Ukrainos proveržis sustojo: Trumpas atsitraukė nuo savo pažadų
Karinis ir diplomatinis lūžis kare Ukrainos naudai, kuris vasaros pradžioje atrodė akivaizdus, dabar užleidžia vietą augančiam nusivylimui, rašoma „The Atlantic“ publikacijoje.
Rusija droną su sprogmenimis Vokietijos oro uoste pavadino „suklastota provokacija“
Rusijos ambasada Berlyne penktadienį pareiškė, kad incidentas, susijęs su dronu su sprogmenimis, kuris buvo aptiktas viename iš svarbių Vokietijos oro uostų, buvo „suklastota provokacija“, kuria siekta apkaltinti Maskvą.
Ambasada savo interneto svetainėje pažymėjo, jog yra „akivaizdu“, kad šis incidentas rytiniame Leipcigo-Halės oro uoste „tarnauja tik Kyjivo ir Europos politinio isteblišmento militaristinio sparno interesams“.
Trečiadienio paryčiais šiame oro uoste netoli ukrainiečių krovininio lėktuvo buvo aptiktas dronas su sprogmenimis, o kitas orlaivis ore susidūrė su neatpažintu objektu.
Šis oro uostas yra Ukrainos oro bendrovės „Antonov Airlines“ bazė. Jis taip pat yra vienas svarbiausių Europos krovinių mazgų ir yra svarbus karinei logistikai. Per šį oro uostą gabenami, be kita ko, Vokietijos ginkluotųjų pajėgų ir NATO sąjungininkų kariniai kroviniai.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį sušaukė nacionalinio saugumo tarybą aptarti šio incidento, dėl kurio šalyje vėl kilo susirūpinimas dėl galimų saugumo spragų.
Rusijos ambasada Berlyne pareiškė esanti susirūpinusi dėl galimos „naujos antirusiškos isterijos bangos Vokietijoje“.
Vokietijos pareigūnai dėl šio drono neapkaltino nei Rusijos, nei kokio nors kito konkretaus subjekto, tačiau vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas šį incidentą pavadino hibridine ataka, prie kurios galėjo prisidėti „užsienio valstybė“.
Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus invaziją į Ukrainą, Vokietija buvo ir tebėra viena iš svarbiausių Kyjivo rėmėjų, o Vokietijos lyderiai ir saugumo pareigūnai yra ne kartą apkaltinę Maskvą vykdant sabotažo, šnipinėjimo ir dezinformacijos kampaniją Vokietijoje ir visoje Europoje.
„Pagrindinis pavojus, su kuriuo šiandien susiduria Vokietija, yra ne tariamos „hibridinės atakos“ iš Maskvos, kurių iš tikrųjų nėra, o veikiau politikai, kurie entuziastingai kuria artėjančio karo su Rusija scenarijus ir siūlo Vokietijos piliečiams tame dalyvauti“, – pažymėjo Rusijos ambasada.
JAV Senatas smogė Maskvai: pritarė griežtoms sankcijoms
Didžioji dalis JAV Senato narių rugpjūčio 7 d. pritarė plačiam sankcijų Rusijai įstatymo projektui, kuris numatytų muitus šalims, perkančioms rusišką naftą ir dujas. Šia priemone siekiama atkirsti vieną svarbiausių Maskvos pajamų šaltinių, finansuojančių karą prieš Ukrainą.
Zelenskis atvyko pirmojo nuo karo pradžios vizito į Serbiją
Volodymyras Zelenskis penktadienį pranešė atvykęs į Belgradą ir tai yra pirmasis jo, kaip Ukrainos prezidento, vizitas į Serbiją – vieną iš nedaugelio Europos šalių, kurios tebėra glaudžiai susijusios su Maskva, nepaisydamos Rusijos invazijos į Ukrainą.
V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ nurodė, kad per dviejų dienų viešnagę Belgrade susitiks su savo Serbijos kolega Aleksandaru Vučičiumi.
