Įstatymo projektas Kongrese buvo įstrigęs nuo 2025 m. balandžio, kai prezidento Donaldo Trumpo pozicija dėl Rusijos karo prieš Ukrainą nuolat keitėsi, skelbia „Kyiv Independent“.
Senato balsavimas atveria kelią projektą svarstyti Atstovų Rūmuose – tai gali būti padaryta jau kitą mėnesį. Už balsavo 86 senatoriai, prieš – 11.
Pataisytas įstatymo projektas atsirado po Baltųjų rūmų ir velionio senatoriaus Lindsey Grahamo derybų. Jis prieš mirtį liepos 11 d. pareiškė užsitikrinęs D. Trumpo administracijos paramą šiam pasiūlymui.
Įstatymų leidėjai teigia, kad ši priemonė suteiktų D. Trumpo administracijai dar vieną įrankį spausti Maskvą, kad ši nutrauktų karą prieš Ukrainą.
„Šiandien Senatas pasiuntė Vladimirui Putinui aiškią ir abiejų partijų remiamą žinutę vienintele kalba, kurią jis supranta – spaudimo kalba“, – sakė senatorė Jeanne Shaheen.
Ir pridūrė: „Kai Atstovų Rūmai sugrįš, jie turi nedelsdami nusiųsti šį įstatymo projektą prezidentui pasirašyti... Kiekviena diena, kai šis įstatymas laukia, yra dar viena diena, kai Putinas pelnosi iš energijos pardavimo ir už tuos pinigus perka raketas, dronus bei ginklus, kuriais žudomi ukrainiečiai. Veikti reikia dabar.“
Skirtingai nei pirminėje versijoje, kurioje buvo siūlomas visuotinis 500 proc. muitas importui iš šalių, perkančių rusišką naftą ar gamtines dujas, atnaujintas projektas numatytų iki 100 proc. siekiančius muitus penkioms didžiausioms pasaulio rusiškos energijos pirkėjoms.
Toks pats maksimalus muitas būtų taikomas ir penkioms šalims, kurios labiausiai padeda Rusijai apeiti naftos sankcijas. Pagal įstatymo projektą penkių didžiausių pirkėjų sąrašas būtų peržiūrimas kas 180 dienų. Šalys, kurios importuoja mažiau nei 15 proc. viso Rusijos gamtinių dujų eksporto kiekio ir aktyviai mažina šį importą, būtų atleistos nuo sankcijų.
Didžiausios rusiškos naftos pirkėjos
Šiuo metu didžiausios rusiškos naftos pirkėjos yra Kinija, Indija ir Turkija, o tarp didžiausių rusiškų gamtinių dujų importuotojų yra Europos Sąjunga, Kinija ir Turkija.
Įstatymo projektas taip pat būtų nukreiptas prieš Rusijos vadovą Vladimirą Putiną ir kitus aukštus Rusijos pareigūnus, taip pat prieš didžiausias Rusijos finansų institucijas, įskaitant Centrinį banką, „Sberbank“ ir „Gazprombank“.
Be to, numatomos priemonės prieš Rusijos valstybines įmones, užsienio subjektus, remiančius Rusijos karinį-pramoninį kompleksą, ir didelius Rusijos energetikos projektus.
Įstatymo projekte taip pat numatytos priemonės prieš vadinamąjį Rusijos „šešėlinį laivyną“, kurį Maskva naudoja siekdama toliau eksportuoti naftą nepaisydama Vakarų sankcijų, taip pat prieš Kinijos paramą Rusijos gynybos pramonei.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
