankui įkeičiamas nekilnojamas turtas 2 aut. past.) tapo sunkiausiai pasiekiamos visoje Europoje, rašo „The Moscow Times“. Remiantis „Numbeo“ duomenimis, Maskvoje vidutinė mėnesio būsto paskolos įmoka yra apie 4,5 karto didesnė už vidutines disponuojamas mėnesio pajamas. Dėl to miestas užima pirmąją vietą pagal mažiausią būsto įperkamumą.

Ukraina daro viską, kas nuo jos priklauso, kad įvyktų tikros derybos ir būtų užbaigtas karas. Tai savo „Facebook“ paskyroje po prezidento Volodymyro Zelenskio telefoninio pokalbio su JAV atstovais Steve‘u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu parašė Ukrainos prezidentūros vadovas Kyrylo Budanovas. Pasak jo, pagrindinis kelias į taikos priartėjimą slypi dviejų krypčių sinergijoje: sistemingame diplomatiniame darbe aukščiausiu lygiu ir kasdieniame saugumo bei gynybos pajėgumų stiprinime.

Okupuotame Kryme pradėti įrengti taksofonai – penkiuose miestuose atsirado 24 ryšio taškai, praneša „Suspilne Krym“. Paaiškinama, kad jie skirti tam, jog gyventojai galėtų susisiekti su policija, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, dujų avarinę tarnybą ar gelbėtojus tais atvejais, kai neveikia mobilusis ryšys ir nėra elektros. „Dėl elektros tiekimo sutrikimų pusiasalio miestuose įrengti stacionarūs telefonai, skirti susisiekti su skubiosios pagalbos tarnybomis.

  Po intensyvių Ukrainos dronų smūgių Rusijoje nafta turtingas Kazachstanas paskelbė mažinantis savo išgaunamos naftos kiekius.  Energetikos ministerija sostinėje Astanoje šį sprendimą aiškino saugumo padėtimi Kaspijos naftotiekio konsorciumo terminale Rusijos Juodosios jūros Novorosijsko uoste. Kaspijos naftotiekiu transportuojamos naftos krovos punktas pastaruoju metu ne kartą tapo Ukrainos dronų taikiniu.

Herojiškas ir itin sėkmingas Ukrainos pasipriešinimas Rusijos agresijai galbūt jau dabar lemia pasaulinės konfrontacijos tarp demokratinio pasaulio ir autoritarinių režimų baigtį, skelbia „The Hill“. Autoriai primena, kad dar 2022 metais jie teigė, jog plataus masto Rusijos įsiveržimas yra daug platesnio konflikto, peržengiančio Ukrainos ribas, pradžia.

Rusija, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, užsibrėžė tikslą blokuoti grūdų koridorius. Nuo trečiadienio dėl rusų atakų laivai negali įplaukti į Ukrainos uostus, sakė jis žurnalistams. „Mes jau prieš kelis mėnesius žinojome, ką jie (rusai) ketina daryti. Jie darys viską, kad blokuotų grūdų koridorių. Vakar į mūsų uostus negalėjo įplaukti nė vienas laivas. Jie puolė visus laivus ir šias atakas tik intensyvins“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas ruošiasi papildomai mobilizacijai Rusijoje ir planuoja plėsti karą. Valstybės vadovas tokį komentarą išsakė bendroje spaudos konferencijoje su Airijos ministru pirmininku Micheálu Martinu, praneša naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas.

Maskvos srityje esančiame Zvenigorode ketvirtadienį nukrito daugiafunkcinis naikintuvas Su-57. Apie tai portalas „Meduza“ paskelbė remdamasis socialinėje platformoje „Telegram“ veikiančiu kanalu „Ostorožno, novosti“ ir su saugumo struktūromis susijusiais kanalais „112 “ ir „Mash“. Anot liudininkų, naikintuvas nukrito tarp Zvenigorodo miesto Šichovo mikrorajono ir Lucino kaimo. „Ostorožno, novosti“ rašo, kad, anot liudininkų, naikintuvas prieš tai skrido žemai virš miesto.

Buvusi Lietuvos prezidentė (2009–2019) Dalia Grybauskaite interviu Lenkijos visuomeniniam transliuotojui „TVP World“ pasakojo apie savo pirmą susitikimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu 2010 m. Helsinkyje. „Diskusijų metu paaiškėjo, kad čia kalbama apie paklusnumą ir pasidavimą <...> Arba tu klaupiesi, arba esi priešas“, – taip V. Putino požiūrį į kaimynines šalis prisiminė Dalia Grybauskaitė.

