Autorius pažymi, kad pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas rodo kur kas palankesnį požiūrį į Kyjivą. Per NATO viršūnių susitikimą Ankaroje jis susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Mes iš tiesų užmezgėme gerus santykius. Sunku tuo patikėti“, – tuomet gyrėsi JAV prezidentas.
Publikacijoje primenama, kad nuo plataus masto invazijos pradžios Rusija nuolat atakuoja Ukrainos miestus raketomis ir dronais. Vien birželį didelio masto smūgiai buvo surengti prieš Kyjivą, Dniprą, Charkivą ir kitus miestus, o liepos pradžioje per dvi atakas prieš sostinę žuvo dešimtys žmonių.
Tuo metu Ukraina pastaruoju metu smogė keliems strateginiams objektams Rusijos teritorijoje, tarp jų – naftos terminalui Sankt Peterburge, palydovinio ryšio centrui netoli Maskvos, Rusijos raketų komponentus gaminančiai įmonei Volgograde, taip pat didelėms naftos perdirbimo gamykloms.
Kaip pažymi autorius, Kryme dėl sistemingų smūgių atsirado degalų trūkumas, nuolat dingsta elektra, o vietos valdžia net uždarė vaikų vasaros stovyklas.
Kaip teigiama straipsnyje, karas faktiškai vyksta dviejuose frontuose.
Pirmasis – sausumos fronte, kur Rusijos pajėgos toliau vykdo puolimą, nors jo tempai smarkiai sulėtėjo. Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) duomenimis, šiemet Rusija kas mėnesį netenka daugiau nei 30 tūkst. karių, o kai kuriose atkarpose pajėgos pasistūmėjo mažiau nei 100 metrų per dieną.
„Tai vieni lėčiausių puolimo tempų bet kuriame kare per pastarąjį šimtmetį“, – cituojama centro ataskaita.
Antruoju frontu tapo oro karas. Autorius pažymi, kad Europos šalys finansavo Ukrainos tolimojo nuotolio smogiamųjų sistemų kūrimą, o JAV, nepaisydamos tiesioginės karinės pagalbos sustabdymo, toliau teikia žvalgybos informaciją tiksliems smūgiams.
Būtent Europos finansavimo, amerikiečių žvalgybos ir Ukrainos gamybos derinys leido Kyjivui reikšmingai sustiprinti savo galimybes. Žurnalistas taip pat išskiria naujos sparnuotosios raketos FP-5 „Flamingo“ atsiradimą.
Tačiau ekspertai pabrėžia, kad net ir šie pasiekimai neišsprendžia pagrindinės Ukrainos problemos – šiuolaikinės oro gynybos priemonių trūkumo.
Kaip rašo leidinys, Rusija vis aktyviau naudoja balistines raketas ir reaktyvinius dronus, nuo kurių apsiginti Ukrainai itin reikalingos „Patriot“ sistemos ir raketos-perėmėjos.
Rusija pradėjo jausti riziką
Nepaisant D. Trumpo ir V. Zelenskio susitarimo dėl licencijų tokių perėmėjų gamybai Ukrainoje suteikimo, greitai pradėti jų gamybą greičiausiai nepavyks.
Ekspertas Michaelas Kofmanas perspėja, kad jei nebus sustabdyti abipusiai smūgiai, iki rudens pabaigos Ukrainos miestai gali atsidurti itin sudėtingoje padėtyje.
Vis dėlto, kaip daro išvadą autorius, būtent didėjantis tolimojo nuotolio smūgių mastas jau verčia Rusiją pirmą kartą pajusti tokią riziką, su kuria Ukraina susiduria nuo pat plataus masto karo pradžios.
Leidinys pažymi, kad pastaruoju metu net Rusijos oligarchai ir įtakingi pareigūnai pradėjo kalbėti apie būtinybę užbaigti karą. Apie tai, be kita ko, kalbėjo „Sberbank“ vadovas ir ilgametis Vladimiro Putino sąjungininkas Germanas Grefas, taip pat Belgorodo srities laikinasis gubernatorius Aleksandras Šuvajevas.
Vis dėlto straipsnio autorius pripažįsta, kad vienintelio žmogaus, kurio nuomonė iš tiesų turi reikšmę, vardas – Vladimiras Putinas. O jis per pastaruosius viešus pasisakymus demonstruoja atkaklų norą tęsti karą neribotą laiką ir giriasi iš esmės tariamais pasiekimais fronte.
Leidinio šaltinis Rusijos gynybos ministerijoje, su kuriuo kalbėjosi autorius, dabartinį karo etapą Ukrainoje palygino su vadinamuoju „Miestų karu“ per 1980-ųjų Irano ir Irako konfliktą.
Tuomet frontas taip pat buvo sustingęs, o abi pusės daugiausia dėmesio skyrė beatodairiškiems oro smūgiams į viena kitos miestus.
Neįvardytas Rusijos gynybos ministerijos atstovas pripažino, kad Ukraina jau spėjo prisitaikyti prie tokio karo režimo.
„Jie prie to priprato. Mes su tuo susiduriame pirmą kartą“, – sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Iš jų Putino veiklai pritaria virš 60%. Būtent Putinas Ukrainos smūgius užsisakė, pradėjęs savo karą. Taigi Ukrainos smūgiai yra Putino veiklos dalis.
Kaip minima, taikos ima užsimanyti kai kurie oligarchai ir Putino valdininkai. Šį norą didina Ukrainos atakos. O joms be minimo sluoksnio dar turėtų pritarti apie 40% rusų, nepritariančių Putino veiklai.