„Aptarsime mūsų šalių ekonominių ryšių plėtrą, santykius su Europos Sąjunga (ES), kitas sritis, kurios gali būti naudingos mūsų tautoms, bei saugumo klausimus“, – parašė V. Zelenskis.
Serbijai esant istoriškai artimai Rusijai, A. Vučičius atsisakė taikyti sankcijas Maskvai, nors toks jo žingsnis papiktino ES ir sulėtino Belgrado kelią į stojimą į bloką.
Vienas Ukrainos aukšto rango pareigūnas naujienų agentūrai AFP vizito išvakarėse sakė, kad tai yra bandymas „atitraukti serbus nuo Rusijos pusės“, tačiau A. Vučičius ir toliau tvirtai laikosi savo sprendimo netaikyti sankcijų Maskvai.
„Esu įsitikinęs, kad Volodymyras Zelenskis, atsižvelgdamas į savo kovą ir pažiūras, išsakys savo nuomonę apie sankcijas Rusijos Federacijai, tačiau Serbijos Respublika išdėstė savo poziciją prieš ketverius su puse metų, prieš beveik penkerius metus, ir nuo to laiko jos nekeitė“, – ketvirtadienį žiniasklaidai sakė A. Vučičius.
„Taip bus tol, kol bus pranešta kitaip“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis, kuris apkeliavo didžiąją dalį pasaulio, siekdamas sutelkti paramą Ukrainos gynybai nuo Rusijos invazijos, Serbijoje nebuvo apsilankęs nuo tada, kai 2019 metais tapo prezidentu.
Nors A. Vučičius yra itin priklausomas nuo pigių rusiškų dujų ir yra vienas iš nedaugelio Europos lyderių, kurie vis dar lankosi Maskvoje, jis taip pat yra teikęs nekarinę pagalbą Kyjivui.
Kremlius yra apkaltinęs A. Vučičių pardavinėjant šaudmenis Ukrainai, tačiau jis tai ne kartą neigė.
„Putinas išsigando“: nebesirodo regionuose, kuriuos pasiekia dronai
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „išsigando“. „Agentstvo“ praneša, kad jis pradėjo vengti kelionių į europinę Rusijos dalį, kurią reguliariai pasiekia dronai.
Apklausa: 60 proc. ukrainiečių nepritaria Donbaso perdavimui Rusijai
Beveik du trečdaliai, arba 60 proc. ukrainiečių, nepritaria teritorinėms nuolaidoms Rusijai Donbaso regione ir tokia pat dalis būtų pasirengusi sutikti su karo įšaldymu dabartinėse fronto linijose mainais į saugumo garantijas, parodė Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KIIS) atlikta apklausa.
Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
Apklausa buvo atlikta tuo metu, kai Ukrainos, Rusijos ir tarpininkų, įskaitant Jungtines Valstijas, taikos derybos tebebuvo įstrigusios. Tuo pat metu Rusijos pajėgos tęsė atakas visoje Ukrainoje, kurioje dėl, be kita ko, oro gynybos raketų trūkumo padaugėjo civilių aukų.
Apklausos duomenimis, 33 proc. respondentų pareiškė, kad būtų pasirengę atiduoti teritorijų Rytų Ukrainoje, įskaitant Donecko ir Luhansko sritis, nors dauguma apklaustųjų tokį sprendimą vertino kaip sunkią nuolaidą. Dar 7 proc. respondentų neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Paklausti apie scenarijų, pagal kurį karas būtų įšaldytas esamose fronto linijose mainais į saugumo garantijas – didelį finansavimą ir ginklų tiekimą, – 59 proc. respondentų teigė, kad būtų pasirengę pritarti tokiam kompromisui, nors dauguma tai padarytų nenoriai. Tuo metu 31 proc. šiai idėjai kategoriškai prieštaravo.
Apklausa taip pat parodė, jog dauguma ukrainiečių nemano, kad Rusijos karas prieš Ukrainą pasibaigs artimiausioje ateityje.