Ketvirtadienį Europos Sąjungos (ES) šalys po kelias savaites trukusių derybų susitarė dėl naujų švelnesnių sankcijų Rusijai, taikomų dėl jos karo Ukrainoje, pranešė diplomatai. ES susitarė įšaldyti naftos kainų viršutinę ribą.  Šis ES priemonių paketas yra jau 21-asis nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais. Jį stabdė daugybė valstybių narių prieštaravimų įvairiems siūlomiems elementams.

Ketvirtadienį Rusija perspėjo Jungtines Amerikos Valstijas dėl nepriimtino ginklų tiekimo Ukrainai, pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per susitikimą Maniloje su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio pabrėžė, kad "nepriimtina toliau tiekti ginklus Kyjivo režimui“, sakoma ministerijos pranešime. S. Lavrovas pasmerkė „destabilizuojančią Europos šalių, vis dar siekiančių strateginio Rusijos pralaimėjimo“, politiką.

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija svarsto galimybę surengti karinę operaciją Malyje prieš teroristų grupuotę JNIM, taip pat žinomą kaip „Al Qaeda Sahelyje“, pranešė „The Washington Post“ (WP) remdamasis informuotais šaltiniais. Jei šis sprendimas bus patvirtintas, Malis taps aštuntąja šalimi, kurioje JAV vykdys smūgius po D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. Iki šiol JAV karinės pajėgos atakavo Jemeną, Somalį, Siriją, Iraną, Iraką, Nigeriją ir Venesuelą.

Rusija rengia „netikros vėliavos provokacijas“, nukreiptas prieš NATO šalis, o ypač Baltijos šalis ir Lenkiją, siekdama pakenkti sąjungininkų pasitikėjimui Ukraina. Kaip praneša „Ukrinform“, tai „Telegram“ tinkle pareiškė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka. Gali rengti išpuolius prieš Baltijos šalis „Rusija rengia netikros vėliavos provokacijas prieš NATO šalis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad padėtis fronte, Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai ir sankcijų spaudimas formuoja naują, „labai toksišką atmosferą“ aplink Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną. Apie tai V. Zelenskis pranešė savo vakarinėje kalboje, paskelbtoje platformoje „Telegram“. „Žinoma, dabartinė padėtis fronte, mūsų tolimojo nuotolio smūgiai, sankcijos ir vidutinio nuotolio smūgiai kuria naują atmosferą aplink Putiną – labai toksišką atmosferą.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patvirtino, kad liepos 23 dieną surengs derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Pasak M. Rubio, viena pagrindinių susitikimo temų bus pastangos rasti kelią, kaip užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, skelbia RFE/RL korespondentas Alexas Raufoglu socialiniame tinkle „X“. Pasak aukščiausio rango JAV diplomato, šalys ketina aptarti, be kitų klausimų, pastangas rasti kelią į taiką Rusijos pradėtame kare prieš Ukrainą.

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pareiškė, kad šiuo metu šaliai nėra tiesioginės karinės grėsmės iš Rusijos pusės, tačiau gyventojai turėtų išlikti budrūs dėl galimos diversinės veiklos, skelbia LSM. E. Rinkevičius pažymėjo, kad šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės Latvijai iš Rusijos nėra, tačiau negalima atmesti diversijų grėsmės. „Matome, kad situacija gana dinamiškai keičiasi – tai, kas buvo aktualu prieš kelis mėnesius, dabar jau nebėra aktualu, tačiau atsiranda kažkas naujo.

Nepaisant precedento neturinčių sankcijų, santykių su Vakarais nutraukimo, ekonominių problemų ir didelių nuostolių fronte, Kremliui pavyko išlaikyti bendrą stabilumą Rusijoje ir išvengti visiškos tarptautinės izoliacijos. Tai skatina Vladimirą Putiną tęsti karą, nes jis tiki, kad vis dar gali laimėti. Tai svečio skiltyje laikraštyje „The New York Times“ rašo politikos tyrėja Hanna Notte, knygos apie V. Putino pasaulinę kampaniją prieš Vakarus autorė.

Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnybos jūrų apsaugos padalinio pareigūnai Juodojoje jūroje surengė paieškos ir gelbėjimo operaciją bei evakavo birių krovinių laivo „Golden Rose“ įgulą. Laivas nukentėjo nuo Rusijos bepiločio orlaivio smūgio naktį. Apie tai pranešė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba. Preliminariais duomenimis, smogiamasis dronas pataikė į laivo galą, po to kilo didelis gaisras.

