Rusija

Rusijos Aukščiausiasis Teismas ketvirtadienį išbraukė Talibaną iš teroristinių organizacijų sąrašo – tai simbolinis gestas, kuriuo Maskva siekia užmegzti draugiškus ryšius su Afganistano faktiniais valdovais. „Rusijos Federacijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu sustabdytas anksčiau nustatytas draudimas Talibano – įtraukto į vieningą federalinį organizacijų, pripažintų teroristinėmis, sąrašą – veiklai“, – sakė teisėjas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra TASS.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vėliau ketvirtadienį surengs derybas su Irano užsienio reikalų ministru Abbasu Araghchi (Abasu Aragčiu), pranešė Kremlius.  „Jis susitiks su juo šiandien“, – valstybinei televizijai pareiškė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas.  Ketvirtadienį Maskvoje lankosi A. Araghchi, kur be kitų temų, aptaria Teherano branduolinę programą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį susitiko su palestiniečių kovotojų grupuotės „Hamas“ paleistu įkaitu, turinčiu Rusijos ir Izraelio pilietybes, ir pažadėjo padėti išlaisvinti kitus įkaitus. Kremliaus vadovas padėkojo „Hamas“ už ilgiau nei metus nelaisvėje laikyto vyro paleidimą ir teigė, kad tai yra tvirtų Rusijos santykių su palestiniečių tauta rezultatas. „Ačiū Dievui, esate gyvas ir sveikas, ir esate čia“, – vėlai trečiadienį V. Putinas sakė 29-erių Aleksandrui Trufanovui.

„Anonymous“ programišiai įsilaužė į slaptus Vladimiro Putino serverius, praneša „Forbes“. Programišiai paviešino maždaug 10 terabaitų talpos slėptuvę, kurioje, anot jo, yra „duomenys apie visas Rusijoje veikiančias įmones, visą Kremliaus turtą Vakaruose, prorusiškai nusiteikusius pareigūnus, Donaldą Trumpą ir dar daugiau“. Anot vieno analitiko, „daugiausia archyve yra konkrečios informacijos apie atskiras Rusijos bendroves, joms skirti aplankai ir atsitiktiniai kiekvienos bendrovės PDF failai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį universiteto studentams gyrė JAV vadovo Donaldo Trumpo patarėją milijardierių Eloną Muską, sakydamas, kad jis yra pradininkas, prilygstantis legendiniam sovietų raketų inžinieriui Sergejui Koroliovui. Šie komentarai nuskambėjo Rusijai ir Jungtinėms Valstijoms užmezgus glaudesnius ryšius. D. Trumpo administracijoje milijardierius kosminių technologijų bendrovės „SpaceX“ įkūrėjas E. Muskas yra viena svarbiausių figūrų.

Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučičius trečiadienį teigė nepakeitęs savo nuomonės dėl dalyvavimo kitą mėnesį Maskvoje vyksiančiame kariniame parade, nepaisydamas didelio Europos Sąjungos (ES) spaudimo nevykti.  Europos pareigūnai įspėjo A. Vučičių, kad jo vizitas į Maskvą per Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo iškilmes pažeistų bloko kriterijus, taikomus potencialioms naujoms narėms, ir galėtų pakenkti jo šalies siekiui tapti ES nare.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar metams pratęsė draudimą į JAV uostus priimti laivus, plaukiojančius su Rusijos vėliava ar kitaip susijusius su Rusijos Federacija. Tai nurodyta dokumente, esančiame JAV federaliniame registre, rašoma „Unian“.    Pažymima, kad draudimas taikomas visų su Rusija susijusių laivų švartavimuisi ir judėjimui į JAV uostus.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Rusija yra pasirengusi padaryti viską, kas priklauso nuo jos galių, kad padėtų rasti diplomatinį Jungtinių Valstijų ir Irano nesutarimų dėl Teherano branduolinės programos sprendimą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda „klasikinės rusiškos dezinformacijos, būdingos sovietinei propagandos mokyklai“ pavyzdžiu pavadino Užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovo Sergejaus Naryškino balandžio 15 d. Minske išsakytus grasinimus, rašoma „Pozirk“. Vienas iš įtakingiausių Rusijos valdžios vertikalės narių S. Naryškinas ypač akcentavo, kad galimos NATO agresijos prieš Baltarusiją ir Rusiją atveju pirmiausia nukentėtų Lenkija ir Baltijos šalys: „Jos (NATO šalys - red. past.

