JAV iždo sekretorius: yra tikimybė iki trečiadienio susitarti su Iranu dėl Hormuzo sąsiaurio
JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos iki trečiadienio galėtų pasiekti susitarimą su Iranu dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo, ir pridūrė, kad tai stabilizuotų energijos kainas.
„Deramės su iraniečiais, ir manau, kad yra tikimybė, jog šiandien arba rytoj pasieksime susitarimą dėl sąsiaurio atidarymo ir žengsime link labiau normalizuotos padėties šiame konflikte“, – antradienį interviu CNBC sakė S. Bessentas.
Paklaustas, ar susitarimas leistų Iranui imti rinkliavą iš laivų, plaukiančių per sąsiaurį, S. Bessentas atsakė: „Manau, kad tai būtų judėjimo laisvė.“
S. Bessento komentarai atitiko pirmadienį JAV prezidento Donaldo Trumpo išsakytus teiginius. Jis tvirtino, kad Hormuzo sąsiauris galėtų būti atidarytas per kelias valandas po to, kai jis atsisakė grasinimų surengti didelio masto karinį smūgį Iranui.
Tuo metu Irano užsienio reikalų ministerija paneigė, kad vyksta derybos su Vašingtonu, o antradienį nežinomas sviedinys pataikė į krovininį laivą Hormuzo sąsiauryje.
S. Bessentas optimistiškai vertina susitarimo su Iranu dėl sąsiaurio poveikį energijos kainoms, nes, kaip jis teigė, šimtai laivų ten laukia, kol galės išplaukti.
„Nors pastarosiomis dienomis padėtis ten vis dar yra šiek tiek rizikinga, mes matome, kad net dabar išplaukia nemažai laivų, – sakė S. Bessentas. – Taigi, manau, kad energijos kainos turėtų vėl stabilizuotis, o tai, kaip jau sakiau, bus naudinga visam pasauliui.“
Kataras: pastangos dėl Irano ir JAV susitarimo tęsiasi
Tarpininkaujantis Kataras antradienį pareiškė, kad pastangos rasti diplomatinį sprendimą tarp Jungtinių Valstijų ir Irano tęsiasi, tačiau tiesioginių derybų tarp šalių neplanuojama.
„Galime patvirtinti, kad pastangos su visomis šalimis vis dar tęsiasi“, – žurnalistams sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Majedas al Ansari (Madžidas Ansaris).
Jis pridūrė, kad derybose daugiausia dėmesio skiriama „trumpalaikiam sprendimui, kuris padėtų mums atnaujinti derybas ir grįžti prie visapusiškų tarpininkavimo pastangų“.
Trumpas: naftos bendrovės dėl konflikto Irane uždirba „per daug pinigų“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pirmadienį pareiškė, kad didžiosios naftos bendrovės uždirba „per daug pinigų“ dėl aukštų kainų, susidariusių dėl karo su Iranu.
„Man tai nepatinka. Jos uždirba per daug pinigų, aišku? Pasinaudodamos trūkumu, jos uždirba per daug pinigų“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.
Aukštos benzino kainos yra pagrindinė politinė problema D. Trumpui, nes jo vadovaujama Respublikonų partija ruošiasi lapkričio mėnesį vyksiantiems prezidento kadencijos vidurio rinkimams, o demokratai siekia atimti iš jų Kongreso kontrolę. Vidutinė benzino galono kaina Jungtinėse Valstijose nuo karo pradžios išaugo daugiau nei 37 proc.
Karo metu Iranas ėmėsi atsakomųjų veiksmų, nukreiptų prieš Vašingtono sąjungininkus Persijos įlankoje, ir praktiškai užblokavo gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį. Abu šie veiksmai lėmė energijos kainų šuolį.
JAV naftos milžinės „ExxonMobil“ ir „Chevron“ penktadienį paskelbė apie rekordinius pelnus, kurie lengvai kompensavo neigiamą karo poveikį abiem bendrovėms. „ExxonMobil“ antrojo ketvirčio pelnas daugiau nei padvigubėjo iki 14,5 mlrd. JAV dolerių, o „Chevron“ pelnas, lyginant su tuo pačiu ketvirčiu pernai, šoko daugiau nei penkis kartus iki 12,1 mlrd. JAV dolerių.
Kitos didžiosios naftos bendrovės taip pat pranešė apie milžiniškus pelnus, gautus dėl karo.
D. Trumpas, tvirtas iškastinio kuro pramonės interesų rėmėjas, griežtai pasisakė dėl kainų degalinėse ir birželį paskelbė, kad nurodė Teisingumo departamentui ištirti bet kokį pramonės vykdomą „spekuliavimą“.
