Rusija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį atvyko vizito į Krasnojarską. Pirmadienio rytą benzino kainos miesto degalinėse buvo sumažintos vidutiniškai 20–25 rubliais (apie 0,22–0,27 euro), palyginti su praėjusia savaite. Taip pat atšaukti apribojimai kiekvienam pirkėjui parduodamo benzino tūriui. Apie tai rašo žiniasklaida, remdamasi miesto gyventojų liudijimais. Leidinys „Ostorožno, novosti“ publikavo vaizdo įrašą iš vienos Krasnojarsko degalinės.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tikisi iki žiemos padaryti tokį spaudimą Rusijai, kad ši sutiktų nutraukti karą. Tačiau kada tiksliai tai įvyks, sunku prognozuoti, sakė jis Kyjive susirinkusiems Ukrainos ambasadoriams.  Ukrainos vidutinio ir ilgo nuotolio dronų smūgiai, užsienio sankcijos bei diplomatinės pastangos turi veikti išvien, „kad Rusijai neliktų kitos alternatyvos, tik taika“, pažymėjo V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo Rytų Europą dėl „Putino dėlionės“ – jo tikslai nesibaigia ties Ukraina, skelbia „Sky News“. Ukrainos prezidentas perspėjo kitas Rytų Europos valstybes apie tai, ką pavadino „Putino dėlione“. Pasak Ukrainos lyderio, Vladimiras Putinas siekia atkurti Sovietų Sąjungą ir dėl to pirmiausia taikosi į Ukrainą. „Putino dėlionė“ „Putino dėlionė – iš naujo sudėti tai, kas jau seniai subyrėjo. Ukraina yra pagrindinė šios dėlionės dalis.

Specialios priemonės, kuriomis siekiama priversti Rusiją siekti taikos, tęsiamos. Tai interviu naujienų agentūros TSN korespondentui pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylas Budanovas. „Specialios priemonės, kuriomis siekiama priversti Rusiją siekti taikos, tęsiamos. Karas jiems iš esmės atsidūrė aklavietėje. Vyksta tam tikri kariniai veiksmai: tai vyksta puolimas, tai jo nėra, tai mes judame į priekį, tai jie.

Rusijos opozicijos politikas Borisas Nadeždinas pirmadienį pranešė išvykęs iš šalies – praėjus kelioms dienoms po to, kai dėl didėjančio valdžios spaudimo jis buvo priverstas stabdyti savo kandidatavimą rugsėjo mėnesį vyksiančiuose parlamento rinkimuose, rašo „The Moscow Times“. „Gera žinia ta, kad esu gyvas ir laisvas. Deja, kol kas ne Rusijoje“, – sakė B. Nadeždinas vaizdo įraše, nufilmuotame priešais Eifelio bokštą Paryžiuje.

Per Ukrainos smūgius Rusijos kurortiniame kaime ir Maskvos aneksuotame Kryme – dviejose tarp rusų turistų populiariose vasaros atostogų vietose – žuvo šeši žmonės, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai. Trys žmonės „dėl krintančių UAV (dronų) nuolaužų“ žuvo Archipo Osipovkos kaime Juodosios jūros pakrantėje, platformoje „Telegram“ pranešė Krasnodaro srities gubernatorius Venjaminas Kondratjevas.

Pamatę, kaip nuo Ukrainos atakų pleška „Wildberries“ sandėliai, didieji Rusijos maisto prekių tinklai pasiūlė tiekėjams savarankiškai pristatyti prekes į parduotuves, praneša „Kommersant“, remdamasis šaltiniais. Atitinkamus veiklos pokyčius šiuo metu svarsto „Magnit“, „X5“, „Lenta“, „Metro“ ir „Vkusvill“. Anot „Kommersant“ šaltinių, mažmenininkai baiminasi, kad logistikos infrastruktūra gali sutrikti dėl Ukrainos smūgių „Wildberries“ sandėliams.

Rusija bando įbauginti italus, nes Italija remia Ukrainą, pareiškė Italijos vicepremjeras, užsienio reikalų ministras Antonio Tajani. Tokią pastabą jis išsakė reaguodamas į Rusijos ambasadoriaus Romoje komentarus, kuris nurodė, kad išpuolis prieš italų restoraną Maskvoje buvo Ukrainos valdžios bauginimo aktas, nukreiptas prieš Rusijoje dirbančius italus, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Adnkronos“. „Visiškas melas.

