Buvusi Lietuvos prezidentė „TVP World“ žurnalistei Katarzynai Pisarskai pareiškė, kad visas Vokietijos elitas „dėl ekonominių interesų buvo labai artimas su Rusija“.
Kadenciją baigusi prezidentė interviu taip pat pasakojo apie Vakarų santykių su Rusija raidą, kad ilgą laiką viską lėmė bendri ekonominiai interesai. Po Krymo aneksijos, jos teigimu, ekonominis bendradarbiavimas ir nuolaidžiavimas Rusijai tęsėsi tikintis išvengti platesnio karo.
Bene ryškiausias to pavyzdys buvo tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri, kaip pasakojo D. Grybauskaitė, jai prasitarė gerai suprantanti, kad Kremliuje yra žeminama, tačiau žadėjo ten vykti „tiek, kiek reikės, kad išvengtume karo“.
„Visas Vokietijos politinis ir ekonominis elitas dėl ekonominių interesų buvo labai artimas Rusijai. Nė vienas politikas negalėjo to lengvai pakeisti, o šie komerciniai santykiai buvo dominuojantys. Net dabar, pasibaigus kanclerės A. Merkel kadencijai, matome, kad priklausomybė nuo Rusijos energijos buvo iš tikrųjų nutraukta tik Rusijai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą 2022 metais“, – apie Vokietijos ir Rusijos ryšius kalbėjo D. Grybauskaitė.
Kodėl Merkel vyko į Maskvą?
Tuo metu Rusijai 2014 metais aneksavus Krymo pusiasalį, pasak jos, Ukrainos interesai buvo aukojami siekiant išvengti visapusiško karo. Kadenciją baigusi Lietuvos vadovė prisiminė pokalbius su tuometine Vokietijos kanclere A. Merkel, kuri, pasak jos, to siekė bet kokia kaina.
„Ji suprato V. Putiną ir žinojo, kokį pavojų jis kelia. Prisimenu Minsko procesą po Krymo okupacijos – jis buvo sudėtingas ir ne visiškai priimtinas visoms pusėms, tačiau tai buvo ilgas procesas, skirtas išlaikyti Rusijos įsitraukimą“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Minsko susitarimai buvo pasirašyti 2014 ir 2015 m., siekiant nutraukti karą Rytų Ukrainoje po Krymo aneksijos ir Rusijos remiamų separatistų veiksmų Donbase.
„Aš klausiau, kodėl vyksta šis [bendradarbiavimo su Rusija] procesas, kodėl jie į jį įsitraukia ir kodėl iš dalies išparduodami ukrainiečių interesai. Jos atsakymas man buvo šiek tiek netikėtas, bet aš supratau jos logiką. Ji pasakė: „Aš žinau, kas yra V. Putinas. Mano tikslas – visais įmanomais būdais išvengti karo.“ Aš paklausiau: „Kodėl taip dažnai važiuojate į Maskvą? Juk jis jus žemina.“ Ji atsakė: „Taip, žinau. Bet važiuosiu tiek kartų, kiek reikės, kad išvengtume karo“, – pasakojo D. Grybauskaitė.
Pasak jos, Vakarai galiausiai suprato padarę klaidą ir ignoruodami Baltijos valstybių bei Lenkijos perspėjimus dėl dujotiekio „Nord Stream“.
„Mes apie (šio dujotiekio keliamus geopolitinius pavojus) nuolat aiškindavome viešai visuose susitikimuose, bet jų atsakymas būdavo: „Atsiprašome, tai ne politinis procesas, o grynai komercinis.“ Ir mus labai ignoruodavo. O dabar, kai susitinku, pavyzdžiui, su ponia [Hillary] Clinton ar kitais, pirmas dalykas, kurį jie sako: „Dalia, mes neklausėme jūsų apie grėsmes, kurias Rusija kelia po Krymo okupacijos. O jūs jau prieš 10 metų visą laiką buvote teisi“, – pasakojo ji.
Grybauskaitės susitikimas su Putinu
Lenkijos visuomeniniam transliuotojui buvusi Lietuvos prezidentė taip pat papasakojo apie savo pirmą susitikimą su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu 2010 m. Helsinkyje. „Diskusijų metu paaiškėjo, kad čia kalbama apie paklusnumą ir pasidavimą <...> Arba tu klaupiesi, arba esi priešas“, – taip V. Putino požiūrį į kaimynines šalis prisiminė Dalia Grybauskaitė.
„Tai buvo mūsų pirmasis susitikimas. Mūsų pagrindinis rūpestis buvo dujų iš Rusijos kaina, nes buvome visiškai priklausomi nuo jų tiekimo. Mes mokėjome apie 30–40 proc. daugiau nei Vokietija. Kaimyninei šaliai, kurios dujotiekiai nutolę vos 2 tūkst. kilometrų, tiek mokėti buvo nepateisinama.
Diskusijų metu paaiškėjo, kad čia kalbama apie paklusnumą ir pasidavimą. Jis [Putinas] man perskaitė sąrašą, ką Lietuva turėtų daryti, kaip turėtų elgtis. Buvo akivaizdu, kad kaimyninių šalių atžvilgiu tu arba klaupiesi, arba esi priešas – tarpinių variantų nebuvo. Aš negalėjau sutikti su tomis sąlygomis“, – prisimena D. Grybauskaitė.
Ar Rusija kada nors gali pasikeisti?
Buvusi Lietuvos prezidentė neslėpė – kol Rusija yra tokia, kokia yra, „mums bus geriau, jei tarp mūsų bus geležinė siena“.
„Aš apie tai svajoju. Linkiu, kad rusų tauta gyventų demokratinėje visuomenėje, kuri gintų jų žmogaus teises ir apsaugotų juos nuo jų pačių teroristų ir valdovų, kurie juos persekioja. Šiandien Rusijos gyventojai patiria tą pačią grėsmę kaip ir mes. Jie įkalinami ir negali kalbėti atvirai. Jų žmogaus teisės dabar patiria dar didesnį spaudimą nei Stalino laikais“, – interviu „TVP World“ kalbėjo ji.
„Linkiu Rusijos žmonėms geresnės ateities, bet ar Rusija kaip valstybė pasikeis, nežinau. Sunku spėlioti. Ši tauta per visą savo istoriją susidūrė su represiniais valdovais. Jei jie nesugebės pasikeisti, mums bus geriau, jei tarp mūsų bus geležinė siena“, – pridūrė D. Grybauskaitė.
Vokietijos santykiai su Rusija Merkel valdymo laikotarpiu
Kaip 2024 m. lapkritį duotame interviu tvirtino A. Merkel, ji padarė viską, kas nuo jos priklausė, kad užtikrintų taikius bendradarbiavimo su Rusija būdus. Ir vis tik, praėjus vos keliems mėnesiams po jos pasitraukimo iš pareigų V. Putinas pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Tai paskatino Europą iš esmės peržiūrėti energetikos politiką, diplomatiją su Rusija ir migracijos politiką, kuri, valdant A. Merkel, buvo tapusi įprasta.
Valdant A. Merkel, Vokietija ir jos energetikai imli stambioji pramonė tapo priklausoma nuo Maskvos. Vokietija nutiesė du dujotiekius, tiesiogiai sujungtus su Rusija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tas pigias dujas apibūdino kaip geopolitinį Kremliaus įrankį.
Savo ruožtu A. Merkel BBC teisinosi turėjusi du motyvus tiekiant dujotiekius: Vokietijos verslo interesai, bet ir taikių ryšių su Rusija palaikymas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
