Rusija

Trys Nobelio taikos premiją pelniusios ir branduolinių ginklų eliminavimo siekiančios grupės pirmadienį drauge paragino JAV ir Rusijos prezidentus susitikti ir susitarti dėl reikšmingos denuklearizacijos.

Ukrainai reikia besąlygiškų paliaubų taikos link, o ne paliaubų „paradui“, teigia aukščiausias Volodymyro Zelenskio patarėjas, rašoma „Sky News“. „Paliaubos reikalingos ne paradui, o tikrai ir ilgalaikei taikai“, – „Telegram“ kanale paskelbė Andrijus Jermakas. Vladimiras Putinas paskelbė apie laikinąsias paliaubas kitą mėnesį, minint 80-ąsias Sovietų Sąjungos ir jos sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare metines.

Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, paskelbdamas laikinas paliaubas su Ukraina, „vadovavosi humanitariniais sumetimais“. Jo teigimu, pastangos taikingai išspręsti karą tęsiasi, rašoma „Unian“. D. Peskovas pakomentavo V. Putino sprendimą paskelbti laikinas paliaubas 80-ųjų Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karo pergalės metinių proga. „Tai Rusijos valstybės vadovo geros valios išraiška“, – sakė Kremliaus spaudos sekretorius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas po to, kai paskelbė apie trijų dienų paliaubas Ukrainoje, kreipėsi į Federalinės Asamblėjos įstatymų leidėjų tarybos posėdį Sankt Peterburge, dėkodamas parlamentarams už „svarbų indėlį į mūsų pergalę“, rašoma „Sky News“. „Jie remia fronto karius ir veteranus, o daugelis iš jų asmeniškai prisijungė prie savanorių ir tėvynės gynėjų gretų“, – sakė jis. Ir tęsė: „Tai neabejotinai galingas ir drąsus poelgis, kuris nusipelno ypatingos ir nuoširdžios pagarbos.

Lenkija adekvačiai reaguos į Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2025“, pareiškė Lenkijos gynybos viceministras Cezaris Tomčykas radijo stoties RMF FM eteryje. Pareigūnas paaiškino, kad Lenkijoje vyks dideli manevrai, tiek lenkų, tiek NATO, rašoma „Zerkalo“. C. Tomčykas priminė, kad 2024 m. Lenkija dalyvavo didžiausiose karinėse pratybose „Steadfast Defender 2024“, kuriose buvo net 100 tūkst. NATO šalių karių.

Interviu Brazilijos leidiniui „O Globo“ Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išvardijo Maskvos reikalavimus dėl paliaubų Ukrainoje, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“. Pirmiausiai reikalaujama, kad Kyjivas atsisakytų įstoti į NATO ir įtvirtinti neutralų, blokams nepriklausomą statusą. Be to, Krymo, Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys turi būti tarptautiniu mastu pripažintos Rusijai.

Rusijoje tradicinėmis tapusios „NATO technikos trofėjų“ parodos baigėsi tragiškai. Praėjusį šeštadienį netikėtai atsidariusio šarvuočio liuko buvo mirtinai prispaustas mažametis, tiesiog stovėjęs šalia jo. „Astra“ skelbiama, kad žuvęs 4-metis „stovėjo netoli šarvuočio, kuomet viduje kažkas iš vaikų truktelėjo svirtį ir atsidaręs liukas rėžėsi jam į galvą“. Oficialiai ši versija dar nėra patvirtinta, skelbiama informaciniame „Telegram“ kanale.

Rusijos Briansko mieste naktį nugriaudėjo sprogimai, rašo UNIAN. Liudininkai praneša, kad nukentėjo svarbus objektas. Kaip skelbia Shot, mieste įvyko mažiausiai 10 sprogimų. Juos girdėjo daugelio rajonų gyventojai. Vietos valdžia tvirtino, kad išpuolį surengė ukrainiečių dronai, sakė, kad suveikė Rusijos oro gynyba. Briansko srities gubernatorius Aleksandras Bogomazas teigia, kad dėl dronų atakos žuvo žmogus. Pasak jo, buvo atakuota civilinė infrastruktūra.

