Leidinys pažymi, kad prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai Dunojus tapo vienu pagrindinių alternatyvių Ukrainos grūdų eksporto maršrutų, kai Juodoji jūra tapo pernelyg pavojinga.
Tačiau šią vasarą padėtis pasikeitė: Rumunijoje dėl nukritusio vandens lygio smarkiai sutriko laivyba ir elektros energijos gamyba.
Tuo pat metu Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainos uostus Odesos apylinkėse. Leidinyje pateikiamais duomenimis, vien liepos mėnesį buvo užfiksuoti 35 išpuoliai prieš uostuose esančius laivus, 22 atakos prieš laivus jūroje ir 67 smūgiai į uostų infrastruktūrą.
Rugpjūčio 9 dieną Rusijos pajėgos taip pat smogė tiltui, jungiančiam Odesos regioną su Moldovos ir Rumunijos kryptimis.
Karo studijų institutas (ISW) spėjo, kad smūgio tikslas buvo sutrikdyti sausumos maršrutą, naudojamą dėl problemų su jūriniu eksportu.
Anksčiau Ukraina jau ne kartą kūrė atsarginius eksporto maršrutus. Užblokavus Juodosios jūros uostus, grūdai pradėti gabenti geležinkeliais, sunkvežimiais, baržomis ir per Dunojaus uostus Izmajilį bei Renį.
Tačiau, kaip pasakoja straipsnio autorius, dabartinė situacija atskleidžia tokios sistemos silpnybę: alternatyvūs keliai taip pat priklauso nuo oro sąlygų, be to, vienu metu gali tapti Rusijos smūgių taikiniais.
Pasak publikacijos autoriaus, šią problemą faktiškai pripažįsta ir Rusija. Rugpjūčio 10 dieną Rusijos nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos Tarptautinio žemės ūkio verslo ir maisto saugumo centro vadovas Anatolijus Tichonovas paskelbė straipsnį valstybinėje naujienų agentūroje TASS.
Jis prognozuoja, kad Europoje augs Ukrainos grūdų paklausa, tačiau kartu numato Ukrainos eksporto galimybių mažėjimą. Tokios situacijos, rašo leidinys, Rusija siekia išnaudoti savo interesams.
„Jo teigimu, Rusija turėtų pasinaudoti šiuo momentu“, – rašoma publikacijoje.
Panaši priklausomybė išryškėja ir energetikos srityje. Rusijos atakos sunaikino didelę dalį Ukrainos elektros gamybos pajėgumų, todėl šalis buvo priversta didinti elektros energijos importą iš Europos.
Tačiau ir Europos energetikos sistema priklauso nuo vandens išteklių. Vengrijos Pakšo atominė elektrinė dėl žemo Dunojaus vandens lygio buvo priversta gerokai sumažinti savo pajėgumus, o Rumunija su panašia problema susidūrė Černavodės atominėje elektrinėje.
Rugpjūčio 11 dieną operatorė „Nuclearelectrica“ perspėjo, kad šalis gali būti priversta sustabdyti paskutinį veikiantį reaktorių.
Sausra taip pat kursto gaisrus ir kelia vandens tiekimo problemų pačioje Ukrainoje. 2024 metais šalyje išdegė apie 965 tūkst. hektarų teritorijos – daugiau nei dvigubai daugiau nei visoje Europos Sąjungos teritorijoje.
Karštis ir sausra dar labiau sustiprina dėl apšaudymų kylančių gaisrų padarinius, o minos ir sunaikinta infrastruktūra apsunkina gelbėtojų darbą.
„Rusija metų metus bandė sumažinti Ukrainai tenkančių problemų ribą. Karštesnė, sausesnė ir labiau gaisrų pažeidžiama Europa gali ją dar labiau sumažinti. Putinas negali kontroliuoti šių jėgų, tačiau vis dar gali iš to išpešti naudos“, – teigiama publikacijoje.
Ukrainos grūdų eksportas
Kaip skelbė UNIAN, masinės Rusijos atakos faktiškai sustabdė grūdų eksportą per giliavandenius Ukrainos uostus. Dauguma stambiųjų prekybininkų sustabdė supirkimą, o kai kurie terminalai nutraukė veiklą.
Laivų savininkai taip pat atsisako įplaukti į Ukrainos uostus dėl kylančio pavojaus.
Situacija jau lėmė rapsų ir grūdų kainų kritimą Ukrainos vidaus rinkoje. Tuo metu alternatyvūs eksporto maršrutai per Rumuniją išlieka brangūs.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