Kremlius griebiasi vis griežtesnių priemonių, siekdamas priversti rusus kariauti Ukrainoje – pasak leidinio „The Wall Street Journal“, Rusija prievarta ima į karinę tarnybą šaukiamojo amžiaus vyrus, nes savanoriškas tarnauti norinčiųjų atsiranda vis mažiau ir mažiau, o Maskvos iniciatyva Ukrainos fronto linijoje silpsta, praneša naujienų portalas „Unian“. Teisininkų, žmogaus teisių gynėjų ir liudininkų teigimu, nedideliuose Rusijos miestuose yra buvę atvejų, kai karinių komisariatų darbuotojai ...

Ukrainos dronai smogė dideliam „Wildberries“ logistikos centrui Rusijos Federacijos Vladimiro srityje. Šis objektas yra vienas iš didžiausių bendrovės centrų Centrinėje Rusijoje, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi bendrove „Fire Point“ ir Rusijos valdžios pareiškimais. Ataką patvirtino ir pati „Wildberries“ bendrovė, ir Vladimiro srities gubernatorius Aleksandras Avdejevas. Jo teigimu, objekto teritorijoje kilo gaisras, žmonės buvo evakuoti.

Šeštadienį Maskvos kavinėje, esančioje vos 2 km nuo Kremliaus, nugriaudėjo sprogimas. Pranešama, kad žuvo trys žmonės, o dar 21 buvo sužeistas, tarp kurių – galimai ir rusų generolo Aleksando Čiaiko dukra Maria Čiaiko, skelbia leidinys „Verstka“. Tai leidiniui atskleidė šaltinis, artimas restorano vadovybei. Žurnalistai palygino „REN TV“ ir Rusiško „Telegram“ kanalo „112“ pateiktus nukentėjusiųjų sąrašus. Sąrašuose buvo rasta 25-metė Marija P., patyrusi atvirą galvos smegenų traumą.

Šeštadienį Maskvos restorane įvykęs sprogimas, per kurį žuvo trys žmonės, o dar 21 buvo sužeistas, buvo teroro aktas, pranešė Rusijos nacionalinis kovos su terorizmu komitetas, jį citavo valstybinė naujienų agentūra „TASS“. „Maskvos Kudrinsko aikštėje esančiame restorane sprogo savadarbis sprogmuo, dėl jo žuvo trys žmonės“, – teigė komitetas.

Rusijai stringant savo pačios pradėtame kare prieš Ukrainą užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu TASS generaliniam direktoriui Andrejui Kondrašovui pareiškė, kad Boriso Jelcino sprendimas perduoti valdžią Vladimirui Putinui rodo „ypatingą Dievo kišimąsi“. „Tai, kad Borisas Nikolajevičius Jelcinas rado savyje drąsos anksčiau laiko perduoti valdžią, ir tai, kad jis perdavė valdžią žmogui, kuris tuo metu vienintelis gebėjo išsaugoti Rusiją, – tai toks istorinis posūkis, reiškiantis...

Lenkijos oro pajėgos virš Baltijos jūros vėl perėmė Rusijos žvalgybinį lėktuvą, penktadienį pranešė vyriausybė Varšuvoje. Reaguojant į tai, kad už 40 km į šiaurę nuo pajūrio kurorto Kolobžego buvo pastebėtas Rusijos žvalgybinis lėktuvas Il-20, buvo pakelti du Lenkijos naikintuvai F-16, socialiniame tinkle „X“ parašė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas.

Po kelias savaites trukusių degalų stygiaus problemų padėtis Rusijos aneksuotame Ukrainos Krymo pusiasalyje pagerėjo. Okupacinės valdžios institucijos paskelbė žemėlapius, kuriuose nurodyta dešimtys degalinių, turinčių benzino ir dyzelino. Tačiau didžiausiame mieste Sevastopolyje yra degalinių, kuriose, priklausomai nuo degalų rūšies, ir toliau vairuotojai gali įsigyti ne daugiau kaip 20 ar 40 litrų kuro. Kelias rūšis, be to, galima įsigyti tik su talonais.

Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių, nes išvakarėse į vieną iš rytinių šalies regionų įskriejo raketa, penktadienį pranešė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas. „Šiandien Lenkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių dėl vakar į Lenkijos teritoriją pataikiusios raketos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė D. Tuskas.

