Nerami naktis: rusai smogė Ukrainai, dronai skrenda ir į Rusiją
Rusijos pajėgos surengė seriją smūgių prieš civilius rajonus Donecko srityje, skelbia „Kanal 24“. Dronai skrenda ir į Rusiją.
Žiniasklaida: Ukraina pateikė Rusijai pasiūlymą
Ukraina nusiuntė Rusijai pasiūlymą, kuriame siūloma abiem šalims nutraukti atakas prieš civilinius taikinius Juodojoje jūroje, rašo „Reuters“, remdamiesi šaltiniu. Vis dažnėjantys smūgiai prieš ten esančius laivus ir uostus sukėlė nerimą dėl pasaulinių maisto atsargų.
Rasta Ukrainoje sudužusio orlaivio juodoji dėžė: štai kas žinoma
Rasta Ukrainoje sudužusio naikintuvo „MiG-29“ juodoji dėžė, praneša Valstybinis tyrimų biuras, rašo UNIAN.
Smūgis rusams: Kryme sunaikintas 100 mln. kainuojantis radaras
Ukrainos ginkluotosios pajėgos ketvirtadienio vakarą pranešė apie naujus smūgius okupantams.
Kaip skelbiama generalinio štabo „Telegram“ kanale, buvo smogta rusų radaro stočiai „Nebo-U“, degalų ir šaudmenų sandėliams bei kitiems objektams.
WSJ: per pratybas Vokietijoje ukrainiečių dronų operatoriai įveikė JAV dalinį
Per pratybas „Combined Resolve“ Vokietijoje Ukrainos dronų sistemų pajėgų 412-osios brigados, dar vadinamos „Nemesis“, dronų operatoriai greitai aptiko JAV mechanizuotosios brigados transporto priemones ir simuliavo smūgius joms.
Apie tai rašo leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ), kurį cituoja ukrainiečių ir lenkų žiniasklaida.
Balandį ir gegužę vykusios pratybos parodė, kad jose dalyvavę JAV kariai iš Teksaso nebuvo pasirengę ukrainiečių dronų operatorių pajėgumams.
Amerikiečiai turėjo standartines elektroninės karybos ir kovos su dronais sistemas. Per mechanizuotąjį „šturmą“ ukrainiečių pilotai lengvai aptiko JAV transporto priemones ir simuliavo atakas naudojant iš dronų metamą amuniciją bei FPV dronus kamikadzes. Kovinė amunicija nebuvo naudojama, o „pataikymas“ buvo užfiksuojamas, kai dronas manevruodavo itin arti taikinio.
Galiausiai „puolančiosios“ pajėgos buvo „sunaikintos“ taip greitai, kad kariai, į kuriuos neva buvo pataikyta, buvo grąžinti į pratybas kaip pastiprinimas, kad jas būtų galima tęsti.
Vėliau pratybų scenarijus buvo pakartotas, o JAV kariai išmoko efektyviau išsisklaidyti, pagerinti maskuotę ir geriau išnaudoti elektroninės karybos sistemas, rašoma WSJ straipsnyje.
Per plauką nuo mirtino išpuolio: Lenkija užkirto kelią egzekucijai
Lenkijoje sulaikytas Rusijos pilietis, kurį Varšuva kaltina planavus Lenkijos sostinėje nužudyti Ukrainos ir JAV pilietybę turintį asmenį, ketvirtadienį pranešė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Jis buvo nepatogus (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino režimo požiūriu ir paskutinę akimirką (...) mums pavyko užkirsti kelią šiai egzekucijai“, – žurnalistams sakė D. Tuskas.
Jis nurodė, kad įtariamasis buvo sulaikytas rugpjūčio 7 dieną.
Ukrainos dronų smūgiai Rusijoje didina krovinių vežimo sunkvežimiais išlaidas
Ukrainos vykdomos dronų atakos Rusijoje didina krovinių vežimo sunkvežimiais išlaidas ir dar labiau skatina infliaciją, o didėjančios išlaidos verčia vežėjus riboti savo veiklą.
Logistikos bendrovės „Logistic Performance“ komercijos direktorė Valerija Savenkova sakė, kad didėjančios kuro kainos privertė jos įmonę sumažinti veiklos geografinę aprėptį, skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.
Anksčiau šiais metais jos įmonė vežė krovinius visoje šalyje, tačiau per pastarąjį mėnesį dėl Ukrainos dronų smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms degalų kainos pakilo 16–18 proc., dėl to įmonės transporto išlaidos padidėjo 4,5–5,5 proc.
„Mums pavyko labai greitai pertvarkyti savo logistikos operacijas ir atsisakyti tolimųjų maršrutų, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė V. Savenkova. – Mes nebevykdome pristatymų per Rusijos regionus. Dabar sutelkiame dėmesį į trumpesnius maršrutus Maskvos regione ir krovinių pristatymą į artimiausius uostus.“
Nepaisant plataus Rusijos geležinkelių tinklo, valstybinės statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį daugiau nei 70 proc. visų krovinių šalyje buvo vežama keliais. Didesnės krovinių vežimo sunkvežimiais išlaidos didina infliacinį spaudimą, ir net jei situacija stabilizuosis, šio sektoriaus atstovai sako, kad niekas nesitiki, jog kainos grįš į ankstesnį lygį.
Liepos mėnesį, kai degalų krizė pasiekė pačią aštriausią fazę, krovinių vežimo tarifai, palyginti su praėjusiu mėnesiu, vidutiniškai padidėjo 12–15 proc., o kai kuriais maršrutais ir tam tikruose regionuose padidėjimas siekė net 50 proc., o degalai sudaro apie 30 proc. krovinių gabenimo išlaidų.
Pasak logistikos įmonės „Optimalog“ įkūrėjo Georgijaus Vlastopulo, klientai vis dažniau ieško alternatyvų kelių transportui. Tiesioginių pervežimų geležinkeliais paklausa išaugo apie 18–20 proc. Gabenimo jūra paklausa padidėjo 10–12 proc., teigė jis.