Rusijos valdžia pradėjo ruošti gyventojus tam, kad dėl karo Ukrainoje sumažės įplaukos į biudžetą ir pragyvenimo lygis. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centras.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį sakė norintis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liautųsi šaudęs Ukrainoje ir pasirašytų taikos susitarimą. Tai jis sakė kitą dieną po to, kai Vatikane susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Donaldas Trumpas ir JAV valdžios atstovai reiškia nepasitenkinimą užsitęsusiomis derybomis ir reikalauja greitų rezultatų. Problema ta, kad, išskyrus Donaldą Trumpą, kuris svajoja laimėti Nobelio taikos premiją, nė viena šalis, suinteresuota karu – nei Rusija, nei Ukraina, net ir Europos Sąjunga – nenori dabar užbaigti konflikto.

Rusijos naftos gavybos bendrovės gręžia gręžinius sparčiausiu tempu per pastaruosius penkerius metus. Teigiama, kad Rusijos Federacija ruošiasi naftos gavybos apribojimų sušvelninimui pagal susitarimą su JAV ir galimą kai kurių sankcijų sušvelninimą.

Donaldo Trumpo pasiuntinys, kuris penktadienį atvyko derybų į Maskvą, užfiksuotas pasivaikščiojimo metu Maskvoje. Jį lydėjo V. Putino atstovas derybose Kirilas Dmitrijevas, kuris vėliau dalyvavo ir tebesitęsiančiame S. Witkoffo ir V. Putino susitikime. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį Kremliuje susitiko su JAV prezidento Donaldo Trumpo specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, pranešė rusų valstybinė žiniasklaida, cituodama V. Putino atstovą.

Rusijos centrinis bankas penktadienį, kaip ir per ankstesnius tris pinigų politikos svarstymus kovą, vasarį ir gruodį, nutarė 21 proc. dydžio bazinių palūkanų nekeisti – jos lieka didžiausios nuo 2003-ųjų, iki tokio lygio pakeltos pernai spalį. Sprendimas atitiko analitikų ir ekonomistų prognozes, nurodo „Trading Economics“. Reguliuotojas pažymėjo, kad nors infliacinis spaudimas, įskaitant bazinę infliaciją, toliau mažėja, jis išlieka didelis.

21 metų Michaelas Glossas, Centrinės žvalgybos agentūros direktoriaus pavaduotojos Juliane Galinna Gloss sūnus, žuvo 2024 m. balandžio 4 d. Ukrainoje, kariaudamas už Rusiją, rašoma „Važnyje istoriji“. JAV ekologinis aktyvistas metė universitetą, kur protestavo prieš žalą klimatui ir už moterų teises, o 2023 m. išvyko į kelionę po pasaulį, kuri baigėsi tuo, kad jis pradėjo garbinti komunizmą ir Putiną, bei pasirašė sutartį su Rusijos gynybos ministerija.

Rusijos sostinės Maskvos priemiestyje Balašichoje buvo susprogdintas automobilis, šalia kurio ėjo generolas-majoras Jaroslavas Moskalikas, praneša vietos informavimo priemonės. Remiantis pirmine „Mash“ informacija skelbiama, kad J. Moskalikas dirbo Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos vado padėjėju.

Rusijos saugumo tarnybos penktadienį pranešė sulaikiusios Rumunijos pilietį, įtariamą šnipinėjusį karinius objektus Ukrainai. Pastaraisiais mėnesiais Maskvos ir Bukarešto ryšiai buvo įtempti, tvyrant įtarimams, kad Rusija kišosi į Rumunijos prezidento rinkimus.

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas atvyko į Maskvą, praneša „Interfax“, rašo „The Guardian“. Maskvoje jis turėtų susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu. S. Witkoffas jau turėjo tris ilgus susitikimus su V. Putinu. Susitikimo metu S. Witkoffas ir V. Putinas turėtų aptarti karo Ukrainoje pabaigą, taikos planą.

