Žiniasklaida: pratybų metu amerikiečiai gavo į kaulus nuo ukrainiečių
Šių metų pradžioje JAV kariai susitiko su Ukrainos dronų operatoriais per karines pratybas Vokietijoje, tačiau amerikiečiams jos baigėsi nesėkme. Apie tai pasakoja „The Wall Street Journal“, rašo UNIAN.
Zelenskis: „Putinas nenori baigti karo, bet jis jį baigs. Mes turime planą“
Ukraina kartu su partneriais turi planą, kaip užbaigti karą. Pagrindinis tikslas – sukurti stiprų spaudimą Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui. Tokį spaudimą, kuris priverstų jį nutraukti karą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kanal 24“.
Anot V. Zelenskio, šalies vadovybė aiškiai žino, kokie turi būti tolimesni žingsniai.
Lenkijos ministras kirto Muskui: „Didysis žmogau“
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį kirto vienam turtingiausių planetos žmonių Elonui Muskui.
„Sveikas, Elonai Muskai, didysis žmogau, liaukis diskriminuoti „Starlink“ vartotojus iš Lenkijos, nes kitaip galbūt persigalvosime dėl to, ar verta kasmet mokėti tau 50 milijonų dolerių už tavo paslaugas“, – trečiadienį platformoje „X“ parašė R. Sikorskis.
Rusai mirtinai nukankino 375 ukrainiečius
Patvirtintais šios dienos duomenimis, Rusijos nelaisvėje mirė 375 Ukrainos piliečiai – būtent tiek kūnų buvo grąžinta į Ukrainą.
Apie tai naujienų agentūroje „Ukrinform“ surengtoje spaudos konferencijoje „Kova su Rusijos dezinformacija: Rusijos psichologinių operacijų, nukreiptų prieš kalinius, mainus ir dingusius asmenis, demaskavimas“ paskelbė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių komisaras Dmytro Lubinecas.
„Turime atskirą sąrašą, kuriame šiuo metu yra 375 pavardės. Tai Ukrainos karo belaisviai ir civiliai įkaitai, kurių karo belaisvių arba Rusijos Federacijos sulaikytų civilių statusas buvo patvirtintas. Šis patvirtinimas taip pat buvo atliktas pasinaudojant Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto tarptautiniu patikrinimo mechanizmu. Visi jie grįžo namo ant savo skydų, o tai reiškia, kad Rusijos Federacija perdavė 375 mirtinai nukankintų Ukrainos piliečių kūnus“, – sakė D. Lubinecas.
Jis pabrėžė, kad Rusija sukūrė sistemą, kurioje kankinimai, pažeminimai ir neteisėti nuosprendžiai tapo karo priemonėmis.
„Šią sistemą vadiname „Maskvos konvencijomis“. Tai nėra teisinis terminas, o Rusijos elgesio su ukrainiečiais apibūdinimas: pagal šias „konvencijas“ vietoje apsaugos naudojami kankinimai, vietoje medicininės pagalbos – kančios, vietoje teisingumo – fiktyvūs teismai, o vietoje grįžimo namo – metai nelaisvėje arba mirtis“, – sakė komisaras.
Jis pridūrė, kad Rusijoje esantys Ukrainos karo belaisviai patiria praktiškai visas kankinimo formas, išvardytas Stambulo protokole.
„Ukrainos saugumo tarnybos, Gynybos ministerijos Centrinės žvalgybos valdybos ir Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos pastangomis, bendradarbiaujant su mūsų institucija, užfiksavome 695 kankinimo būdus, taikytus Ukrainos karo belaisviams ir civiliams įkaitams, taip pat 860 atvejų, kai sulaikymo sąlygos buvo netinkamos. Devyniasdešimt penki procentai Ukrainos karo belaisvių Rusijos kalėjimuose patyrė kankinimus, įskaitant sistemingus“, – sakė D. Lubinecas.
Pasak jo, šie metodai apima mušimą, elektrošoką, seksualinį smurtą, psichologinį smurtą, pjudymą šunimis ir egzekucijų inscenizavimą.
Kalbėdamas apie Rusijos surengtus fiktyvius ukrainiečių kalinių teismo procesus, D. Lubinecas teigė, kad iki 2026 m. gegužės buvo patvirtinta, jog baudžiamojon atsakomybėn yra patraukti mažiausiai 2 442 Ukrainos piliečiai, iš kurių 1 717 jau buvo nuteisti.
Nuo pat Rusijos plataus masto invazijos pradžios Ukraina pradėjo ikiteisminius tyrimus 635 baudžiamosiose bylose dėl netinkamo elgesio su Ukrainos karo belaisviais.