Beveik pusė, arba 45 proc. respondentų teigė manantys, kad karas galėtų baigtis ne anksčiau kaip 2027 metų antroje pusėje, o 21 proc. tikisi, kad jis baigsis iki šių metų pabaigos.
Dar 15 proc. respondentų teigė, jog tikisi, kad karas baigsis 2027 metų pirmoje pusėje. Nuomonės šiuo klausimu neturėjo 19 proc. respondentų.
Ukrainiečių, pasiryžusių ištverti karą tiek, kiek reikės, dalis padidėjo iki 61 proc., nors šių metų balandį ji buvo sumažėjusi iki 48 procentų.
Per apklausą, kuri buvo vykdyta nuo liepos 20 iki rugpjūčio 3 dienos, buvo apklausti 974 respondentai, vyresni nei 18 metų ir gyvenantys Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje.
Ukrainos dronai skriejo daugiau nei 2 tūkst. kilometrų: kirto dar vienam „rusiškojo Amazon“ sandėliui
Ukrainos tolimojo nuotolio dronai smogė Rusijos elektroninės prekybos milžinės sandėliui Uralo kalnuose už daugiau nei 2 tūkst. kilometrų nuo šių dviejų šalių sienos, penktadienį pranešė vietos pareigūnai ir pati bendrovė.
Rusai atakavo Iziumą, žuvo du žmonės, keturi sužeisti
Rusų pajėgoms atakavus Iziumo miestą Charkivo srityje žuvo du žmonės ir dar keturi buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė Iziumo miesto karinė administracija.
„Šiandien, rugpjūčio 7 d., 12.18 val., priešas atakavo Iziumo miestą. Deja, per apšaudymą žuvo du civiliai. Dar keturi asmenys buvo sužeisti, du jų patyrė ūminę stresinę reakciją“, – teigiama pranešime.
Preliminariais duomenimis, apšaudymas vyko iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų (MLRS) naudojant kasetinę amuniciją, nurodė karinė administracija.
Krymo kurorte skubiai evakuoti žmonės: po bepiločio katerio atakos kilo gaisras
Penktadienio dieną laikinai okupuoto Krymo pietuose esančiame kurortiniame mieste, Jaltoje, buvo girdimi sprogimų garsai. Liudininkų teigimu, vietinį uostą puolė bepiločiai kateriai, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi „Krymskij veter“ įrašu „Telegram“ kanale.
„Jaltoje po užpuolimo kažkas smarkiai dega prieplaukos rajone, praneša kanalo prenumeratoriai. Sprogimo nebuvo. Galbūt tai mobiliųjų ugnies grupių veiklos pasekmės“, – teigiama pranešime.
Be to, nurodoma, kad anksčiau okupacinė valdžia įspėjo miesto gyventojus apie nepilotuojamų katerių pavojų.
Po to buvo surengta skubi žmonių evakuacija iš paplūdimių ir krantinių.
„Dėmesio! Jaltoje vyksta operacija, skirta pašalinti jūrinio drono minas. Prašome visų miesto gyventojų ir svečių skubiai palikti Primorsko (Pajūrio) parko rajoną“, – teigiama okupacinės valdžios pranešime.
Vėliau socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdo įrašai ir nuotraukos, kuriose matomas didžiulis gaisras uosto rajone.
Taip pat laikinai okupuotame Kryme penktadienio naktį buvo atakuotas Hvardijskės karinis aerodromas, užsiliepsnojo degalų ir tepalų saugykla, pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskyj Veter“.
„Hvardijskės aerodrome leidosi lėktuvai; dega degalų ir tepalų saugykla, girdimi šaulių ginklų šaudmenų sprogimai“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad lėktuvai leidosi nuo 3.30 val. iki 3.39 val. ir nuo 4.34 val. iki 4.47 val. Gaisras yra labai intensyvus ir apšviečia aplinkinę teritoriją kelių kilometrų spinduliu. Iš viso matomi du gaisro židiniai. Rusai iš šio aerodromo paleidžia „Shahed“ dronus.