Rusija turėtų plėsti savo gynybos pramonės komplekso pajėgumus, kad galėtų pasirengti būsimiems kariniams konfliktams, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį vykusiame Karinės pramonės komisijos posėdyje. Pasak V. Putino, Rusijos gynybos gamyklos jau padvigubino puolamosios technikos, ryšių ir elektroninės kovos sistemų gamybą, taip pat išsiuntė 4 000 šarvuočių ir tankų, 180 lėktuvų ir sraigtasparnių bei daugiau kaip 1,5 mln.

Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad sutinka su JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginiais, jog Ukraina „seniai“ prarado Krymo pusiasalį.  „Tai visiškai atitinka mūsų supratimą, apie kurį kalbame jau seniai“, – atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą žurnalistams nurodė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad per naktinius smūgius Kyjivui ji taikėsi į Ukrainos gynybos pramonę.  „Per naktį Rusijos ginkluotosios pajėgos surengė masinį smūgį, pasitelkdamos ilgo nuotolio oro, sausumos ir jūrų pagrindu veikiančius ginklus bei dronus, nukreiptą į Ukrainos aviacijos, aerokosminės, mašinų gamybos ir šarvuočių pramonės objektus“, – nurodė Rusijos gynybos ministerija.  Gynybos ministerija pridūrė: „Smūgio tikslai buvo pasiekti.

Popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse dalyvaus Rusijos kultūros ministrė, trečiadienį pranešė Kremlius. Maskva paskelbė apie gana žemo rango atstovavimą renginyje, kuriame šeštadienį Vatikane dalyvaus pasaulio lyderiai. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas Rusijos naujienų agentūroms sakė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimu popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse Rusijai atstovaus kultūros ministrė Olga Liubimova.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad šalies ginklų pramonė gamina per mažai dronų karui prieš Ukrainą. „Šių kovinių priemonių trūksta iki šiol“, – sakė jis Karo pramonės komisijos posėdyje Maskvoje. Fronte ypač pageidaujami kameromis valdomi dronai, nes jie esą yra svarbus sėkmės kare veiksnys. Kartu V. Putinas teigė esąs „įsitikinęs, kad bus įgyvendinti visi dronų gamybos didinimo planai“.  Pernai bepiločių gamybą pavyko padidinti iki 1,5 mln.

Estija įkurs karinę bazę Narvoje, kad sustiprintų sienos su Rusija apsaugą, pranešė šalies gynybos pajėgų generalinio štabo viršininkas generolas majoras Vahuras Karusas, pranešė ERR, kurį cituoja „Telegram“ kanalas „The Moscow Times“. Numatoma, kad objekte bus dislokuota daugiau kaip 200 Estijos karių ir sąjungininkų padalinių. Pranešama, jog jie čia bus nuolat. Kartu numatoma ir rotacija. „Mūsų tikslas – ten įkurdinti nuolatinius dalinius.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį savo metiniame kreipimesi į parlamentą, tęsiantis Maskvos karui kaimyninėje Ukrainoje, pasiuntė aštrią žinią Rusijos vadovams, klausdamas: „Ar jums neužtenka žemės?“ R. Sikorskis apibūdino sudėtingą padėtį, kurioje Lenkija atsidūrė dėl už sienos vykstančio karo ir jo plėtros grėsmės, bei išreiškė susirūpinimą dėl Vakarų šalių vienybės „dezintegracijos“ NATO rytiniame flange esanti Lenkija yra viena stipriausių Kyjivo rėmėjų, ...

Liudininkai pranešė apie tris sprogimus „Moskva City“ pastatų komplekse, vienoje iš požeminių stovėjimo aikštelių. Anksčiau rusų propaganda gyrėsi galinti nuotoliniu būdu iš „Moskva City“ valdyti karinius dronus Ukrainos teritorijoje. „Podjom“ rašoma, kad liudininkai praneša apie tris sprogimus netoli Ekspozicijų centro „Moskva City“ rajone.