„Pasak Ukrainos generalinės prokuratūros, nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. liepos 10 d. buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai 635 baudžiamosiose bylose dėl netinkamo elgesio su Ukrainos karo belaisviais. Tai taip pat patvirtina Žmogaus teisių kontrolieriaus tarnybos gauti pranešimai iš Ukrainos karo belaisvių šeimų“, – sakė D. Lubinecas.
Pasak jo, pranešimuose pateikiami kaltinimai dėl kankinimų, fizinio ir psichologinio smurto, netinkamos medicininės priežiūros, nepakankamo ir prastos kokybės maisto, taip pat siaubingų sulaikymo sąlygų.
Komisaras teigė, kad tokiuose pranešimuose nurodomos įvairiuose Rusijos regionuose esančios vietos, kuriose laikomi ukrainiečiai.
Zelenskiui paskambinęs Vance`as turėjo ypatingą prašymą: štai kas žinoma
JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as turėjo prašymą Ukrainai, skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamiesi „Financial Times“.
Atsargos generolas: „Nord Stream“ galėjo būti teisėtas ukrainiečių taikinys
Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste, dujotiekiai „Nord Stream“ galėtų būti laikomi teisėtu taikiniu tiek karinės strategijos, tiek moralės požiūriu, duodamas interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė buvęs Bundesvero brigados generolas ir Potsdamo universiteto šiuolaikinės istorijos dėstytojas Klausas Wittmannas.
„Galiu netgi teigti, kad karinės strategijos ir moralės požiūriu tai buvo teisėtas taikinys“, – komentuodamas, ar „Nord Stream“ galėtų būti laikomas teisėtu taikiniu, jeigu pasitvirtintų vokiečių tyrėjų teorija, kad Ukraina dalyvavo jį sprogdinant, pasakė K. Wittmannas.
Tuo pačiu metu jis pabrėžė, kad teisinio bylos vertinimo neteikia ir teismų nepriklausomybės nekvestionuoja.
„Nesu teisininkas ir, žinoma, nenoriu abejoti teismų nepriklausomumu. Tačiau jei pažvelgtumėte į aplinkybes, aš buvau vienas iš tų, kurie ryžtingai priešinosi dujotiekio „Nord Stream 2“ projektui“, – sakė atsargos generolas.
Pasak jo, nepaisant Ukrainos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių įspėjimų, sprendimas nutiesti dujotiekį „Nord Stream 2“ buvo priimtas po to, kai Rusija jau buvo okupavusi Krymą.
„Sprendimas dėl dujotiekio „Nord Stream 2“ buvo priimtas tuo metu, kai Krymas jau seniai buvo okupuotas. Nepaisant to, žmonės ir toliau tikėjo, kad Rusija gali būti patikima pigių dujų tiekėja, ir vadino šį projektą grynai ekonominiu. Tuo pačiu metu jie užmerkė akis į tai, ką mums ne kartą sakė Baltijos valstybės, Lenkija ir, žinoma, ukrainiečiai: Rusijos akimis žvelgiant tai buvo geopolitinis projektas“, – sakė K. Wittmannas.
Jis taip pat priminė Lenkijos ministro pirmininko Donaldo Tusko poziciją.
„Čia norėčiau pacituoti Lenkijos ministrą pirmininką Donaldą Tuską, kuris sakė, kad problema yra ta, kad „Nord Stream 2“ buvo nutiestas, o ne ta, kad jis buvo sunaikintas“, – sakė K. Wittmannas.
Tuo pačiu metu jis pripažino, kad svetimo turto sunaikinimas yra rimtas nusikaltimas, tačiau paragino šį atvejį vertinti ir platesniame politiniame Rusijos karo kontekste.
„Žinoma, kito asmens nuosavybės sunaikinimas yra rimtas dalykas. Tačiau turime į tai pažvelgti ir iš politinės bei psichologinės perspektyvos bei paklausti, ar Vokietijos interesais yra pirmąjį nuosprendį dėl „karo nusikaltimo“ Ukrainos kare paskelbti būtent ukrainiečiui – ir dar būtent Vokietijoje?“ – sakė K. Wittmannas.
Jis pažymėjo, kad nežino, kiek veiksmų laisvės šioje byloje turi Vokietijos Federalinė generalinė prokuratūra, taip pat „ar ji privalo prašyti ekstradicijos“.
„Tačiau, atsižvelgiant į Rusijos karo nusikaltimų mastą ir žiaurumą, nemanau, kad būtų priimtina, jog Vokietijos teisingumo sistema daugiausia dėmesio skirtų „Ukrainos karo nusikaltimui“, – sakė K. Wittmannas.