ES įvedė naujas sankcijas Rusijai
Reaguodama į pastarojo meto Ukrainos miestų apšaudymą, Europos Sąjunga (ES) įvedė sankcijas penkiems asmenims, susijusiems su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu.
Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai socialiniame tinkle „X“ paskelbė ES vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas.
„Kiekviena nauja ataka prieš Ukrainą yra dar viena priežastis Europai didinti spaudimą Rusijai. Reaguodama į pastarojo meto Rusijos oro antskrydžių seriją, ES šiandien patvirtino naujus sankcijų sąrašus, į kuriuos įtraukti penki asmenys, susiję su Rusijos kariniu-pramoniniu kompleksu“, – pareiškė ji.
Pasak K. Kallas, kol Rusijos kariuomenė yra įklimpusi mūšio lauke, Maskva vykdo vis intensyvesnę teroro kampaniją prieš civilius gyventojus.
„ES turi toliau didinti spaudimą Rusijai, kol Maskva nutrauks savo karą“, – pabrėžė K. Kallas.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, ketvirtadienį Jungtinės Karalystės vyriausybė įvedė sankcijas Rusijai, nukreiptas prieš SGD tanklaivius ir bankus.
„Tai tiesiog safaris“: Zaporižios gyventojai išgyvena siaubingas Rusijos atakas
Nuo pirmųjų 2022 m. plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą dienų Kremliaus kariai įsitvirtino pietuose nuo Zaporižios – pagrindinio pramoninio miesto, kuriame gyvena apie 700 tūkst. žmonių. Nuo to laiko Rusijos Federacijos kariuomenė jį apšaudo raketomis ir dronais, rašo „Reuters“.
Tačiau nauja atakų banga kelia dar daugiau pavojaus šio miesto gyventojams. Pastarosios atakos yra dalis Rusijos oro karo prieš Ukrainos miestus eskalavimo, kurio Kremlius priverstas imtis, nes fronte pasiekti pažangą darosi vis sunkiau.
Daugiau skaitykite čia.
Krymo aerodrome po atakos užsidegė degalų saugykla
Laikinai okupuotame Kryme penktadienio naktį buvo atakuotas Hvardijskės karinis aerodromas, užsiliepsnojo degalų ir tepalų saugykla, pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskyj Veter“.
„Hvardijskės aerodrome leidosi lėktuvai; dega degalų ir tepalų saugykla, girdimi šaulių ginklų šaudmenų sprogimai“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad lėktuvai leidosi nuo 3.30 val. iki 3.39 val. ir nuo 4.34 val. iki 4.47 val. Gaisras yra labai intensyvus ir apšviečia aplinkinę teritoriją kelių kilometrų spinduliu. Iš viso matomi du gaisro židiniai. Rusai iš šio aerodromo paleidžia „Shahed“ dronus.
Be to, remiantis preliminariais pranešimais, Feodosijoje įvyko sprogimas, greičiausiai dėl karinės technikos sutelkimo buvusio 13-ojo karinio miestelio prie Kerčės greitkelio teritorijoje. Birželio 22 d. 13-ajame kariniame miestelyje jau buvo suduotas smūgis sandėliams.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 114 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 114 iš 147 dronų, kuriais rusai puolė šalį nuo ketvirtadienio vakaro, smogta 15-oje vietų, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.
Pasak karinių šaltinių, penktadienio naktį (nuo ketvirtadienio vakaro 18 val.) rusai iš Oriolo, Kursko, Primorsko Achtarsko Rusijos Federacijoje, Donecko laikinai okupuotoje teritorijoje ir Hvardijskės laikinai okupuotoje Krymo Autonominės Respublikos teritorijoje krypčių paleido 147 „Shahed“ tipo kovinius dronus (įskaitant reaktyvinius), „Gerbera“, „Italmas“ ir „Parodija“ tipo imitacinius dronus.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamos sistemos ir mobiliosios ugnies grupės. Preliminariais duomenimis, iki 8.30 val. oro gynybos pajėgos šalies šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba neutralizavo 114 rusų dronų.
