Šią idėją suformulavo ir Ukrainos dronų bei raketų gamintojo „Fire Point“ bendraturtis Denisas Štilermanas: „Reikia pabaigti „Wildberries“ ir „Ozon“ – tai sukels bankų sistemos žlugimą, nes jie yra vieni pagrindinių paskolos gavėjų. VTB reikalai ir taip buvo ne kokie, o dabar trilijonai rublių paskolų bus negrąžinamai prarasti. Tai gali pakirsti antrą pagal dydį banką.“
„Meduza“ tyrime rašoma, kad yra galimybė, jog bendrovės, kurios apyvarta siekia 6,2 trilijono rublių (apie 62,6 mlrd. eurų), finansinis žlugimas sukels grandininę reakciją. Nukentės šimtai tūkstančių pardavėjų – „daugybė žmonių „ne politikoje“, kurie „tiesiog uždirba“. Dar svarbiau, kad nuostolių patirs pirmaujantys Rusijos bankai, kuriems prekyvietė skolinga milžiniškas sumas. M. Podoliakas paminėjo „Sberbank“, VTB, „Alfa-Bank“ ir PSB.
Ukrainos prezidento pozicija atsargesnė. Tarptautinės teisės požiūriu smūgiai „Wildberries“ logistikos centrams atrodo abejotini, net jei atsižvelgiama į Volodymyro Zelenskio pareiškimą, jog jie „agresoriaus naudojami sankcionuotų komponentų tiekimui dronų ir navigacijos įrangos gamybai“. Ženevos konvencijos draudžia atakuoti civilinius objektus, nebent jų pagrindinė paskirtis būtų karinė.
Jei naftos perdirbimo gamyklos gali būti laikomos teisėtais kariniais tikslais (kuro resurso atėmimas iš priešininko suteikia aiškų karinį pranašumą), tai „Wildberries“ logistikos centrai – ne. Nebent „prekių specialiajai karinei operacijai“ saugojimas būtų jų pagrindinė paskirtis, tačiau taip nėra. Ginčytinais atvejais tarptautinė teisė reikalauja ir toliau laikyti iš esmės civilinius objektus būtent civiliniais.
Kalba šiuo atveju greičiau eina apie padorumo išlaikymą nei apie realią teisinių padarinių grėsmę Ukrainai, pažymima „Meduza“. Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje vargu ar pradės tirti smūgius „Wildberries“ – bent jau todėl, kad Rusija neratifikavo Romos statuto, kuriuo reguliuojama jo veikla.
Prekybos „Wildberries“ schemos: didelis šešėlis
Transportavimo paslaugas teikianti bendrovė surenka į vieną vilkiką prekes iš dešimčių tiekėjų. Muitinėje surinktas krovinys įforminamas pagal bendrą deklaraciją kaip viena prekių kategorija su minimaliais muitais. Vėliau krovinys vyksta į Rusiją tranzitu per Kazachstaną ir Kirgiziją bei kerta sieną kaip prekės iš Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES).
Elektronikos parduotuvių tinklo DNS bendraturtis Dmitrijus Aleksejevas, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad „pilkieji importuotojai“ masiniu būdu naudoja ir kitus nelegalaus išlaidų optimizavimo būdus. Pavyzdžiui, realizuoja prekes per individualią veiklą pagal supaprastintą mokesčių sistemą ir tokiu būdu išvengia PVM mokėjimo. D. Aleksejevo vertinimu, bendra šešėlinės ir pusiau legalios mažmeninės prekybos apimtis Rusijoje viršijo 10 trln. rublių (apie 100 mlrd. eurų). Tai sudaro 4,7 proc. šalies BVP.
Vartotojams kontrabandos legalizavimas buvo reikalingas kaip oras. Paralelinis importas apsaugojo rinką nuo deficito ir suvaldė staigų kainų augimą, kuris būtų buvęs neišvengiamas, jei „pardavėjai“ (taip Rusijoje vis dažniau vadinami „Wildberries“ ir „Ozon“) sąžiningai mokėtų visus muitus ir mokesčius. Tai tapo vienu iš socialinio stabilumo palaikymo veiksnių. Valdžia turi būti dėkinga el. prekybos platformoms ir „pardavėjams“ už tai, kad jie prisidėjo prie normalumo iliuzijos kūrimo pilno masto karo su kaimynine valstybe sąlygomis.