2022 m. rugsėjo 26 d. per sprogimus Baltijos jūroje buvo apgadinti trys iš keturių dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“. 2026 m. birželį Vokietijos Federalinė generalinė prokuratūra pareiškė kaltinimus Ukrainos piliečiui, buvusiam Ukrainos kariškiui Serhijui K., be kita ko kaltindama jį bendrininkavus įvykdant karo nusikaltimą ir surengiant išpuolį prieš civilinį objektą. Pasak prokuratūros, grupė veikė vykdydama Ukrainos valstybės institucijų nurodymus, siekdama sustabdyti Rusijos dujų tiekimą ir atimti iš Rusijos pajamas, kurios galėtų būti panaudotos karui finansuoti. Suimtas ukrainietis neigia dalyvavęs šiame išpuolyje.
2026 m. liepos mėnesį Ukrainos generalinė prokuratūra pareiškė, kad atlikus tyrimą nebuvo rasta jokių įrodymų, kad Ukrainos valstybinės institucijos ar pareigūnai būtų susiję su šių sprogimų organizavimu.
Po Ukrainos dronų smūgio kilo gaisras: veiklą sustabdė didelė naftos gamykla Rusijoje
Po Ukrainos dronų atakos sukelto gaisro Rusijos naftos perdirbimo gamykla „Orsknefteorgsintez“ rugpjūčio 11 d. sustabdė naftos perdirbimą, remdamasi dviem šaltiniais naftos pramonės sektoriuje ir naujienų agentūra „Reuters“ pranešė „Ukrinform“.
Šaltinių teigimu, dronai antradienį atakavo gamyklą, esančią maždaug už 1,9 tūkst. kilometrų į rytus nuo Ukrainos sienos. Ukrainos kariuomenė šį smūgį vėliau patvirtino.
Pasak šaltinių, dronai apgadino dalį vidutinio dydžio gamyklos naftos perdirbimo įrenginių.
Į prašymą pakomentuoti situaciją gamyklą valdanti bendrovė „Forteinvest“ neatsakė.
Orsko naftos perdirbimo gamyklos projektinis pajėgumas siekia 5,76 mln. tonų per metus, t. y. apie 115,2 tūkst. barelių per dieną.
Šaltinių duomenimis, 2024 m. gamykla perdirbo 4,2 mln. tonų žalios naftos ir pagamino 1,8 mln. tonų dyzelino, 600 tūkst. tonų benzino, 500 tūkst. tonų bitumo ir 200 tūkst. tonų mazuto.
Rusijos Novorosijske – nepaprastoji padėtis
Po Ukrainos surengtos naktinės dronų atakos Rusijos Juodosios jūros uostamiestyje Novorosijske paskelbta nepaprastoji padėtis. Smūgiai apgadino kelis objektus, tarp jų – mokyklas ir koledžą, o pažeisti vandentiekio vamzdynai dalį miesto paliko be vandens.
Juodosios jūros uostamiesčio Novorosijsko meras paskelbė nepaprastąją padėtį po praėjusią naktį surengtos Ukrainos bepiločių orlaivių atakos, rašo „Sky News“.
Andrejus Kravčenka socialiniame tinkle „Telegram“ teigė, kad smūgių padaryta žala užfiksuota bendrojo ugdymo mokyklos, sporto mokyklos ir koledžo pastatuose.
Be to, buvo pažeisti du vandentiekio vamzdynai, dėl to nutrūko vandens tiekimas,
Tačiau vienas iš vamzdynų jau sutvarkytas, pranešė A. Kravčenka.
Per Rusijos ir Ukrainos smūgius žuvo keturi žmonės
Per Ukrainos dronų atakas Rusijos pietuose žuvo du žmonės, o per Rusijos smūgius fronto linijoje esančiame Pietų Ukrainos mieste – taip pat du žmonės, po naujausių naktinių abipusių oro smūgių pranešė pareigūnai.
Ukraina suintensyvino savo smūgius Rusijoje. Pasak Kyjivo, tai yra teisingas atpildas už Maskvos kasdienius išpuolius prieš Ukrainos miestus, per kuriuos visoje šalyje žūsta civiliai.
Ukrainos pietuose esančiame Chersone per Rusijos dronų ataką žuvo du žmonės, o dar du buvo sužeisti, pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Jaroslavas Šanko.
Pasak jo, viena moteris žuvo praėjusią naktį į jos namus pataikius dronui, be to, per naktinę dronų ataką mieste žuvo dar vienas žmogus.
Chersono miesto karinė administracija nurodė, kad policija kitus du žmones išvežė į ligoninę.