Rusija keturis žurnalistus, kurie, anot Maskvos, buvo susiję su opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu, antradienį nuteisė penkerius su puse metų kalėti pataisos kolonijoje, dar sustiprinusi susidorojimą su spaudos laisve ir Kremliaus kritikais. Rusijos valdžia A. Navalną – pagrindinį Vladimiro Putino oponentą – paskelbė „ekstremistu“ ir šis sprendimas lieka galioti nepaisant jo mirties vienoje Arkties pataisos kolonijoje 2024 metų vasario 16 dieną.

Vietoj universitetų – kareivinės, vietoj svajonių – automatas ir mirtis. Rusija pradeda pavasarinį šaukimą į kariuomenę ir iki liepos vidurio planuoja surinkti dar 160 tūkst. jaunuolių ir padidinti savo okupacinę armiją iki pusantro milijono. Taigi ji pagal dydį nusileistų tik Kinijai. Europa bando pažaboti šią lyg ant mielių augančią kariauną, skirdama Ukrainai 23 milijardų eurų paramos paketą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Antradienio popietę Rusijos valstybinė agentūra „RIA Novosti“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip operatorius, būdamas Maskvoje „Moskva City“ dangoraižio viduje, valdo Rusijos kovinį droną. Dronas tuo metu atakuoja ukrainiečių miestą Časov Jarą. Vaizdo įraše demonstruojamos techninės ir programinės įrangos sistemos „Orbita“ galimybės – valdyti dronus dideliu atstumu nuo fronto.

Rusijos Federacijos Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas ir buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasipiktino būsimojo Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo noru siųsti Ukrainai „Taurus“ raketas, rašo UNIAN. Platformoje „X“ D. Medvedevas parašė žinutę F. Merzui. „Kandidatą į kanclerius F. Merzą persekioja jo tėvo, tarnavusio Hitlerio vermachte, atminimas. Dabar Merzas pasiūlė smogti Krymo tiltui. Gerai pagalvok, naciste!“ – paskelbė jis.

Rusijos teismas pirmadienį nusprendė uždaryti sergančių vaikų paramos ir labdaros fondą, kurį įsteigė garsus Kremliaus kritikas. Garsus Kremliaus kritikas ir buvęs Jekaterinburgo meras Jevgenijus Roizmanas yra vienas iš paskutinių Rusijoje vis dar esančių ir už grotų nepasiųstų opozicijos veikėjų, kritikuojančių Rusijos karinę kampaniją prieš Ukrainą.

Neseniai pasirašytas abipusės gynybos paktas su Rusija užtikrins „absoliutų Baltarusijos saugumą“, pareiškė Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, remdamasis šalies aljansu su branduolinę ginkluotę turinčia Rusija kaip atgrasymo nuo užsienio agresijos priemone, rašo „The Moscow Times“. Gruodį Maskvos ir Minsko pasirašytas paktas įteisina abiejų šalių ketinimą stiprinti bendrą gynybinę poziciją sąjunginės valstybės rėmuose.

Kirgizstano užsienio reikalų ministerija įteikė oficialią protesto notą Rusijos ambasadoriui šalyje Sergejui Bakunovui dėl grubaus šalies piliečių sulaikymo vienoje iš Maskvos pirčių, skelbiama „The Moscow Times“. „Rusijos pusei buvo įteikta oficiali nota su prašymu pateikti informaciją apie teisėsaugos institucijų atliktos operacijos priežastis, taip pat apie jėgos panaudojimą prieš piliečius, o nepagrįsto jėgos panaudojimo atveju imtis atitinkamų priemonių prieš Maskvos teisėsaugos institucij...