Konsultacijose dėl galimos taikos Ukrainoje, anot Kremliaus, vis dar yra nesutarimų. Prieš pasiekiant susitarimą reikia išspręsti kai kuriuos dalykus, žiniasklaidai pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. „Tęsiame savo kontaktus (...), tačiau, žinoma, kad dar yra daug niuansų dėl susitarimo, kuriuos reikia išsiaiškinti, kur reikia suartinti pozicijas ir taip toliau. Šis darbas vyksta“, –teigė D. Peskovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė daugybę įstatymų, toliau griežtindamas susidorojimą su kitaminčiais. Pagal naująjį teisės aktą „diskredituoti“ kariuomenę arba raginti taikyti sankcijas Rusijai laikoma nusikalstama veika. Juo taip pat draudžiama „padėti įgyvendinti“ tarptautinių organizacijų, kurioms Maskva nepriklauso, sprendimus. Tai galėtų būti taikoma, pavyzdžiui, Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT), kuris 2023-iųjų balandį išdavė V. Putino arešto orderį.

Galingas sprogimas sudrebino Rusijos raketinių ir artilerijos pajėgų amunicijos sandėlį, esantį į rytus nuo Maskvos. Vladimiro srities gubernatorius Aleksandras Avdejevas patvirtino sprogimą, tačiau kol kas detalesnių duomenų pateikti nenorėjo. Jis savo „Telegram“ kanale rašė, kad incidento nuotraukų ir vaizdo medžiagos platinimas yra draudžiamas. Pasak liudininkų, dėl besitęsiančių sprogimų evakuoti keli kaimai, esantys netoli amunicijos bazės.

Vienas žymiausių Rusijos dalininkų Nikas Safronovas išskirtiniame interviu CNN papasakojo, kaip nutapė Kremliaus užsakytą JAV prezidento Donaldo Trumpo portretą, kuris taip ir nebuvo viešai pristatytas iki pat šiol.  Pranešimai apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino D. Trumpui įteiktą dovaną pasirodė kovą. Kremlius tuomet paskelbė, kad JAV lyderiui „asmenišką dovaną“ perdavė per jo specialųjį pasiuntinį Steve’ą Witkoffą.

JAV valstybės departamento atstovė Tammy Bruce teigiamai įvertino Rusijos pasirengimą derėtis su Ukraina. Tokį pareiškimą ji padarė „Fox Business“ eteryje, rašoma „Unian“. T. Bruce komentavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad Maskva yra pasirengusi dvišalėms deryboms su Ukraina. „Tai labai geras ženklas“, – sakė ji. Ji taip pat pažymėjo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori, kad karas Ukrainoje baigtųsi kuo greičiau.

Antikremliškame „Telegram“ kanale pirmą kartą buvo parodytas slaptas 10-metis Rusijos prezidento Vladimiro Putino sūnus, rašoma „Daily Mail“. „Telegram“ kanalas „VČK-OGPU“ paskelbė nuotraukas, kuriose matyti vienas iš V. Putino ir jo 41-erių metų meilužės Alinos Kabajevos vaikų. „VČK-OGPU [kanalas] gavo slapčiausio ir tikriausiai vienišiausio berniuko Rusijoje nuotrauką. Tai Ivanas Putinas“, – teigiama antikremliškame „Telegram“ kanalo pranešime.