Rinkos dalyviai baiminasi, kad kainų šuolis gali tapti ilgalaike tendencija.
„Tarifai nebus mažinami, tai galime pasakyti tikrai, – teigė G. Vlastopulas. – Manome, kad net jei situacija normalizuosis ir degalų atsargos regione vėl taps pakankamos, tarifai greičiausiai sumažės ne daugiau kaip 7–10 proc. Taip yra todėl, kad transporto įmonės norės atgauti bent dalį nuostolių, kuriuos patyrė dėl mažesnio krovinių užpildymo koeficiento ir sumažėjusio laivyno išnaudojimo.“
JT: civilių mirčių skaičius Ukrainoje liepą pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m. gegužės
Maskvai suintensyvinus tolimojo nuotolio raketų smūgius, liepą Ukrainoje žuvusių civilių skaičius pašoko iki aukščiausio lygio nuo pirmųjų Rusijos invazijos mėnesių, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT).
Rusija tą mėnesį į Ukrainą paleido rekordiškai daug raketų, apipildama Ukrainos sostinę sunkiai perimamomis balistinėmis raketomis, rodo naujienų agentūros AFP atlikta Kyjivo oro pajėgų duomenų analizė.
„Liepą Ukrainoje žuvo mažiausiai 437 civiliai, o 2 610 buvo sužeista, – tai 30 proc. prieaugis, lyginant su ankstesniu mėnesiu, ir 70 proc. prieaugis, lyginant su 2025 m. liepa“, – pareiškime teigė JT žmogaus teisių stebėjimo misija.
„Žuvusiųjų skaičius yra didžiausias nuo 2022 m. gegužės“, – pridūrė misija.
Nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį pradėjo visapusišką invaziją, žuvo šimtai tūkstančių žmonių, daugiausia abiejų šalių karių.
Šis karas tapo kruviniausiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o JAV vadovaujamos pastangos nutraukti kovas pažangos neatnešė.
JT nurodė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios patvirtino 16 874 civilių mirtis, tačiau įspėja, jog tai greičiausiai yra gerokai per mažas įvertis, nes ji negali patvirtinti aukų tose Ukrainos dalyse, kurias yra okupavę Rusijos kariai.
Tai apima Mariupolio uostamiestį, kurį Rusija apgulė karo pradžioje. Plačiai manoma, kad čia žuvo tūkstančiai žmonių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo sąjungininkų pristatyti daugiau pažangių oro gynybos sistemų, ypač amerikietiškų „Patriot“, kad būtų galima atremti itin greitų balistinių raketų, kurias dėl jų trajektorijos ir greičio sunku sustabdyti, atakas.
Liepą Kyjive žuvo mažiausiai 54 civiliai – tai „vienas labiausiai nukentėjusių miestų“, pažymėjo JT.
Pirmaisiais karo metais sostinė buvo santykinai gerai apsaugota, tačiau dėl oro gynybos stygiaus ir intensyvėjančių Rusijos smūgių ji tapo pažeidžiama.
Ukraina taip pat sustiprino nuosavas tolimojo nuotolio atakas prieš Rusiją, teisindama jas kaip atsakomuosius smūgius, kuriais siekiama pakirsti Maskvos karo mašiną ir sumažinti jai gyvybiškai svarbias pajamas iš energetikos.
Rusijos valdžios institucijos pranešė, kad žuvusių civilių skaičius liepą padidėjo iki 79.
Tačiau JT akcentavo, kad negalėjo „nepriklausomai patikrinti šių skaičių pagal savo tikrinimo standartus dėl prieigos stokos ir ribotos informacijos“.
Ukrainiečių naikintuvo pilotas sunaikino rusų vadavietę su dronų operatoriais
Ukrainos naikintuvo „Su-27“ pilotas sunaikino Rusijos okupantų vadavietę kartu su joje buvusiais nepilotuojamųjų orlaivių operatoriais.
Apie tai platformoje „Facebook“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų 39-oji taktinės aviacijos brigada, pavadinta Ukrainos didvyrio Oleksandro Dovhačo vardu.
„Ukrainos karinių oro pajėgų pilotas įvykdė antskrydį virš Rusijos pajėgų vadavietės, kurioje buvo dislokuoti kariai, įskaitant nepilotuojamų orlaivių operatorius“, – teigiama pranešime.
Įgula panaudojo dvi valdomąsias aviacines bombas.
Brigados teigimu, smūgio metu taikinys buvo visiškai sunaikintas, o jame buvusios priešo pajėgos – likviduotos.
Brigada pabrėžė, kad, praradus vadavietę, rusams bus sunkiau vadovauti savo kariniams daliniams bei koordinuoti jų veiksmus, o sunaikinus nepilotuojamųjų orlaivių operatorius priešas negalės vykdyti žvalgybos ir valdyti nepilotuojamųjų orlaivių.
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, naikintuvo „Su-27“ pilotas preciziniu smūgiu sunaikino Rusijos artilerijos poziciją, iš kurios buvo apšaudomi Ukrainos gynybos pajėgų daliniai Zaporižios kryptimi.
Japonija pasmerkė Putino vizitą į ginčijamas Kurilų salas
Rusų vadovui Vladimirui Putinui ketvirtadienį pirmą kartą apsilankius Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiose Kurilų salose, Japonija, kuri taip pat pretenduoja į šią teritoriją, išreiškė protestą.
Rusijos ir Japonijos santykius jau seniai temdo įtampa dėl ginčijamų salų, kurias Japonija vadina Šiaurinėmis teritorijomis ir kurias Sovietų Sąjunga užėmė 1945 metais.
„Šiaurinės teritorijos yra neatsiejama Japonijos teritorijos dalis tiek istoriškai, tiek pagal tarptautinę teisę“, – žurnalistams sakė Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi.