Be to, platformos atlieka ir kitą svarbią socialinę funkciją – suteikia darbą ir pajamų šaltinį šimtams tūkstančių žmonių. Iš „Data Insight“ duomenų seka, kad aktyvių „pardavėjų“, dirbančių su visomis platformomis, skaičius gali sudaryti 500–700 tūkst. žmonių. Palyginimui: bendras individualią veiklą vykdančių asmenų skaičius Rusijoje – apie 5 milijonus.
Vakarų žiniasklaidoje bendrovė dažnai vadinama „rusiškuoju Amazon“, o pačioje Rusijoje ji gavo „skaitmeninio Čerkizovo turgaus“ pravardę dėl masinio nelegalaus importo iš Kinijos.
Milijardinės skolos ir milžiniški nuostoliai dėl dronų atakų
Skirtingai nei konkuruojanti bendrovė „Ozon“, „Wildberries“ savo finansinius duomenis atskleidžia tik iš dalies. Įmonių grupė RWB, kuriai priklauso „Wildberries“, teigia, kad jos apyvarta 2025 metais sudarė 6,1 trilijono rublių (apie 61,6 mlrd. eurų), o grynasis pelnas – 175 mlrd. rublių (apie 1,77 mlrd. eurų). Tuo tarpu „Ozon“ apyvarta 2025 metais siekė 4,16 trilijono rublių (apie 42 mlrd. eurų). „Wildberries“ dalis Rusijos e. prekybos rinkoje vertinama 45 proc., o „Ozon“ – 32 proc.
Staigus pardavimų augimas pareikalavo didelių investicijų į logistiką, kurios 2025 metais pasiekė 310 mlrd. rublių (apie 3,13 mlrd. eurų), o tai smarkiai padidino skolas. Pagrindinio juridinio asmens (UAB „RVB“) trumpalaikės paskolos per 2025 metus išaugo nuo 104 mlrd. iki 802 mlrd. rublių (apie 8,1 mlrd. eurų), o bendra skola gali viršyti 1,3 trilijono rublių (apie 13,1 mlrd. eurų). Vien bankui VTB įmonė skolinga 0,5 trilijono rublių (apie 5,05 mlrd. eurų).
Atakų žala jau dabar milžiniška
Atakos jau padarė didžiulę žalą. Rugpjūčio 3 d. duomenimis, nukentėjo beveik visi pagrindiniai „Wildberries“ logistikos centrai, prarasta daugiau nei 15 proc. plotų (860 tūkst. kv. metrų), įskaitant visiškai sunaikintą stambiausią centrą Elektrostalėje.
Vidutiniškai 1 kvadratinio metro atkūrimas gali kainuoti maždaug 100 tūkstančių rublių be įrangos kainos. Atitinkamai, bendri infrastruktūros nuostoliai jau gali siekti 90 mlrd. rublių (apie 909 mln. eurų). Pardavėjų praradimai skaičiuojami šimtais milijardų rublių, tačiau bendrovė atsakomybės atsisakė pakeisdama pirkimo taisykles dėl „nenugalimos jėgos aplinkybių“.
Rugpjūčio 3 dienos duomenimis, dronų atakas patyrė beveik visi pagrindiniai „Wildberries“ logistikos centrai. Negrįžtamai prarasta jau daugiau nei 15 proc. plotų, arba 860 tūkstančių kvadratinių metrų. Visiškai sunaikintas pats didžiausias logistikos centras Pamaskvio Elektrostalėje. Be to, kad jis aptarnavo pagrindinį regioną, objektas taip pat buvo naudojamas kaip pagrindinis mazgas prekėms iš Kinijos.
Bendrovės įkūrėja Tatjana Kim teigia, kad sandėliai „pritaikyti visomis prieinamomis apsaugos priemonėmis“, kurios „leidžia sėkmingai atremti didžiąją dalį atakų“, taip pat pažymėjo turinti „dešimtis pasiūlymų dėl logistikos pajėgumų nuomos, o dalis sutarčių jau pasirašyta“. Nepaisant to, įmonė jau įšaldė investicijų programą ir kreipėsi pagalbos į valstybę. Tuo tarpu „Ozon“ sandėliai nepuolami, nes jų logistikos tinklas sudarytas iš mažesnių, dažniau besikeičiančių objektų.
