WSJ pažymi, kad JAV prognozė pasirodė būtent tuo metu, kai JAV trūksta kai kurių ypač svarbių šaudmenų, kurie yra žūtbūt reikalingi norint pasipriešinti galimam karui su Rusija ar Kinija.
Primenama, kad JAV susiduria su tolimojo nuotolio, aukšto tikslumo raketų bei taktinių raketų kompleksų atsargų trūkumu, taip pat ir artimojo nuotolio priešlėktuvinių raketų „Stinger“ trūkumu.
JAV vertinimas kinta
Anksčiau JAV manė, kad V. Putinas neprovokuos NATO šalies narės iki karo Ukrainoje pabaigos. Tačiau šių metų pradžioje vertinimas pasikeitė.
„Pagrindinė priežastis – V. Putinas patiria vis didesnį spaudimą Ukrainoje ir savo šalies viduje – Ukrainos dronai padaro vis daugiau žalos tiek Rusijos kariuomenei, tiek naftos pramonei, o V. Putino pajėgos fronto linijoje nebepasiekia reikšmingų rezultatų, nors patiria itin daug nuostolių“, – rašoma WSJ straipsnyje.
Taip pat JAV žvalgybos pareigūnų nuomone, V. Putino tikslas, jei jis užpultų NATO tebevykstant karui su Ukraina, būtų suskaldyti aljansą.
JAV žvalgyba: galimas puolimo laikas – jau nuo šio rudens
V. Putinas visomis jėgomis stengiasi įtvirtinti savo laimėjimus Ukrainoje, todėl JAV žvalgyba prognozuoja, kad Maskva artimiausiu metu gali sustiprinti savo agresyvius veiksmus prieš Europos sąjungininkus. Nerimą kelia tai, kad V. Putinas gali tapti dar pavojingesnis, kai bus įstumtas į kampą, pažymi pareigūnai.
„Galimos grėsmės svyruoja nuo kibernetinės atakos prieš NATO šalį ar nežinomų ginkluotų grupuočių siuntimo okupuoti teritoriją iki riboto įsiveržimo į aljanso rytinį sparną. Remiantis JAV žvalgybos vertinimais, bet kokie Rusijos veiksmai gali įvykti laikotarpiu nuo šių metų rudens iki 2029 m“, – rašo WSJ, remdamasi žvalgybos pareigūnais.
Tiesa, anot jų, labiausiai ekstremalaus scenarijaus – riboto sausumos įsiveržimo – tikimybė yra maža, tačiau, remiantis ataskaitomis, ji didėja laikui bėgant.
Toks žingsnis visada buvo laikomas itin mažai tikėtinu, nes jo atveju NATO taikytų 5-ąjį straipsnį, kuris įpareigoja nares imtis kolektyvinės gynybos. Tačiau 5-asis straipsnis ne taip aiškiai apibrėžia NATO reakciją į kibernetines ar hibridines grėsmes.
Gynybos ministerijos ir NATO vyriausiojo štabo Europoje atstovai atsisakė komentuoti šią žvalgybinę informaciją.
„Mes nuolat svarstome įvairius scenarijus ir jiems ruošiamės. Mes esame pasirengę atgrasyti ir gintis, jei prireiks, ką ir toliau demonstruojame“, – pareiškė NATO atstovas pulkininkas Martinas O’Donnellas.
Labiausiai tikėtinas puolimas prieš Baltijos šalis arba Lenkiją
Labiausiai tikėtina galimos ateities konfrontacijos tarp Rusijos ir NATO vieta laikomos Baltijos šalys ir Lenkija. Tokias prognozes skelbia Vakarų žvalgybos tarnybos, kariniai analitikai ir Aljanso rytinio flango šalių vadovybė.
JAV žvalgyba įspėjo Varšuvą apie galimų Rusijos išpuolių prieš Lenkijos kritinę infrastruktūrą riziką, siekiant patikrinti NATO reakciją.
Tuo tarpu Lietuvos žvalgyba mano, kad Rusija gali panaudoti perimtus Ukrainoje pagamintus dronus atakoms prieš kritiškai svarbią infrastruktūrą Baltijos regione.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