Rusija šiuo metu yra labai svarbiame karo prieš Ukrainą užbaigimo etape. Tai pareiškė buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, rašo UNIAN. „Iš tiesų dabar esame labai svarbiame „specialiosios karinės operacijos“ (propagandinis terminas, kurį Rusija naudoja apibūdindama invaziją į Ukrainą) užbaigimo taške.

„Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija paskelbė jį „teroristu“, nes jis atsisakė vykdyti Maskvos reikalavimus dėl „masinio stebėjimo ir cenzūros“ jo populiarioje susirašinėjimo platformoje. „Rusija mane paskelbė „teroristu“ už tai, kad atsisakiau vykdyti jos reikalavimus dėl masinio stebėjimo ir cenzūros „Telegram“ platformoje“, – parašė jis savo platformoje.

Rusija ketvirtadienį įtraukė „Telegram“ įkūrėją Pavelą Durovą į „teroristų ir ekstremistų“ juodąjį sąrašą, o diena anksčiau paskelbė, kad siekia jo arešto dėl kaltinimų, jog jis leido Ukrainos žvalgybai naudotis savo platforma. Šis technologijų įmonių įkūrėjas, kuris jau daugelį metų negyvena Rusijoje ir turi Prancūzijos ir Jungtinių Arabų Emyratų pasus, ne kartą surėmė ietis su Rusijos valdžia, nes Maskva ėmė griežtinti interneto kontrolę.

Europos Sąjungos (ES) aukšto rango pareigūnas ketvirtadienį pareiškė, kad per naujausius mirtinus Rusijos raketų smūgius Ukrainai buvo pažeista ir Lenkijos oro erdvė. Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa socialiniame tinkle „X“ teigė: „Praėjusią naktį Rusija surengė masinį suderintą smūgį Ukrainai. Išpuolio metu taip pat buvo pažeista Lenkijos oro erdvė, o tai dar kartą pabrėžia, kad Rusijos agresija kelia grėsmę visos Europos saugumui.

Ukrainos dronų ataka praėjusią naktį Rusijos Penzos srityje sukėlė gaisrą dideliame sandėlyje, priklausančiame internetinės prekybos bendrovei „Wildberries“; dėl to buvo sužeistas mažiausiai vienas žmogus, o apie 200 darbuotojų teko evakuoti, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius. Gubernatorius Olegas Melničenka teigė, kad sandėlyje kilo gaisras po to, kai jį pataikė dronai, pranešė TASS.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusija pasirengė surengti plataus masto smūgį ir gali jį įvykdyti jau šią naktį. „Išklausiau Ukrainos oro pajėgų vado Anatolijaus Kryvonožkos pranešimą. Rusai dar prieš kelias dienas pasirengė plataus masto smūgiui, todėl būtent šią naktį yra didelė tikimybė, kad jis bus surengtas“, – rašė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per susitikimą su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku iškėlė Ukrainos piliečių, gyvenančių Lenkijoje, saugumo problemas. Apie tai prezidentas pranešė savo socialiniuose tinkluose, skelbia „Europos tiesa“. V. Zelenskis ir D. Tuskas trečiadienį susitiko Liubline – pirmą kartą nuo tada, kai paaštrėjo Ukrainos ir Lenkijos santykiai.

Birželio pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino Ukrainos saugumo tarnybai (SBU) 40 dienų trukmės operaciją, kurios tikslas – daryti spaudimą Rusijai ir paskatinti ją nutraukti karą. Per šį laikotarpį įvyko daug kariniu požiūriu reikšmingų įvykių. Visų pirma, Rusija kenčia nuo smūgių „Wildberries“ internetinės prekybos sandėliams, o patys rusai dėl šių įvykių kažkodėl vis dar stebisi.

 Kyjivui didinant ekonominį, karinį ir diplomatinį spaudimą Maskvai, Ukrainos pajėgos naktį surengė naujausius tolimuosius smūgius, nukreiptus prieš dvi dideles Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, trečiadienį pranešė pareigūnai. Ukraina kone kasdien rengia tolimuosius dronų ir raketų smūgius, kuriems pasitelkia šalyje sukurtus ginklus, ir jau ne vieną mėnesį taikosi į Rusijos naftos objektus. Ši Ukrainos pajėgų kampanija sukėlė Rusijoje degalų krizę, kuri yra labai neparanki Kremliui.

