Čečėnijos sostinėje Grozne karo beveik nejaučiama. Prie didžiulio Atminimo šlovės komplekso, skirto Ramzano Kadyrovo tėvui, nėra net Ukrainoje žuvusių čečėnų karių portretų.
Apie karo veiksmus daugiausia primena plakatai, raginantys stoti į Rusijos kariuomenę, ir karo dalyviams skirtų lengvatų reklama.
Nepaisant to, R. Kadyrovas ir toliau skelbia karingus pareiškimus. Liepos 18 d. jis pareiškė, kad čečėnų specialiosios pajėgos pasirengusios vykdyti bet kokius Rusijos vadovybės įsakymus.
Anksčiau Čečėnijos vadovas teigė, esą respublika į karą išsiuntė daugiau kaip 70880 karių – maždaug 9 proc. vyrų. Tačiau žuvusiųjų statistika nepatvirtina R. Kadyrovo minimų mastų.
„Mediazona“ duomenimis, liepos 10 d. buvo patvirtinta 539 žuvusių čečėnų karių tapatybė. Tai sudaro apie 0,2 proc. visų Rusijos kariuomenės nuostolių, nors Čečėnijos gyventojai sudaro maždaug 1,1 proc. Rusijos gyventojų.
Čečėnija turi savų priežasčių nepalaikyti karo
Viena iš tokio disbalanso priežasčių gali būti ypatinga R. Kadyrovo padėtis Rusijos valdžios sistemoje. Po dviejų Čečėnijos karų, kuriuos Rusija kariavo XX a. paskutiniame dešimtmetyje ir XXI a. pradžioje, nemaža dalis respublikos gyventojų nenori kariauti Maskvos interesais.
Pats R. Kadyrovas per pirmąjį karą kadaise kariavo kartu su savo tėvu čečėnų separatistų pusėje. Tačiau per antrąjį karą jo šeima perėjo į Kremliaus pusę.
Kita vertus, R. Kadyrovas karą taip pat išnaudoja savo valdžiai stiprinti. Leidinio duomenimis, žmonės, kuriuos Čečėnijos valdžia laiko nepageidaujamais, gali būti verčiami pasirašyti sutartis su Rusijos gynybos ministerija. Tarp tokių žmonių – nusikaltėliai, opozicionierių artimieji ir kiti valdžios nemalonę užsitraukę asmenys.
„Novaja gazeta“ duomenimis, rajonų policijos vadovams galėjo būti nustatyti planai kas mėnesį surasti po 25–50 žmonių, kurie būtų siunčiami į karą. Teigiama, kad už atsisakymą dalyvauti karo veiksmuose galėjo būti reikalaujama kyšių.
„Achmat“ tapo Čečėnijos vizitine kortele kare
Vienu pagrindinių Čečėnijos dalyvavimo kare simbolių tapo dalinys „Achmat“. Jo kariai nuolat pasirodo socialiniuose tinkluose skelbiamuose vaizdo įrašuose, demonstruodami karinį pasirengimą ir teigdami dalyvaujantys kovose.
Vis dėlto dalį čečėnų dalinių Rusijos karo tinklaraštininkai pašaipiai vadina „TikTok kariuomene“, taip užsimindami apie gausybę surežisuotų vaizdo įrašų ir karių aktyvumą socialiniuose tinkluose.
Pasak „Achmat“ vado, tik maždaug ketvirtadalis jo karių yra čečėnai. Likusieji pritraukiami iš kitų Rusijos regionų, be kita ko, viliojami finansiniu atlygiu.
Vis dėlto dalis čečėnų iš tiesų savanoriškai palaiko karą. Vienas iš tokių karių – Iljas Džamalutdinovas. Prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai jis išvyko į frontą, dalyvavo kovose dėl Mariupolio, o sužeistas vėliau grįžo į frontą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