29 koviniai dronai smogė 15-oje vietų, o keturiose vietose buvo rastos nuolaužos.
Po vizito Ukrainoje – eksperto išvada: optimizmas išblėso, lieka 2 scenarijai
Padėtis fronte tebėra itin sudėtinga, o vasaros pradžioje tarp Ukrainos karių vyravęs santūrus optimizmas didžiąja dalimi išnyko. Apie tai po pokalbių su Ukrainos kariais socialiniame tinkle „X“ rašo vokiečių karo apžvalgininkas Julianas Röpcke.
Anot eksperto, dar birželio mėnesį ukrainiečiai dėjo daug vilčių į smūgius Rusijos logistikai tiek laikinai okupuotose teritorijose, tiek giliai Rusijos teritorijoje. Buvo tikimasi, kad tai žymiai susilpnins Rusijos Federacijos kariuomenės puolamąjį potencialą.
Daugiau skaitykite čia.
Trumpas griežtai atsakė į Zelenskio prašymą: „Žiūrėkite, mes nedalyvaujame“
Paklaustas apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimus suteikti tolimojo nuotolio raketų ir „Patriot“ oro gynybos sistemų, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinėms Valstijoms „taip pat reikia raketų“, praneša leidinys „The Kyiv Independent“.
Kalbėdamas su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas taip pat pakomentavo buvusio prezidento Joe Bideno karinę paramą Ukrainai. Jis sakė, kad J. Bidenas suteikė „tiek daug“ karinės pagalbos.
„Mes taip pat norime raketų“, – teigė D. Trumpas.
„Bidenas davė (Zelenskiui) šaudmenų už 300 mlrd. dolerių“, – nurodė jis.
D. Trumpas pažymėjo, kad dėl karinės pagalbos buvo išeikvotos JAV atsargos, o šalis dabar atkuria savo arsenalą ir naudoja šaudmenis, kurių kitu atveju galbūt nebūtų tekę naudoti.
„Žiūrėkite, mes nedalyvaujame“
Paklaustas apie padažnėjusius Rusijos išpuolius prieš civilinius taikinius, Baltųjų rūmų šeimininkas pabrėžė, kad JAV kare tiesiogiai nedalyvauja.
„Žiūrėkite, mes nedalyvaujame. Mus skiria vandenynas“, – tikino D. Trumpas.
Vis dėlto jis sakė, kad jį neramina karo aukų skaičius. Jis teigė, kad jam „baisu matyti, kaip kas mėnesį žūsta 25 tūkst. jaunų žmonių“.
Kyjivui ieškant būdų, kaip sustiprinti gynybą, V. Zelenskis kreipėsi į D. Trumpą dėl licencijos gaminti „Patriot“ oro gynybos raketas, tačiau Baltieji rūmai nurodė, kad galutinio sprendimo dar nepriėmė.
Ukraina smogė dar vienam „Wildberries“ sandėliui Rusijos gilumoje
Ukrainos dronai penktadienį smogė Rusijos elektroninės prekybos milžinei „Wildberries“ priklausančiam sandėliui, esančiam už tūkstančių kilometrų nuo fronto linijos. Tai buvo naujausia iš virtinės atakų prieš šios bendrovės objektus.
„Į bendrovės logistikos centrą Jekaterinburge išsiųsti ugniagesiai, nes po išpuolio ten kilo gaisras“, – pranešime teigė „Wildberries“ ir pridūrė, kad visi darbuotojai buvo evakuoti į saugią vietą.
Regiono gubernatorius Denisas Pasleris teigė, kad penktadienio rytą trys dronai nukrito ant sandėlio stogo, tačiau daugiau nei už 2 tūkst. kilometrų nuo Ukrainos sienos esančiame mieste aukų nebuvo.