Nyderlandų žvalgybos duomenimis, Rusija „didina“ hibridines atakas prieš Europą. Pranešama, jog Maskva už šiuos veiksmus atsakomybės neprisiima, rašoma „Sky News“. „Matome, kad Rusijos grėsmė Europai didėja, taip pat didės ir po galimos karo su Ukraina pabaigos“, – teigė Nyderlandų karinės žvalgybos direktorius. Peteris Reesinkas pažymėjo, kad Maskvos programišiai jau gali būti nusitaikę į Nyderlandų viešųjų paslaugų sektorių, tačiau detalių nepateikė.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio keliones į užsienį riboja Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderis, popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse nedalyvaus, antradienį pranešė Kremlius. „Ne. Prezidentas tokių planų neturi“, – žurnalistams sakė Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar V. Putinas, kuriam galioja TBT orderis dėl kaltinimų priverstine vaikų deportacija per Rusijos puolimą Ukrainoje, dalyvaus šeštadienį vyksiančiose laidotuvėse.

Rusijos Sverdlovsko regiono teismas skyrė 12 metų laisvės atėmimo griežtojo režimo kolonijoje bausmę 27-erių vyriškiui, kuriam buvo pareikšti kaltinimai neva pervedus pinigų Ukrainos kariuomenei, pranešė „Meduza“. Atsakovas Jevgenijus Varaksinas buvo apkaltintas tuo, kad 2022 m. balandį būdamas Lenkijoje pervedė 100 zlotų (maždaug 27 JAV dolerius), mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra „parama Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“. Prokurorų teigimu, jis kaltę iš dalies pripažino.

JAV prezidento Donaldo Trumpo planas užbaigti karą Ukrainoje bus įtrauktas į Rusijos mokyklinius vadovėlius, pareiškė Rusijos prezidento padėjėjas ir vienas iš vadovėlių autorių Vladimiras Medinskis.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė surengti tiesiogines derybas su Ukraina dėl galimybės pratęsti atakų, nukreiptų prieš tam tikrus taikinius, moratoriumą. Rusija atkreipė dėmesį, kad Ukraina bando imtis iniciatyvos paliaubų klausimu, siekdama pratęsti terminą arba norėdama neleisti apšaudyti kitų taikinių, Rusijos žurnalistams sakė V. Putinas. „Turime apie tai pagalvoti“, – tvirtino jis.

Baltarusijos skola Rusijai jau viršija 7,36 mlrd. eurų. Šį kartą Maskvos eilinis skolos išmokėjimo atidėjimas sutapo su susitarimo dėl saugumo garantijų sąjunginėje valstybėje ratifikavimu, rašoma DW. Maža to, Minskas pastaruosius metus savo biudžete galą su galu suduria iš esmės tik paskolų mokėjimų atidėjimų dėka, pažymi baltarusių ekspertai. Baltarusija pirmauja pagal skolų Rusijai dydį – 7,36 mlrd. eurų.

2014 m. vasario 27 d. ginkluoti asmenys žaliomis uniformomis užėmė administracinius pastatus Kryme, Ukrainoje. Tuo tarpu kovo 16 d. Kryme buvo surengtas vadinamasis referendumas, po kurio Kremlius paskelbė apie jo aneksiją ir prijungimą prie Rusijos teritorijos. „Current Times“ pateikė įvykių, kurie prasidėjo dar prieš okupaciją, chronologiją ir atskleidė, kaip prieš daugiau nei 10 metų V. Putinas pradėjo savo karinę operaciją Ukrainoje. 2013 m. lapkričio mėn.

 Rusų kariuomenė, pasak Rusijos generalinio štabo vado Valerijaus Gerasimovo, beveik visiškai išvijo Ukrainos pajėgas iš Rusijos Kursko srities. „Didžioji dalis teritorijos, į kurią buvo įsiveržta, dabar išvalyta, – pareiškė jis susitikime su prezidentu Vladimiru Putinu, kurį transliavo televizija. – Tai 1 260 kvadratinių kilometrų, 99,5 proc.

Dėl didžiulio naftos išsiliejimo Juodojoje jūroje Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba penktadienį paragino rusų poilsiautojus permąstyti vasaros atostogų planus ir įspėjo, kad populiaraus pajūrio kurorto Anapos paplūdimiai yra nesaugūs.