Chersone dažnai žūsta civiliai, nes Rusijos kariai yra dislokuoti kitoje Dnipro upės pusėje priešais šį miestą.
Rusija pradėjo importuoti benziną iš Indijos
Į Rusiją atvyko pirmoji benzino siunta iš Indijos, praneša „Bloomberg“, remdamasi tarnybos „Kpler“ duomenimis.
Pirmoji siunta buvo pristatyta rugpjūčio 5 d. iš Indijos naftos perdirbimo gamyklos „Nayara Energy“, kurios akcininkė yra Rusijos valstybinė naftos ir dujų bendrovė „Rosneft“.
„Bloomberg“ duomenimis, birželio 18 d. tanklaivis „Cyclone“ pakrovė pirmąją partiją – apie 42 tūkst. tonų kuro. Liepos mėnesį krovinys buvo perkrautas į kitą laivą netoli Egipto Damietos uosto, o rugpjūčio pradžioje benzinas buvo pristatytas į Rusiją.
Apie tai, kad degalų krizės sąlygomis Rusija pradėjo pirkti benziną iš Indijos, liepos pradžioje pranešė „Reuters“. Agentūros šaltiniai teigė, kad į Rusiją buvo išsiųsta ne mažiau kaip 60 tūkst. tonų benzino. Iš viso Rusija planuoja kas mėnesį importuoti 400 tūkst. tonų benzino iš įvairių šalių, teigė agentūros pašnekovas, dirbantis šiame sektoriuje.
Indija yra viena iš didžiausių Rusijos naftos pirkėjų. Birželį naftos eksportas iš Rusijos į Indiją pasiekė rekordinius rodiklius – 2,7 mln. barelių per parą, o tai sudarė daugiau nei pusę viso Indijos naftos importo.
Savo ilgojo nuotolio smūgiais Ukraina paralyžiavo 45 proc. nominalių Rusijos naftos gamybos pajėgumų ir dėl to šalyje kilo didžiausia degalų krizė nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
„Kad išvytų visus civilius": Rusijos plataus masto kampanija prieš Ukrainos degalines
Rusijai nuolat atakuojant Ukrainos degalines, Kyjivas tikina, kad tokių atakų tikslas – kuo labiau apsunkinti paprastų žmonių gyvenimą.
Blyksnis danguje, o tada – duslus sprogimas. Netoli Iziumo rytų Ukrainoje į šipulius paversta dar viena degalinė. Tokie vaizdai Ukrainoje jau tapo įprasti Rusijai intensyvinant smūgius šalies logistikos infrastruktūrai.
Ukrainos žiniasklaidos duomenimis, nuo liepos Maskva visoje šalyje smogė daugiau kaip 200 degalinių. Dauguma jų yra šalies rytuose ir šiaurės rytuose, prie į frontą vedančių logistikos maršrutų.
Žvelgdamas į skeveldrų suvarpytą automobilį ir susiraičiusius metalo lakštus, Davidas Akopjanas vaikščiojo po savo buvusios darbovietės griuvėsius.
Likus kelioms minutėms iki smūgio, 35-erių degalinės darbuotojas dėl apšaudymo pavojaus ją uždarė.
„Užtvėriau teritoriją juosta, visus išprašiau ir vos spėjau pasiekti savo automobilį, kai išgirdau atskriejančią raketą“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo D. Akopjanas, rodydamas į sprogimo sugriautą nedidelį pastatą.
Aplinkui vyrą gulėjo patalpas turėję apsaugoti, bet visiškai nepadėję betoniniai blokai.
Iš griuvėsių kyšanti skeveldrų suvarpyta švieslentė vis dar teberodė bešvinio benzino kainą.
„Manau, mieste liko vos dvi ar trys degalinės“, – kiek sutrikęs sakė D. Akopjanas.
Nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 m. Rusija nuolat atakuoja Ukrainos energetikos infrastruktūrą – šilumines elektrines, dujų skirstymo infrastruktūrą ir vamzdynus.
Tačiau pastaraisiais mėnesiais Maskva vis dažniau talžo paprastas degalines.
Tikina, kad Kremlius siekia kuo labiau apsunkinti žmonių gyvenimą
Dronų smūgiams tapus karo kasdienybe, abi šalys vis dažniau taikosi į viena kitos karinę logistiką, ypač kelius ir aprūpinimo centrus.
Tačiau Rusijos atakos prieš pakelės degalines kariuomenei „neturi visiškai jokio poveikio“, nes Ukrainos gynybos ministerija turi savo degalų tiekimo sistemą, naujienų agentūrai AFP teigė Ukrainos energetikos analitikas Serhijus Kujunas.