„Šis (...) vizitas prieštarauja nuosekliai Japonijos pozicijai dėl Šiaurinių teritorijų“, – teigė S. Takaichi.
V. Putino vizitas „įžeidžia Japonijos žmonių jausmus ir yra visiškai nepriimtinas“, pabrėžė ji ir pridūrė, kad tai „apsunkina santykių atkūrimą vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu“.
Japonijos užsienio reikalų ministras Toshimitsu Motegi ketvirtadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, kad pareikštų griežtą protestą dėl V. Putino vizito.
„Sužinoję, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūčio 13-ąją apsilankė Etorofu saloje, iškvietėme rusų ambasadorių Japonijoje Nikolajų Nozdrevą į Užsienio reikalų ministeriją ir pareiškėme griežtą protestą“, – sakoma ministerijos pareiškime.
Rusijoje Etorofu sala vadinama Iturupu.
Kremlius paskelbė vaizdo įrašą, kuriame V. Putinas matomas Kurilų salose, o Rusijos žiniasklaida pranešė, kad jis apsilankė žuvies perdirbimo gamykloje, kur jam buvo duota ikrų.
Tai buvo pirmas Rusijos prezidentų vizitas nuo 2010 metų, kai ten lankėsi Dmitrijus Medvedevas.
V. Putinas į Kurilus nuvyko apsilankęs netoliese esančioje Rusijos Sachalino saloje, kur rusų karinis jūrų laivynas vykdė pratybas.
Sachaline V. Putinas surengė susitikimą „dėl Rusijos rytinių sienų saugumo užtikrinimo“, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Sankcijos dėl Ukrainos
Japonijos ir Rusijos, kurios kariavo 1904–1905 metais, santykiai pablogėjo 2022-aisiais Maskvai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.
Japonija prisijungė prie kitų Didžiojo septyneto (G7) šalių, įvesdama sankcijas Rusijai, ir teikė finansinę ir gynybinę pagalbą ne ginklais Kyjivui.
Trečiadienį V. Putinas Japonijos sankcijas pavadino nepagrįstomis.
„Japonija įvardijo Rusiją kaip pagrindinį grėsmių šaltinį. Noriu pabrėžti, kad mes negrasiname Japonijai (...). Priešingai, ji turi teritorinių pretenzijų mūsų šaliai“, – kalbėjo V. Putinas.
Rusija ir Kinija taip pat suartėjo, jų kariniai jūrų ir oro laivynai vykdo bendras pratybas aplink Japoniją esančiose teritorijose ir dėl to Japonijai dažnai tenka skubiai kelti į orą naikintuvus.
Šiaurės Korėja, kuri šį mėnesį Japonijos karinį stiprėjimą pavadino „transformacija į karo valstybę“, atsiuntė karių ir artilerijos sviedinių padėti Rusijai kariauti prieš Ukrainą.
Šį mėnesį paskelbtoje naujausioje Japonijos gynybos baltojoje knygoje vėl atkreipiamas dėmesys į didėjančią šių trijų šalių keliamą riziką.
Liepą leidinys „The New York Times“ pranešė, kad Rusija pavertė Japoniją „šnipų lizdu“ ir svarbiu dvejopos paskirties technologijų, reikalingų karui Ukrainoje, šaltiniu.
Atšiaurus klimatas, mažai gyventojų
Sovietų Sąjunga strategiškai patogioje vietoje esantį vulkaninį salyną į šiaurę nuo Hokaido užėmė paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis ir nuo to laiko ten išlaiko karinį buvimą.
Ginčijamos salos priklauso vulkaniniam Kurilų salynui, kuris plačiu lanku driekiasi nuo Rusijos Kamčiatkos pusiasalio iki pagrindinės Japonijos šiaurinės Hokaido salos.
Apie 20 tūkst. Rusijos piliečių, gyvenančių šiose salose, susiduria su atšiauriu klimatu, tačiau čia gausu naudingųjų iškasenų, įskaitant auksą ir sidabrą, taip pat turtingų žvejybos plotų.
1945 metais okupavusi salas, Maskva deportavo apie 17 tūkst. ten gyvenusių japonų.
Tada salos įgavo strateginę reikšmę – per Šaltąjį karą, kai Sovietų Sąjunga konfrontavo su Jungtinėmis Valstijomis ir Japonija, čia buvo įkurtos oro ir jūrų bazės.
„Kurilai buvo sutvirtinti pakrančių apsaugos raketų sistemomis „Bastion“ ir naikintuvais SU-35. Tai suteikia Rusijai priemonių kontroliuoti regiono jūrų kelius ir yra svertas prieš Japonijos pretenzijas į salas“, – sakė Tokijo universiteto Viešosios politikos aukštosios mokyklos profesorius Yee Kuang Hengas.
„Putino vizitas gali priminti apie jo turimas kortas, taip pat ir apie jo nepasitenkinimą dėl tebetaikomų Japonijos sankcijų Rusijai, kurios buvo įvestos po invazijos į Ukrainą“, – naujienų agentūrai AFP sakė profesorius.
Portnikovas: Rusijos karą prieš Ukrainą lemia ne „vergų tautos“ mentalitetas, o imperializmas
Ukrainos žurnalistas Vitalijus Portnikovas teigia, kad Rusijos karas prieš Ukrainą nėra vien represinės valdžios primestas sprendimas. Anot jo, Rusijos visuomenėje ilgą laiką gyvuoja imperialistinio mąstymo tradicija.
„Rusijos karas prieš Ukrainą vyksta ne todėl, kad rusų tauta yra vergų tauta, o todėl, kad jie supranta imperialistinio projekto svarbą savo valstybės ir tautos išlikimui“, – interviu „Ekspress Grupp“ savininkui, žurnalistui Hansui Luikui sakė V. Portnikovas.
Jo teigimu, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, siekdamas prijungti Ukrainos teritorijas prie Rusijos, iš esmės atliepia dalies visuomenės ekspansinius lūkesčius.