Nuo liepos vidurio Ukraina smogė maždaug dvidešimčiai „Wildberries“ priklausančių objektų. Ši internetinės prekybos platforma dažnai vadinama Rusijos „Amazon“.
Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, diplomatinės pastangos užbaigti karą atsidūrė aklavietėje. Abi šalys intensyvina ilgojo nuotolio smūgius, daugėja civilių aukų.
ISW: Rusija formuoja naują brigadą iš ukrainiečių karo belaisvių
Rusija toliau formuoja kovinius dalinius, pasitelkdama ukrainiečių karo belaisvius, o tai yra tiesioginis Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais pažeidimas, rašo JAV Karo studijų institutas (ISW).
Daugiau skaitykite čia.
JAV žvalgyba pakeitė vertinimą: Putinas gali išbandyti NATO anksčiau, nei manyta
JAV žvalgyba paskelbė naują vertinimą dėl galimo Rusijos puolimo prieš NATO scenarijų. Kaip rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ), remiantis naujais pranešimais, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali mėginti testuoti Aljanso ryžtą, surengdamas ribotą puolimą prieš sąjungininkę šalį dar iki karo Ukrainoje pabaigos.
WSJ pažymi, kad JAV prognozė pasirodė būtent tuo metu, kai JAV trūksta kai kurių ypač svarbių šaudmenų, kurie yra žūtbūt reikalingi norint pasipriešinti galimam karui su Rusija ar Kinija.
Daugiau skaitykite čia.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 1 210 karių ir trijų oro gynybos sistemų
Bendri Rusijos pajėgų koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 7 d. pasiekė apie 1 455 420 karių, įskaitant 1 210 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 12 247 tankų (+1), 25 098 šarvuotųjų kovos mašinų (+11), 47 522 artilerijos sistemų (+67), 2 008 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 1 550 oro gynybos sistemų (+3), 439 lėktuvų, 354 sraigtasparnių, 2 152 antžeminių robotizuotų sistemų (+14), 447 855 dronų (+1 589), 5 007 sparnuotųjų raketų, 34 laivų, 2 povandeninių laivų, 131 068 automobilių ir degalų cisternų (+386) bei 4 502 specialiosios technikos vienetų (+6).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Rusija dronais atakavo Vokietijos laivą Juodojoje jūroje
Per Rusijos raketų ir dronų ataką Juodojoje jūroje smarkiai nukentėjo vokiečių sausakrūvis „Emil“, o Ukrainoje buvo apgadintas bendrovės „Puma“ sandėlis ir sunaikintas centrinis vokiečių automobilių chemijos produktų gamintojo „Liqui Moly“ sandėlis.
Apie tai ketvirtadienį pranešė transliuotojas DW.
Vokietijos sausakrūvį „Emil“ Juodojoje jūroje netoli Odesos atakavo keletas rusiškų dronų. Dėl to buvo sugadinta keletas techninių sistemų, laivas nebegalėjo manevruoti, jame kilo gaisras.
Pranešime nurodoma, kad išpuolis įvyko rugpjūčio 5 d., kai laivas buvo už maždaug 21 jūrmylės (apie 39 km) nuo Odesos uosto.
Pažymima, kad dar vienas nepilotuojamasis orlaivis laivui smogė įgulos evakuacijos metu.
Sausakrūvis „Emil“ plaukioja su Liberijos vėliava, tačiau jo savininkė yra Hamburge įsikūrusi laivybos bendrovė „Johann M. K. Blumenthal“.
Be to, nurodoma, kad tą dieną nukentėjo ir grūdus gabenęs sausakrūvis „Mera Queen“, plaukiantis su Gvinėjos-Bisau vėliava.
Sporto prekių gamintoja „Puma“, tikslios savo sandėlio vietos nenurodydama, patvirtino, kad „rugpjūčio 4 d. naktį bendrovės „Puma“ logistikos centras Ukrainoje buvo apšaudytas balistinėmis raketomis“.
