Remiantis Rusijos centrinio banko duomenimis, liepos pirmoje pusėje apyvartoje esančių grynųjų pinigų kiekis padidėjo 513 mlrd. rublių (5,75 mlrd. eurų), o birželį jis buvo padidėjęs 479 mlrd. rublių (5,37 mlrd. eurų). Nuo vasario pradžios bendra suma išaugo daugiau nei 2,4 trilijono rublių (26,9 mlrd. eurų), skelbia Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP.
Šis šuolis sutampa su Ukrainos dronų atakų banga, dėl kurios Kremlius ne kartą buvo priverstas išjungti mobilųjį internetą didelėje šalies dalyje, todėl daugelis žmonių negalėjo atsiskaityti kortelėmis. Maskva teigia, kad šie interneto sutrikimai skirti padėti atremti atakas.
Be to, ši situacija sutampa su ekonominiu pesimizmu, pasiekusiu aukščiausią lygį per pastaruosius du dešimtmečius. Neseniai atlikta „Gallup“ apklausa parodė, kad 60 proc. rusų mano, jog vietos ekonominė padėtis blogėja, o 56 proc. teigia, kad gyvenimo lygis smunka.
Sparčiai auga skolinimosi apimtys
Ekonomistai teigia, kad nuolatinė infliacija, didėjantys mokesčiai ir griežtesnė vyriausybės finansinių sandorių priežiūra padidino neapibrėžtumą ir paskatino dalį rusų perkelti pinigus už bankų sistemos ribų.
„Iš esmės šalyje susidarė disbalansas tarp į bankus grįžtančių pinigų ir visuomenės išimamų pinigų“, – laikraščiui „The Moscow Times“ sakė ekonomistas Igoris Lipsicas.
Dėl masinio pinigų išėmimo bankams trūksta rublių, todėl Rusijos centrinis bankas buvo priverstas smarkiai padidinti skolinimą šiam sektoriui.
„Rusijos bankas bando spręsti likvidumo problemą refinansuodamas bankų sistemą, visų pirma didžiausius bankus“, – laikraščiui „The Moscow Times“ sakė ekonomistas Aleksandras Abramovas.
Padėtį dar labiau apsunkina probleminės paskolos, kurių dalis, remiantis centrinio banko duomenimis, viršijo 10 proc.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