Maskvoje pasikoręs rastas buvęs Maskvos Šeremetjevo oro uosto verslo aviacijos terminalo vadovas Aleksejus Koršenka. Būtent šiame terminale prieš paskutinį skrydį buvo aptarnaujamas privačios karinės kompanijos „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino lėktuvas, rašo „The Moscow Times“. Pažymima, kad vyras savo buto balkone rastas dar birželio 6 d. Remiantis leidinio „MK“ duomenimis, pagrindinė tyrėjų versija, kad tai – savižudybė.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pranešė, kad ketvirtadienį Maniloje susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio deryboms, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama karams Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose. „Susitikimas bet kokiu atveju bus naudingas.

Tipinis vaizdas Rusijos keliuose – „kelių erelis“ pavojingai lenkdamas su savo „BMW X5“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir rėžėsi į „netikėtai“ pasirodžiusį sunkvežimį. Avarijos metu žuvo ne tik kaltininkas, bet ir visa jo šeima – žmona bei du sūnūs.  Šeima iš Voronežo žuvo kelio Tambovas–Penza 56-ajame kilometre.

Antradienį per vizitą Berlyne Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas netiesiogiai patvirtino pranešimus apie slaptą Vokietijos ir Rusijos atstovų susitikimą šalies sostinėje Baku.  Kalbėdamas bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, I. Alijevas teigė, kad Azerbaidžano pasienio tarnybos užregistravo atitinkamus kelionių duomenis.

Kai Ukrainos dronai ir raketos visą pavasarį ir iki pat vasaros smogė Krymui, Rusijos turistai pradėjo atšaukinėti rezervacijas svečių namuose. Vėliau prasidėjo benzino trūkumas, dėl kurio tapo sunkiau aprūpinti įstaigas maisto produktais ir kitomis būtiniausiomis prekėmis. Dabar pusiasalio gyvenvietėse elektra ir vandens tiekimas išjungiami didžiąją dienos dalį.

Po virtinės smūgių naftos perdirbimo gamykloms Kremlius pirmenybę skyrė Maskvos aprūpinimui degalais, todėl daugelyje kitų Rusijos regionų susidarė benzino trūkumas, praneša „Reuters“. Remiantis pramonės šaltiniais, Rusija nukreipė benzino tiekimą iš Uralo ir Sibiro į Maskvos regioną, padidino degalų importą iš Baltarusijos ir net pradėjo pirkti benziną iš Indijos, siekdama stabilizuoti tiekimą.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas pareiškė, kad liepą Baku įvyko buvusių aukšto rango Vokietijos ir Rusijos pareigūnų susitikimas. Pasak jo, jame buvo aptariami galimi Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo būdai, praneša „Bloomberg“. „Mūsų teritorija buvo panaudota tokiam susitikimui surengti be mūsų žinios. Negaliu komentuoti detalių, nes šiame susitikime nedalyvavome.

„Turkish Airlines“ keleivinis lėktuvas, liepos 12 dieną skridęs iš Talino į Stambulą, galimai skrido ir Rusijos oro erdve, nors to paprastai vengiama, rašo savaitraščio „Eesti Ekspress“ interneto leidinys. Pranešimą cituoja estų visuomeninis transliuotojas ERR. Pranešime sakoma, kad lėktuvas pakeitė įprastą maršrutą ir skrido virš Kaliningrado srities. Vienas keleivis teigė pastebėjęs maršruto pokytį skrydžių stebėjimo programėlėje ir kreipęsis į skrydžio palydovus.

Po keturių Indijos piliečių žūties per raketų smūgį laivui Juodojoje jūroje Užsienio reikalų ministerija Naujajame Delyje išsikvietė aukštą Rusijos diplomatą. Rusijos reikalų patikėtinis Vladimiras Ladanovas paragintas perduoti Maskvai „rimtą“ Indijos susirūpinimą, pranešė ministerija, kuria remiasi agentūra „Reuters“. Atakos prieš civilinę laivybą ir civilių žūtys esą yra „nepriimtinos“. Tokios atakos kelia pavojų tarptautinės jūrinės prekybos saugumui ir stabilumui, nurodoma pranešime.

Taikos derybos gali būti atnaujintos po dviejų ar trijų mėnesių, kai baigsis aktyvioji Rusijos puolimo fazė ir įsigalios Ukrainos tolimojo nuotolio sankcijos. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai televizijos eteryje pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Serhijus Leščenka.