Pirmadienį D. Trumpas sukritikavo naftos bendroves dėl jų pelnų ir pareiškė, kad „nėra tuo patenkintas“.
„Jos turėtų dalį tų pelnų grąžinti visuomenei ir geriau sumažinti mažmeninę kainą, vartotojų kainą“, – sakė jis.
Biržų indeksai juda skirtingomis kryptimis, nafta brangsta
Antradienį Azijos vertybinių popierių biržų indeksai juda skirtingomis kryptimis po praėjusios savaitės technologijų sektoriaus sukeltų svyravimų, o naftos kainos šiek tiek pakilo po neseniai fiksuoto kritimo po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Iranas išsakė prieštaringas nuomones dėl taikos derybų.
Seulo biržos indeksas KOSPI svyruoja tarp teigiamos ir neigiamos teritorijų, o dėmesio centre vėl atsidūrė lustų gamybos milžinės „SK hynix“ ir „Samsung“, tapusios mėnesį trukusio su dirbtiniu intelektu (DI) susijusių įmonių akcijų kritimo simboliais.
Tokia situacija Azijoje stebima po to, kai vakar Niujorke „Dow Jones“ indeksas prekybos sesiją baigė pasiekęs visų laikų rekordą. Prie to prisidėjo dar vienas įspūdingas „Amazon“ akcijų kainos šuolis, kuris leido įmonei peržengti 3 trln. JAV dolerių rinkos kapitalizacijos ribą ir padėjo sumažinti nuogąstavimus dėl milžiniškų kapitalo išlaidų dirbtiniam intelektui.
Seulo biržos indeksas visą rytą svyravo. Praėjusią savaitę KOSPI indeksas per tris dienas neteko apie 17 proc., o penktadienį šoktelėjo beveik 18 proc., tačiau pirmadienį vėl smuko.
Sidnėjuje, Singapūre, Velingtone, Taipėjuje, Džakartoje ir Maniloje indeksai pakilo, nors Tokijuje, Honkonge ir Šanchajuje jie smuktelėjo.
Po praėjusio mėnesio didžiulių svyravimų kai kurie analitikai optimistiškiau vertina perspektyvas, nors kiti ir toliau nerimauja.
„Rinką vis dar palaiko įmonių pelnai, investicijos į DI infrastruktūrą išlieka tvirtos, o JAV ekonomika, atrodo, lėtėja tik nežymiai, o ne patiria esminį nuosmukį, – sakė „SPI Asset Management“ atstovas Stephenas Innesas (Stivenas Inesas). – Tai negarantuoja nepertraukiamo kilimo, tačiau suteikia atsigavimui patikimesnį pagrindą nei vien tik trumpųjų pozicijų uždarymas.“
Prekiautojai dabar laukia „SpaceX“ veiklos rezultatų, taip pat svarbiausių JAV darbo rinkos duomenų paskelbimą, kurie galėtų suteikti naujų gairių centriniam bankui planuojant tolesnius veiksmus dėl palūkanų normų.
Naftos kainos antradienį pakilo apie vieną procentą po to, kai pirmadienį krito penkiais procentais, dėl vilčių, kad JAV ir Iranas pasieks susitarimą dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo.
JAV prezidentas D. Trumpas pirmadienį pareiškė, kad derybos tęsiasi, nepaisant Teherano neigimų.
„Tai paskutinė galimybė jiems pasirašyti gerą dokumentą, – sakė jis žurnalistams Baltuosiuose rūmuose. – Noriu suteikti jiems paskutinę galimybę prieš galutinį susidorojimą.“
„Brent“ nafta pabrango 1 proc. iki 84,61 dolerio už barelį, o „West Texas Intermediate“ naftos kaina padidėjo 0,9 proc. iki 81,05 dolerio už barelį.
Valiutų rinkose jena pigtelėjo JAV dolerio atžvilgiu po penktadienio kilimo, kurį paskatino istorinė bendra Japonijos ir JAV valdžios institucijų intervencija, o šalių finansų ministrai pažadėjo vėl paremti šią valiutą.
Donaldas Trumpas: tai jų „paskutinis šansas prieš nukirsdinimą“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad derybos su Iranu tęsiasi, nepaisant to, jog Teheranas tai neigia, ir kad Islamo Respublika sulaukė „paskutinio šanso prieš nukirsdinimą“.