Tą pačią dieną Kyjive buvo sunaikintas vokiečių bendrovei „Liqui Moly“ priklausantis sandėlis. Bendrovės atstovas pažymėjo, kad šiuo metu galimybė atstatyti sandėlį nesvarstoma, o bendrovė stengiasi „incidento pasekmes sumažinti iki minimumo ir toliau užtikrinti produkcijos tiekimą“ savo klientams.
Pranešime taip pat nurodoma, kad Rusijos gynybos ministerija patvirtino smūgius dviem krovininiams laivams, teigdama, kad jie neva gabeno Ukrainos kariuomenei skirtą „karinę įrangą“. Rusijos gynybos ministerija išpuolį prieš Vokietijos įmonėms priklausančius civilinius sandėlius pavadino „smūgiu karinių produktų logistikos ir paskirstymo centrams Kyjive ir jo apylinkėse“.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, rusų apšaudymo metu Kramatorske buvo apgadintas azerbaidžaniečių bendruomenei priklausantis turtas.
Ukraina ruošia naujus smūgius Rusijai: Zelenskis atskleidė detales
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitikimo su šalies karine ir politine vadovybe metu įsakė pradėti specialiąsias operacijas prieš Rusijos ginklų pramonę.
Šios operacijos bus nukreiptos prieš „konkrečias įmones, kurias jau esame nustatę“, ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje rašė V. Zelenskis.
Visiems susirinkimo dalyviams buvo duotos aiškios užduotys. „Tikiuosi, kad jos bus visiškai įvykdytos“, – sakė jis.
Rusijos karinė pramonė turi būti „ženkliai pažabota“, pridūrė V. Zelenskis, apgailestaudamas, kad Maskva ir toliau iš užsienio gauna paramą bei pagrindinius komponentus savo kariniams veiksmams.
„Matome, kad kiekvienoje Rusijos raketoje, kiekviename drone ir kituose ginkluose yra kitose šalyse pagamintų esminių komponentų, be kurių tokie ginklai tiesiog negalėtų egzistuoti“, – skundėsi Ukrainos prezidentas.
Ukraina neseniai sudavė galingą smūgį Rusijos naftos pramonei ir ginklų gamykloms. Šiuo tikslu Kyjivas naudoja ilgojo nuotolio dronus, galinčius pasiekti taikinius, esančius už tūkstančių kilometrų Rusijos teritorijoje – net Sibire.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
kacapai nieko nemoka kurt, tik griaut
kgb putlerinė žiurkė pažadėjo, kad kacapų pinigai tualetams bus išleisti ant balistikos
šikite in pievą
Putinas tuo naudojasi: Zelenskis prabilo apie Ukrainos silpnąją vietą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas „remiasi balistinėmis raketomis“, skelbia „Sky News“.
Pasak jo, Rusijos vadovas vis labiau remiasi šiuo ginklu, nes Ukraina susiduria su oro gynybos raketų-perėmėjų trūkumu.
Dėl nepakankamų oro gynybos atsargų Ukraina nesugeba numušti balistinių raketų, o pastaruoju metu per naktinius smūgius patiria vis daugiau aukų.
V. Zelenskis įspėjo, kad tai paskatino V. Putiną „dar labiau vengti“ įsitraukti į diplomatines derybas.
Jis taip pat teigė gavęs ataskaitą iš naujai paskirto kariuomenės vado, kurioje buvo išskirtas vienas svarbiausių fronto ruožų: „Ypatingas dėmesys buvo skirtas Kostiantynivkos, Slovjansko ir viso Donecko regiono gynybai. Esu dėkingas visiems daliniams, kurie visiškai vykdo savo kovines užduotis, atremia Rusijos puolimus, naikina bandymus prasiskverbti ir sistemingai naikina okupantus. Suprantame, kaip sustiprinti šį sektorių.“