Ukrainai toliau atakuojant naftos objektus Rusijoje, Maskva, anot šaltinių, ketina mėnesiui pratęsti dyzelino eksporto drausimą. Tačiau ribojimai rugpjūčio viduryje galėtų būti atšaukti, jei vidaus rinkoje pagerėtų aprūpinimo padėtis,  trečiadienį naujienų agentūrai „Reuters“ teigė du su situacija susipažinę asmenys. Energetikos ministerija šio pranešimo kol kas nekomentavo.

Jei Rusija spalį paskelbtų mobilizaciją, iki 2027 m. gegužės ji galėtų pasiekti didžiausią kariuomenės papildymo tempą. Be to, jei Maskvai prireiktų greitai padidinti karių skaičių, ji gali mėginti įtraukti į karą Baltarusijos kariuomenę net ir prieš Aliaksandro Lukašenkos valią. Tai komentare UNIAN teigė globalistikos centro „Strategija XXI“ saugumo programų vadovas Pavlo Lakijčiukas. Jis pažymėjo, kad šiuo metu Ukrainos gynybos pajėgos, siekdamos pakeisti padėtį fronte, taiko dvi strategijas.

Pasirodė pranešimai, kad buvo pasikėsinta į įmonės, kuri kuria dronus, vadovo gyvybę, rašo „Meduza“. Andrejus Čerezovas buvo pašautas daugiabučio laiptinėje Tuloje. Rusijoje pašautas verslininkas Pasikėsinimas esą įvyko liepos 29 d. Nukentėjęs verslininkas paguldytas į ligoninę. Iškelta baudžiamoji byla pagal straipsnį dėl pasikėsinimo nužudyti. Regioninė tyrimų komiteto valdyba nurodo, kad su pasikėsinimu susiję asmenys nustatinėjami.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas stengiasi pasirodyti, kad yra gerai informuotu apie padėtį kare prieš Ukrainą. Tačiau, kaip pastebi JAV Karo studijų institutas (ISW), Rusijos kariniai tinklaraštininkai toliau skundžiasi, kad Rusijos vadai meluoja apie Rusijos pajėgų pažangą. „Liepos 26 d. per surežisuotą renginį su Rusijos karinio jūrų laivyno kariais Putinas atsakė į klausimą apie šaltinius, iš kurių gauna informaciją apie fronto padėtį.

Rusija trečiadienį paskelbė tarptautinę „Telegram“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Pavelo Durovo paiešką, pateikusi kaltinimus „bendrininkavimu vykdant terorizmą“. „Paskelbta tarptautinė paieška (...) „Telegram“ vadovo P. Durovo atžvilgiu“, – teigiama Rusijos saugumo tarnybos (FSB) pareiškime, kurį citavo Rusijos naujienų agentūros.

Nors šiuo metu daug kalbama apie tai, kad artėjanti žiema dėl Rusijos atakų Ukrainai bus nelengva, Razumkovo centro energetikos programų direktorius Vladimiras Omelčenko įsitikinęs, jog sunku žiemą gali būti ir Rusijai. Apie tai jis kalbėjo interviu UNIAN. Anot jo, Ukraina turi galimybių atsakyti Rusijai. Jis išvardijo labiausiai pažeidžiamus Rusijos objektus. Kokie smūgiai Rusijai skaudėtų labiausiai? „Turiu savo, neoficialią nuomonę.

Didėjant biudžetiniam spaudimui ir augant karo išlaidoms, Maskva ieško vis naujų būdų surinkti lėšų ir ketina surengti aukcioną, kurio metu sieks parduoti valstybei priklausančių deimantų. Rusijos finansų ministerija pranešė, kad rugsėjo 9 d. Maskvoje surengs atvirą aukcioną, kurio metu bus parduodami natūralūs neapdoroti deimantai, sveriantys 10,8 karato ar daugiau, iš šalies valstybinio fondo, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.

Rusijos Tiumenės srities naftos perdirbimo gamykla po praėjusį savaitgalį surengtos drono atakos, per kurią buvo apgadinti antrinio perdirbimo įrenginiai, visiškai sustabdė žalios naftos perdirbimą ir naftos produktų gamybą. Apie tai naujienų agentūrą „Reuters“ informavo du pramonės šaltiniai, praneša „The Moscow Times“. Tiumenės srities gubernatorius Aleksandras Mooras šeštadienį patvirtino, kad Ukrainos dronas atakavo Tiumenės naftos perdirbimo gamyklą, objekte kilo gaisras.