Ar smūgis „Wildberries“ gali sukelti bankų krizę Rusijoje
„Wildberries“ – verslas iš kategorijos „too big to fail“ (pernelyg didelis, kad žlugtų): platforma vaidina pernelyg didelį vaidmenį savo rinkoje, todėl esant būtinybei ji garantuotai gaus paramą. Tuo pat metu net nepertraukiamų smūgių tęsimasis nesugriaus jos akimirksniu. Bendrovė perstatys logistiką (visų pirma, ji jau ieško sandėlių Kazachstane) ir duos pardavėjams galimybę užsiimti užsakymų išsiuntimu savarankiškai (nors paprastai platformos tam trukdo).
Kiek pagalbos galutinai prireiks, dabar įvertinti neįmanoma: krizė toliau vystosi, be to, antroji atakų savaitė pasirodė esanti intensyvesnė už pirmąją. Kuriuo momentu „Wildberries“ praras gebėjimą aptarnauti savo milžiniškas skolas esamomis sąlygomis, taip pat neįmanoma numatyti. Beje, „Sber“ jau davė suprasti, kad ruošiasi nuostoliams. Banko finansų direktorius Tarasas Skvorcovas papasakojo apie „platformų kreditinio kokybės sumažėjimą“ (išvertus į lietuvių kalbą: kreditų negrąžinimo rizikos išaugo), taip pat patvirtino, kad bankas svarsto rezervų didinimą šioms paskoloms (tai yra ruošiasi užfiksuoti nuostolius).
Ar gali „Wildberries“ finansinis žlugimas išprovokuoti sisteminę bankų krizę, kaip apie tai teigiama Kijeve? Formaliu požiūriu, Rusijos bankų sistema išgyvena krizę jau nuo šių metų pradžios, mano artimo Rusijos vyriausybei Makroekonominės analizės ir trumpalaikio prognozavimo centro (CMACP) analitikai. TBT vadovaujasi trimis bankų krizės kriterijais: probleminio turto dalis viršija 10 proc., indėlininkai pradeda atsiimti lėšas, o bankai patiria reorganizaciją. Pakanka bent vieno iš jų pasireiškimo.
Rusijos bankų sistemoje probleminio turto dalis viršijo 10 proc. dar vasarį. Lėšų nuttekėjimas iš indėlių taip pat prasidėjo metų pradžioje, o liepą rusai atsiėmė rekordinę sumą – 620 mlrd. rublių (apie 6,2 mlrd. eurų). Tačiau krizė kol kas, kaip išsireiškia CMACP analitikai, vyksta „latentinėje formoje“ – dėka „probleminio turto maskavimo intensyviu pradelstų paskolų restruktūrizavimu, taip pat dėka valstybinių kredito organizacijų dominavimo, kas prisideda prie bankų bankrotų ir bankinės panikos išvengimo“.
Rinkos aplinkoje jau turėjo vykti bankrotai, tačiau Rusijos finansų sektoriuje dominuoja valstybė. Jos kontroliuojami bankai išlaiko probleminius skolininkus paviršiuje. Tačiau ir jie negali amžinai maskuoti problemų – kuriuo nors momentu jiems teks pradėti fiksuoti nuostolius. Jei valstybė tuo momentu neturės pakankamai biudžeto lėšų jiems padengti, latentinė krizė akimirksniu taps atvira.
Valdžia, akivaizdu, tikisi to, kad sistema disponuoja tvirtumo atsarga ir Centrinis bankas gaus galimybę sumažinti bazinę palūkanų normą dar iki to, kol paslėptas pūlinys praūš. Tuomet verslas galės persiskolinti komfortiškesnėmis sąlygomis. Būtinybė kokiu nors būdu spręsti „Wildberries“ ir jo pardavėjų problemas šią tvirtumo atsargą po truputį naikina. Situaciją kol kas gelbėja tik valstybinių bankų kišimasis, „pinigų spausdinimas“ ir paskolų restruktūrizavimas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