V. Portnikovas pabrėžia, kad šiuo atveju netikslinga Rusijos visuomenę apibūdinti kaip „vergų tautą“. Anot jo, represinėje sistemoje žmogus gali tapti laisvas, tačiau imperialistinės nuostatos yra kur kas sudėtingesnė problema.
„Vergas gali tapti laisvas, o imperialistas negali tapti vegetaru“, – sakė jis.
Žurnalisto vertinimu, Rusijoje karo su Ukraina baigtis taip pat greičiausiai bus interpretuojama kaip pergalė, nepriklausomai nuo galutinio rezultato. Jei Maskva išlaikytų dalį užimtų teritorijų, tai būtų pateikiama kaip laimėjimas, o Ukrainai susigrąžinus savo teritorijas Rusija esą galėtų teigti, kad apsigynė nuo Vakarų bandymo ją sunaikinti.
V. Portnikovas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu nemato ženklų, jog Rusija būtų pasirengusi rimtoms paliauboms ar taikos deryboms. Jo teigimu, karo baigties prognozuoti neįmanoma, nes „kare yra tik veiksmai“, o Rusijos ekonominio ir karinio potencialo silpninimas gali ilgainiui prisidėti prie karo pabaigos.
ELTA primena, kad Rusija jau puspenktų metų tęsia karą prieš Ukrainą. Gindamasi nuo Rusijos, Ukraina praėjusiais mėnesiais smarkiai išplėtė savo atsakomuosius smūgius dronais. Šalis reguliariai smogia karinei infrastruktūrai giliai Rusijos teritorijoje ir okupuotose teritorijose, siekdama sumažinti Maskvos gebėjimą toliau tęsti karą.
Ukrainos dronai pratybose parodė savo galią: amerikiečių technika buvo sumalta akimirksniu
JAV ir Ukrainos kariams šiemet vykdant pratybas „Combined Resolve“ Vokietijoje, Ukrainos dronų operatoriams pavyko aptikti JAV karinius dalinius ir šarvuočius bei įtikinamai laimėti susirėmimo simuliaciją, pranešė „The Wall Street Journal“ (WSJ).
Rusijos paskirtas gubernatorius: Kryme sprogus ukrainiečių šaudmeniui žuvo penki žmonės
Per sprogimą, įvykusį po ukrainiečių atakos, aneksuotame Kryme žuvo penki gelbėjimo tarnybų darbuotojai, ketvirtadienį pranešė Maskvos paskirtas Sevastopolio gubernatorius.
„Eidami pareigas žuvo keturi pirotechnikai ir vienas apsaugos darbuotojas“, – socialiniuose tinkluose parašė gubernatorius Michailas Razvožajevas.
„Mūsų vyrai tikrino teritoriją po ukrainiečių atakos. Sprogo priešo šaudmuo“, – pridūrė jis.
Rusija Krymą iš Ukrainos aneksavo 2014 m., kai Kyjive vyko proeuropietiška revoliucija, kurios metu buvo nušalintas tuometinis Maskvai palankus prezidentas.
2022 m. vasarį Maskva pasinaudojo šiuo pusiasaliu, kad pradėtų plataus masto puolimą, o karo metu jis dažnai tampa Ukrainos kontratakų taikiniu.
Pietinėje rombo formos pusiasalio, įsiterpiančio į Juodąją jūrą, dalyje esantis Sevastopolis ketvirtadienį ryte po ukrainiečių smūgio laikinai liko be elektros.
Ukraina ir Rusija apsikeitė žuvusių karių kūnais
Rusija ir Ukraina ketvirtadienį apsikeitė žuvusių karių kūnais – tai viena iš nedaugelio kariaujančių šalių bendradarbiavimo sričių.
„Ukrainai grąžintas 261 žuvusio asmens kūnas, kuris, pasak Rusijos pusės, priklauso Ukrainos kariams“, – pareiškime teigė Ukrainos Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas.
Kyjivas praeityje yra apkaltinęs Rusiją, kad ši į mainus įtraukė civilių ir Rusijos kariškių palaikus.
Agentūra RBC, remdamasi vienu Rusijos įstatymų leidėju, taip pat pranešė, kad Maskva perdavė 261 kūną, o Ukraina – 24.
Nuo Rusijos invazijos pradžios praėjus jau daugiau nei ketveriems metams, kūnų ir karo belaisvių mainai yra viena iš nedaugelio sričių, kuriose abi šalys vykdo diplomatiją ir sudaro susitarimus.
Putinas išvyko ir „dekoracijos“ Novosibirske subyrėjo: jau kitą dieną įgriuvo asfaltas
Rusijos vadovo Vladimiro Putino vizitui skubiai tvarkytos Novosibirsko gatvės ėmė byrėti – vos kitą dieną po jo kortežo pravažiavimo miesto centre įgriuvo asfaltas. Stebėjimo kamerų užfiksuotuose vaizduose matyti, kaip po pravažiuojančių automobilių ratais asfaltas ima trūkinėti, o netrukus kelio dangoje atsiveria didžiulė duobė. Miesto valdžia aiškina, kad įgriuvą esą sukėlė pažeistas vandentiekio vamzdynas.
Sevastopolyje – galingas sprogimas: skelbiama, kad žuvo Ukrainos povandeninio laivo vadas
Laikinai okupuotame Sevastopolyje įvyko sprogimas. Pirminiais duomenimis, per jį žuvo buvęs vienintelio Ukrainos povandeninio laivo „Zaporižia“ vadas Robertas Šagejevas.
Kylio institutas: nepaisant ilgalaikio trūkumo, karinė pagalba Ukrainai birželį išaugo
Prisidėjus naujam Europos Sąjungos (ES) finansavimui, karinė pagalba Ukrainai birželio mėnesį pasiekė aukščiausią lygį nuo tada, kai finansavimą nutraukė Jungtinės Valstijos, ketvirtadienį parodė Kylio instituto duomenys.