D. Trumpas, kalbėdamas su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose, teigė sutikęs toliau siekti derybų su Iranu Saudo Arabijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Kataro ir kitų šalių prašymu.
Irano užsienio reikalų ministerija pirmadienį paneigė, kad derybos su Vašingtonu vyksta, tačiau D. Trumpas tvirtino priešingai.
„Mes kalbamės būtent dabar“, – sakė jis.
„Tai paskutinis šansas jiems pasirašyti gerą dokumentą, – pridūrė JAV prezidentas. – Noriu suteikti jiems patį paskutinį šansą prieš nukirsdinimą.“
Derybose daugiausia dėmesio skiriama Hormuzo sąsiaurio atvėrimui, kuris, pasak D. Trumpo, gali įvykti „tiesiog rytoj“, ir Irano denuklearizacijai, kuri, jo teigimu, gali „šiek tiek užtrukti“.
Vašingtonas ir Teheranas kariauja nuo vasario 28 dienos, kai JAV ir Izraelis surengė netikėtus smūgius prieš Iraną, nors kelis mėnesius trunkanti nepastovi diplomatija leido pasiekti santykinės ramybės laikotarpių.
Praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams, Iranas vis dar gali paleisti raketas ir dronus į JAV bei sąjungininkų taikinius regione ir išlaiko savo praturtinto urano atsargas.
Antradienį Jungtinės Karalystės (JK) jūrų saugumo agentūra UKMTO pranešė, kad Hormuzo sąsiauryje, netoli Omano krantų, į krovininį laivą pataikė „nežinomas sviedinys“.
Laivas, kurio pavadinimas neskelbiamas, pranešė apie smūgį, o pareigūnai pradėjo tyrimą, nurodė UKMTO, bet nepateikė išsamesnės informacijos apie žalą ar sužeidimus.
Pažįstamas modelis
Pagal jau pažįstamu tapusį modelį, D. Trumpas praėjusią savaitę grasino Iranui smogti „labai stipriai“ – potencialiai atnaujinant atakas prieš energetikos infrastruktūrą, – tačiau šeštadienį atsitraukė pareikšdamas, kad susitarimo „gairės“ jau parengtos.
Iranas savo ruožtu teigia, kad šiuo metu su JAV nesidera.
„Mūsų derybos vyksta su Omanu siekiant užtikrinti saugų praplaukimą per Hormuzo sąsiaurį“, – sakė užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei (Esmaelis Bagajis) apie šį svarbų vandens kelią.
Hormuzas išlieka viena pagrindinių kliūčių pastangose užbaigti karą. Žlugus paliauboms, Iranas atnaujino šio vandens kelio blokadą, kurią pirmą kartą įvedė karo pradžioje, trukdydamas praplaukti laivams ir apšaudydamas komercinius laivus.
Pavadindamas Teheraną „veidmainišku“ dėl to, kad šis „atvirai ir išdidžiai“ neigia derybų faktą, D. Trumpas socialiniuose tinkluose rašė: „Nesvarbu, ar Iranas nori tai pripažinti, ar ne, mes iš tikrųjų kalbamės apie problemos, kurią jie kėlė dešimtmečius, sprendimą.“
Jis atkreipė dėmesį į JAV vykdomą Irano uostų atsakomąją blokadą ir pridūrė: „Niekas nepatenka į Iraną, nebent mes to norime, ir niekas nepateks, kol nebus pasiektas susitarimas arba visiška kapituliacija.“
Prieš karą per Hormuzą buvo galima laisvai praplaukti, tačiau dabar Iranas reikalauja išlaikyti kontrolę ir rinkti mokesčius, o JAV tam prieštarauja.
Teheranas atsisako leisti laivams plaukti bet kokiu kitu maršrutu, išskyrus tą, kuris driekiasi palei Irano pakrantę.
Sekmadienį E. Baqaei valstybinei televizijai pareiškė, kad susitarimas dėl Hormuzo valdymo kartu su Omanu, esančiu kitoje siauro vandens kelio pusėje, jau arti.
„Dabar ketiname pasiekti susitarimą dėl abiem pusėms priimtino maršruto – nei šiaurinio, nei pietinio, – o tokio, kuris gerbtų abiejų pusių suverenias teises ir saugotų mūsų nacionalinius interesus bei saugumą“, – sakė jis.
Tačiau jis pabrėžė, kad toks susitarimas nereiškia sąsiaurio atvėrimo.
Denuklearizacija „privalo įvykti“
JAV prezidentas konflikto pradžioje teigė, kad karas buvo būtinas norint išspręsti Irano branduolinės programos klausimą, ir pirmadienį pakartojo, kad „Irano denuklearizacija privalo įvykti“.