Ukrainos energetikos ministerija mano, kad šių atakų tikslas – kur kas ciniškesnis.
„Šiais smūgiais siekiama apgadinti civilinę infrastruktūrą, sutrikdyti logistiką ir prieš artėjančią žiemą kiek įmanoma apsunkinti humanitarinę ir ekonominę padėtį, taip pat pabloginti būtiniausių paslaugų teikimą bendruomenėms“, – naujienų agentūrai AFP raštu nurodė ministerija.
Dėl šios kampanijos degalinių operatoriai priversti žaisti savotišką katės ir pelės žaidimą. Pasak S. Kujuno, ukrainiečiams jau pavyko atkurti maždaug 80 proc. apgadintų degalinių veiklą.
Maždaug už 30 kilometrų nuo Rusijos pajėgų esančiame Iziume oro pavojaus sirenos skamba po kelis kartus per dieną, todėl degalinės laikinai uždaromos.
Tolumoje aidi sprogimai.
Prie antidroniniu tinklu apdengtos degalinės darbuotojas ramiai rūkė cigaretę, laukdamas oro pavojaus atšaukimo.
Civiliai ir kariai, sėdėdami automobiliuose, rikiavosi į eilę ir laukė, kol degalinė vėl pradės veikti.
Informacinė kampanija
Per pastarųjų mėnesių smūgius degalinėms visoje Ukrainoje žuvo keli civiliai ir žurnalistai.
Prie kelių aplink Iziumą sudegusių degalinių griaučiai ir krūvos sumaitoto, apanglėjusio metalo jau tapo įprasta kraštovaizdžio dalimi.
Šio miesto gyventojai AFP sakė besibaiminantys, kad prireikus skubiai evakuotis gali nepavykti gauti pakankamai degalų.
Kai kurie jau pradėjo kaupti degalų atsargas, o kiti dėl galimo jų trūkumo svarsto išvykti.
Ukraina teigia, kad šiuos smūgius taip pat lydi Rusijos vykdoma „didelio masto informacinė kampanija“, kuria siekiama „sėti paniką ir nusivylimą tarp gyventojų“.
Ukrainos degalinėse taip pat veikia restoranai, jos naudojamos kaip susitikimų vietos, o kartais jose veikia net barai. Čia lankosi ir kariškiai, tačiau daugiausia – civiliai.
Naujausių dronų smūgių žymių matyti ir ant kai kurių degalinių, esančių daugiau kaip už 200 km nuo fronto linijos.
Buvęs karys D. Akopjanas demonstravo ramybę.
„Net jei jie subombarduos visas degalines, rasime būdų, kaip tiekti degalus... Vienaip ar kitaip, dirbsime toliau“, – tikino jis.
Tačiau D. Akopjanas pripažino nerimaujantis dėl to, kas nutiks, jei rusų atakos dar labiau suintensyvės.
„Kol kas jie mėgina išvyti iš miesto visus civilius... O tada tiesiog nušluos viską nuo žemės paviršiaus“, – sakė jis.
Rusams – karšta naktelė: liepsnojo karinė bazė
Laikinai okupuoto Krymo šiaurėje rugpjūčio 12-osios naktį užsidegė Rusijos karinė bazė, o Sevastopolis patyrė didelio masto dronų ataką.
Ukrainos žvalgyba: Rusija įšaldė „Kinžal“ raketų gamybą
Ukrainos duomenimis, Rusija dar balandžio mėnesį sustabdė savo hipersgarsinių raketų „Kinžal“ gamybą. Vietoj jų Maskva didesniais kiekiais gamina kitas raketas ir, atrodo, kad ketina tęsti atakas be jokių pertraukų. Apie tai rašo naujienų portalas „RBC-Ukraine“, remdamasis karinės žvalgybos (HUR) vado pavaduotoju Vadymu Skybyckiu.
Generolo teigimu, pagrindinė „Kinžal“ raketų problema yra jų tikslumas. Kad raketa būtų veiksminga, nuokrypis nuo tikslo neturėtų viršyti 5–7 metrų. „KInžal“ atveju jis esą siekia 30 metrų ar daugiau.
„Sunkiai galėtume prisiminti atvejį, kada ši raketa būtų tiksliai pataikiusi į savo taikinį“, – sakė V. Skybyckis.
Rusija, anot jo, sustabdė ne tik „Kinžal“ gamybą. Nuo balandžio mėnesio Rusija esą nebegamina ir viršgarsinių sparnuotųjų raketų „Ch-32“. Kyjivo duomenimis, Maskva jų nebenaudoja atakoms. Ši raketa yra modernizuota sovietinės „Ch-22“ versija. Jos veikimo nuotolis siekia apie 600–1 000 km, o greitis yra maždaug 4,5–5 kartus didesnis už garso greitį (apie 5,4 tūkst. km/h).