Birželį Kyjivui buvo skirta karinės pagalbos už 7,2 mlrd. eurų – tai didžiausias kiekis nuo 2024 m. balandžio, kai buvo gauta 9,04 mlrd. eurų. JAV finansavimas išseko 2025 m. vasarį.
Remiantis instituto įrankiu „Ukraine Support Tracker“, tai trečias pagal dydį mėnesinis donorų suteikto karinio finansavimo įnašas nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį.
Prie prieaugio daugiausia prisidėjo nauja ES paramos paskola Ukrainai, kuri leido Europos institucijoms gegužę ir birželį skirti 4,3 mlrd. eurų vertės karinę pagalbą.
90 mlrd. eurų ES paskola buvo inicijuota siekiant patenkinti Ukrainos biudžeto ir gynybos poreikius 2026 ir 2027 m.
„Spartus paramos paskolos Ukrainai startas siunčia teigiamą signalą Ukrainai“, – sakė Kylio instituto „Ukraine Support Tracker“ projekto vadovas Taro Nishikawa.
Be paramos iš paskolos, Vokietija Ukrainos kariuomenei paremti skyrė 700 mln. eurų, Danija – 600 mln. eurų, o Nyderlandai – 500 mln. eurų.
Tačiau ilgalaikio finansavimo lygis išlieka žemiau to, kuris buvo fiksuojamas iki JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo prisukti čiaupus.
Iki 2025 m. vasario donorai per mėnesį Kyjivui vidutiniškai skirdavo 3,46 mlrd. eurų karinės paramos.
Nuo to laiko šis skaičius nukrito iki 2,94 mlrd. eurų.
Nors Jungtinės Valstijos tiesiogiai nebeprisideda prie karo Ukrainoje, jų ginklai vis dar atlieka svarbų vaidmenį.
Europa vis dažniau perka ginklus iš JAV gynybos įmonių ir gauna siuntas iš esamų JAV karinių atsargų.
„Jungtinės Valstijos tebėra pagrindinė tokių sistemų, kaip „Patriot“, kurioms Europa šiuo metu turi tik ribotas alternatyvas, tiekėja“, – pažymėjo „Ukraine Support Tracker“ vyriausiasis analitikas Federico Mellace.
„Ilgalaikėje perspektyvoje pagrindinis klausimas bus tas, ar Europa gali sukurti ir gaminti patikimus pagrindinių JAV gynybos sistemų pakaitalus, kad palaipsniui sumažintų šią priklausomybę“, – pridūrė jis.
Zelenskis po mirtinos Rusijos atakos kreipėsi į pasaulį: štai ko prašo
Rusijos reaktyviniam dronui ketvirtadienį smogus keleiviniam traukiniui Ukrainos Odesos srityje, žuvo mašinistas ir jo padėjėjas. Traukiniu važiavo 340 žmonių, o taikinys buvo visiškai civilinis, platformoje „Facebook“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Šiandien Odesos srityje rusai reaktyviniu dronu vėl sunaikino paprasto keleivinio traukinio lokomotyvą. Traukinyje buvo 340 žmonių. Ir tas, kas valdė šį droną, tikrai negalėjo nežinoti, kad taikinys yra visiškai civilinis. Deja, šiuo metu žinome, kad per smūgį žuvo lokomotyvo mašinistas ir jo padėjėjas. Reiškiu užuojautą jų šeimoms ir artimiesiems. Naktį taip pat smogta 11-ai regionų – rusai panaudojo daugiau kaip 130 kovinių dronų“, – teigė V. Zelenskis, kurį cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Rusijos pajėgos atakuoja paprastus žmones vien tam, jog sėtų terorą.
„Deja, anaiptol ne kiekviena tokia ataka sulaukia griežto pasaulio atsako. Jei pasaulis rimtai siekia sustabdyti šį karą Europoje, reikia didesnės paramos oro gynybai ir didesnio spaudimo Rusijai“, – sakė V. Zelenskis.
Kaip skelbta, rugpjūčio 13 d. Rusijos reaktyvinis dronas smogė keleiviniam traukiniui Odesos srityje. Pirminiais duomenimis, žuvo mašinistas ir jo padėjėjas. Iš viso 340 keleivių ir traukinio įgula buvo evakuoti į saugią vietą, daugiau nukentėjusiųjų tarp jų neužfiksuota. Keleiviams nugabenti į Odesą išsiųsti autobusai.
JT: Ukrainoje liepą užfiksuotas didžiausias civilių aukų skaičius nuo 2022 metų gegužės
Liepą Ukrainoje žuvusių civilių skaičius yra didžiausias nuo pirmųjų Rusijos invazijos mėnesių, ketvirtadienį pranešė Jungtinės Tautos (JT).
Žūstančių civilių skaičius išaugo Maskvai suintensyvinus tolimojo nuotolio raketų smūgius.
„Liepą Ukrainoje žuvo mažiausiai 437 civiliai, o (dar) 2 610 buvo sužeisti – tai 30 proc. daugiau nei ankstesnį mėnesį ir 70 proc. daugiau, palyginti su 2025 metų liepa. Šis žuvusiųjų skaičius yra didžiausias nuo 2022 metų gegužės“, – teigiama JT Žmogaus teisių stebėjimo misijos pranešime.
Odesos srityje Rusijos dronas atakavo keleivinį traukinį: žuvo mašinistas ir jo padėjėjas
Odesos srityje Rusijos reaktyvinis dronas „Shahed“ atakavo keleivinį traukinį, pražudydamas mašinistą bei jo padėjėją, ketvirtadienį socialiniuose tinkluose pranešė valstybinės geležinkelių operatorės „Ukrzaliznycia“ valdybos pirmininkas Oleksandras Percovskis.
„Reaktyvinis „Shahed“ pataikė į keleivinio traukinio lokomotyvą Odesos srityje. Deja, turiu pranešti blogiausias naujienas iš pirmų lūpų: pirminiai duomenys rodo, kad po šio smūgio mūsų lokomotyvo įgula – mašinistas ir padėjėjas – neturėjo jokių šansų išgyventi“, – sakė jis.
