Anot jo, pirmieji du karo mėnesiai Rusiją nubloškė dešimtmečiu atgal, panaikindami trisdešimt metų posovietinių ekonominių pasiekimų ir paversdami šalį tarptautine atstumtąja.
Straipsnyje teigiama, kad šiuo metu neįmanoma užsukti į jokį Rusijos socialinį tinklą ir nesusidurti su daugybe vaizdo įrašų, kuriuose įsiutę piliečiai fiksuoja dabartinį chaosą, sukeltą degalų trūkumo ir kitų Ukrainos dronų kampanijos pasekmių.
R. Johnsonas pasidalijo įžvalgomis, kad visoje Rusijoje vyrauja didelė įtampa, o raginimai Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui atsistatydinti skamba vis dažniau.
Kovoja bet neužkariauja
Pateikiami duomenys, kad iki 2026 m. birželio pabaigos Rusijos kariuomenė užėmė tik 624 kvadratinius kilometrus teritorijos, tačiau sumokėjo už tai siaubingą kainą. Vien birželio mėnesį Rusija patyrė 39 500 aukų, kad galėtų perimti kontrolę vos 31 kvadratinio kilometro plote teritorijoje.
Tuo tarpu šią savaitę V. Putinas pareiškė, jog jo ginkluotosios pajėgos iki 2026 m. pabaigos užims likusią Donecko srities teritoriją, kuri tebėra Ukrainos kontrolėje.
„Tačiau esant dabartiniam puolimo tempui, Ukrainos išstūmimas iš viso šio regiono užtruks dar 14 metų, o atsižvelgiant į dabartinius nuostolių rodiklius, tai taip pat kainuos dar milijonų rusų gyvybes“, – mano analitikas.
Kai kurie analitikai pažymi, kad praėjusiais metais, kai iniciatyvą perimti pradėjo Ukraina, Rusija parodė gebėjimą persigrupuoti, atkurti savo pajėgas, o vėliau jas konsoliduoti naujam puolimui.
Išteklių gali nebelikti
Analitiko nuomone, šiuo metu Rusijos prezidento Vladimiro Putino problema yra ta, kad norėdamas atkurti karinį pajėgumą po Ukrainos puolimo, jis priverstas panaudoti išteklius, kuriuos jo ginkluotosios pajėgos iki šiol naudojo nuolatiniam pajėgų atkūrimui ir vieno naujo puolimo po kito vykdymui.
„Tačiau netrukus šių išteklių gali nebelikti. Ukrainos smūgiai visoje Rusijos teritorijoje naikina sistemas ir objektus, kuriais jo ginkluotosios pajėgos galėtų pasikliauti mūšio lauke“, – rašo R. Johnsonas.
Per pastaruosius mėnesius šie tolimojo nuotolio smūgiai pataikė į 25 naftos perdirbimo gamyklas, kurios sudaro 82 proc. Rusijos benzino gamybos pajėgumų.
„Liepos pradžioje įvykdytas išpuolis prieš milžinišką Omsko naftos perdirbimo gamyklą sustabdė didžiausio Rusijos kuro tiekėjo veiklą, o dabar Ukraina smogia tranzitinėms stotims, kurios užtikrina naftos tiekimą iš naftos telkinių į tas pačias naftos perdirbimo gamyklas“, – pridūrė ekspertas.
Ukraina puola šią pramonės šaką, iš pradžių smogdama benzino gamybos centrams, o vėliau judėdama žemyn per visą naftos pramonės „grandinę“.
Tuo pačiu metu smūgių sulaukė keltai, tanklaiviai, elektros tinklai ir pagalbiniai automobilių maršrutai. Šiuo metu degalų trūkumas pastebimas 88 iš 89 Rusijos regionų.
Įmonės varžosi dėl degalų
Pažymima, kad tai privertė ne tik Rusijos ginkluotąsias pajėgas, bet ir žemės ūkio įmones, krovinių pervežimo tinklus, gamyklas bei skubios pagalbos tarnybas varžytis dėl tų pačių vis mažėjančių benzino ir dyzelinio atsargų.
R. Johnsono nuomone, papildomų karių mobilizacija tik papildys išsekusius dalinius nepatyrusiais kariais, o pasiekimai bus minimalūs.
Tačiau, atsižvelgiant į jau šiame kare žuvusių skaičių, papildoma šaukimo banga reiškia, kad dar daugiau darbininkų bus atitraukti nuo savo darbo vietų gamyklose, ūkiuose, geležinkeliuose ir gyvybiškai svarbių paslaugų teikimo srityse.
„V. Putinas jau nebešvaisto lėšų tam, kad Rusija laimėtų. Jis priverstas leisti pinigus tik tam, kad Rusija išgyventų – ir šis išlikimas jokiu būdu nėra garantuotas ilgam“, – apibendrinama straipsnyje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
O juk visam pasaulyje,- VISKĄ, apmoka pasaulinė šunauja, - per mokesčius.