Pasak vieno JAV pareigūno ir su situacija susipažinusio asmens, FTB direktorius Kashas Patelis planuoja spalį apsilankyti Rusijoje, skelbia leidinys „Politico“. Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusio JAV pareigūno teigimu, K. Patelis planuoja apsilankyti Rusijoje spalio 14–15 d., pirmiausia užsukdamas į Maskvą, o po to – į Sankt Peterburgą.

Britų Karališkojo laivyno stebimas Rusijos karo laivas pirmadienį surengė artilerijos šaudymo pratybas vos 40 jūrmylių į pietus nuo Plimuto, pranešė BBC. Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos atstovas teigė, kad Karališkasis laivynas stebėjo pratybas ir toliau „atidžiai seka laivo veiklą“. BBC gavo informacijos, kad Rusijos fregatą „Neustrashimy“ taip pat stebėjo Prancūzijos karinis lėktuvas, kuris užmezgė radijo ryšį su karo laivu ir paprašė paaiškinimo.

Kinijos ir Rusijos karinės jūrų pajėgos Japonijos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) surengė bendras kovinio šaudymo iš kulkosvaidžių pratybas, o tai rodo stiprėjantį jų karinį bendradarbiavimą, antradienį pranešė Tokijas. Sekmadienį įvykęs incidentas buvo pirmasis kartas, kai Japonijos gynybos ministerija pastebėjo ir viešai paskelbė apie Kinijos vykdytas kovinio šaudymo pratybas šalies IEZ, skelbia Japonijos žiniasklaida.

Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino užsienio politikos komandai pastaruoju metu tenka susidurti su vis daugiau nemalonių naujienų. Kaip rašo savo skiltyje „Euobserver“ apžvalgininkas, vienas žymiausių Vakarų žurnalistų, Edwardas Lukasas, tarp blogų naujienų – dvigubas Kinijos komunistų partijos smūgis Kremliui. Visų pirma, ji atsisako tiekti laivams skirtas varomąsias sistemas, reikalingas Arkties „Šiaurės jūrų keliui“. Tuo tarpu planuojamas 50 mlrd.

Rusija gali ruoštis provokacijoms prieš Lenkiją, pasitelkdama užgrobtus ukrainietiškus bepiločius orlaivius. Šią  situaciją svarstys Lenkijos vyriausybės saugumo komitetas. Tai pareiškė Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyšas, praneša „Ukrinform“. „Rusija užgrobė nemažai ukrainietiškų dronų ir gali juos panaudoti provokacijoms, pakeisdama jų ženklinimą“, – sakė jis.

Kilus didelio masto degalų krizei, Rusijos naujų automobilių rinkos augimas smarkiai sulėtėjo, praneša laikraštis „The Moscow Times“, kuriuo remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“. Remiantis analitinės agentūros „Autostat“ duomenimis, naujų lengvųjų automobilių pardavimai Rusijoje birželio 22–28 d. sudarė 25,9 tūkst. vienetų ir buvo 16,2 proc. mažesni, lyginant su ankstesne savaite. Tačiau nuo kovo pardavimai nuolat augo. Nuosmukis taip pat paveikė komercinių transporto priemonių rinką.

Italijai dėl įtarimų šnipinėjimu išsiuntus du Rusijos diplomatus, Maskva savo ruožtu išsiuntė iš šalies Italijos karinį atašė. Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani pirmadienį pareiškė, kad karinis atašė ir vienas jo padėjėjų išsiųsti nepagrįstai. Tai esą „akivaizdus Rusijos keršto aktas“. Italija prieš dešimt dienų dėl tariamo šnipinėjimo Maskvai išsiuntė du rusų diplomatus.

Rusija viename iš savo regionų pradėjo tikrinti privačius garažus ir namus, ieškodama sukauptų benzino atsargų. Tęsiantis degalų krizei, gyventojams, pas kuriuos randamos didelės benzino atsargos, gresia baudos, skelbia „The Moscow Times“. Rusijos Pskovo regione valdžia pradėjo tikrinti privačius namus ir garažų bendrijas, siekdama nustatyti gyventojus, kurie kaupia didelius benzino kiekius.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad palankiai vertintų JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimą šią savaitę Maniloje, kur vyks Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) susitikimas, praneša agentūra „Reuters“. Atsakydamas į atitinkamą žurnalisto klausimą, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad „kontaktai per užsienio reikalų ministerijas ir diplomatinius kanalus, žinoma, daugiausia yra techninio pobūdžio“. „Tačiau j...