Pasak O. Percovskio, drono grėsmė buvo pastebėta prieš pat įvykį ir stebėsenos komanda davė nurodymą sustabdyti traukinį. Traukinys artėjo prie stoties, kad keleiviai būtų saugiai evakuoti.
„Staigus reaktyvinio „Shahed“ manevras įvyko per kelias minutes, todėl lokomotyvo įgula turėjo per mažai laiko visiškai sustabdyti traukinį ir evakuoti keleivius bei įgulą“, – nurodė jis.
340 keleivių ir kiti traukinio įgulos nariai nenukentėjo, jie evakuoti į saugią vietą. Šiuo metu organizuojami autobusai, kuriais keleiviai bus nuvežti į Odesą.
Tuo metu ukrainiečių oro pajėgos pranešė, kad Maskva praėjusią naktį atakavo Ukrainą 133 dronais, kurių 111 buvo numušti arba perimti. Užfiksuoti pataikymai 15 vietų ir dronų nuolaužų kritimas 16 vietų.
Rusai atakavo Ukrainos Izmailo rajoną, apgadinta uosto infrastruktūra
Rusai atakavo Ukrainos Izmailo rajoną, apgadinta uosto infrastruktūra, smūgių vietose kilo gaisras, tinkle „Telegram“ pranešė šio rajono valstybinė administracija.
„Rugpjūčio 13 d. naktį priešas vėl atakavo Izmailo rajoną. Priešas smogė uosto infrastruktūrai. Per ataką padaryta žala ir kilo gaisras“, – sakoma pranešime.
Nepaprastųjų situacijų tarnybos daliniai šiuo metu stengiasi likviduoti atakos padarinius.
Rusijai – dvigubas smūgis: liepsnoja naftos gamykla ir „Wildberries“ sandėlis
Grupė bepiločių orlaivių ketvirtadienio, rugpjūčio 13-osios, rytą smogė naftos perdirbimo gamyklai ir „Wildberries“ logistikos centrui Baškirijoje (Rusijoje).
Medvedevas užsipuolė rusus, kurie nepalaiko karo: kvailiai, kurie nesupranta, ką daro
Rusijos jaunimas pasisako prieš karą Ukrainoje dėl savo „kvailumo“ ir „iškreipto“ mąstymo, pareiškė Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas per „Vieningosios Rusijos“ tarybos posėdį, skirtą naujai „liaudies programai“ parengti.
Po galingo Ukrainos smūgio – Kremlius puolė skųstis: ėmė gąsdinti pasaulį
Trečiadienį Rusija pareiškė, kad Ukrainos smūgiai šalies grūdų ir žemės ūkio infrastruktūrai esą lemia pasaulinių maisto kainų augimą ir didina grūdų trūkumą. Kaip teigė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova, tai atitinka kai kurių Vakarų šalių interesus. Apie tai skelbia „Reuters“.
Leidinys pažymėjo, kad tokį pareiškimą ji išsakė po Ukrainos atakų prieš Rusijos Juodosios jūros uostą Novorosijską.
„Akivaizdu, kad ciniška Kyjivo režimo karinė kampanija, kuria siekiama kurstyti chaosą pasaulinėje maisto rinkoje, <...> atitinka tam tikrų Vakarų valstybių interesus. Visa tai didina grūdų ir trąšų trūkumą, skatina pasaulinių maisto kainų augimą ir didina naštą Globaliųjų Pietų bei Rytų šalims, kurios tampa neatsakingos minėtų „žaidėjų“ politikos įkaitėmis“, – sakė M. Zacharova.
Kaip pažymi „Reuters“, šią vasarą Ukraina sustiprino smūgius Rusijos ekonominei infrastruktūrai, kuri, Kyjivo teigimu, yra Maskvos karo prieš Ukrainą pagrindas. Tarp atakų taikinių – žemės ūkio eksporto infrastruktūra.
„Rusijos smūgiai į laivus Juodojoje jūroje taip pat smarkiai sumažino grūdų tiekimą iš Ukrainos, kuri taip pat yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų. Ukrainos žemės ūkio ministerijos duomenimis, pirmosiomis dviem rugpjūčio savaitėmis tiekimo apimtys sumažėjo 76 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu“, – teigiama straipsnyje.
Tuo metu po Ukrainos smūgių Novorosijskui grūdų ateities sandorių kainos smarkiai išaugo.
Atakos prieš Novorosijską
Anksčiau „Exilenova+“ ir „KiberMuka“ pranešė, kad po smūgių Novorosijske buvo apgadinta daug laivų. Palydovinėse nuotraukose matyti daugybė grūdų saugyklų ir transporto infrastruktūros objektų, įskaitant elevatorius, pažeidimų.
Taip pat nukentėjo NKHP terminalas, per kurį eksportuojama apie 12 proc. Rusijos grūdų. Du kiti terminalai – NZT (12 proc.) ir KSK (14 proc.) – palydovinėse nuotraukose, kaip teigiama, liko nepažeisti.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos Novorosijske surengė unikalią operaciją.
Pasak jo, smūgiams buvo panaudoti ukrainietiški reaktyviniai dronai „Palianycia“, raketos „Neptūnas“ ir jūrinės bepiločių sistemų platformos.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 111 dronų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 111 iš 133 dronų, kuriais Rusija nuo trečiadienio vakaro atakavo Ukrainą, tinkle „Telegram“ pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo trečiadienio 18.00 val. okupantai į Ukrainą paleido 133 dronus, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ bei imitacinius bepiločius.
Atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Preliminariais duomenimis, šiauriniuose, pietiniuose ir rytiniuose regionuose numušta/neutralizuota 111 dronų.
15 vietų registruoti dronų smūgiai, dar 16-oje – numuštų oro taikinių nuolaužos.