Omano sultonas Haithamas bin Tariqas antradienį Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, šeštadienį paskelbė Kremlius ir Maskatas. Omanas šiuo metu tarpininkauja svarbioms deryboms dėl Irano branduolinės programos. Per derybas su šios Persijos įlankos regiono valstybės sultonu bus aptarti „einamieji tarptautinės ir regioninės darbotvarkių klausimai“, taip pat plečiamas bendradarbiavimas prekybos, ekonomikos, finansų ir investicijų sferose, sakoma Kremliaus pranešime.

Sankt Peterburge penktadienį beveik 3 metams kalėjimo nuteista 19-metė Daria Kozyreva. Kaip priežastį teismas įvardijo tai, kad ji „diskreditavo“ Rusijos kariuomenę, praneša „The Moscow Times“. Petrogrado apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Ovrachas nuteisė D. Kozyrevą dvejus metus ir aštuonis mėnesius kalėti vidutinio saugumo pataisos darbų kolonijoje ir uždraudė dvejus su puse metų ką nors skelbti internete. Prokurorai prašė skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Rusijos teismas ketvirtadienį nuteisė buvusį aukščiausio rango generolą septyneriems metams laisvės atėmimo už tai, kad jis paėmė 36 mln. rublių (385,74 tūkst. eurų) kyšį. 53 metų buvęs Rusijos generalinio štabo vadovo pavaduotojas Vadimas Šamarinas buvo suimtas 2024-ųjų gegužę dėl įtarimų, kad 2019–2023 metais mainais už pinigus telefonų gamintojui suteikė gynybos sutartis išpūstomis kainomis.

Rusijos karinis radijas rodo įtartiną veiklą, kaip ir prieš įsiveržimą į Ukrainą 2022 m. Nuo Rusijos ir JAV derybų pradžios ši radijo stotis paskelbė rekordinį skaičių pranešimų, skelbiama „Bild“ ir „The Moscow Times“. Dar nuo sovietinių laikų ji priklausė Rusijos kariuomenei, o nuo 1976 m. šiuo dažniu paprastai girdimas tik monotoniškas dūzgesys.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sudėtingais pavadino pokalbius su JAV dėl galimų taikos derybų. Žurnalistų paklaustas, ar JAV iš tiktųjų gali pasitraukti iš pastangų siekti taikos Ukrainoje, D. Peskovas pareiškė, kad tai klausimas vyriausybei Vašingtone, praneša rusų žiniasklaida. Konsultacijos su JAV vyksta veikiau sunkiai, sakė jis. „Kontaktai gana sudėtingi, nes  tema, žinoma, nėra paprasta“, – kalbėjo D. Peskovas. Tačiau vadovybė Maskvoje esą ir toliau yra atvira dialogui su JAV.

JAV Valstybės sekretorius Marco Rubio ketvirtadienį kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu. Apie tai pranešama Valstybės departamento svetainėje. „Šiandien valstybės sekretorius Marco Rubio kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Jungtinės Valstijos balsavo prieš JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų ir Europos Tarybos bendradarbiavimo, nes joje buvo pateikta JAV netikusi formuluotė, kuria pasmerkiama Rusijos agresija prieš Ukrainą, teigia JAV atstovas JT Ekonomikos ir socialinių reikalų taryboje Jonathanas Shrieras, rašo „Kyiv Independent“. Rezoliucija buvo priimta nepaisant JAV nepritarimo, o prieš ją balsavo devynios šalys - JAV, Rusija, Baltarusija, Eritrėja, Kongas, Malis, Nikaragva, Nigeri...

Rusijos politikas nuo 2021 m. gyvena ir dirba nuotoliniu būdu iš Ukrainos miesto Dnipro. Nepaisant to, politikas tikina, kad yra „aktyvus“ Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino rėmėjas, rašo „The Moscow Times“. Rusijos Zabaikalsko regiono politikas sakė, kad pastaruosius ketverius metus dirbo nuotoliniu būdu iš Ukrainos, taip sukeldamas nuostabą dėl akivaizdžios spragos, kuri leido jam išlaikyti savo pareigas karo metu.