Rusijos Udmurtijoje buvo atakuotas kombinatas „Prioritet“, atliekantis ilgalaikio kuro atsargų ir naftos produktų saugojimo funkciją, skelbia UNIAN. Kaip teigiama Ukrainos kariuomenės generalinio štabo suvestinėje „Telegram“ kanale, 2026 m. liepos 27 d. ir naktį į liepos 28 d., siekiant mažinti Rusijos agresoriaus karinį ir ekonominį potencialą, Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė keliems svarbiems priešo objektams.

Sibire gyvenanti moteris pareiškė, kad Tolimųjų Rytų ir Sibiro gyventojams Maskva esą yra nereikalinga, o regionas turėtų orientuotis į Kiniją. Vaizdo įraše, kuris paskelbtas „Telegram“ kanale „Nexta“, moteris teigė nesuprantanti, kodėl tolimuose Rusijos regionuose gyvenantiems žmonėms turėtų rūpėti sostinė, esanti už tūkstančių kilometrų. „Aš gyvenu Sibire.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmadienį, liepos 27 d., pareiškė, kad karinės išlaidos išliks prioritetu rengiant artimiausių trejų metų biudžetą, skelbia „The Moscow Times“. Leidinys pranešė, kad per susitikimą su Dūmos deputatais V. Putinas apkaltino Vakarus paleidus „rusofobinę mašiną“, esą pasiekus „pasaulio rekordus“ pagal sankcijų skaičių, ir pareiškė, kad „niekam ir niekada“ nepavyks „palaužti Rusijos žmonių“. „Mūsų politinė sistema ir valdžios institucijos formuojamos suvereniais ...

Antradienį ryte Rusijos valdžios institucijos pranešė apie didelio masto dronų ataką prieš Maskvą; dėl jos keliuose miesto oro uostuose buvo įvesti laikini apribojimai. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ tinkle paskelbė Maskvos meras Sergejus Sobianinas. „Gynybos ministerijos oro gynybos sistemos numušė 12 į Maskvą skridusių bepiločių orlaivių. Avarinių tarnybų specialistai dirba vietose, kur nukrito nuolaužos“, – teigiama pranešime.

Ukrainos dronų operacija prieš Krymo elektros tinklą lėmė, kad šimtai tūkstančių Rusijos kontroliuojamo pusiasalio gyventojų jau kelias dienas iš eilės gyvena be elektros, praneša „The New York Times“. „Elektra buvo dingusi 15 dienų iš eilės ir neatsirasdavo net valandai. Akivaizdu, kad valdžia mus pamiršo“, – telefonu pasakojo Olga, gyvenanti su vyru ir kūdikiu Krymo šiaurėje.

Ukrainos bepiločiai dronai naktį atakavo plieno konstrukcijų gamyklą Maskvos srityje, o okupuotame Kryme pranešta apie elektros tiekimo sutrikimus, skelbia stebėsenos kanalai. Anot „Telegram“ naujienų kanalo „Exilenova Plus“, Ukrainos dronai smogė plieno konstrukcijų gamyklai Čechovo mieste, Maskvos srityje. Tuo metu Rusijos oro gynyba bandė numušti atakuojančius dronus.

JAV ne kartą buvo įspėtos Ukrainos dėl Rusijos teikiamos karinės pagalbos Iranui. Dabar į tai sureagavo JAV prezidentas, pranešė Baltieji rūmai. Žurnalistas paklausė Donaldo Trumpo apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimus, kad Rusija perdavė Iranui JAV karinių bazių Persijos įlankoje palydovines nuotraukas, siekdama padėti Teheranui nustatyti galimus taikinius. D. Trumpas atsakė, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar šie teiginiai yra teisingi. „Išsiaiškinsime, ar tai tiesa.

Rusijos kontrolės praradimas Kryme ar net reikšmingas jos pozicijų susilpnėjimas pusiasalyje gali tapti vienu rimčiausių smūgių Kremliaus režimui ir sukelti destabilizuojančius procesus Rusijoje, interviu „Ukrinform“ teigė atsargos majoras ir politikos analitikas Mychaila Basarabas.  Pasak jo, Krymo reikšmė Rusijos vadovybei turi kur kas didesnę nei karinę ar geopolitinę vertę.