Pasak Suomijos naujienų žurnalo „Verkkouutiset“, Rusija lėšas, komponentus ir raketinį kurą iš abiejų šių programų nukreipia į kitus projektus. V. Skybyckio teigimu, Rusija koncentruojasi į ginklų sistemas, kurios, jos vertinimu, yra efektyvesnės ir kurioms pakanka turimų komponentų.
Dabar, pavyzdžiui, daugiau gaminama balistinių raketų 9M723, skirtų „Iskander M“ sistemoms. Liepą buvo planuota pagaminti 60 vienetų, tačiau pagaminti 65. Rugpjūtį jų esą planuojama pagaminta dar 60. Rusijos ginkluotųjų pajėgų atsargose rugpjūčio 5 d. iš viso buvo apie 130 šių raketų.
Auga ir kitų modelių gamyba. Liepą tolimojo nuotolio sparnuotųjų raketų “Ch-101” mėnesio gamybos planas Rusijoje esą įvykdytas 140 proc. Raketų „Kalibr“ atveju šis rodiklis buvo 111 proc., o raketų “Ch-35” - net 200 proc., nurodė Ukrainos karinės žvalgybos vado pavaduotojas.
Pasak V. Skybyckio, liepos mėnesį Rusija panaudojo 198 balistines ir hipersgarsines raketas – tai didžiausias skaičius per šiuos metus. Sparnuotųjų raketų, tokių kaip „Ch-101“, „Kalibr“ ir „Ch-32“, paleidimų skaičius liepą pasiekė 153 – tai antras didžiausias rodiklis po vasario mėnesio.
Zelenskis paskelbė, kad Rusijos laivynui „saugu nebus“: surengta „unikali operacija“
Ukrainos gynybos pajėgos naktį surengė unikalią operaciją, per kurią smogė Rusijos pozicijoms Novorosijsko uoste. Apie ataką patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir atskleidė jos detales.
„Šią naktį mūsų Ukrainos gynybos pajėgos surengė unikalią operaciją, per kurią smogė karinei jūrų bazei Novorosijske – paskutiniam pagrindiniam Rusijos laivyno forpostui Juodojoje jūroje, esančiam daugiau nei 300 kilometrų nuo fronto linijos“, – savo „Facebook“ paskyroje pranešė V. Zelenskis.
Pasak prezidento, į taikinius smogė Ukrainos dronai „Palianytsia“, raketos „Neptūnas“ ir jūrinės bepiločių sistemų platformos.
„Patvirtinta, kad pataikyta į oro gynybos pozicijas, prieplaukas ir jūrų uosto infrastruktūrą“, – pridūrė prezidentas.
Šalies vadovas taip pat padėkojo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariams, Ukrainos saugumo tarnybai ir Ukrainos žvalgybos tarnyboms už taiklumą ir gerus rezultatus.
„Okupacinis laivynas ir visa jį aptarnaujanti infrastruktūra nebus saugūs, kol tęsis Rusijos agresija. Karą reikia sustabdyti, o visi adekvatūs pasiūlymai dėl diplomatijos yra ant stalo“, – pareiškė V. Zelenskis.
Ataką taip pat pakomentavo Ukrainos gynybos bendrovė „Fire Point“. Pranešime teigiama, kad per naktinę ataką prieš Novorosijsko uostą buvo gauta pranešimų apie gaisrus naftos terminalo teritorijoje ir kariniame uoste, taip pat apie smūgį grūdų infrastruktūrai.
Kadyrovas Putinui žada viską, ko šis paprašys, bet čečėnų į karą siųsti neskuba
Ramzanas Kadyrovas viešai demonstruoja besąlygišką paramą Rusijos karui prieš Ukrainą ir nuolat tikina diktatorių Vladimirą Putiną, kad čečėnų daliniai yra pasirengę vykdyti jo įsakymus. Tačiau, kaip rašo „The Economist“, Čečėnijos lyderis faktiškai vengia masiškai įtraukti savo gyventojus į karą.
Rusijos verslininkai drebina kinkas: skuba ruoštis Ukrainos dronų smūgiams
Ukrainos dronų atakos vis dažniau pasiekia Rusijos gilumą, o jų keliama grėsmė jau verčia sunerimti ir verslą. Rusijos įmonės skuba pirkti apsaugos nuo dronų įrangą – per pirmąjį šių metų pusmetį tam išleista daugiau nei 441 mln. rublių (apie 4,6 mln. eurų), o pirkimų mastas, palyginti su pernai, išaugo net 6,6 karto.