Vakarų šalys kaltina Iraną siekiu sukurti atominę bombą, nors Teheranas tvirtina, kad ši programa yra išskirtinai civilinio pobūdžio.
Savaitgalį kalbėdamas su žurnalistais prezidentiniame lėktuve „Air Force One“, D. Trumpas teigė, kad tiek Iranas, tiek JAV partneriai regione prašė jo susilaikyti nuo tolesnių smūgių, kurie, jo teigimu, būtų buvę „didžiausia ataka nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.
Irano žiniasklaida paneigė, kad Teheranas prašė D. Trumpo nesmogti.
Praėjusį mėnesį žlugo ankstesnis susitarimas dėl paliaubų. Juo turėjo būti atvertas Hormuzo sąsiauris laivams, gabenantiems labai svarbius energijos išteklius iš Persijos įlankos.
Iranas planavo smogti Ukrainai: Khamenei patarėjas prasitarė, kas juos sustabdė
Pasak Aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei vyriausiojo karinio patarėjo Mohseno Rezaei, Iranas buvo pasirengęs smogti trims objektams Ukrainoje, tačiau šiuos planus atšaukė, tariamai gavęs Kyjivo „atsiprašymą“.
Hormuzo sąsiauryje – vėl neramumai
Omano pakrantėje, Hormuzo sąsiauryje, į krovininį laivą pataikė „nežinomas sviedinys“, antradienį pranešė Jungtinės Karalystės jūrų prekybos operacijų (UKMTO) agentūra, nors ji ir nepateikė išsamesnės informacijos apie žalą ar sužeistuosius.
Neįvardytas laivas pranešė, kad į jį „pataikė nežinomas sviedinys“, o pareigūnai atlieka tyrimą, nurodė UKMTO ir pridūrė, kad incidentas įvyko už 20 jūrmylių (37 km) į šiaurės rytus nuo Chasabo Omane.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
JAV ilgai tęsti karo nebegalės? Skelbiama, kad išnaudojo „beveik visas“ tolimojo nuotolio raketas
JAV kariuomenė per penkių mėnesių karą su Iranu išeikvojo didžiąją dalį savo itin tikslių tolimojo nuotolio raketų atsargų, teigia trys su duomenimis susipažinę šaltiniai, o tai kelia susirūpinimą dėl kariuomenės pasirengimo būsimiems konfliktams. Apie tai antradienį praneša „Reuters“.
Šios raketos iš esmės yra kariuomenės „žemė–žemė“ ginklai, žinomi kaip ATACMS („Army Tactical Missile Systems“) ir PrSM („Precision Strike Missiles“). Pasak dviejų šaltinių, JAV išnaudojo „praktiškai visus“ šiuos ginklus.
Anksčiau nebuvo pranešta, kokiu mastu kariuomenei baigiasi ATACMS ir PrSM atsargos.
Tolimojo nuotolio ginklai yra svarbi kariuomenės arsenalo dalis, leidžianti atlikti tikslius smūgius iš saugaus atstumo. JAV tiekiamos ATACMS raketos atliko svarbų vaidmenį kare Ukrainoje, jos suteikė galimybę Ukrainos pajėgoms atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje. PrSM yra naujesni, pažangesnės kartos ginklai, kurie pakeis trumpesnio nuotolio ATACMS raketas.
Analitikai teigia, kad tokie ginklai – kurių kiekvienas kainuoja daugiau nei 1 mln. JAV dolerių – taip pat būtų svarbūs bet kokiame konflikte su Kinija.
Šaltiniai atsisakė nurodyti, kiek kiekvienos rūšies ginklų JAV dar turi.
Prezidentas Donaldas Trumpas vasario mėnesį kartu su Izraeliu pradėjo karą su Iranu, prognozuodamas, kad jis ilgai nesitęs.
Tačiau karui užsitęsus, trys su šiuo klausimu susipažinę asmenys išreiškė susirūpinimą, kad mažėjančios raketų atsargos gali apriboti JAV gebėjimą atgrasyti priešininkus, įskaitant Rusiją ir Kiniją.
Ketvirtas su šiuo klausimu susipažinęs asmuo teigė, kad nors Centrinė vadovybė – kuri prižiūri JAV pajėgas Artimuosiuose Rytuose – beveik išeikvojo iki karo pradžios turėtas antžemines raketas, jai pavyko papildyti atsargas iš kitur pasaulyje esančių JAV karinių sandėlių.