Putinas apsilankė Japonijos ir Rusijos ginčijamose Kurilų salose
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pirmą kartą apsilankė Tolimųjų Rytų Kurilų salose, į kurias pretenzijas reiškia ir Japonija, ir išprovokavo Tokijo protestą.
Rusijos ir Japonijos santykius jau seniai temdo įtampa dėl ginčijamų salų, kurias Japonija vadina Šiaurinėmis teritorijomis ir kurias Sovietų Sąjunga užėmė 1945 metais.
Kremlius paskelbė vaizdo įrašą, kuriame V. Putinas matomas Kurilų salose, o Rusijos žiniasklaida pranešė, kad jis apsilankė žuvies perdirbimo gamykloje, kur jam buvo duota ikrų.
V. Putinas į Kurilus nuvyko apsilankęs netoliese esančioje Rusijos Sachalino saloje, kur rusų karinis jūrų laivynas vykdė pratybas.
Sachaline V. Putinas surengė susitikimą „dėl Rusijos rytinių sienų saugumo užtikrinimo“, pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Japonija, kurios ryšiai su Rusija dar labiau pablogėjo nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą, išreiškė griežtą protestą šiam vizitui.
„Šiaurinės teritorijos (...) istoriškai ir pagal tarptautinę teisę yra neatsiejama Japonijos teritorijos dalis, todėl Japonijos vyriausybė griežtai protestuoja prieš šį vizitą“, – sakoma užsienio reikalų ministro Toshimitsu Motegi (Tošimicu Motegio) pranešime.
Strateginėje vietoje esantį vulkaninį salyną į šiaurę nuo Hokaido Sovietų Sąjunga užėmė paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis ir nuo to laiko ten palaiko savo karines pajėgas.
2010 metais tuometinis prezidentas Dmitrijus Medvedevas tapo pirmuoju Rusijos vadovu, apsilankiusiu ginčijamoje teritorijoje. Vėliau D. Medvedevas ten lankėsi dar kelis kartus būdamas ministru pirmininku.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1310 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 13 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 462 tūkst. 970 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 310 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 262 (+3) priešo tankus, 25 130 (+3) šarvuotų kovos mašinų, 47 824 (+51) artilerijos sistemas, 2 023 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 562 (+1) oro gynybos sistemas, 439 (+0) karo lėktuvus, 354 (+0) sraigtasparnius, 2 215 (+12) antžeminių robotizuotų sistemų, 457 973 (+ 1 634) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 007 (+0) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 133 405 (+474) automobilius ir degalų cisternas, 4 522 (+6) specialiosios įrangos vienetus.
NASA transliacijoje – netikėtas akibrokštas: Krymas parodytas kaip Rusijos teritorija
Rugpjūčio 12-osios vakarą Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA), tiesiogiai transliuodama Saulės užtemimą, Krymą pavaizdavo kaip Rusijos dalį.
Institutas: birželį smarkiai išaugo karinė pagalba Ukrainai, nepaisant ilgalaikio trūkumo
Naujų Europos Sąjungos (ES) lėšų paskatinta karinė pagalba Ukrainai birželį pasiekė aukščiausią lygį nuo tada, kai Jungtinės Valstijos nutraukė finansavimą, nors ilgalaikė parama atsilieka, ketvirtadienį parodė Kylio instituto duomenys.
Birželį Kyjivui buvo skirta 7,2 mlrd. eurų karinė pagalba – tai didžiausia suma nuo 2024-ųjų balandį gautų 9,04 mlrd. eurų. JAV finansavimas išseko 2025-ųjų vasarį.
Pasak analitinio centro „Ukraine Support Tracker“, tai yra trečias pagal dydį mėnesinis donorų skirtas karinio finansavimo padidinimas nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį.
Šį šuolį daugiausia lėmė naujoji ES Paramos Ukrainai paskola, kuri padėjo Europos institucijoms gegužę ir birželį skirti 4,3 mlrd. eurų karinės pagalbos.
90 mlrd. eurų ES paskola buvo įvesta siekiant paremti Ukrainos biudžeto ir gynybos poreikius 2026 ir 2027 metais.
„Greitas Paramos Ukrainai paskolos paleidimas siunčia teigiamą signalą Ukrainai“, – sakė Kylio instituto „Ukraine Support Tracker“ projektų vadovas Taro Nishikawa.
Be paskolos, Vokietija skyrė 700 mln. eurų, Danija – 600 mln. eurų, o Nyderlandai – 500 mln. eurų Ukrainos kariuomenei paremti.
Tačiau ilgalaikio finansavimo lygis išlieka žemesnis, nei buvo prieš tai, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas nutraukė finansavimą.
Iki 2025-ųjų vasario donorai Kyjivui kasmėnesinės karinės pagalbos vidutiniškai skirdavo po 3,46 mlrd. eurų.
Nuo tada šis skaičius sumažėjo iki 2,94 mlrd. eurų.
Nors Jungtinės Valstijos nebeprisideda tiesiogiai prie karo Ukrainoje, jų ginklai vis dar atlieka svarbų vaidmenį.
Europa vis dažniau perka ginklus iš JAV gynybos įmonių ir gauna tiekimą iš turimų JAV karinių atsargų.
„JAV išlieka pagrindinė tokių sistemų kaip „Patriot“, kurioms Europa šiuo metu turi tik ribotų alternatyvų, tiekėja“, – teigė „Ukraine Support Tracker“ vyriausiasis analitikas Federico Mellace.
„Ilgalaikėje perspektyvoje kertinis klausimas bus, ar Europa sugebės sukurti ir gaminti patikimus svarbiausių JAV gynybos sistemų pakaitalus, kad palaipsniui sumažintų šią priklausomybę“, – pridūrė jis.