Po branduolinių derybų su JAV Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi vyksta konsultacijų į Rusiją. „Dr. Araghchi savaitės pabaigoje vyks į Maskvą“, – sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas. Jau seniai planuota kelionė, anot jo, yra „galimybė“ aptarti pastaruosius pokyčius branduolinėse derybose. Rusija ir Iranas tradiciškai yra artimi sąjungininkai. Iranas ir JAV šeštadienį Omano sostinėje Muskate kalbėjosi apie Teherano branduolinę programą ir susitarė tęsti derybas.

Antrajame pagal dydį Rusijos mieste Sankt Peterburge kilo didžiulis gaisras, praneša vietos informavimo priemonės. Tikslus gaisro plotas nustatinėjamas, bet paties pastato plotas – 3000 kv. m. Sankt Peterburgo Primorsko rajone dega angaras, skelbiama „Astra“. Gaisro priežastis kol kas neįvardijama. Nepaprastųjų situacijų ministerijos regioninio departamento duomenimis, gaisras kilo apie 9.15 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.

„Airbus“ valdybos pirmininkas Rene‘as Obermannas teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali pasinaudoti silpnumo akimirka JAV ir Europos Aljanse, nutiesdamas strateginį sausumos tiltą per Suvalkų koridorių, kuris jungia Rusijos Kaliningradą su Baltarusija.

JAV karių skaičiaus mažinimas Rytų Europoje būtų vertinamas kaip dar vienas Vašingtono žingsnis arčiau Maskvos ir nerimą europiečiams keliantis ženklas, sako analitikai. Naujienų kanalas NBC, cituodamas JAV ir Europos šaltinius, šią savaitę teigė, kad Gynybos departamento pareigūnai svarsto galimybę išvesti 10 tūkst. karių. Tai yra dalis iš 20 tūkst.

Penktadienį vėlai vakare baigėsi daugiau nei keturias valandas trukęs Rusijos autoritarinio prezidento Vladimiro Putino ir JAV specialiojo pasiuntinio Steve'o Witkoffo pokalbis, kurio pagrindinė tema buvo karas Ukrainoje, praneša agentūra „Reuters“. Kremlius savo interneto svetainėje paskelbė nuotraukas, kuriose jiedu spaudžia vienas kitam rankas, ir patvirtino, kad susitikimas įvyko. „Susitikimo tema – Ukrainos sureguliavimo aspektai“, – teigiama oficialiame pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie milijardines investicijas į šalies karinį laivyną. Per ateinantį dešimtmetį naujų laivų statybai numatyta skirti 8,4 trln. rublių (apie 87 mlrd. eurų), Sankt Peterburge vykusiame susitikime dėl karo laivyno plėtros sakė V. Putinas, kurį cituoja rusų naujienų agentūros. Jis pažymėjo, kad laivyno atnaujinimas ir apginklavimas susijęs su naujais pavojais ir iššūkiais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį Sankt Peterburge pradėjo derybas su JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, pranešė Kremlius.  Maskva paskelbė filmuotą medžiagą, kurioje V. Putinas sveikinasi su S. Witkoffu. Kremlius anksčiau sakė, kad jie aptars karą Ukrainoje, tačiau proveržio neverta tikėtis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad Rusijos jūrų strateginės branduolinės pajėgos šiuo metu yra visiškai aprūpintos naujausiais ginklais ir įranga, rašoma „Sky News“. Kalbėdamas Sankt Peterburge vykusiame karinių ir civilinių pareigūnų susitikime, Rusijos vadovas sakė, kad svarbiausias Maskvos prioritetas buvo sustiprinti savo jūrų strategines branduolines pajėgas, kurias sudaro atominiais varikliais varomi povandeniniai laivai, ginkluoti branduolinėmis raketomis.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavroras Kremliaus ir naujosios JAV administracijos suartėjimo kontekste griežtai sukritikavo Europą. Tokios politikės, kaip Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen parodo, „kaip žemai krito ir degradavo ES“, pareiškė S. Lavrovas, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros. Šios politikės esą negalvoja apie savo rinkėjus.