Rusijos teritorijoje, danguje virš Kursko srities, Ukrainos gynybos pajėgos numušė „Forpost-R“ – sunkų ir brangų smogiamąjį bei žvalgybinį droną, galintį gabenti valdomąją amuniciją. Apie tai pranešė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi. Pasak jo, liepos 27 dieną Ukrainos bepiločių sistemų pajėgų pilotai 4,3 km aukštyje aptiko ir sunaikino aviacinės amunicijos KAB-20, valdomos lazeriniu taikymu, nešėją.

Rusija „niekada neatsisakė“ aptarti „pasiūlymų ir idėjų“, susijusių su karu Ukrainoje, ir tebėra pasirengusi tai daryti. Tačiau Maskva turi sąlygą Vašingtonui, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji tvirtino, kad Rusija yra „pasirengusi svarstyti“ naujas idėjas ir pasiūlymus dėl Ukrainos. „Patvirtiname savo pasirengimą galimoms diskusijoms, pasiūlymams ir idėjoms, kurias esame pasirengę apsvarstyti. Niekas niekada to neatsisakė“, – sakė ji.

Rumunija pirmadienį nurodė išsiųsti iš šalies Rusijos ambasados darbuotoją, taip duodama „tvirtą atsaką“ į pasikartojančius atvejus, kuomet jos oro erdvę pažeidžia dronai. Ukrainoje tęsiantis Rusijos pradėtam karui, Rumunija praėjusios savaitės pabaigoje tris dienas iš eilės numušė po droną, o šalies gynybos ministerija pirmadienį pranešė apie naują įsiveržimą. Rumunija pirmadienį išsikvietė Rusijos ambasadorių Vladimirą Lipajevą.

Šiuo metu karai Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje plačiąja prasme dar nėra susijungę į vieną konfliktą. Tačiau, kaip mano „Financial Times“ apžvalgininkas Gideonas Rachmanas, neatmetama galimybė, kad jie gali peraugti į pasaulinį karą. G. Rachmanas priminė, kad praėjusį savaitgalį Iranas pareiškė, jog Ukraina Kaspijos jūroje nuskandino Irano prekybinį laivą, per incidentą žuvo vienas jūreivis.

Rusijoje manoma, kad kol kas dar per anksti komentuoti informaciją apie tai, jog Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina aptaria galimą oro atakų nutraukimą kaip dalį pastangų užbaigti karą. Tai sekmadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. „Mes nežinome, kiek patikimi yra šie pranešimai ir iš kur jie atsirado. Tai tik spaudos pranešimai ir nieko daugiau. Todėl šiame etape juos komentuoti yra per anksti“, – sakė jis.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pareiškė, kad Ukraina anksčiau ar vėliau neteks vakarinių žemių, skelbia TASS. Apie tai jis kalbėjo susitikime su Karinio jūrų laivyno kariais. „Esu įsitikinęs, kad anksčiau ar vėliau Ukraina neteks šių vakarinių žemių. Tų, kurios priklausė Lenkijai, Vengrijai, Rumunijai. Anksčiau ar vėliau, ne rytoj, o galbūt ne poryt – po metų, dvejų, dešimties, penkiolikos, bet istorija viską sustatys į savo vietas“, – cituojamas jis.

Rusijos institucijos ir valstybinė žiniasklaida sekmadienį pranešė, kad ant Elbruso kalno buvo surasti penkių užsienio alpinistų, manoma, bosnių, palaikai. Anksčiau pareigūnai skelbė, kad surado dviejų alpinistų iš septynių žmonių grupės, kopusios į aukščiausią Rusijos kalną, palaikus ir ieško dar trijų šios grupės narių.

Po kelių mėnesių darbo Tarptautinėje kosminėje stotyje (ISS) į Žemę sugrįžo du rusų kosmonautai ir amerikiečių astronautas. Kosminė kapsulė „Sojuz MS-28“ su rusais Sergejumi Kud-Sverčkovu ir Sergejumi Mikajevu bei NASA astronautu Christopheriu Williamsu 13.27 val. Lietuvos laiku nusileido Kazachstano stepėje, pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. „Roskosmos“ tiesioginėje transliacijoje buvo matyti, kaip trijulė nuolat šypsosi, kai po sugrįžimo jiems teikiama pagalba.