Ukraina nebeskelbs tikslių duomenų apie rusų raketų atakas
Rusijai intensyvinant savo puolimą, Ukraina nusprendė nebeskelbti tikslių duomenų apie rusų raketų atakas. Įvesti „tam tikri pokyčiai“ skelbiant kasdienines ryto ataskaitas, trečiadienį tinkle „Facebook“ pareiškė karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. Be kita ko, nebebus nurodomas Rusijos į Ukrainą paleistų raketų skaičius.
Nebus pranešama ir apie Ukrainos oro pajėgų sunaikintų ar perimtų raketų skaičių, teigė J. Ihnatas. Tas pats galios Rusijos raketoms, „kurios nepasiekė savo tikslo“. Iki šiol Ukrainos kariuomenė de facto kasdien skelbė ataskaitą apie rusų atakas su tiksliais skaičiais.
Ateityje Ukraina pateiks tik bendrus duomenis apie rusų atakas, teigė atstovas. Kartu jis patikino, kad gyventojai toliau realiuoju laiku bus perspėjami apie atakas ir skelbiamas oro pavojus.
Rusų daliniai, J. Ihnato duomenimis, liepą į Ukrainą paleido daugiau kaip 450 įvairaus tipo raketų. Tarp jų buvo beveik 200 balistinių raketų.
Iš Zelenskio – skubus prašymas JAV
Ukrainai reikia penkių procentų Jungtinių Valstijų perėmėjų raketų „Patriot“, kad išgyventų žiemą, ir 10 proc., kad sunaikintų visas Rusijos balistines raketas, ketvirtadienį paskelbtame interviu teigė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pastaruoju metu Rusija maždaug kartą per savaitę rengia masines atakas prieš Ukrainos sostinę Kyjivą, per kurias žūsta civiliai gyventojai, apgadinami arba sunaikinami namai.
Per vieną iš tokių atakų Ukrainai nepavyko perimti nė vienos iš 28 į ją paleistų balistinių raketų.
Kalbėdamas su transliuotoju CNN, V. Zelenskis teigė, kad šiemet Ukraina „turėjo du su puse karto mažiau perėmėjų nei 2025-aisiais“.
„Rusija per mėnesį turi du kartus daugiau balistinių raketų nei anksčiau“, – kalbėjo jis.
„Šiais metais aš prašau partnerių amerikiečių parduoti man penkis procentus raketų, kurias jie turi savo atsargose“, – sakė jis.
„Jei jie mums parduos penkis procentus, mes išgyvensime žiemą ir išgelbėsime žmonių gyvybes. Jei jie galės mums parduoti 10 proc., mes sunaikinsime visas rusų balistines raketas“, – teigė V. Zelenskis.
Ukraina praneša apie didelį perėmėjų „Patriot“ trūkumą nuo vasario, kai Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo karą su Iranu, dėl ko šių pažangių sistemų tiekimas buvo nukreiptas kitur.
Balistines raketas daug sunkiau perimti nei sparnuotąsias raketas ar dronus, nes jos juda greičiau ir skrieja statesnėmis trajektorijomis.
Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos atsakė į jo prašymus, V. Zelenskis sakė: „Atsakymas šiandienai yra toks. Turiu vieną procentą.“
„Nuo vieno procento iki penkių procentų turiu kelis mėnesius ir milijonus telefono skambučių bei viso kito. Aš darau kai kuriuos dalykus, kuriais net negaliu pasidalyti. Tai nereiškia, kad tai neteisėta. Bet aš negaliu apie tai kalbėti“, – aiškino prezidentas.
Trečiadienį Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad nustos skelbti išsamius duomenis apie Rusijos balistinių raketų smūgius.
Apribojimai bus taikomi informacijai apie „paleistų, numuštų, numalšintų ar tikslo nepasiekusių taikinių skaičių“, socialiniame tinkle „Facebook“ sakė komunikacijos vadovas Jurijus Ihnatas.
Perspėjimai realiuoju laiku bus teikiami be pakeitimų, o oro pajėgos toliau teiks apibendrintus duomenis apie Rusijos raketų paleidimus, teigė jis.
Praėjusį mėnesį Rusija į Ukrainą paleido daugiau kaip 450 raketų, iš kurių beveik 200 skriejo balistinėmis trajektorijomis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskio kabinetas vardija: 3 dalykai, kurie privers Putiną suklusti
Ukrainos prezidento kanceliarijos patarėjas Mychaila Podoliakas interviu „Kanal 24“ įvardijo, kas galėtų priversti Rusiją pereiti nuo derybų imitavimo iki realaus jų proceso. Anot jo, svarbu sustiprinti ekonominį ir karinį spaudimą Rusijai.
Rusija ir toliau vaizduoja esanti pasiruošusi dialogui, tačiau realybė yra kitokia.
„Jie, kaip įprasta, apsimeta, kad yra pasirengę kokioms nors deryboms. Tai visiškai netiesa. Jie niekam nėra pasirengę“, – sako M. Podoliakas.
Jo nuomone, šį požiūrį gali pakeisti tik staigus karo kainos augimas pačiai Rusijai. Naftos ir dujų sektoriaus nuostoliai turi tapti kritiniai, biudžeto problemos – žymiai gilesnės, o karo veiksmų pasekmės šalies viduje – daug labiau pastebimos.
„Kol naftos ir dujų sektoriaus nuostoliai nesieks 30 ir daugiau proc., o karas 70–80 proc. nebus matomas Rusijos teritorijoje, niekas nepasikeis. Jei viskas atrodys būtent taip, tuomet mes, iš esmės, galėsime pradėti derybų procesą“, – komentuoja M. Podoliakas.
Jis taip pat atmeta Rusijos reikalavimus atiduoti dalį Ukrainos žemių.
M. Podoliakas pabrėžia, kad reikalingas įvairialypis spaudimas. Pirmiausia – reikia toliau spausti Rusijos naftos ir dujų sektorių. Antra – spausti valstybes, kurios ir toliau palaiko ekonominius ryšius su Maskva. Trečia – intensyvinti smūgius Rusijos teritorijai.