Buvęs Rusijos saugumo tarybos pirmininkas, dabar oficialiai einantis prezidento patarėjo jūreivystės klausimais pareigas Nikolajus Patruševas atrodė susierzinęs, paklaustas, kaip reaguos į Estijos sprendimą naikinti pavojų keliančius civilius laivus, rašoma „Telegram“ kanale „Nexta“. „Na bjauru, bjauru.

Rusija paprašė Jungtinių Valstijų panaikinti sankcijas jos valstybinei oro transporto bendrovei „Aeroflot“, tačiau Vašingtonas dar neatsakė, balandžio 11 d. pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, rašoma „Kyiv Independent“. Galimą tiesioginių oro susisiekimo paslaugų tarp JAV ir Rusijos atnaujinimą S. Lavrovas siejo su Vašingtono sprendimu dėl „Aeroflot“, kuriai tebegalioja griežtos sankcijos po to, kai Maskva 2022 m. įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą.

Kaimyninėms Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos valstybėms kenčiant nuo nelegalios migracijos antplūdžio, Baltarusijos diktatoriumi pats save vadinantis Aliaksandras Lukašenka, susitikimo su Pakistano premjeru metu, pareiškė „importuosiantis 100-150 tūkst. specialistų“ iš šios šalies. „Sutarėme su jumis, kad padarysime viską, kad mūsų draugai pakistaniečiai, darbininkai, valstiečiai, intelektualai – tie, kurie nori atvykti į Baltarusiją ir čia dirbti.

Lenkijos ambasadorius Rusijoje pranešė, kad nedidelė rusų grupė ketvirtadienį bandė sutrikdyti minėjimą, skirtą 15-osioms lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačinskis) ir dar 95 žmonės, metinėms.

Ukrainos karo ekspertas teigia, jog dėl rugsėjį Baltarusijoje vyksiančių karinių pratybų, kuriose dalyvaus Rusijos kariuomenė, gali išaugti puolimo prieš Lenkiją ir Baltijos šalis tikimybė. Todėl ši vasara gali tapti paskutine taikia vasara Europoje, rašoma „Unian“. Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininko ir karo eksperto Sergejaus Grabskio, kalbama apie strategines pratybas, kurios lemia Rusijos karinę politiką arba strateginę grupių, pajėgų ir priemonių plėtrą.

Maskva paleido kalintą Jungtinių Valstijų ir Rusijos pilietybes turinčią baleriną Kseniją Kareliną, ketvirtadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Kiek anksčiau leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad buvo susitarta dėl apsikeitimo kaliniais. „Amerikietė Ksenija Karelina lėktuvu grįžta namo į Jungtines Valstijas.

JAV ir Rusijos delegacijos ketvirtadienį Rusijos konsulate Stambule pradėjo dar vieną pokalbių dėl ambasadų darbo ratą. Tai pranešė rusų naujienų agentūra TASS.

Stambule prasidėjo Rusijos ir Amerikos konsultacijos, skelbiama TASS. Delegacijų derybos truks kelias valandas, tačiau nebus tokios ilgos kaip ankstesniame raunde, sakė agentūros šaltinis. Pirmasis tokio formato JAV ir Rusijos derybų raundas įvyko vasario 27 d. Stambule. Kaip ir pirmą kartą, Rusijai konsultacijose atstovauja diplomatas Aleksandras Darčiovas, neseniai paskirtas Rusijos ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose, o JAV – valstybės sekretoriaus padėjėjo pavaduotoja Sonata Coulter.

