„Pastaraisiais mėnesiais jiems pavyko pasiekti, kad Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą netikėtai atsisuktų prieš pačią Maskvą. Atakuodami naftos ir dujų infrastruktūrą Rusijoje jie suteikia ukrainiečiams naujos vilties ir grąžina karą ten, iš kur jis atėjo“, – rašoma straipsnyje.
Pasak žurnalisto, Ukrainos dalinys, kuriame jis lankėsi, dirba itin griežto slaptumo sąlygomis. Beveik vidurnaktį kariai išvyko iš Dnipro miesto į rytus, fronto kryptimi.
Autorius pasakoja, kad kiekvienos misijos metu didžiausia baimė – būti demaskuotiems. Todėl visiems teko išjungti ir atiduoti savo išmaniuosius telefonus.
„Aišku viena: jei Rusijos žvalgyba sužinotų apie karių planus, tikriausiai iškart sektų bepiločių smūgis. Tačiau Ukraina yra didelė šalis, todėl kariai deda visas pastangas, kad neatkreiptų į save dėmesio“, – rašoma publikacijoje.
Misija prasideda lauko viduryje
Bepiločių operatoriai valandą važiavo žvyrkeliais iki apleisto namo. Iš ten kita transporto priemonė juos nugabeno į lauką, kur autorius pirmą kartą išvydo Ukrainos gamintojo „Firepoint“ FP-1 bepiločius orlaivius.
„Iš esmės tai paprastas lėktuvas. Kaip ir civilinis orlaivis, jis turi variklį bei navigacijos sistemas, kurios nukreipia jį į taikinį. Jie nėra valdomi nuotoliniu būdu – vykdo iš anksto užprogramuotą misiją“, – pasakojo karys, kurio šaukinys – „Feniksas“.
Tą naktį Ukrainos bepiločiai turėjo įveikti iki 2 tūkst. kilometrų. Tikslių taikinių kariškiai žurnalistui neatskleidė.
„Mes nežinome, kiek dar bepiločių bus paleista Ukrainoje šį vakarą. Nežinome, kiek Ukrainos karių kituose laukuose programuoja savo taikinius. Norint įveikti Rusijos oro gynybą, neužtenka vienos atakos. Jie skrenda bangomis, manevruoja ir klaidina oro gynybą, kad bent dalis bepiločių pasiektų savo taikinius“, – rašo P. Ronzheimeris.
Ukrainos dronai daro spaudimą Rusijai
Pasak autoriaus, šiuo metu niekas Rusijai nesukelia tokio spaudimo kaip Ukrainos bepiločiai orlaiviai.
„Kariai aprūpina bepiločius sprogmenimis, parengia juos skrydžiui ir pasitraukia. Po kelių metrų jie ruošiasi paleisti variklius. Lauke jie pritūpia prie nedidelio lėktuvo. Variklio garsas primena didelį mopedą. Staiga pasigirsta garsus šnypštimas. Pakyla pirmasis dronas, paskui – kiti. Vos per kelias minutes jie vienas po kito dingsta žvaigždėtame danguje, skrisdami Rusijos link“, – aprašo žurnalistas.
Jis priduria, kad buvo keista, jog rusai jų iki tol neaptiko žvalgybiniais bepiločiais.
Po kelių minučių kariai susitiko su dalinio vadu, tačiau šis dar negalėjo pasakyti, ar operacija buvo sėkminga. Jis pabrėžė, kad sunkiausia darbo dalis – ne dronų paleidimas, o visos operacijos planavimas ir pasirengimas. Padėtį dar labiau komplikuoja tai, kad kariai bet kurią akimirką gali tapti Rusijos atakų taikiniais.
Ukraina lenkia Rusiją
Pasak dalinio vado, FP-1 nėra klasikiniai dronai, tokie kaip mažieji FPV modeliai, naudojami fronte.
„Tai dideli skraidymo aparatai su didele naudinga apkrova. Jų technologijos yra gerokai sudėtingesnės“, – sakė jis.
Paklaustas, kodėl Ukraina šiuo metu lenkia Rusiją bepiločių kare, vadas nedvejodamas atsakė:
„Todėl, kad įstatymas yra mūsų pusėje. Mes giname savo šalį ir savo laisvę. Neturime kito pasirinkimo, kaip tik būti geriausi.“
„Tuomet vadas atsisveikina. Kariai susirenka savo įrangą ir dingsta tamsoje. Aukštai virš jų FP-1 bepiločiai dar valandų valandas skrenda Rusijos link, gilyn į jos teritoriją. Kitą rytą Rusijos valstybinė žiniasklaida praneša apie naujas bepiločių atakas prieš naftos perdirbimo gamyklas. Bent vienam iš daugelio bepiločių, pakilusių iš Ukrainos laukų, pavyko pasiekti tikslą“, – rašo P. Ronzheimeris.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