Per naktinę Rusijos ataką Chersone žuvo moteris
Praėjusią naktį Chersone per Rusijos dronų ataką žuvo moteris. Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Jaroslavas Šanko.
„Praėjusią naktį Rusijos teroristai atėmė gyvybę dar vienai Chersono gyventojai. Moteris patyrė mirtinus sužalojimus savo namuose, į kuriuos okupantai paleido droną“, – teigiama pranešime.
Šiuo metu atitinkamos institucijos nustatinėja žuvusiosios tapatybę.
Kaip jau buvo pranešta anksčiau, praėjusią naktį Rusijos pajėgos atakavo Zaporižią, buvo smogta prekybos centrui, ten kilo gaisras.
Meras: per dronų smūgį Novorosijskui žuvo vaikas
Per dronų smūgį Rusijos Novorosijsko uostamiesčiui prie Juodosios jūros naktį į trečiadienį, valdžios institucijų duomenimis, žuvo vaikas. Dar du žmonės buvo sužeisti, tinkle „Telegram“ pranešė meras Andrejus Kravčenka, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
Be to, apgadintos keturios įmonės ir daugiau kaip dvi dešimtys gyvenamųjų pastatų.
Pietų Rusijos Krasnodaro srities gubernatorius Venjaminas Kondratjevas platformoje „Telegram“ pranešė, kad per smūgius jo regione žuvo dar vienas žmogus ir keli buvo sužeisti.
Rusijos ginkluotosios pajėgos, Gynybos ministerijos Maskvoje duomenimis, naktį perėmė ir sunaikino 502 Ukrainos dronus. Jie esą buvo paleisti į kelis regionus. Rusija neskelbia, kiek priešiškų dronų pasiekia savo taikinius.
JAV sunerimo dėl Ukrainos smūgių Rusijai: kreipėsi į Kyjivą su prašymu
JAV viceprezidento J. D. Vance'o prašymu Ukraina sustabdė dronų smūgius naftos tanklaiviams, kurie naudojasi Rusijos Juodosios jūros Novorosijsko uostu, trečiadienį, remdamasi laikraščio „The Financial Times“ (FT) paskelbta informacija, pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Pasak FT, praėjusį mėnesį Kyjivas sulaukė šio prašymo Vašingtonui sunerimus, kad Ukraina, atakuodama tanklaivius, kurie gabena iš Kazachstano į uoste esantį Kaspijos vamzdynų konsorciumo (CPC) terminalą vamzdynais tiekiamą žalią naftą, destabilizuoja naftos rinkas ir kenkia JAV bendrovių interesams.
Teigiama, kad Ukraina sutiko neatakuoti CPC infrastruktūros ir ne Rusijos laivų, jei pastariesiems nėra taikomos Ukrainos sankcijos ir jie negabena rusiškos naftos ar kitų krovinių, pridūrė laikraštis, kuris rėmėsi Ukrainos pareigūnų pateikta informacija.
Į „Reuters“ prašymus pakomentuoti šią informaciją Baltieji rūmai, JAV Valstybės departamentas ir JAV viceprezidento biuras iš karto neatsakė.
Ukrainos pajėgos pastaruoju metu suintensyvino smūgius Rusijos energetikos ir logistikos infrastruktūrai. Kyjivas teigia taip siekiantis slopinti Maskvos gebėjimą finansuoti penktus metus jos tęsiamą karą prieš Ukrainą.
Ukrainos Chersone per Rusijos dronų atakas žuvo du žmonės, dar du sužeisti
Ukrainos pietuose esančiame Chersone per Rusijos dronų ataką žuvo du žmonės, o dar du buvo sužeisti, trečiadienį skelbia portalas „Ukrainska pravda“.
Chersono miesto karinės administracijos vadovas Jaroslavas Šanko pranešė, kad viena moteris žuvo praėjusią naktį į jos namus pataikius dronui.
J. Šanko vėliau pridūrė, kad per naktinę dronų ataką mieste žuvo dar vienas žmogus.
Chersono miesto karinė administracija pranešė, kad policija kitus du žmones išvežė į ligoninę.
Tuo metu Ukrainos pietrytinės Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas platformoje „Telegram“ pranešė, kad praėjusią naktį per Rusijos ataką Zaporižios mieste kilo gaisras namų apyvokos ir statybinių prekių parduotuvių tinklui „Epicentr“ priklausančiame prekybos centre.