Ministras pirmininkas Narendra Modis buvo pakviestas dalyvauti kasmetinėse Maskvoje rengiamose Pergalės dienos iškilmėse, trečiadienį pranešė Indijos užsienio reikalų ministerija, nepatvirtindama, ar premjeras vyks stebėti paradą. Aštuoniasdešimtųjų Sovietų Sąjungos ir sąjungininkų pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinių proga Rusija žada surengti didžiausias „istorijoje“ II pasaulinio karo minėjimo iškilmes.

Rytoj vyksiančiose derybose Rusija kels klausimą dėl tiesioginių skrydžių su JAV atnaujinimo, rašo „Sky News“. Rytoj Stambule vyksiančiose Rusijos ir JAV derybose Rusija kels klausimą dėl tiesioginių skrydžių su JAV atnaujinimo ir diplomatinio turto grąžinimo, pareiškė Rusijos ambasadorius JAV. Tiesioginiai skrydžiai tarp JAV ir Rusijos, kartu su skrydžiais į daugelį kitų šalių, buvo sustabdyti po to, kai Maskva 2022 m. vasario mėn. pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo įvesti nauji muitai rodo tarptautinės prekybos normų nepaisymą. „Man atrodo, kad naujausias Baltųjų rūmų sprendimas dėl muitų, kuris prieštarauja pagrindinėms PPO (Pasaulio prekybos organizacijos) taisyklėms (ir) jas pažeidžia, rodo, kad Vašingtonas nebelaiko savęs saistomu tarptautinės prekybos teisės normų“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Trečiadienį Maskva pranešė, kad Prancūzijos pasienio policija viename Prancūzijos oro uoste laikinai sulaikė Rusijos užsienio reikalų ministerijos darbuotoją, dėl šio incidento buvo iškviestas Prancūzijos ambasadorius. „Per pokalbį Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė griežtą protestą Prancūzijos ambasados ​​vadovui. Po šio demaršo mūsų kolegai galiausiai buvo leista atvykti į šalį“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Jungtinės Valstijos  ir Rusija ketvirtadienį Stambule surengs derybas dėl galimybės atkurti kai kurią jų ambasadų veiklą, kuri po Maskvos invazijos į Ukrainą buvo drastiškai apribota, pranešė JAV Valstybės departamentas. Šios derybos, kurios yra jau antrosios tokio pobūdžio, rengiamos po to, kai prasidėjus antrajai prezidento Donaldo Trumpo kadencijai jis inicijavo kontaktą su Rusija ir pasiūlė pagerinti santykius, jei ši nutrauks kovas Ukrainoje.

Rusija ir Jungtinės Valstijos ketvirtadienį Stambule ketina pratęsti derybas dėl jau kuris laikas įtemptų diplomatinių santykių normalizavimo, antradienį paskelbė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurio žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „Interfax“. Rusijos Užsienio reikalų ministerijos teigimu, Rusijos delegacijos vadovu bus ambasadorius Vašingtone Aleksandras Darčievas, tuo tarpu JAV delegacijai vadovaus Sonata Coulter.

Rusijos Šiaurės laivynas pradėjo karines pratybas Arktyje. Manevruose dalyvauja 20 laivų ir apie 1 500 kareivių, pranešė laivyno vadovybė, kuria remiasi rusų naujienų agentūra „Intrefax“. „Per pratybas Šiaurės laivyno vadovybė treniruojasi valdyti pajėgas ir dalinius, skirtus apsaugoti jūrines komunikacijas ir ginti Rusijos karinės ir civilinės infrastruktūros objektus Arktyje“, – nurodoma spaudos pranešime.  Tai esą planiniai manevrai.

Rusijos parlamento žemieji rūmai antradienį nubalsavo už sutarties ratifikavimą dėl politinių, karinių ir ekonominių ryšių su Iranu stiprinimo. Iranas yra artimas Maskvos sąjungininkas.  Antradienio balsavimas vyko tvyrant didelei įtampai tarp Irano ir Vakarų valstybių ir Rusijai siekiant suartėti su Vašingtonu, nepaisant jos plataus masto invazijos į Ukrainą.

