„Ne, sūnau, tai tu mažiau valgysi“: Rusijos ekonomikos būklė

Šiandien Rusijos Federacijos ekonomika, anot buvusio Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Antono Heraščenkos „Telegram“ kanalo, primena anekdotą, kuriame tėvas grįžta namo ir sako, kad jį atleido iš darbo.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pabūgo? Amerikiečiai galimai išsigando, kad Ukraina pigiau ir greičiau gamins „Patriot“ raketas

Trumpo pažadas Ukrainai subliuško: paaiškėjo, ko išsigando JAV prezidentas

Po pavojingo incidento Lenkija keičia tvarką: apie kylančius naikintuvus gyventojus perspės SMS žinutėmis

– Tėti, tai dabar tu mažiau gersi? – klausia sūnus.

– Ne, sūnau, tai tu mažiau valgysi, – atsako tėvas.

Staigus ekonomikos smukimas priverstų Kremlių nutraukti karą. Tačiau tam reikia, kad vienu metu sutaptų 2–3 ekonomikos šokai, pažymima naujienų kanale.

Realistiškiausia kombinacija atrodo taip: naftos eksporto sumažėjimas ir priverstinis deficito monetizavimas pagreitina infliaciją ir išprovokuoja lėšų atsiėmimą iš indėlių. Bankų sistema perkrauta probleminėmis korporatyvinėmis skolomis ir problemos darbo rinkoje. Taip valdomas ekonomikos degradavimas, kuriame dabar bando išlaviruoti Kremliaus ekonomistai, per mėnesį gali pavirsti nevaldomu.

+4

Kur Rusijos ekonomika yra dabar

Problemos tampa sisteminėmis: karinės išlaidos jau neužtikrina augimo, civilinė gamyba ir investicijos krenta, įmonės kaupia skolas, o darbuotojų trūkumas derinasi su paslėptu nedarbu. Kremlius vis dar sulaiko plataus masto krizę, perkeldamas patiriamas išlaidas verslui, gyventojams ir bankams.

Karinis stimulas beveik išseko. Jei iki 2024 m. BVP augo daugiau nei 4 proc., tai 2025 m. – tik 1 proc., o 2026 m. augimo prognozė yra mažesnė nei 1 proc., esant 6–7 proc. infliacijai. Bendrosios investicijos gali sumažėti 1,5–3,5 proc.. Tai perėjimas nuo karinio perkaitimo prie stagnacijos su aukšta infliacija.

Ekonomika pasidalijo į gynybos ir civilinį sektorius. Augimas išlieka ten, kur yra valstybinis gynybos sektoriaus užsakymas, o civilinė mašinų gamyba, metalurgija, statybinės medžiagos ir transportas traukiasi.

Statybos nukrito 10 proc., būsto pridavimų skaičius – 28 proc. Gynybos sektorius atima žmogiškuosius išteklius iš civilinio, kuris negali su juo konkuruoti atlyginimais.

Darbo rinkoje nedarbas yra rekordiškai žemo lygio – šiek tiek virš 2 proc., kas gali rodyti greičiau darbuotojų rezervo išsekimą. Dabar Rusijos Federacijoje darbo rinkos deficitas siekia 1,5–2,5 mln. žmonių. Kariuomenė ir gynybos bendrovės didina priėmimą, o mobilizacija, netektys, emigracija ir žemas gimstamumas mažina rezervą.

Kartu darbuotojų deficitas egzistuoja šalia paslėpto nedarbo. Iš 33 mln. didelių ir vidutinių įmonių darbuotojų 4,6 mln. dirba ne visos darbo dienos ar savaitės režimu.

Pajėgumų apkrova nukrito iki 77 proc. (apdirbamojoje pramonėje – iki 69 proc.). Problema slypi ne tik žmonių skaičiuje, bet ir kvalifikacijoje. Trūksta inžinierių, technologų, mechanikų, vairuotojų ir sudėtingos įrangos operatorių.

Migracija – pagrindinis išorinis darbo jėgos šaltinis, tačiau Rusijos Federacija pati jį mažina. Jau 51 regione galioja apribojimai priimti migrantus į darbą. Per metus užsieniečių skaičius sumažėjo 10 proc., o statybose – iki 20 proc.

Vienu metu su apribojimais migrantams iš Vidurinės Azijos, Maskva traukia juos iš Indijos, Afrikos, Šiaurės Korėjos. Matyt, šiuos žmones dabar lengviau apgauti ir įtikinti pasirašyti kontraktą su Rusijos armija.

Darbuotojų trūkumas palaiko infliaciją. Kariuomenė ir gynybos bendrovės kelia išmokas greičiau nei auga darbo našumas, priversdamos civilinius darbdavius kelti atlyginimus. Šios išlaidos pereina į kainas. Aukšta palūkanų norma prilaiko infliaciją, tačiau smaugia civilinę gamybą, tuo pačiu nepaveikdama benzino, transporto kainų ir monopolijų tarifų augimo.

Įmonių skolų problemos tampa sisteminėmis. 2026 m. bendrovių dalis finansinio pažeidžiamumo zonoje gali pasiekti 32,5 proc.. Skolų aptarnavimui išeina iki 38 proc. pelno, palyginti su 15 proc. 2023 m. pabaigoje. Blogiausia padėtis yra automobilių ir mašinų gamybos, oro transporto, anglies, tekstilės ir baldų sektoriuose.

Bankų krizę Kremlius kol kas atideda didžiųjų bankų kontrolės ir skolų restruktūrizavimo sąskaita, perkeldamas problemas biudžetui.

Naftos perdirbimo gamyklų ir terminalų pažeidimai mažina naftos perdirbimą ir eksportą. Aukštos jos kainos nepadeda, jei Rusijos Federacija negali išgauti reikiamų kiekių.

Labiausiai šiuo metu tikėtinas scenarijus – ne greitas ir staigus žlugimas, o stagnacija. Rusijos Federacija dar geba išlaikyti sistemą nuo sugriuvimo, tačiau vis prasčiau geba užtikrinti jos vystymąsi. Kiekvieni karo metai siaurina Kremliaus galimybes vienu metu finansuoti karą, palaikyti civilinę ekonomiką ir išlaikyti socialinį stabilumą.