Be to, apie 1,2 tūkst. vartotojų liko be elektros, sakė pareigūnas.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 260 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2026 m. rugpjūčio 12 d. Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 461 tūkst. 660 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 260 priešo kareivių.
Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 259 (+0) priešo tankus, 25 127 (+7) šarvuotas kovos mašinas, 47 773 (+60) artilerijos sistemas, 2 022 (+2) daugkartinius raketų paleidimo įrenginių, 1 561 (+1) oro gynybos sistemą, 439 (+0) karo lėktuvus, 354 (+0) sraigtasparnius, 2 203 (+13) antžeminių robotizuotų sistemas, 456 339 (+ 1 767) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 007 (+0) sparnuotąsias raketas, 35 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 132 931 (+388) automobilį ir degalų cisterną, 4 516 (+2) specialiosios įrangos vienetų.
Rusijoje – sprogimų virtinė: atakuotas Krymas ir Novorosijskas
Naktį pranešta apie dronų atakas Rusijos uostamiestyje Novorosijske ir Rusijos okupuotame Kryme. Novorosijsko gyventojai pranešė apie pasikartojančius sprogimus, kai Rusijos oro gynybos pajėgos bandė atremti besitęsiančią dronų ataką, skelbia nepriklausomi stebėjimo kanalai.
Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Novorosijske dronų nuolaužos pataikė į šešis gyvenamuosius pastatus, komercinės paskirties pastatą ir statybvietę. Pranešama apie nukentėjusius žmones, tačiau jų skaičius ir sužeidimų sunkumas kol kas neaiškūs.
Naktį tęsiantis, liudininkai ir toliau pranešė apie sprogimus Rusijos mieste. Kaip skelbia „Exilenova Plus“, vienas smūgis galėjo kliudyti grūdų elevatorių ir žemės ūkio krovinių terminalą, naudojamą kroviniams gabenti į jūrų uostus ir iš jų.
Novorosijske, svarbiame Rusijos Juodosios jūros uoste, įsikūrusi karinė jūrų bazė, kuria naudojasi Rusijos Juodosios jūros laivynas.
Po pasikartojančių Ukrainos išpuolių prieš Rusijos karo laivus ir karinio jūrų laivyno infrastruktūrą okupuotame Kryme Rusija didelę dalį laivyno perkėlė į Novorosijską.
Apie sprogimus taip pat pranešta įvairiose okupuoto Krymo vietose. Pasak stebėjimo kanalo „Crimean Wind“, remiantis vietos gyventojų pranešimais, keli sprogimai buvo girdėti netoli Balaklavos šiluminės elektrinės Sevastopolio apylinkėse.
Netoliese esančiame Bachčisarajuje vienas „Crimean Wind“ cituojamas gyventojas teigė, kad „nuo vidurnakčio girdėjosi daugybė sprogimų, kulkosvaidžių šūviai, o virš galvų skraidė dronai“.
Toliau į rytus, kaip pranešama, plataus masto dronų ataka taip pat vyko netoli Krymo tilto, jungiančio okupuotą pusiasalį su Rusijos Krasnodaro kraštu.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
„Viena sėkmingiausių Ukrainos atakų“: aiškėja smūgio Novorosijske mastas
Trečiadienį įvykdytas Ukrainos raketų ir dronų išpuolis prieš Novorosijsko uostą pasirodė esąs netikėtai sėkmingas, skelbia UNIAN. Buvo sunaikinti ne tik uosto objektai, bet ir daugybė rusų karinių laivų. Apie tai praneša projektai „Exilenova+“ ir „CyberBoroshno“.
„Viena iš sėkmingiausių Ukrainos gynybos pajėgų atakų prieš vieną iš labiausiai apsaugotų Rusijos miestų“, – teigia analitikai.
Remiantis turimais duomenimis, analitikai nustatė, kad šią naktį Novorosijskе buvo smogta grūdų ir mazuto terminalams. Palydovinėse nuotraukose matyti daugybė grūdų sandėlių ir transporto infrastruktūros objektų pažeidimų.
Dar įdomesni smūgio į Rusijos karinio jūrų laivyno bazę Novorosijskе rezultatai. Remiantis analitikų duomenimis, tikėtina, kad buvo pažeisti šie laivai ir plaukiojantys objektai:
Taip pat skelbiama, kad buvo pataikyta į 4-osios povandeninių laivų brigados pakrantės infrastruktūrą.
Be to, per šią naktį įvykusį išpuolį buvo sunaikintas naftos eksporto terminalas Novorosijskе. Analitikų duomenimis, smūgiai pataikė į pagrindines terminalo prieplaukas, kuriuose aptarnaujami dideli tanklaiviai.