Naftos kainų ir Rusijos energijos transportuotojų paklausos mažėjimas, susijęs su Vašingtono įvestais muitais prekėms iš kitų šalių, kelia grėsmę Rusijos ekonomikai, pareiškė Centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina susitikime su Dūmos deputatais. Staigus naftos kainų kritimas prasidėjo po to, kai Baltieji rūmai įvedė muitus prekėms iš kitų šalių. „Pagrindinis įtakos kanalas gali būti naftos kainų keitimas, naftos kainų mažinimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasveikino ledo ritulio žvaigždę Aleksandrą Ovečkiną įmušus 895-ąjį karjeros įvartį Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL) ir pasiekus visų laikų rekordą. „Šis pasiekimas tapo ne tik jūsų asmenine sėkme, bet ir tikra švente gerbėjams Rusijoje ir užsienyje“, – sakoma Kremliaus išplatintame pareiškime. „Linkiu jums sveikatos, sėkmės ir kovinės dvasios, kad galėtumėte įveikti naujas gyvenimo ir sporto aukštumas“, – pridūrė V. Putinas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino dar 50 proc. padidinti muitus Kinijai. Jis duodąs Pekinui laiko iki antradienio atšaukti atsakomuosius 34 proc. muitus, rašė D. Trumpas pirmadienį savo socialiniame tinkle „Truth Social“. Kinija, reaguodama į praėjusią savaitę jai JAV įvestus muitus, paskelbė, kad visoms JAV prekėms taip pat taikys papildomą 34 proc. tarifą. D. Trumpas trečiadienį paskelbė apie naujus muitus prekybos partneriams visame pasaulyje.

Maskvoje teismo laukiantis JAV pilietis Josephas Tateris buvo priverstinai paguldytas į psichiatrijos ligoninę, sekmadienį pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida. 46 metų J. Tateris buvo sulaikytas 2024 metų rugpjūtį. Jis kaltinamas policininko užpuolimu per konfliktą su darbuotojais viename prabangiame Maskvos viešbutyje.

Pirmadienį Rusija paskelbė uždraudusi Japonijos grupę, raginančią grąžinti ginčijamą salų grandinę, kurią per Antrąjį pasaulinį karą aneksavo Maskva. Salynas, rusų vadinamas Kurilų salomis, o japonų – Šiaurinėmis teritorijomis, yra prie šiaurės rytų Japonijos pakrantės.

Itin galingų sprogmenų krovinys pastebėtas mašinos, kuri įvyko į Baltarusiją iš Lenkijos, slėptuvėje. Pats automobilis registruotas Moldovoje, o pakrautas Lietuvoje. Krovinys turėjo keliauti į Rusiją, vairavo jį baltarusis, paprašytas pažįstamo esto. Tokią istoriją paviešino Baltarusijos režimo teisėsaugos atstovai.

Rusijoje sulaikytas Jungtinių Valstijų pilietis, kuris šį mėnesį turi būti teisiamas, buvo priverstinai išsiųstas į psichiatrijos ligoninę, sekmadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS. 46-erių Josephas Tateris 2024 m. rugpjūčio mėnesį buvo sulaikytas Maskvoje ir apkaltintas policijos pareigūno užpuolimu. Prieš tai jis dar esą smurtavo prieš vieno viešbučio darbuotojus. Jei jis bus pripažintas kaltu, jam gali grėsti iki penkerių metų nelaisvės.

„Laisvosios Europos radijas“, kurio finansavimą buvo sustabdęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anksčiau buvo CŽV projektas, skirtas kovai su komunizmu, o vėliau – svarbus nepriklausomos informacijos šaltinis okupuotose šalyse, rašoma „Meduza“. Kadaise tai buvo vienas pirmųjų ir sėkmingiausių Amerikos minkštosios galios pavyzdžių – jis suvaidino svarbų vaidmenį JAV pergalei Šaltajame kare.